Lėkti
Lėkti reikšmė
Žiūrėti žodį "lėkti"skristigreitai judėti, slinkti oru, erdvebūti pustomamsklisti orubėgtismarkiai, skubinai eiti, važiuoti, jotinenubūti vietoje, brautis tolynskubiai, pabėgomis dirbti, triūstipajėgti daug, skubiai dirbtismarkiai varyti, lakintigreit eiti, bėgti (apie laiką)smarkiai tekėti, plauktiplevėsuoti, plazdėtismarkiai kilti aukštyn, sklisti tolyn, į šalisirti, bėgti (apie nėrinio akis)smarkiai plakti, mušti (apie širdį)pulti žemyn, kristibyrėti, kraičiotigrimzti, smegtigerai derėtigerai sektis, klotiskrėkintis, lakstytis (apie kiaules)užskristiužbėgti aukštyn, greit užliptibėgant užvirsti ant koužriedėti, užvažiuoti ant koapskristi aplink kąapibėgti aplink kąapeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankytiapsiruošti, nudirbti darbusskrendant aplenktigreit plintant, sklindant pasidaryti žinomam, pasiekti visusapvaisinti (paukščius)atskristiatsklisti oruatbėgtigreitai, skubinai ateiti, atvažiuoti, atvykti, atskubėtiatkristi, atšokti, atplyštipavirsti į šalį (nuo smūgio)priskristi prie kurios nors vietosprisiartinti prie kurios vietos bėgantįskristi į vidųužskristi į viršų, aukštynįbėgtismarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įjotibėgant pasiekti, priartėtiįsibėgtiužskubėti (apie laikrodį)įkristi, įpultiįdubtiužsimegzti (apie grūdus)išskristipajėgti, įstengti skristi, lėktiįstengti pakilti skrendantišbėgtigreit išeiti, išvažiuoti, išskubėti, išdumtipasitraukti kur, pabėgti, išspruktiišsibėgioti, išsilakstyti; pavargti, netekti jėgų nuo lėkimoiškilti, iššokti į viršųišaugti į aukštį, ištįsti, išsistiebtiiškristi, išpultiiškraičioti, išbyrėti (dantims); išslinkti (plaukams)išvirsti, išgriūti nuo smūgioišnykti, išsieikvoti (apie pinigus)sulysti, sublogtinuskristi (kur)nuskristi žemyngreitai nuslinkti, nuskrieti orunusklisti orunubėgtigreitai, skubinai nueiti, nuvažiuoti, nuskubėti, nudumtigreitai važiuojant, lekiant, skubant ką padarytinuvargti lakstant, bėgantnukristi žemyn, nupultinukristi tolyn, į šalįnusmukti, nuslinkti, nutrūktisusidėvėti, suplyštinustoti smarkiai plakus (apie širdį)dingti, išnyktimirtinusilpti, suglebti, susentinuskristi tolyn, šalin, toliauužskristi aukštynpaskristi po kuokiek paskristigalėti, įstengti skristipabėgėtigalėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbtipabėgti, paspruktigreitai privažiuoti prie koiškilti, išlėktipariedėti, nukristi po kuodingtipasibėgti, pasieiti, pasilakstytisusenti, išgvertiparskristiparbėgtigreit pareiti, parvažiuoti, pardumtipargriūti, parkristi, parpultiperskristilekiant kiaurai prasiskverbti per kąperbėgtigreitai, skubiai pereiti, pervažiuotigreit jojant, važiuojant nukamuoti, išvargintiįdubti, įkristipraskristigreitai praslinkti, praskrieti orugreit praeiti, pravažiuoti pro šalįnulėkti, nuvažiuoti kokį atstumągreit praeiti, prabėgti (apie laiką)prasmegtiskrendant pasiekti, priartėti prie kosklindant oru pasiektisuskristi į vieną vietą, priskristi daugeliuipribėgti prie kopribėgti į vieną vietą daugeliuigreitai prieiti, privažiuoti, prisirinktiprilakstyti, pribėgiotinuvargti bėgiojant, skubiai dirbantprikristi, pribyrėtiišsisklaidyti, išbyrėtidaugeliui suskristi į vieną vietąsubėgtigreit sueiti, susirinktisukristi; nugrimztisulysti, sublogtiskrendant pakilti iki kur, užskristi ant koužskristi iš kur (ppr. būriui)skrendant užsukti kurgreitai atslinkti, atskrieti oruužbėgti į viršų; užbėgti ant kogreitai užvažiuoti, užjoti į viršųgreitai, staiga atvažiuoti, atjoti, atvyktiužeiti, užvažiuoti, užsukti kuružbėgti, užvažiuoti už kobėgant, greit einant, važiuojant susidurti su kuo, užgriūti ant kobėgant aptikti, rastiužbėgti į priekįbėgant, smarkiai jojant, važiuojant pavyti, užgintipadaryti, apeiti (darbus)smarkiai dirbant, triūsiant įsigyti, užsidirbtidirbant, triūsiant, lekiant išvargti, nusikamuoti, nusivarytiužkristi už koužgriūti, užkristi ant koužskubėti, užeiti į priekį (apie laikrodį)būti atsilikusiam, tamsiam
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: lė̃kti
Lėkti sinonimai
antlėktiaplėktiatlėktidalėktiįlėktiišlėktinulėktipalėktiparlėktiperlėktipralėktiprilėktirazlėktisulėktiužlėktilėktinailekiamaipralekiamai
Lėkti frazeologizmai
kur várnos lẽkia apie žiopsantį: Žiūr, kur varnos leklekiančioji rožė odos liga – rožė, persimetanti iš vienos kūno dalies į kitą: Rožė įsimeta nuo išgąsčio, rūstybės ar vėjo užpūtimo. Ši pastaroji vadinasi lekiančioji.lẽkiantysis spi̇̀ritas amoniakas.lẽkiančioji ugni̇̀s išbėrimas, vienoje vietoje išnykstantis ir greit persimetantis į kitą kūno dalį: Kanapių patrinoms apdeda, kad y[ra] ugnis lekančiojiantlė̃kti, añtlekia, añtlėkėužskristi: Žvirbliai ant miežių antlėkė ir lesa kiauras dienas. Kad gandras jau artie dangaus buvo, pečlinda nu gandro papurkšt ant debesų ir antlėkė. Vienas lėktuvas ką padaro antlėkęs, o čia dešimtis!užbėgti aukštyn, greit užlipti: Añtlėkiau ant trobos. Ana añčleka aukštyn ir pradeda pasakotibėgant užvirsti ant ko: Par vieną biškį neañtlėkė ant manęsužriedėti, užvažiuoti ant ko: Dišlius eina tarpe arklių, kaip iena, ka neančlė̃ktum arkliuo brika ant nugarosaplė̃kti, àplekia, àplėkėapskristi aplink ką: Aplėkė pasaulįapibėgti aplink ką: Apilėkė aplink ežerą kai vėjasapeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankyti: Per vieną valandą jis nori visus aplėkti. Giminė̃s ir šuva neaplėks (labai plati, didelė giminė). Aplėkiau visą mišką – dyka, kaip pašluota, nė šunagrybio. Kokius tris kilometrus aplėkiau su tuo vaiku.Marga paukštytė visą svietą aplekia (laiškas) apsiruošti, nudirbti darbus: Jūs daba samdot ir samdot, o jin viena aplėkdavo. Jaunas būdamas norėjau visą darbą aplėktskrendant aplenkti: Visus ir mane tas àplėkė.greit plintant, sklindant pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Garsas apie valsčiaus galvos apstumdymą aplėkė kelias parapijas. Tasai gandas vienu metu miestelį aplėkėapvaisinti (paukščius).atlė̃kti, àtlekia, àtlėkėatskristi: O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą. Atlėkė devyni varnai kriunkdami. Jos atlėkė gulbėm . O kad smakas atlėkdavo, tai jis ant to akmens atsisėsdavo.O ma[n] bešveičiant aukselio pentinėlius, o ir atlėkė margoji gromatėlė. Piktos žinios atlekia kaip paukštis.Karvelis kepęs neatlėks.atsklisti oru (apie garsus): Kartu su pūgos staugimu atlekia varpų skambesysatbėgti: Vienšypais àtlėkė dvariškis į kiemą, t. y. greitai. Ganiau aveles pamariais, atlėkė vilkas pagiriais. Atlėkė kaip iš pypkės. Tas vaikas àtlekia kap akis išdegęsgreitai, skubinai ateiti, atvažiuoti, atvykti, atskubėti: Mergaitės buvo atlė̃kę pasiklausti apie vakaruškas. Bus atlekanti ana pri darbo – palik pusrytės. Daug atlėks [jaunikių pirštis], bet ir aš skirsiuos kuo jauniausią. Žiūri – atlekia pasikinkęs eržilą Raugalų Raulas. Mašina nuo Pandėlio atàlėkė. Ir švedas atlėkė per marias, grečnais su vyrais mums padės.Atlėkė šaltoji žiema. Sulauksma, netruks atlė̃kti ta penkiolekta. Atlėkė drėgnas žvarbus vėjas. Àtlėkė atūžė viesulas. Todrinag zotag piktoji dvasia atlekia ir pagauna aną žodį ižg širdies jų.atkristi, atšokti, atplyšti: Nepriklijavai gerai, ažtat atàlėkė. Atlė̃kęs lopinys, reikia prisiūt. Padai mano atàlėkė. Žiūrėk, atlė̃kus lenta, prikalk. Pamaliuosi, metus pastovi ir atàlekia [dažai].Kolgi tavo lūpa vis atlėkus (atvipusi) kaip senos kumelės?pavirsti į šalį (nuo smūgio): Maktelės kokiuo daiktu, ir atlėksi̇̀×dalė̃kti, dàlekia, dàlėkėpriskristi prie kurios nors vietos: Paukštis dalėkė ligi savo lizdo ir nutūpėprisiartinti prie kurios vietos bėgant: Vaikai lig pat akmens tekini dàlėkė. Kai dalėksi kiemo vartus, užžvenk didžiu balsu: išeis mano tėvas, atkels kiemo vartusįlė̃kti, į̇̃lekia, į̇̃lėkėįskristi į vidų: Įlėkė pelėda į klėtį. O ir įlėkiau, o ir įskriejau į močiutės sodelį.Įlėkė šiltas pavasario vėjasužskristi į viršų, aukštyn: Gaidys pasibaidęs įlėkė į eglę.Įtempė Katinas virvę, kilstelėjo varpas ir įlėkė į bokštą kaip vyturys į dangų.Vištos įsi̇̀lekia į medį i kapo[ja] obuoliusįbėgti: Spiritavičius, išlydėjęs nepaprastus svečius, įlėkė į raštinę. Juodbėriai žirgai įlėkė į kiemą. Ažsidarysiu vartus, kad arklys neinlėkt. Anlėkė vilkas į krūvą avių.Įsilėkęs į peleną, [vilkas] norėjęs pūsti ugnįsmarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įjoti: Į kiemą įlėkė raitelių būrysbėgant pasiekti, priartėti: Neinlėkė žirgužėlis nė pusę laukelio, nusisuko žirgas koją, bernelis – galvelęįsibėgti: Iš pradžių nebėgo, paskui įsi̇̀lėkė. Kaip kumelė įsi̇̀lekia į pakalnę, sunku benustabdyti.Vėjas tik bėga per laukus įsilėkęsužskubėti (apie laikrodį): Dvidešimt minučių per sutkas iñlekia [laikrodis]įkristi, įpulti: Nusmuko pasaitas, ir kibiras į̇̃lėkė šulnin. Žiūrėk, neinlėk kur eketėn beeidamas per ežerą. Man akin buvo kritusys anlėkęs. Kaip dėjau žiedelį aš ant pirštelio, antlėkė žiedelis ant undenelio.Raudok, nabagai Kaulaky, kad prapultin pats įlėkei (patekai).Nekask kitam duobės – pats inlėksi̇̀įdubti: Net nepažinau – akys inlėkę kakton. Seno žandai inlėkę. Su inlėkusiais šonakauliais arklys greit stipsužsimegzti (apie grūdus): Dabar rugiai žydi, paskui įlėks grūdai, užaugs, subręsširdiñ įlė̃kti patikti: Mokėjo man širdin įlėktiišlė̃kti, i̇̀šlekia, i̇̀šlėkėišskristi: Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu. Gandrai rudenį prieš išlėksiant susirenka pagalvoti apie būsimąją kelionę. Genys kalinėja prie išlekiamos skylės, kol bitis išvilioja.Aš nežinau, kas ten per mėsa buvo: kaip tik užkaičiau, pradėjo virtie, ėmė ir išlėkė per kaminą.Ausyse tebeskambėjo tasai „tu“, pirmą kartą išlėkęs iš Justo lūpų. Žodis kai paukštelis išlekia, ir nebesugausi.Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas. Žodis žvirbliu išleka, o jaučiu pagrįžta. Su varnom neišlėksi. Ìšlėkė žvirblys, parlėkė arklys. Uždaryk velniui duris, tai išlėks per aukštinį.pajėgti, įstengti skristi, lėkti: Per valandą [lėktuvas] išlekia penkis šimtus kilometrų.įstengti pakilti skrendant: Kas aukščiau išlė̃ks į padanges, tas paliks karalaitis paukščiųišbėgti: Ìšlėkė strėlės greitumu. Kai išlė̃kdavo in sniego basas, visus pūtinius aplakstydavo. Ir šokėjai šaunia pora priekin išlėkė lanku. Žiūrėk, avelės i̇̀šlėkė iš gurbo. Išlėkė oželis in visus laukus. Skruzdėlės i̇̀šlėkė. Vos ne vos išlėkiau nuo lietausgreit išeiti, išvažiuoti, išskubėti, išdumti: Kai išlėkė vakar, tai tik šiandien vakare grįžo. A i tavo šeimyna į tą šokį išlėkė?. Ant kelio išlėkė raitelis. Dabar sėdo an jos berniokas raitas ir išlėkė kaip vėjas laukan. Iš siauros gatvelės išlėkė šviesus limuzinas. Važnyčiotojas stipriai nutvėrė vadeles ir išlėkė pro vartus. Išlėkė kaip su daktaru (labai skubiai). Išlėkė kaip aitvaras iš namų.pasitraukti kur, pabėgti, išsprukti: Vaikeliai susiūtarijo išlėkt iž namų. Neišlėksim niekur akli (nemokyti) būdami. Brolis Amerikoj išlė̃kęsišsibėgioti, išsilakstyti; pavargti, netekti jėgų nuo lėkimo: Atėjo išsilė̃kęs kaip šuva iš veselijųiškilti, iššokti į viršų: Namų stogai išlekia aukštyn [per žemės drebėjimą] ir vėl ant namų krinta. Jis paspaudė parodytą mygtuką ir išlėkė į orą kaip strėlė iš lanko. Bakstelėjau galvą į žemę, o kepurė išlėkė į palubį. Liepsna išlėkė.Žižilpa išlėkė, t. y. akyse rodės, mirguliai ėjo, apžilpsta akysišaugti į aukštį, ištįsti, išsistiebti: Išlėkė bulbieniuos bulbos – nebus geros. Ìšlėkė pušys – aukštos, tiesios išaugo. Tankumyne pušelės visada i̇̀šlekia. Taboka kotuos išlėkė (suaugo į kotus), lapo nė vieno. Rugiai i̇̀šlėkė šiauduos, o grūdų ir nebuvo. Regis, da buvo vis vaikas, o dabar, žiūriu, kad i̇̀šlėkė – jau pilna mergaiškristi, išpulti: Ìšlėkė iš trečio aukšto ir neažsimušė. Išlėkė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį. Stovi kap iš ratų išlėkęs. Kirvelio mano išlėkta iš laivelės. Negili kešenė – galia išlėkt. Jam i̇̀šlėkė pinigai važiuojant, ir neberado. Taip sopėjo galvą, mislijau, kad akys iš kaktos išlėksiškraičioti, išbyrėti (dantims); išslinkti (plaukams): Ale kas gi bus? Tavo gi dantų baigiama išlėkt. Du dantys klebatavo ir dabar i̇̀šlėkė. Man grėblio dantis išlėkė – gal įdėtum. Išlė̃kusius plaukus pakišk pajuostėn.išvirsti, išgriūti nuo smūgio: Atidarykit, o jei ne – durys išlėks!išnykti, išsieikvoti (apie pinigus): Tas tūkstantis po velnių išlėkė, ir vėl čystasulysti, sublogti: Veidas [ligonio] išlėkęs, pajuodęslėkti 10: Kam kafija tokia stipri: žmogeliuo širdis išlė̃ksišlė̃kti iš dúonos netekti, nustoti tarnybos: Seniūnas už tai gal iš duonos išlėktiišlė̃kti iš mėsõs sulysti, sublogti: Ìšlėkė iš mėsõs mergiotė – tokia gi buvo riebiširdi̇̀s i̇̀šlėkė iš didelio išgąsčio apmirė: Jam širdi̇̀s i̇̀šlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo. Kad persigandau, net širdi̇̀s i̇̀šlėkė!širdi̇̀s išlė̃kus labai kuo rūpinasi, gailisi: Mano širdis an jo išlėkus, ė anas vis nesisaugojanulė̃kti, nùlekia, nùlėkėnuskristi (kur): Varna leka lėkus ir grįžta žiūrėti, ar toli nulėkė. Bėro žirgelio nubėgta, raimo sakalo nulėkta. Ai, sakalai, sakalėli, tu aukštai lakiojai, nulėkdamas, parlėkdamas naujynas nešiojai. Ei, sakalai, sakalai, tu raibasis paukšteli, nulėk jūres maružėles, parnešk ma[n] vainikėlį.Kur paukštis nenulekia, ten plunksnų nepalieka.Nusilėk, gegelė, į žalią girelę. Nusilėkė, įsitūpė į aukštą klevelį.nuskristi žemyn: Nuo laktos nulėkė vištagreitai nuslinkti, nuskrieti oru: Akmenaitis nulėkė par stogą. Mano ir visų aukštų vyrų akivaizdoj turėsit paleisti strėles, ir kieno strėlė nulėks toliausia, tas laimės Nuranigaros ranką. Anų lekia – ore susprogsta, o mūs – tai da nulė̃kę i vėliavą pakabina (apie kosminius laivus).Žiūri žmogus, dairaisi ir pasijunti mintimis nulėkęs ano meto gyveniman. Jurgis atsigulė atgal, bet miegas nuo blakstienų toli nulėkė.nusklisti oru (apie garsus): Per miškus nulėkė žmogaus šauksmasnubėgti: Lėktinai nulėkė Urtė į virtuvę. Nùlėkė kai galvon daužtas. Nùlėkiau in tokį vieną žmogelį. Lėkte nulėkė. Kol dešra keps, aš nulėksiu į rūsį ir atnešiu gerti. Arkliai nulėkė kap viesulai per laukus. Skruzdėlė, nulėkusi į dangų, jau rado vorą beskundžiantįgreitai, skubinai nueiti, nuvažiuoti, nuskubėti, nudumti: Ir toksai noras jį paėmė nulėkti miestelin savo trobelės pažiūrėtų. Buvau nulėkus net Švenčionyse, ir tai nieko nepadėjo. Nùlėkė į Smurgainis. Ir mūs Jonas paskui mergas nùlėkė. Žuvytė papyko ir nùlėkė (nuplaukė) .greitai važiuojant, lekiant, skubant ką padaryti: Kad būtų mašina (linų raunamoji), tuoj linus nulė̃ktų (nurautų). Su talka ji ben kelius daržus nulė̃ks (nuravės) nuvargti lakstant, bėgant: Kad nusi̇̀leki perdien su gyvuliais, net kojas vakare sukanukristi žemyn, nupulti: Nulėkė nuog arklio. Apsisukė man galva, ir nulėkiau nuo pačios viršūnės žemėn. Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva. Nukirstasis pirštas nulėkė į tą bačką. Kaži kur nulėkė vinis?.Eina – kiaušinis nuo galvos nenulėktų (labai pamažu eina). Paskutiniai marškiniai nulėks nuo pečių (supliš, nudriks) – kas reiks daryt?.nukristi tolyn, į šalį: Grėblio galva nulėkė už grabės. Kaip berniokas buvo až adverijos ažsiglaudęs, tai kamanėlės jo nekliudę nulėkė an kiemo. Kad duosiu per ausį, tai tu nulėksi pas Mataušį.Toliau nulekamas grūdas berant y[ra] duonai geriausis.Nuklastant, nuliekuojant sėlenos nusi̇̀leka, o kruopai paliekta.nusmukti, nuslinkti, nutrūkti: Anąkart ravėdama buvau žiedą pametus – nulėkė nuo rankos. Mat tas nagas buvo nulėkęs, dabar atauga. Tekinis nu rato nulėkėsusidėvėti, suplyšti: Ot batai: porą kartų miestan suvaikščiojau, i nulėkė!nustoti smarkiai plakus (apie širdį): Kaip širdis nulėkė, atsitekėjaudingti, išnykti: Sienas užgesė, stogas nulėkė (sudegė) mirti: Vienas puodininkas nùlėkėnusilpti, suglebti, susenti: Jau boba visai nulėkus ir dirbt nepagalinuo kójų nulė̃kti nuvirsti, nugriūti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kójų nùlėkė. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojųpalė̃kti, pàlekia, pàlėkėnuskristi tolyn, šalin, toliau: Paleido lazda in žvirblį, žvirblis palėkė. Po to šnekėjimos palėkė visi [juodvarniai] šalin. Tie balandžiai sudaro Viliui daug rūpesčių: čia palekia į kaimynus, čia vėl reikia naujos veislės rūpintis. Vis gerai dabokiat tame čėse, idant jums nė vienas spietlius nepalėktų. Lakūns palėkė, narūns panėrė, balandėlė tupėjo. Plu plu i palėkęs gaidalis. Visi paukščiai po dangumi buvo palėkę (išskraidę).užskristi aukštyn: Viena višta ant kamaros palėkė dėti. Vambuolė, palėkusi į jo lizdą, kiaušius erelio išrito.Kad gaidys, aukštai pasilėkęs, gieda, būs geras oras. Aš, ant tvoros pasilėkęs, kukurikū, žiema beregint ir praslinks: nereikia man trobos.paskristi po kuo: Žvirblis iš rankų pàlėkė po pastogekiek paskristi: Toliau palė̃kę [lekiančiu laivu], pamatė vyrą prie ežero prisigulus, o bematant ežerą senkant.galėti, įstengti skristi: Nepàlekia paukštukas. Aš užtikau jau pàlekiamus paukščiukus.Turi kojas, bet nevaikščioja, turi šiaudų, bet neėda, turi plunksnas – nepalekia (lova) pabėgėti: Palėk tu, vaikel, lig miesteliu, parneši tu man užkūryti. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria; palėkusi slėpsiuos; žaibu – akimi pažvelgsiu tiktai paslapčiagalėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbti: Su kurpėm aš nepalekiu.Buvo mitri, palekanti, bet nenorėjo smagiųjų (sunkiųjų) darbų dirbti. Ka i didelis, o ka nepaleką̃s (sakoma apie didelį, bet nejudrų, nesugebantį žmogų) pabėgti, pasprukti: Nepaspėjau palėkt, i pagavogreitai privažiuoti prie ko: Tuoj įsuks [vežimas] ir palėks po langaisiškilti, išlėkti: Nekuri parako fabrikė Kalifornijoj į orą palėkė (sprogo).pariedėti, nukristi po kuo: Pirštą kai kirto, palėkė palovin.dingti: Kur tas Petras pàlėkė? Jau antra diena jo nemataupasibėgti, pasieiti, pasilakstyti: Žiemos mitus [karvė] ir jau po jaučiu pàlėkė.Kiaulė mažučiu tekiu pasi̇̀lėkėsusenti, išgverti: Jau ji visai palėkusparlė̃kti, par̃lekia, par̃lėkėparskristi: Gandras su kitais kaimynais par̃lėkė linksmas. Gera paukščiam rudenį išlėkti, kad pavasarį vėl gali parlėkti. Parlek gulbelis iš pajūrelio, neparneš vainikelio. Paukščiu neparlėks (negrįš). Parlėkė du kauku ir pasitūpė pas indą.Aš parsilėkčiau pas motynėlę, aš įsitūpčiau į obalėlę. Aš parsilėkčia į tėvelio dvarą, į naują vyšnių sodą.parbėgti: Vaikas parlėkė taip uždusęs. Par̃leka žirgelis, parbėg juodbėrėlisgreit pareiti, parvažiuoti, pardumti: Jau vaikai parlek iš mokyklos. Močia par̃lėkė namo susraukus kaip penkios pėtnyčios. Ve, jau anie par̃leka su naująja brikelepargriūti, parkristi, parpulti: Mediniais apsiavus lengva parlė̃kt. Bernas kniūbsčias par̃lėkė po ežia ir guli apgulęs. Bortas lūžo, po mašina par̃lėkė (papuolė), i gatavapérlėktiperskristi: Žąsis, gandras in antrą pusę upio párlėkė. O aš pasiversčiau į raibą gegelę, párlėkčiau par girelę. Net nusgandau – viškai par stogą pérlėkė orlaivis.Giriasi kap gaidys, per tvorą perlėkęs.lekiant kiaurai prasiskverbti per ką: Per mano širdelę perlėkė dvi kulkosperbėgti: Per visus kambarius pérlėkė – nieko neradogreitai, skubiai pereiti, pervažiuoti: Pérlėkiau per visus kromus, ale tokios [medžiagos] niekur nebegavau. Mašina pérlėkė. Kumelė išsidykavojus, nei anas kur pérlekia jąj, tai kai nutrūksta – nesugausi.Šiurpas perlėkė per visą jo kūnągreit jojant, važiuojant nukamuoti, išvarginti: Arklys pérlėktas, kaip karstas (liesas, pertrūkęs).Gal jis (arklys) kur parsi̇̀lėkė, kad kosėjaįdubti, įkristi: I akys pérlėkė nuo ašarųpralė̃kti, pràlekia, pràlėkėpraskristi: Pralėkė gervės, gulbėsgreitai praslinkti, praskrieti oru: Kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas.Ir vėl pralėkė jam per galvą mintis. Per visas erdvias klubo ir restorano sales pralėkė šiurpi ir nelaukta žinia. Nepralėkė dovanai meldimas mano. Jei gyvensi viduoju gyvenimu, maž tedabosi pralekiančių žodžių.pralekiamai Abejojims, pralekiamai užplūstąs ing galvągreit praeiti, pravažiuoti pro šalį: Tik driku driku ir pralėkė visi pro šalį. Ką tik pralėkė pirmieji vestuvininkų vežimai. Nakčia traukinys pralėkė Gatų kalnus. Kai grauzmu pro mus pràlėkėnulėkti, nuvažiuoti kokį atstumą: Kada gi pagaliau pralėksime tą mylelę iki kalnų?greit praeiti, prabėgti (apie laiką): Ji minėjo savo greitai pralėkusią jaunystęprasmegti: Kadai buvo ant kalno akmeninė koplyčia. Po vienai nakčiai žmonės rado pralėkusią (prasmegusią). Kalba, kad tam kalne bažnyčia pralė̃kus. Kad tu pralėktum šimtą sieksnių! .Žemės daug, mokesčiai mokėt reikia – i pràlėkė (nusigyveno) prilė̃kti, pri̇̀lekia, pri̇̀lėkėskrendant pasiekti, priartėti prie ko: O aš pri̇̀lėkiau vyšnelių sodelį – tai močiutės dvarelis. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie!.sklindant oru pasiekti (apie garsus): Iš svetainės josios ausį prilėkė sujungti verkią fortepijono ir violončelės tonaisuskristi į vieną vietą, priskristi daugeliui: Ir pri̇̀lėkė pilnas dvaras paukštelių, ir apstojo povelę ant dvaropribėgti prie ko: Ji tik pri̇̀lėkė ir užriko: „Ko nedavei šiaudų?!“. Mieste tik pri̇̀lėkė ir vėl nukūrė. Jos … parbėgo namolio greit, prilėkė pri durų. Tik prilėksi an darbą kaip šuva an karštą ėdalą, ir vėl bėgi prie vaikopribėgti į vieną vietą daugeliui: Daug žmonių pri̇̀lėkė ir užgesino ugnįgreitai prieiti, privažiuoti, prisirinkti: Ant pakasynų kad pri̇̀lėkė, kad privažiavo ponų iš aplinkinių dvarų!. Ar čia pas tamstas tiek svečių pri̇̀lėkė?. Prilėkė tų moterų kaip varnųprilakstyti, pribėgioti: Kap buvo man reikalas, tai aš visur prilėkdavaunuvargti bėgiojant, skubiai dirbant: Per visądien prilėkiau, ką kojų negaliu patęstprikristi, pribyrėti: Po nakčiai rasdavo daug obuolių žemėj prilėkę. Daug grūdų į pelus pri̇̀lėkė – sietas buvo retokas×razlė̃kti išsisklaidyti, išbyrėti: Reikė[jo] buvo akmenų privežt ar ko, šitas smėlys razlė̃ks per šonaissulė̃kti, sùlekia, sùlėkėdaugeliui suskristi į vieną vietą: Tai kad sulėktų šiltam pavasarėlyj drabni paukšteliai. Ir sùlėkė du karveliu mėlynu.Visi paukšteliai susi̇̀lėkė, beržų šakeles nulenkė. Štai tuojaus visi pulkai, girdėdami šauksmą, iš visų pašalių susilė̃kę jam pasirodė. Kur maita, ten ir ereliai susilekia.subėgti: Tik paberk vištom – sùlekia koks dvylekagreit sueiti, susirinkti: Į tėvo šermenis sùlėkė visi vaikai. Sulėkė kai varnai. Sulėkė visa Ramygala žiūrėt. O mudvi sulėkdavov, mudvi pasišnekėdavov kaip gegelės, patorėly sutūpusios. Lietuviai, pajutę atašlamant kryžokus, sulėkė iš apylinkių Punin. Tai ten Joninių naktį sulekia raganos iš viso svieto.Būriais susilė̃kę koliojo.sukristi; nugrimzti: Ledu baisu važiuot: plonas – sulėksi i neišlipsi. Kai sùlėkiau sniegan palig pažastų, tai tik išsigrūdau. Ragutės sùlėkė sniegan, arklys ir nepatraukia. Sulėkė lyg musės į puodynę.Užmiršau slastus pastatyt (atidaryti), daba sulėkę (užsidarę) i stovi.Žinau, kad nukreivuosiu, tik siuvu, kad vota nesuslė̃kt (nesusimestų į krūvą, nesudribtų) sulysti, sublogti: Žmogynas suvis sùlėkėužlė̃kti, ùžlekia, ùžlėkėskrendant pakilti iki kur, užskristi ant ko: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia. Užùlekia vieversys arti debesų. Užlekia musės, rėplioja, ir nesmagu yr.Paukštytis, ant medžio užsilė̃kęs, uogas nulesė. Vištos užsi̇̀lėkė an stogo. [Gegutė] ant margų skrynelių užsilėkdamà, močiutės dukrelę iškukuodamaužskristi iš kur (ppr. būriui): Šįryt špokų kad ùžlėkė tūliai!.Užlekia lėktuvai ir sudirba miestą.skrendant užsukti kur: Ir užlėkė žalion girion, žalion girion in gegulę.Ùžlekia ir čia koks lėktuvasgreitai atslinkti, atskrieti oru: Vienu kartu kad ùžlėkė debesỹs!. Po valandos užlėkė didelė pūgaužbėgti į viršų; užbėgti ant ko: Jie tekini užlėkė laiptais. Užlėkęs ant kalno, žiūriu. Užlėk aukštai, ar neuždabosi kur lapės. Jaunikliai ùžlekia ant ežių ir knaibo lapusgreitai užvažiuoti, užjoti į viršų: Fajetonas užlėkė ant kalniuko ir pro liepas įdardėjo į kiemą. Užùlekia Jokūbas lig pusė kalnogreitai, staiga atvažiuoti, atjoti, atvykti: Užlekia karieta šešiais žirgais. Tuoj ir anys užlėks – nestoliai išsilenkėm. Buvo mėgstama jų (raitelių) priemonė užlėkti viesulu, kvykiant ir švilpiant. Ùžlėkė varnai (apie policininkus). Užlė̃ks pirminykas, duos velnių.užeiti, užvažiuoti, užsukti kur: Norė[jo] ažlė̃kt in mus. Jau ir an mumi ažlėks neažilgo. Matai, an veselios ir anas ùžlėkė (atvyko, prisistatė), nemislytaiužbėgti, užvažiuoti už ko: Jau ažùlėkė až klaimo, nebesimatobėgant, greit einant, važiuojant susidurti su kuo, užgriūti ant ko: Ant prekinio traukinio visu smarkumu užlėkė greitasis traukinys. Vaikai, pasistoję ant medinių dviratukų, triukšmingai važinėjosi šaligatviu, užlėkdami ant praeivių.Nuo vilko bėgo, ant meškos ùžlėkė (saugodamasis vieno pavojaus, bėdos, pakliuvo į kitą, didesnį).bėgant aptikti, rasti:Vikrus pats užlekia, lėtam vėjas užpučia.Greitas pats užsilekia, lėtam vėjas užpučiaužbėgti į priekį: Ana ažùlėkė pirma mane. Niekaip negalėjau karvės užlėkt. Užuolankom užuolankom užlėk jaučiui už akių ir sugręžk jį čia. Davėsi už akių užlėkti.Ir šnekėt neduoda, ana su savo kalbom užlekia (pertraukia kito kalbą, pati skuba pasakyti): jos mergiotės tokios, te tokiosbėgant, smarkiai jojant, važiuojant pavyti, užginti: Ùžlekia anas mañ raitas ir klausia, ar aš nematęs čia lakstant gančiauspadaryti, apeiti (darbus): Jis vienas nori užlėkt visus darbussmarkiai dirbant, triūsiant įsigyti, užsidirbti: Kam čia dabar tau senam dirbt, lėkt: dvarų gi jau neažlėksi̇̀, gana, kiek ažùlėkei. Lėk lėk – nieko neužlėksi. Aš viena nebgaliu tiek užlė̃kti, ka visus išmaitinčiudirbant, triūsiant, lekiant išvargti, nusikamuoti, nusivaryti: Darbymetė – žmonės darbais ažsilėkę. Ažsi̇̀leki darbu, tai ir valgyt nesnori. Parnedėl su darbu taip ažsi̇̀leki, kad nebesrūpi šventėj niekur ir nueit, o rūpis pasilsėt. Nevaryk arklių, ba užsilė̃ksužkristi už ko: Beropojant jam ažulėkė paparčio žiedas ažu vyžo. Paieškok, gal yr kur ažlėkęsužgriūti, užkristi ant ko: Lėkė kaladė nuo pečiaus, dai užlėkė an Juzuko pečio. Tai arklys! Jau užùlekia ratai ant galvos (į pakalnę patys rieda), o jis vis vietoj (nenori bėgti) užskubėti, užeiti į priekį (apie laikrodį): Laikrodis valandą ùžlėkėbūti atsilikusiam, tamsiam: Anies žmones ažlėkę, gyvena nuo visų toli, kai vilkai
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas