Lenkti
Lenkti reikšmė
Žiūrėti žodį "prikumpti"Žiūrėti žodį "aplenkti"Žiūrėti žodį "palenkti"daryti nulinkusį, netiesųdaryti ką lanko formos, riestižemyn leisti, svertilošti, laužti (peilį, šaudyklę ir pan.)drabužio, odos ir pan. kraštą pariestieinant aplink, supti, siaustieinant daryti vingį, lanką, sukti į šalįkryptinuo ritės (špūlės) siūlus vynioti, vyti ant lankčio, krijo ar kito kurio prietaisogertistengtis paveikti, įtikinti, kreipti norima kryptimipavijus pro šalį eiti, lėkti ar važiuotibūti pranašesniam kuopraleistiišskirtiapeiti ką vengiant susitikti, šalintis kopraeiti nepalietus ko, praleisti kągerbti, godoti, stengtis įtiktidaryti ką sau palankų, gerintis kamteikti pagarbą, sveikintiginti, saugotiužlenktiuždėti lanką, apjuosti lankulenkiant pritaisyti kąužsikvempti, pasilenkti ant koaplink apjuosti, lanku apsuptiapdengti, apdėti kuo iš visų pusiųnuleisti žemyn, nusvyrintiapeiti, apjoti, apiplaukti, apvažiuoti aplink, norint ko išvengtipraeiti, pravažiuoti pro šalį, neužsukus kur, nepastebėjus, nepalietus ko, nedavus kam kogreičiau einant, važiuojant… palikti kitą užpakaly savęsbūti greitesniam, pranašesniam; greičiau padaryti ką už kitąeinant priešingomis kryptimis, nesusitiktiišskirtiapsaugoti, apgintinesilaikyti ko, nutolti nuo kosulenktą atitiesti arba atgal lenktiatlošti, atlaužtiatverstiatraitytilanku atsitolinti, saugantis ko, nenorint susidurti su kuo; šalintis, vengti koatsakyti, pridurtigerbti, godoti, stengtis įtiktipadaryti lanko formos, netiesų, įgaubtipasilenktiparaityti, patrumpintiįsivynioti, įsivytiįgertipadaryti lanko formos, išgaubtipalenkti, nulenktiiškloti kuo visąišsikišus persisverti, pasilenktilenkiant padaryti, pagamintipavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, pralenktibūti greitesniam, pranašesniam, viršyti kitusprasikeisti susitikusapeiti aplink, norint nesusitikti, išvengti koišsuktiišvaryti, išgintiišvyti, išvyniotiišgertipadaryti nulinkusį, netiesųbaigti lenkti žemyn (statinę, leidžiant iš jos alų)lenkiant pasigamintižemyn nuleistipalenkti galvą ar liemenį, teikiant pagarbą, sveikinantnusileisti, paklusti kam, nusižemintinuvyti, nuvynioti siūlus nuo ritės ant lankčioįtikti kam, gerbti, godotipadaryti sau palankų, patraukti į savo pusę, prisigerintipatenkinti kuonukreipti, pašalintiišvengti, apsisaugotinugertipadaryti kiek nulinkusįpadaryti sulinkusįlenkiant pagaminti, padarytilenkiant patrumpintižemyn nuleisti, pakreiptipatraukti į kieno pusę, paveiktipaskirtipajungtiišgertinulenkti žemėnper daug sulenktipusiau sulenktilenkiantis persisverti per kąprasilenktiperdėti, per toli nueiti (pvz., politikoje)perlaužti, įveiktipavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, aplenktisusitikus prasikeistieinant priešingomis kryptimis, nesusitiktiapeiti, išsilenktipraleistipasirodyti pranašesniam, viršytinesilaikyti ko, neatitikti ko, nutolti nuo kolenkiant siūlus, nepataikyti ant lankčio rageliopradaryti, praverti (sukrypusias duris)susikryžiuotipriartinti lenkiant žemyntruputį sulenkti, suriestipasilenkti arti prie kolenkiant pridaryti koprivyniotipriverstiužtikti, užkluptipadaryti lanko formos, suriestilenkiant padarytisudėti dvilinkąpadaryti palinkusį žemyn, susikūprinusįsuvyti, suvynioti siūlus į lanktįpadaryti netiesų, lenktą, užriestisulenkti (lenktinį peilį)uždėti, užmauti (lanką)drabužio, odos ir pan. pakraštį palenktiužsigulti, užsikvemptiužsuktiužtikti, užklupti, rastiapsupti iš visų pusių, užspeisti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: leñkti
Lenkti sinonimai
antlenktiaplenktiatlenktiįlenktiišlenktinulenktipalenktiparlenktiperlenktipralenktiprilenktisulenktiužlenkti
Lenkti frazeologizmai
aũsį leñkti klausyti, būti paklusniam: Lenksi ausį savo prisakymump ir sergėsi visų jo įstatymų.Diẽve leñk!ne, jokiu būdu!: Dieve leñk aš jos nepjausiu!baisu!: Leñk Dieve, tę velnias sėdi kampe. Leñk Dieve, šiandiej kaip nuslapatojaukeliùs leñkti klauptis: Savo kamarėlėj lenkė kelius prieš visų karalių Karaliųgálvą leñktisveikinti: Pro šalelę praeidama, man galvelę lenkė.teikti pagarbą: Visa liaudis su didžia meile lenkia galvą savo rašytojai Žemaitei. Lenkiau galvelę palei žemelę tėveliui motinėlei . Gal tau, motinele, nelenkė galvelės, nepakėlė kepurelės?. Tėvui, močiutei reiks galvelę lenktie, broliams, seselėms „sudievu“ sakytie. Prieš žiliausią plauką galvos nelenki!liežùvį leñkti mokyti kitaip kalbėti: Mokyklos jau lenkia liežuvįnùgarą leñkti būti nuolankiam, paklusniam: Nuo pat jaunystės ji lenkė savo nugarą eksploatatoriams buožėms . Dorą giria, prieš sukčių nugarą lenkia.sáulės lankčiù leñktis iš tolo vengti.ši̇̀rdį leñkti stengtis paveikti, patraukti į ką: Širdį lenkti ant ko. Lenkei širdį kai nendrelę prie širdies girtuoklio. Ydant širdį … ant ko lenktųantleñkti, -ia, añtlenkėužlenkti: Kalvis antlenka pryšnagį ant nago, kad pasaga nenuslystumuždėti lanką, apjuosti lanku.lenkiant pritaisyti ką: Rankeną reik antsileñkti dalgiuo. Kampiną antsilenka dalgiuo tik varstuo (vasarojui) užsikvempti, pasilenkti ant ko: Senelė, antsilenkusi ant jo, klausosi, ar jis jau [miega]. Ta pana antsileñkusi par langą šnekas su kitais. Atvertė kūlį ir antsilenkė paveizėti, kas ten po kūlio.apleñkti, -ia, àplenkėaplink apjuosti, lanku apsupti: Apleñkti kubilą su lanku. Lanką aplink kibirą apleñkti. Nuvežiau pas kalvį, kad apleñktų (apkaustytų) man vežimą. Patvoriais vyšnių, slyvų krūmais kaip vainiku sodnas aplenktas. [Laumės] apsirėdžiusios baltais, plonai aplenkiančiais liemenį rūbais.apdengti, apdėti kuo iš visų pusių: Apleñk knygą, tai apdarai nepliš.Apsileñk knygas – nes baigi jau suterštinuleisti žemyn, nusvyrinti: Rūtele mano, žalioji mano, o kam apvytai, žalia būdama, oi kam aplenkei žalias šakeles . Jeigu sniegas medžius aplenkia – bais mirs žmonėsapeiti, apjoti, apiplaukti, apvažiuoti aplink, norint ko išvengti: Dvaro užvis neužkenčiu ir aplenkiu jį iš tolo kaip širšių lizdą. Prijodavo pelkių, raistų, ramių ežerėlių, o Šarka visur aplenkdavo ir vėl jodavo ta pačia linkme. Mes šešiese paspėjome dar sušokti į laivę ir laimingai aplenkėme uolą. Su tinklu àplenkė kliūtą, kad neužkliūtum tinklas.Ir levita, kaip atėjo ant tos vietos, išvydęs jį aplenkė.Nori nenori, o balą reikia apleñkti. Dėl ko kiekvienas ant kelio akmenį aplenkia? (kad akmuo nesilenkia).Apsilenkiù klaną. Reikia blogo žmogaus apsileñkt. Kad aš tavę apsilenkęs (neėmęs, nevedęs), būčia kitą išsirinkęs . Nuej[o] brolelis šienelio kirstie, apsilenkdamas tą papartelįpraeiti, pravažiuoti pro šalį, neužsukus kur, nepastebėjus, nepalietus ko, nedavus kam ko: Neaplenkia nei vieno fabriko, dirbtuvės; iš visur kviečia savo draugus, šaukia gatvėn ir vėl eina toliau – ramiai, rimtai, iškilmingai. Tamsta kieminėjai vienur ir kitur, o Dusetas apilenkei. Bet laimė, – ji veik visados aplenkdavo šį krantą. Ir aplenks mane mirtis, ir kulka nelies. Tą klausimą jūs aplenkiate iš tolo. Kažin kaip čia aplenkė [lietus], kaip marti su dovenoms. Tave visi svečiai apleñks (neaplankys). O kam juos àplenkei (išskyrei, praleidai), reikėjo ir jiem duot žinią. Žada mane kaimynėlis stikleliu apleñkti. Teaplenkia mane tas kielichas. Apšluosiu kojas, brolys (pajaunys) su dovana apleñks. Neapleñk manęs šluodama, ba paskui marti su dovanom apleñks.Kiek čia yr aplenktų̃ (praleistų, nepaliestų) dalykų toj pasakoj[je], visos nebatminu. Kai kokį žodį àplenkiau (praleidau). Aplink serga, ir mūsų neapleñks. Aplenkęs ausies sudėjimo smulkmenas, pasakysiu tik tiek, jog jos viduje yra bubinėlis.Saulė ir kelmo neapleñkia, o tu ir savųjų sutikti nenori. Saulė kelmo neapleñkia, kaip čia gali žmogų apleñkt (pilstant alų). Neaplenk vieškelio dėl kelelio mažogreičiau einant, važiuojant… palikti kitą užpakaly savęs: Jis pirma iš namų išėjo, o aš aplenkiau ir pirma į miestą nuėjau. Tą kumelę nedaug kas aplenkia. Šiemet tu manęs nebeaplenksi [lenktynėse].Tikrovė aplenkia svajones.Šlubis, pirma eidamas, nesidavė apsilenktibūti greitesniam, pranašesniam; greičiau padaryti ką už kitą: Iš pradžių linai lėtai auga, užtat piktžolės gerokai juos aplenkia. Pagarsėjo kaip neaplenkiama darbininkė. Aš, jaunesnė, àplenkiau seserį (pirma ištekėjau). Aplenkiau ką kuomi.einant priešingomis kryptimis, nesusitikti: Apsilenkėm – aš vienu keliu ėjau, jis kitu. Aš vis laukiu, kada ją sutiksiu, o mūsų jau seniai apsi̇̀lenktaišskirti: Visi mokytiniai, aplenkus Joną.apsaugoti, apginti: Ogi dabar, aplenk Dieve, kad primanytų, tai viens kitą pražudytųnesilaikyti ko, nutolti nuo ko: O tu pabandyk apsilenkti su pareiga, ir išlįsi kaip yla iš maišo. Aš tenai su teisybe apsilenkiauatleñkti, -ia, àtlenkėsulenktą atitiesti arba atgal lenkti: Atgal àtlenkiau gelžį įlinkusį. Vinis su àtlenkta galvele.Tuoj pečiai atsilenkė ir rankos pakilo. Perdien roviau neatsilenkdamà. Dirba neatsileñkdamas.Kap sudegėm, tai sunku atsileñkt (prasigyventi) per kiek metųatlošti, atlaužti: Pamatė jo rankoje atlenktą peilį. Atlenkiamas (lenktinis) peilis. Atlenktu briauningu įbėgo pri pačios. Veidrodis kartais įtaisomas ir atlenkiamame stalelio blate.Atsilenkė peilį ir susigalando į bato aulą.Ir davė jam lazdelę, sakydamas: „prijojęs vartus ar tvorą, pamosuok su ja – vartai atsidarys, tvoros atsilenks“.atversti: Atlenkę lapą, pamatysime jį gražiai išmargintąatraityti: Kailiniai sujuosti, apikaklė pastatyta, tik jos kraštai atlenkti, kad nekliudytų pypkeilanku atsitolinti, saugantis ko, nenorint susidurti su kuo; šalintis, vengti ko: Kam tenka žiemą pro tuos ežerokšnius važiuoti, tai gerokai toli nuo jų atsilenkia. Jų marti nemėgsta bartis, ji gatava musės atsileñkti. Šunio pasiutusio atsileñk. Girto žmogaus atsileñk, tai būsi protingesnis. Tu atsilenksi karštos ugnelės. Kaip atsilenkia mėnuo saulelės, saulelė debesėlių, taip atsileñksiu tavęs, berneli, tavo rūsčios širdelės . Dukružėle mano, lelijėle mano, tu mokėk atsilenkti jaunųjų mošelių. Ir visi mano artimieji praeit atsilenkdami, manęs biedno vengdami.Atsilenkia nuog įstatymo (nevykdo, nesilaiko). Teatsilenkia nuog pikto, o tedaro ger.Ir pėdų atsileñk. Blogo šunies kaip nors gali atsilenkt, o žmogaus blogo neatsilenksi. Durniaus atsilenkęs – kaip dešimt nuveikęs. Kad savo ligą žinotum, už mylios atsilenktum.atsakyti, pridurti: Karalienė atlenkė, kad Marė esanti atsigimusi į Šalteikių giminę tik išvaizda. Vyresnieji ale ir dar atlenkė…. Ale berods čia reik vėl atlenkti, kad negalima visiems senųjų pabarimams klausytigerbti, godoti, stengtis įtikti: Seniau atsleñkdavo vyresnio, o dabar žvėrys, ne vaikaiañtra atleñkus kitu požiūriu, antra vertus: O antra atlenkus, juk sesuo, mokės atsibartirañką atleñkti padaryti kokį darbelį: Tingi ranką atlenkti (durų neuždaro) sáulės lanksmù (lankčiù) atsileñkti iš tolo vengti: Kad būč žinojęs tokią mergelę …, būč atsilenkęs saulelės lanksmu. Kad jis žinotų, saulės lankčiu atsilenktų nuo tokios bjaurybėssu atlenktai̇̃s galai̇̃s užtektinai, su viršum: Man tų septynių rub. vienam valgiui per mėn[esį] su atlenktais galais užtenka. Kelnės išeis iš tos medžiagos su atlenktai̇̃s galais, aš manau, kad išeis dar ir šalbierkaįleñkti, -ia, į̇̃lenkėpadaryti lanko formos, netiesų, įgaubti: Gelžį į̇̃lenkiau į vidų. Įlenkiau lazdą (geležinę) ir nebegaliu ištiesti. Lapai tribriauniais pamatais, skiauterėtomis nugarėlėmis, įlenktais paviršiais, statūs. Raštuota įlenktais kampais kepuraitė. Vertė ir su piktumu ant krūtinės užklaupė ir du šonkaulius į̇̃lenkė. Kenkles įleñkęs lindo vel[nia]s į pušales.Įlanka yra vieta, kur upė (jūra) įsilenkuspasilenkti: Šulnin insleñkęs žiūri ir juokias. Pjovėja kai insi̇̀lenkė (susilenkusi įniko) pjaut, tai, kol nenupjovė, neatsilenkėparaityti, patrumpinti: Tai nieko, kad ilgas, gali gi inleñkt (palenkti, patrumpinti drabužį) įsivynioti, įsivyti: Į tinklo mezgamąją šeivą gijas įsilenktiįgerti: Į̃lenka ir anie, tik girti nerodosišleñkti, -ia (i̇̀šlenkia), i̇̀šlenkėpadaryti lanko formos, išgaubti: Jis išvydo artinantis prie jo neregėto didumo bjaurią būtybę ir mojuojant išlenktą kardą. Kiškis išlenkė nugarą ir kūrė dar smarkiau. Arklys, išlenkęs gražų juodą kaklą, ėjo žingine. Dėmių takai mūsų reginyje tuomet atrodo išlenkti į pietų pusę.Šoniniai lapai išilgai išsilenkę laivelio pavidalu.palenkti, nulenkti: Uosio kuolus išlaužė, ievos tvoras išlenkė, žolynėlius išmynė. Rūtelės iškirsčiau, lelijas išlenkčiau, kad aš savo bernužį kasdien pamatyčiau.iškloti kuo visą: Išleñkti reikia krežį sviestiniu popieriu, jei nori, kad pirktų uogas.išsikišus persisverti, pasilenkti: Pamatė iš [traktoriaus] kabinos išsilenkiantį su raktų dėže Gatulį. Išsilenkęs žiūri, kur tie nuėjo. Išsi̇̀lenkiau pro duris (išsikišau) lenkiant padaryti, pagaminti: Pavažas i̇̀šlenka. Tekinius iš vieno medžio išlenka. Aš iš viršūnėlės lingelę išlenksiu, o iš pašaknėlės lovelę padirbsiu.Išsi̇̀lenkiau lanką (iš vinkšnos) pavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, pralenkti: Anas visus savo arkliu išlenkė. Kokiu geru arkliu tai anas važiuojant visus išleñks.būti greitesniam, pranašesniam, viršyti kitus: Nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos. Tai tu jį i̇̀šlenkei: jam [gimė] mergička, o tau sūnusprasikeisti susitikus: Duryse susitiko su Edvardu ir, vienas kitam nepasakę nė žodžio, išsilenkė. Gal nežinai, katra puse išsileñkt reikia!apeiti aplink, norint nesusitikti, išvengti ko: Tokio žmogaus geriau viškai išsileñkt, nesusitikt. Neišsi̇̀lenkė giedri saulelė juodojo debesėlio, neišsilenksi̇̀, jauna mergele, manęs jauno bernelio . Vai kaip man išsilenkt senos anytos?. Aš išsilenkiau visokių šalelių, neišsilenkiau našlelio rankelės.Aš išsilenkiu (išsisuku, išvengiu) su atsakymais. I eisva pri Želvėnės, be to neišsilenksvaišsukti: Išlenkti iš kelio. Ir išlenkė iš ano kelio, kurį prisakiau jiemus.Ko teip bėgi ir kodėl iš kelio išsilenkei?.išvaryti, išginti: Tuoj tave pro duris lauk išleñksiuišvyti, išvynioti: Išlenk siūlus į sruogas iš špūlių. Būk geras, išlenk špuoleles – mun reik verpti. Išlenk špulią ant rekečioišgerti: Vasaris į užgėrimą atsakė ir išlenkė savąjį iki dugno. Mokėjo jis prisuokti burnelę išlenkti. Šis, paėmęs stiklelį, klukš ir išleñksnuleñkti, -ia (nùlenkia), nùlenkėpadaryti nulinkusį, netiesų: Nekabink tiek daug ant vieno kablio – nuleñksi. Nulenk vinį žemyn, kad nekliūtų. Vaisiai nulenkė šakas. Rūtele žalioji, vai kam nulenkei aukso viršūnėlę?. Te nulenkė tvoreles nuo šviesiųjų kardelių. Kad man skauda petį, kur karvė nùlenkė (išnarino).Nukrypstu, nusilenkiu, nusisveriu. Laikas, sūnau, miežiai pjautie, varpos nusleñkę.baigti lenkti žemyn (statinę, leidžiant iš jos alų): Ir paskutinę bačką jau nulenkiau (buvo jau leidžiant palenkiama, o dabar visai pasibaigė – nebebėga) lenkiant pasigaminti: Nusilenkė iš geležies tokią lazdą, kuri svėrė dvylika birkavųžemyn nuleisti: Ėjo susimąstęs, nulenkęs galvą. Nulenkė mano galvelę gailių dirgėlėlių vainikėlis. Tas žmogus eina, galvą nuleñkęs.Antanukas ištiesė rankutes ir, sugriebęs nusilenkusios prie jo senelės kaklą, apkabino ir pabučiavo. Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku.Nusilenkė lig žemės vakaro šešėliai. Palūkėkim iki dienai nusilenkus (pasibaigus).palenkti galvą ar liemenį, teikiant pagarbą, sveikinant: Ponas pamislijo, kad čia koks karalius atvažiuoja, pasuko į šalį, nusiėmė kepurę ir žemai nusilenkė. Galvos nepramuši, senam žmogui nusilenkdamas. Gal tu iš vieno kaulo, kad nusilenkti negali. Kam aš turiu kojoms lenktis, aš galiu galvai nusilenkt.Aukšta merga, ilga kasa, kas prieina, tam nusilenkia (svirtis) nusileisti, paklusti kam, nusižeminti: Lietuvos liaudis niekad nenusilenkė buržuazijos diktatūrai . Tik žodį tark – prie tavo kojų nusilenks pasaulis. Nusilenks žaibai tau, vėtra kelią duos tau!. Jijė nenoria nusilenkti prieš anytą. Dar ne vienas čia apsiverks, kol nusilenkt mane privers.nuvyti, nuvynioti siūlus nuo ritės ant lankčio: Verpalus nuo špūlės nulenkti. Jau visos špulios priverptos, reikia nuleñkti. Atsinešk lenktuvą ir nuleñk špulias – nebeturiu kur verpt. Reikia siūlai nuo ragočiaus nulenktįtikti kam, gerbti, godoti: Sunku aną nuleñkti, tokį pikčiurną. Nemokėjo marti tėvų nuleñkti, dėl to ir geros dienos nematė.Kad aš netylėčia, nenusileñkčia, nesugyventume. Vyresnio nenusilenkiau.padaryti sau palankų, patraukti į savo pusę, prisigerinti: Vienu tuo paminėjimu nulenkdavo motiną. Jei nori iš jo ką gero gauti, turi jį nuleñkti. Jį reikia pirma kuo nuleñkt, paskui prašyt. Aš močiutę nulenksiu: jai ugnelę sukursiu. Nulenk seną tėtušėlį ir senąją matušėlę – pažadės dukrelę. Aš šunelius nulenksiu: strypų glėbį pririnksiu. Vilkas ateidamas, aviną nešdamas teisėjui nulenkti. Rasi uošvelę nenulenkiamą, rasi mošelę neprikalbamą. Rasi anytą nepermanytą ir šešurėlį nenulenkiamą. Nenulenkste to pono jaučiu nei avinu.Seno paklausysiu, mažo nusileñksiu, būsiu slauna panytėlė, kad ir našlaitėlė . Mes vis jos nusilenkiam, tai ji mums ir gera. O kaip aš įtiksiu senai anytėlei? Kaip nusilenksiu jaunų mošelių?.patenkinti kuo: Duok ko nors gardesnio širdelei nulenkti.Ligonis niekuo nebenusileñkia: nei vištiena, nei arbata (viskas negardu). Aš tuo valgymu nebenuslenkiù (man nebetinka). Nei kuo nusileñkt be mėsos. Iš kurgi par mane bus sveikata, kad aš valgymu nenusilenkiù. Dabar tavim Petronėlė nusilenkia, su tavim širdį atsigaunanukreipti, pašalinti: Vagių užpuolimą ir ugnį nulenkei. Nulenk nuo manęs visus niekingus ir nederingus žodžius bei darbus. Bandę kiti Europos viešpačiai karą nulenkti.išvengti, apsisaugoti: Mokėk nusilenkti dagilio šakelės. Tas nusilenkia piktybių. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi ir smertis nenusilenkiama pripuolusi. Nusilenkė (pasislėpė) nuog minios.nugerti: Nulenkęs ligi pusės, susiraukęs pildė stiklelįausi̇̀s nuleñkti išklausyti: Nulenk ausis tavo balsop maldosp mano. Klausyk, duktė, o veizėk ir nulenk ausį tavoausi̇̀s nuleñkti nusikreipti nuo ko, neišklausyti: Nuo tūlo savo veidą paslepi, savo ausis nulenki ir jam kaip ir pakalą prigręži. 2gálvą nuleñktipaklusti, nusižeminti: Lietuvių tauta nenulenkė galvos prieš engėjusnumirti: Vargo vargo ir nùlenkė galvąprisiglausti kur, gauti pastogę: Ir neturėjo kur galvos savos nulenkt.nuleñkti lañką (dū̃šią) numirti: Jau man šiemet kad nepriseit lanką nulenkti. Aš zara dūšelę nulenksiù nuog tokios buitiesragùs nuleñkti palaužti puikybę: Teismas jam galia nuleñkt ragùsstrė́nas nuleñkti kailį išperti, primušti: Aš tau strė́nas nuleñksu. Pajus mano tėvas, nuleñks tavo strė́nas, bėk, bėk, bėk, berneli. Kur tu imsi ne savo, potam kas nors strėnas nulenksši̇̀rdį nuleñkti nustoti mylėti: Jos meilės minėdams, taip graudžiai verksiu, kol savo širdužę nuo jos nulenksiu. Nulenkė širdį savo.žõdį nuleñkti užsileisti kalboje: Jei vienas antram nenorės žodžio nulenkti, iš to pasidarys rūstybė, užgauliojimai. Dideliai stragi yra, žodžio nenùlenka: pasakai vieną žodį – ana dešimtįpaleñkti, -ia (pàlenkia), pàlenkėpadaryti kiek nulinkusį: Karklelius aš palenksiu. Palenksiu beržą braškantį, pakarsiu šelmį bernelį. Aukšti kalneliai neperlipami, drūti medeliai nepalenkiami. Ei, augo augo žalias klevelis, šakeles palenkdamas. Lenk medį, kol jaunas; kai pasenės, nebepaleñksi. Suaugusio medžio nebepaleñksi.Pasi̇̀lenkia šakas ir skina grūšas. Nusieičiau į girelę, pasilenkčiau sedulėlę.padaryti sulinkusį: Jos ir jaunõs buvo pàlenktos kojos. Reikia liežuvis paleñkt (sunku ištarti).Tada berželis pasi̇̀lenkė, važelis pasidirbo . Suminkštintas ragas pasilenkdavo.lenkiant pagaminti, padaryti: Pakirsk medžio ir palenk lanktį, nes be lankčio nėra ant ko meta. Sulaužei man važelį, eik dabar palenk. Iš viršūnelės palenks lanktelį, iš tvirtumelės padirbs lovelę.Lapė nuejo miškan i gieda: „Sviru lingu medeliai, pasleñkte lapei rateliai“lenkiant patrumpinti: Siuvėjas palenkė švarko rankoves. Paleñk man kelnes, ba per ilgos. Suknelė ilga, reikia iš apačios palenkt.Senyn žmogus eini vis mažyn: visi sijonai man jau per ilgi, reikia pasileñktžemyn nuleisti, pakreipti: Čionai pabalę rugiai stovėjo, palenkę sunkias savo varpas. Gal tu vilko kaulo, kad galvos palenkti negali?. Tai gražiai bėgo bėras žirgelis, galvelę palenkdamas. Kėlėsi prieš juos ir palenkė veidą savo žemėsp. Palenk savo ąsotį, kad aš atsigerčiau.Ans pasilenkęs sėdi. Per dieną pasilenkusi linksojau, linus raudama. Juodu susėdo šalimais ir pasilenkė vienas prie kito. Marytė pasilenkė to daiktelio ir suriko iš džiaugsmo. Man tik kapt už sprando, kad aš nei pasileñkt, nei atsistot negaliu. Pasilenkai (pasilenk) ir išsiimkai iš burnos.Nepajuto, kaip jam diena praslinko, o kad jau saulė buvo gerai pasilenkusi į vakarus, jis pasimislijo grįžti namo. Ir kaip anys … atėjo, pasilenkusi buvo diena. Pasilenkė (kloniojos) ponui žemėspi.Nepasilenk šis, it mietą prarijęs. Kaip kaulą pilvo gale turėdamas, nepasilenka. Ar pilve kaulas išaugo, kad negali pasilenkti?. Kol didžiasis pasileñks, mažasis ir pagauspatraukti į kieno pusę, paveikti: Jis mėgino palenkti į save kovotojus. Galų gale jei ne Skrodskis, jis duotųsi palenkiamas ir sutiktų dukterį už Petro leisti. Buvo tai nuolaidus žmogus, bet kovoje – kietas ir nepalenkiamas. Jos balsas palenkė jį į dorybės kelią. Ji visų širdis į save palenkė. Iš pradžių jai nesisekė skaityti, bet paskui knyga į save palenkė. Nieks neprisipiršo, nepalenkama buvo. Jis janją po savim pàlenkė. Prašymais … palenkt negalėjo. Kas palenkė (nuteikė) girininką, tas gavo miško. Jauną mošulę gal palenksi̇̀ . Kai paaugs vaikas, nebepaleñksi (nebepriveiksi). Palenkt piktop. Ach duktė mano, visiškai palenkei mane ir esi terp tų, kurie drumsčia mane.Jis turįs po jo vyriausiąja valdžia pasilenktis (pasiduoti).paskirti: Amerikoje Pranas Krukelis visą savo gyvenimą palenkia vienam dalykui – doleriams dirbti.pajungti: Palaidi gyvenimo faktai čia nebuvo palenkti vieningai idėjinei ir kompozicinei minčiaiišgerti: Išsitraukęs buteliuką, palenkė porą klukšnių. Palenk stiklelį, nėkas nenutiksaũsį paleñkti paklausyti: Reikoje palenk manęsp ausį tavo. Toji … palaiminta, kuryji žodžiui … ausį palenkė. Palenkite savo ausį ir ateikite pas maneši̇̀rdį paleñkti nukreipti, patraukti į ką: Palenkiau širdį maną ant ižpildymo prisakymo tavo.gálvą paleñktiprisiglausti kur, gyventi: Jog kad lapės turi olas ir paukščiai lizdus, o jis neturėjo kur galvą palenktų.pasveikinti: Ir sustikau mergelę, ir palenkiau galvelę.nusižeminti: Kazimieras niekam nepalenkdavo galvos. Duok anytai gerą žodį, palenki galvelę. Tai išmokai patylom vaikščioti, prieš vyresnį kepurėlę kelti, prieš karalių galvelę paleñktikeliùs paleñkti su pagarba nusilenkti: Palikau sau septynis tūkstančius vyrų, kurie nepalenkė kelių savo Baalui.kójas paleñkti atsisėsti: Prašom nors valandelei kojeles palenktižõdį paleñkti meiliai, įtinkant pasakyti: Paleñk žõdį, geriau būsparleñkti, -ia, par̃lenkė nulenkti žemėn.pérlenktiper daug sulenkti: Medis del kinklankio párlenktas par daug. Parbėgto arklio y[ra] kojos párlenktos.pusiau sulenkti: Perlenkite brėžinį per skersmenį.Ko vaikštai persilenkęs, būk tiesus!lenkiantis persisverti per ką: Juodu – artimu kaimynu, kone kas dieną sueina, per tvorą persilenkusiu, pasikalba. Persilenkė per langą ir šūktelėjoprasilenkti: Aš, jo turguj ieškodamas, kiek kartų pérslenkiau, ale neregėjau. Ar neperslenkė pro jus mergelė?perdėti, per toli nueiti (pvz., politikoje).perlaužti, įveikti: Save pérlenkti.praleñkti, -ia, pràlenkėpavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, aplenkti: Aš jį pavijau ir pràlenkiau pro šalį. Bepigu kvailą apgauti, raišą pralenktisusitikus prasikeisti: Siauras kelias, sunku prasileñkt.Kiekviena planeta protarpiais prasilenkia Zodiake su Saule ir tuomet kuriam laikui dingsta iš akiųeinant priešingomis kryptimis, nesusitikti: Mes prasi̇̀lenkėmapeiti, išsilenkti: Rožytes aš pralenksu, rūtytes aš pamysu, tai eisu, tai lankysu savo seną mamužę.Po šituo ąžuolu vaidinasi – visi iš tolo jo prasileñkia. Užvertė kelią tokiais drūtais rąstais, jog važiuotas niekaip negalėjo prasilenkti. Pro liežuvingą žmogų prasileñkti reikia. Dabar neprasileñksi lietaus (sulis). Aš, pro vilką prasilenkęs, eisiu namo gulti.praleisti: Praleñks vieną naktį, i vė dausio[ja]. Liga mane pràlenkė (praleido). Šitą krūmą reik praleñkt, čia nieko nesugausimpasirodyti pranašesniam, viršyti: Mūsų statyba pralenkė statybas kapitalistinėse šalyse . Nepaprastas nakties šviesų įvairumas tiesiog stebino vaizduotę savo nepralenkiamu ir nepalyginamu grožiu. Daiktai, kurie prigimimą pralenkia. Dirbančiam pavydėk, jį pralenkti panorėk.Tu neturi duotis prasileñkti, apsigauti.nesilaikyti ko, neatitikti ko, nutolti nuo ko: Autoriaus kalba kai kada prasilenkia su įprastinėmis gramatikos bei sintaksės normomis.Gero žmogaus žodis su darbais neprasilenkia.lenkiant siūlus, nepataikyti ant lankčio ragelio: Atlenk siūlą atgal, jug matai, kad jau pràlenkeipradaryti, praverti (sukrypusias duris): Pralenkusi duris net nustebo: jos vyras bemiegąssusikryžiuoti: Prasilenkiamos tiesiosiosprileñkti, -ia, pri̇̀lenkėpriartinti lenkiant žemyn: Prilenk prilenk žalią liepelę lig žemei. Tik vienas senis, senatvės prilenktas prie pat žemės, keikė malūnininką. Berželiai dar prilenkamys, gal išgenėti. Prilenkia žalčio sprandą. Jau nebgalia: senatvia pri̇̀lenkė (pribaigė).Kad suskauda galva, plaukų su kuskele neprylenku (negaliu priliesti, prispausti).Tikra meilė prilenks dangų, nuplaus gyvenimo purvus.Lenk medį, kol dar prilenki; bausk vaiką, kol dar priveiki.Telyčia obuolius prisilenkdama nukanda. Prisileñk medį ir skabyk uogas.Nes šitai vakars, ir diena prisilenkė (baigėsi).truputį sulenkti, suriesti: Visai nesuriesk, tik prilenkpasilenkti arti prie ko: Martynas prisilenkia prie lavono ir stebi mirusio veidą. Į prūdą neprisilenksi [praustis], prauskis praustuvėj. Kap iš mažens in darbą neprilenki (neįpranta dirbti), tai senystoj neprislenkslenkiant pridaryti ko: Nepri̇̀lenkiau žiemą lankų, dabar ir negaliu krapšių dirbtiprivynioti: Aštuonis posmus jau pri̇̀lenkiau [į lanktį]. Ot prilenkiau siūlų – užteks visam audekluipriversti: Nujau neprileñktumi mušti žmogaus. Ciesorius kam prilenkė tikėjimą priimti2 prikumpti: Prilenkusi buvo diena: žemai ejo debesysužtikti, užklupti: Prỹlenkė vyrą su kitaausi̇̀s prileñkti išklausyti: Bėdoj prilenk savo ausis manęspi. Iš gilumo šauku tavęsp… Meilės ausis prilenk manęsp.prileñkti kójas prisėsti: Prašom toliau, prilenk kojas, užsidek pypkę. Prileñk kójas, būsi svečiasši̇̀rdį prileñktipamilti, pamėgti: Metai nešnekuos su ana, nepri̇̀lenku širdiẽs. Aš tik negaliu prilenkti širdies prie to žmogaus. Pri tokio senio kaip tą ši̇̀rdį reik prileñktipatraukti prie ko nors: Darbuosiuos ir tikiuosi prilenkti motinos širdį. Prilenk visų kariaujančiųjų širdis ant pakajaussuleñkti, -ia, sùlenkėpadaryti lanko formos, suriesti: Aš tos lazdos nesulenkiu; ji nelinksta. Į lanką ką sulenkti. Medžius laužyti aš galiu, sulenkti lanką niekaip negaliu. Geležį kalvis sùlenkė.Labonis sėdėjo po medžiu, alkūnes pasidėjęs ant sulenktų kelių ir rankomis suspaudęs smilkinius. Anos galva nusvyra ant sulenktos alkūnės.Tėvo diržas nesulenkiamas (kelias) lenkiant padaryti: Pavažos rogėm dailiai sulenktos.Susilenk porą gerų lankų, nudirbsi doklą. Ant šakutės susileñkia vąšelius ir meškeriojasudėti dvilinką: Suleñkiamas peilis. Sulenkiamos kopėčios. Kajetonas užsega portfelį, sulenkia jį ir padeda ant stalo kampo. Jis paėmė raštą, sulenkė jį, įsidėjo už kepurės pamušalo ir išėjo. Jo piniginė buvo sulenkiamà. Suleñk gražiai skarelę, nesuglamžyk.Susileñkęs peilį įsidėjo į kišenę. Rumbas, peilis susi̇̀lenkėpadaryti palinkusį žemyn, susikūprinusį: Kalėjimas sulenkė jį ir suvargino. Pavarguliu stojausi ir sulenktas esmi.Adomas suprato ir atjautė motiną ir dukterį. Viena į žemę veik sulenkta amžiaus… Kita vėl pataluosna gulti ruošiasi.Darbuojas smarkiai: tarsi penkias menkes neša ant kupros susilenkęs. Susilenkęs dvilinkas eina. Ans susilenkęs kumpso.Nesusileñkia, kaip vieno kaulo. Susilenkė kaip Vicento velnias.suvyti, suvynioti siūlus į lanktį: Dvi špules sulenkiau. Šituos verpalus suleñk ant lankčio, tai pažiūrėsim, kiek bus tolkų. Ji sulenkė tuos šilkų siūlus, vakare parginė namon.suleñkti keliùs priklaupti: Ne kartą kelių nesulenkėsuleñkti kójasatsisėsti: Suleñkit kojas.nusižeminti prieš ką: Nesulenksiu prieš jį savo kojųsùlenktas kriùkis baigta: Pasakytum, ir sulenktas kriukis!užleñkti, -ia, ùžlenkėpadaryti netiesų, lenktą, užriesti: Ažulenkiu. Epušė gerai duodas ažuleñkt. Galima išskaičiuoti išcentrinį pagreitį, kuris kyla, Mėnuliui skriejant užlenktu taku aplink Žemę. Užleñk vinį. Užlenkiau vielos galą.Tarp suskirdusių pirštų ir po ilgais užsilenkusiais nagais matėsi niekad neišplaunamos žemės ir suodžiai. Kūnui artėjant prie Saulės, takas aiškiai užsilenkiasulenkti (lenktinį peilį): Turėjau tokį gerą užlenkiamą peilį ir pamečiauuždėti, užmauti (lanką): Užlenkia lanką ant kubilodrabužio, odos ir pan. pakraštį palenkti: Užleñk rankoves, per ilgos. Reikia užleñkti skardos kraštą.Užleñk vaiko kojeles su siaustuve, ka nesušaltųužsigulti, užsikvempti: Užsilenkęs ant stalo, [Karalius] atremia smakrą į rankas ir taip užsisvajojęs ilgai styriužsukti: Traktorius padarė ratą, paskui užlenkė kelis kampus, sustojo.Ejo ejo kap rozas in mane, užsilenkė ežiaužtikti, užklupti, rasti: Užlenkiau anuos begulint, t. y. aptikau. Nepalaima mane ùžlenkė. Jį vėtra užleñkusi. Mus žada karas užleñkti. Andai Vilius užlenkė juodu taip linksmai bepietaujant – su vynu, su raudonais veidais. Sykį, užlenkusi poni Zosę bevalgant duoną, užniko tardyti. Vos beužlenkė kelis tiktai gyvusapsupti iš visų pusių, užspeisti: Ot ir ùžlenkiau tave į kertę – dabar sugausiu. Ryto metą, auštant, pradėjo šaudyties: anus ùžlenkė Žvirblaičiūse. Neleida išartose dirvose užlenktõs bandos laikyti. Kaimyno berniukas, užlenkęs jį (šunį) kertėj, sudavė didžiai su lazdaaplenkti 5: Tik užleñks visus ir vėl lieka užpakaly. Vežimas mune ùžlenkė netoli numų. Vos užlenkiau karves. Ot, greitumėlis: utėlę užlenkia! .palenkti 5: Mat anys ažleñkia brigadinyką. Aš tėtutį ažlenksiù, porą veršių nupirksiu.úodegą užleñkti pastipti: Kap pašėrėj čystais šiaudais karvę, tai ir ažùlenkė úodegą
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas