Liežuvis
Liežuvis reikšmė
Žiūrėti žodį "liežuviai"Žiūrėti žodį "laidinti"Žiūrėti žodį "laidyti"Žiūrėti žodį "laikyti"Žiūrėti žodį "palaikyti"Žiūrėti žodį "prilaikyti"Žiūrėti žodį "sulaikyti"Žiūrėti žodį "lankstyti"ragavimo organas, taip pat kalbos padargaskoks nors daiktas, panašus į liežuvįbatų šikšnelė prie suvarstymoiškalba, sugebėjimas gerai šnekėtiapkalba; gandas, paskala;kalbabelaisvis, iš kurio galima gauti reikalingų žinių
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: liežùvis
Liežuvis frazeologizmai
ant liežùvioapkalbinėjamas: Šiandien Galinis miestelyje bus visiems ant akių ir ant liežuviųpasakyta: Kas širdė[je], tas ir ant liežuviokniti (pasakyti): Visą laiką, jai betriūsiant apie mane, klausimas buvo ant liežuvio, o dabar ir paklausiauant liežùvio gãlo užei̇̃ti norėti pasakyti: Sakiau viską, kas tik ant liežuvio galo užejo: ir juodą, ir baltąant liežùvio gãlo stovė́ti apie gerai žinomą, bet šiuo momentu užmirštą dalyką: Ant galo liežuvio stovi, ir negaliu atmintiant liežùvio pasiũsti; pašiepti.aštrùs liežùvis apie įžeidžiančią, užgaulią kalbą: Bet vis aštresnis pasidarė marčios liežuvisį liežùvį įáugti pasidaryti šnekiam: Ale jis šiandien į liežuvį kad įaugęs!i̇̀lgas liežùvis apie mėgimą kalbėti ko nereikia, liežuvauti: Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriuvo. Su ilgu liežuviu nėkam neįtiksii̇̀lgą liežùvį turė́tibūti plepiam, iškalbingam: Piršlys melagius tur ilgą liežuvį.mėgti liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jaikalė̃s liežùvis toks augalas: Avys ir ožkos ėda kalės liežuviuskalės liežùvį įsisiū́ti pasidaryti apkalbėtoju.kárvės liežùvis toks valgomas grybas: Karvių liežuviai – grybų rūšis: apatys lygu vilnonos, vilna griūna šalin, iškaištas apatis išmeta ir verdaliežuviù badýti apkalbėti: Nemalonu būti badomam žmonių liežuviaisliežùvis be káulo apie galėjimą kalbėti kaip nori: Žmogaus liežuvis be kaulo – gal kalbėti, ką noraliežùvį pasidė́jus labai atidžiai (klausyti): Ir klausos liežuvį pasidėjęsliežùvį galą́sti (pagalą́sti) piktai kalbėti, peikti, apkalbėti: Pikti žmones pradėjo galąsti liežuvius. Viršininkas, amžinai visus kritikuojąs, čia rado gerą progą pagaląsti liežuvįniekus kalbėti, taukšti: Vyrai sustoję liežuvius galanda, darbo nežiūriliežùvį pakabi̇̀nus turė́ti visa pamiršus, atidžiai klausyti: Te turi pakabinęs liežuvįliežùvį káišioti kištis į kitų kalbą.liežùvį priką́sti nutilti kalbėjus: Katre, prikąsk liežuvį!liežùvį kilóti kalbėti: Žiūrėk ką dirbi! Dar mat liežuvį kiloja!liežùvį prikir̃pti nutildyti.liežùvį ki̇̀štelėti (kýštelti; ) ką nereikalinga pasakyti.liežùvį ki̇̀šti liežuvauti.liežùvį įki̇̀šti (paki̇̀šti ) įskųsti.liežùvį iški̇̀šus (išléidus) labai įtemptai, intensyviai (ką daryti): Liežuvius iškišę tempėm apkaustytą skrynią. Ir klausos liežuvį išleidęs. Parbėgo vaikas, liežuvį išleidęsliežuviù kùlti plepėti.liežùvį laidi̇̀nti 1 laidinti.liežùvį láidyti laidyti.liežùvį laikýti laikyti.liežùvį paláidą laikýti laikyti.liežùvio nepalaikýti palaikyti.liežùvį laikýti už dantų̃ laikyti.liežùvis nesilai̇̃ko už dantų̃ (prie gómurio) daug plepa: Čia daro tie, kuriems liežuvis prie gomurio nesilaikoliežùvį prilaikýti prilaikyti.liežùvį sulaikýti sulaikyti.liežùvį lankstýti lankstyti.liežùvį léisti į dárbą tuščiai kalbėti: Neleisk liežuvio in darbąliežùvį paléisti imti negražiai kalbėti, pliaukšti: Kad paleis liežuvį, nors ausis užsikimškliežuviù málti (mę̃sti, makalóti, pamakalóti, makalúoti, makarúoti) plepėti, taukšti, priplepėti, pritaukšti: Malė liežuviu kaip meleta. Gana liežuviu malti, eik prie savo darbo ir kitų negaišink. Melagis mala liežuviu kai šuva uodega. Na, užteks liežuviu makalot – nusitverk darbo. Ji rasdavo galimybės įbėgti į dirbamąjį mano kambarį ir čia valandėlę pamakaloti liežuviu. Jie ten daugiau nieko ir neišmano, kaip vien liežuviu makaluoti. Ar nenustosi liežuviu makalavęs!. Darbo nusitvertum, ką dykai liežuviu makaluoji. Jūs liežuviu makaruoti ir temokatliežùvis niẽžti labai norisi ką pasakyti: Paspartutui baisiai niežtėjo liežuvis paklaustiliežuviù plàkti (badýti) apkalbėti: Liežuviais bando nekaltus žmones plakti. Nesiima darbo, tik liežuviais plakapiktai kalbėti, barti: Liežuviu gali plakti, bet rankoms neduok valiosliežùvį plė́štituščiai kalbėti: Kam man čionai plėšti liežuvis!apkalbėti: Moterys, susėdusios virtuvėje, liežuvius plėšialiežùvis nuplýšo nusibodo (kalbėti): Liežuvis nuplyšo beprašantliežùvį užri̇̀šti uždrausti kalbėti: Žmonėms tai liežuvio neužrišiplónas liežùvis apie mokėjimą įsiteikti, prisikalbėti: Tos bobos plonas liežuvėlis – ji visur prilįs ir viską išprašyssu liežuviù málti plepėti: Moka daug su liežuviu maltisu liežuviù apmèsti ir atáusti mokėti ir šiaip, ir taip kalbėti: O, ji ne pėsčia – moka su liežuviu ir apmesti, ir atausti. Pati buvo sunkiau įpykinama, bet jei jau įsivarydavo – galėdavo liežuviu apmesti, atausti ir vėl išardytiuž liežùvio tráukti versti kalbėti: Ir nėra ko žmogų už liežuvio traukti. Aš ir prie paties karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas