Linkti
Linkti reikšmė
Žiūrėti žodį "įlinkti"Žiūrėti žodį "palinkti"svirti žemyn, lenktisbūti palinkusiam, pasvirusiam, pakrypusiamkrypti, suktisdarytis lanko formos, pasiduoti lenkiamamkūprintis, kumptinuo spaudimo, nuo svorio dubtilinguoti, suptis, siūbuotižemėjant artėti prie ko, leistiseiti, krypti, sukti prie tam tikros ribos, į pabaigą, galop (apie laiką)krypti, klostytis (įvykiams) tam tikra linkmeturėti palinkimą, traukimą į kąrodyti norą, interesą, nusistatymą ką darytijausti palankumą, simpatizuotisektisnusvirti (ant ko)priartėti, grėstinusvirti (ant ko)nusvirtiapdengti, aptrauktiįdubti, įklimpti į ką linkstantįatsilenkti, atsitiestipalinkti, nusvirtiatprasti, nuprastiįdubtisusikūprinti, sukumptiįgauti lanko formąišsilankstyti, išsikraipytinusvirti, nusikreipti žemynpakumpti, susikūprintibūti gerai nusiteikusiamišnykti, dingtipasvirti žemyn, pasikreiptipakumpti, susikūprintiįdubti nuo svorio, nuo spaudimopakrypti, pasisuktieiti prie galo, baigtisturėti traukimą į kąbūti įpratusiampasidaryti palankiam, simpatizuotipaklusti, pasiduotiturėti panašumo, priartėtipasidaryti lanko formos, per pusę sulinktiper vidurį įdubtilabai sulinkti, susikūprintilenkiantis persisverti per kąlenkiantis žemyn, priartėti prie ko; nusvirti, žemyn nusikreiptipakrypti, pasisuktiprieiti, priartėti prie tam tikros ribos, prie pabaigos, galo (apie laiką)turėti traukimą į kąjausti palankumą, simpatizuotisutiktipriprasti, įprastipritvinkti (apie dienią)susikaupti lietaus debesims, apsiniauktidaug prisirinktipasidaryti lanko formos, susiriestipasidaryti nebetiesiam, sukumpti, susikūprintižemyn nusikreipti, palinktiįdubti, išsiduobtisuvažinėti (ten ir atgal), sukartiužsiriesti, užkumptižemyn ant ko nusileisti, užsvirtiužeiti, ištiktipasibaigti (laikui)
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: liñkti
Linkti sinonimai
antlinktiaplinktiatlinktiįlinktiišlinktinulinktipalinktiperlinktiprilinktisulinktiužlinkti
Linkti frazeologizmai
aũsys liñkstasakoma apie godžiai valgantį: Rytą kopūstai buvo negardūs, o dabar net aũsys liñksta, kaip valgai. Kad valgys, tai aũsys liñks!sakoma, kam blevyzgojant: Ogi tos kalbelės, net ausys linksta!gerù vė́ju liñkęs gerai nusiteikęs: Jei gerù vė́ju liñkęs, paskolinsprie žẽmės liñkti senti, kumpti: Kas dieną didžiau linko prie žemės [motinikė], ir sunku jai buvo bešeimininkautiširdi̇̀s liñkstamalonų jausmą žadina, jaudina: Paėmė tas diedas, pūstelėjo – ir kap iš saulės ta skripka: grajink – širdis linksta.ima noras (ką daryti): Dėlto neliñko širdi̇̀s eitiapie palankumo, simpatijos kam jautimą: Aš dainuoju apie tai, į ką širdis linksta. Žodžiu sakant, pamylėjo ir suprato Magdelės širdį ant jo linkstant. Te išleisiu dukterėlę, kur linkst mano širdužėlė. Oi linko linko žalia vyšnelė an ma[no] šyvo žirgelio, oi kad tep linktų tėvo širdelė leist už manę dukrelę. Jo širdi̇̀s man labai liñkusi. Mano širdelė kaip linkte linko už vargdienio bernelio. Kur širdis linksta, ten ir akys krypsta.antliñktinusvirti (ant ko): Obelės buvo antliñkusios ant keliopriartėti, grėsti: Antlinkusi buvo vaina, bet susigerinoapliñktinusvirti (ant ko): Aplinkę šakos an kelio!. Oi ir aplinko žalia vyšnelė an ma[no] šyvo žirgelio .nusvirti: Pasejėjus rado obelėlę. Obuoliais (nuo obuolių) aplinkus (nulinkusiomis šakomis) – nėr žinelės. Apliñko apliñko liepos šakelės, mislinau, dūmojau – motkos rankelėsapdengti, aptraukti: Debesiai aplinko dangųįdubti, įklimpti į ką linkstantį: Tokie buvo liūnai, kad linksi ir apliñksi lig pažastų – toks liūnų linkimasatliñktiatsilenkti, atsitiesti: Trilinkus trūbus piemenys turėjo: šen linkęs, ten linkęs ir vėl atlinkęs (atsirietęs) palinkti, nusvirti: Šakelė nulinksta, atliñksta.atprasti, nuprasti: Vaikai atliñko iš mažo lietuviškai ūtarytįliñktiįdubti: Stogas per vidurį giliai įlinkęs kaip kumelės nugara. Tiek daug visa ko ant aukšto prikrauta, kad net lubos įliñko. Įlinko žemė, man bevaikščiojant, tave, mergele, man beviliojant . Vario tiltas įlinko, bėras žirgas nuskendo. Kap uždedu [balnelį] an žirgelio, žirgelis inlinksta.susikūprinti, sukumpti: Darbuja net inlinkęsišliñktiįgauti lanko formą: Kreivosios linijos, arba kreivės, apčiuopiamu pavyzdžiu gali būti pakibusi, išlinkusi telegrafo viela. Vaikai buvo išpūstais pilvais ir išlinkusiomis kojomisišsilankstyti, išsikraipyti: Nepjauk kieto šakalio, išliñks peilio ašmenys. Ašmuo kirvio, dalgio išliñkoįlinkti 1: Jau lubos išliñkęaũsys išliñko malonu (klausyti): Ir aũsys išliñko besiklausantnuliñktinusvirti, nusikreipti žemyn: Rausvai žydėjo obelis nulinkus. Kai didesnis karštis, nulinksta pavytęs žiedas. Išnokusios varpos visai nulinko, tartum stebisi į žemę. Beržo šakelės nulinko. Galva nulinksta nuo sunkių mislių. Martyno pečiai nulinkę. Ausys nulinkusios, nudribusios. Nulinko jo ragai. Šiemet labai žydėjo sodai, buvo net šakos žiedais nulinkę (labai daug žiedų). Nulinkę šakos agrasčiukais.Lyg tarytum ramumas teip dūšion inslinko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko. Pakelt (apšviesti) žmogus reikia, kad nebūt nulinkęs (prastas, nemokytas). Ant nulinkusio karklo visos ožkos lipa.Beržo šakelė nusiliñko, graži giminėlė susirinkopakumpti, susikūprinti: Katorgininkai taip nulinko it pjaunamos viksvos, išgirdę tokią naujieną.Visų pirštai į save nulinkęįlinkti 1: Anas arklio nerado po savo sylai. Anas tik in kurio arklio ranką padės, tai arklys ir nulinksta . Kur ašiai stovėjau, žemelė nulinko.palinkti 7: Ka brigadierius yr nuliñkęs, bėdos nėrbūti gerai nusiteikusiam: Nuliñkęs esu ir skaitau visokias knygas. Kad nuliñkęs Genys – buvo geras, o jei piktas – neprisileida nė iš toloišnykti, dingti: Nulinko poniškumas, kad nėr turtoaũsys nuliñko netikėta klausyti: Kad iš delnos pradėjo pasakoti, net mano aũsys nuliñkonósis nuliñko nusiminė: Jiem nulinko nosisširdi̇̀s nuliñko pasidarė nelinksma, nesmagu: Vaikas atidavė saldainį, bet anam nulinko širdisširdi̇̀s nuliñkusi apie palankumą kam: Muno širdis yr nulinkusi ant jopaliñktipasvirti žemyn, pasikreipti: Paskui karstą, palinkęs į priekį, lėtu žingsniu žingsniavo Spiritavičius. Jis nutyla ir vėl palinksta prie savo darbo. Ir kazokai, palinkę (prigulę) prie žirgų, dingo žolėje. Kad tu ištarsi vieną žodelį, kaip nendrelė palinksi. Po mano tėvo stiklo langužiu aug žalioji liepelė palinkusioms šakelėms. O da nenujojau nė pusę varsnelės, ir palinko žalia rūta žirgui po kojelių. Putinėli raudonasai, ko palinkai in šalelę?. Vėjelis papūtė, šakelės paliñko. Noriu miegelio, net galvelė palinksta .Ant paliñkusio karklo visos ožkos lipa. Ant palinkusio berželio – ne tik ožkos, ir ožkeliai [lipa]pakumpti, susikūprinti: Todėl ir palinko senatvės pečiai, nujausdami visą jos sunkumą. Medis paliñkęs.Ir švento in save rankelės palinkęįdubti nuo svorio, nuo spaudimo: Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesuliųpakrypti, pasisukti: Saulė palinko ant laidos. Visa minia palinko į duriseiti prie galo, baigtis: Tasai karalystę, dėl kalčios tėvo jau palinkusią, par neišmintį savo išvertė. Jau pagrįžo vakarop, ir palinkusi yra jau diena. Pasilik su mumis, neis (nes) vakarop eina, ir diena jau palinkoturėti traukimą į ką: Paliñkęs į ką (žmogus). Rimkus palinkęs prie meno. Paukštšunis yra be galo palinkęs prie medžioklės. Tas paliñkęs an skaitymo. Žmonės yra palinkę provotis. Paliñkęs po Blinda (turi palinkimą vogti). Ana palinkusi ant mėsos, t. y. paknibusi. Pavasarį kūnas palinkesnis ant pikto. Mūsų dūšia palinko žemėspi (į žemiškus dalykus).būti įpratusiam: Kaip liežuvis y[ra] paliñkęs (kokia gimtoji kalba), taip i šnekėkpasidaryti palankiam, simpatizuoti: Palinko mergelė prie kito bernelio. Dar labiau jiedu vienas į antrą palinko (vienas kitą karščiau pamilo). Ketvirta dalis … palinkus krikščioniump.paklusti, pasiduoti: Toj mergina tuo[j] palinko jo norui. Palinkę įsakymop. Vaikai prieš tėvus turi paliñktiturėti panašumo, priartėti: e didei paliñkęs ant a. (Jn).į žẽmę paliñkti susilenkti iš senatvės: Jau visai palinkęs į žemę. Juodu buvo seneliai, abu žemėn palinkę, žiliširdi̇̀s paliñko (paliñkusi) apie palankumo atsiradimą: Kad tai palinktų tėvo širdelė, leistų už manę mergelę. Per ilgą visų širdys palinko jų pusėn. Jau ne atkragi, ale palinkusi jos širdis į giminę. O ir palinko mano širdelė ant artojo bernelio. Kur širdis palinkus, į ten ir akys žiūripérlinktipasidaryti lanko formos, per pusę sulinkti: Lazda, nukritus ant sprando, perlinko.per vidurį įdubti: Arklys toks perliñkęs pusiau. Párlinkusi trobalė viena pati bepaliko. Grapai tokio[je] párlinkusio[je] karieto[je] liuob važinėslabai sulinkti, susikūprinti: Jau párlinkęs senislenkiantis persisverti per ką: Pérlinkti per kąpriliñktilenkiantis žemyn, priartėti prie ko; nusvirti, žemyn nusikreipti: Priliñkę (susilenkęs) pabuvau – per vidų sopa. Sėdi prie tos mašinos prilinkęs (siūdamas). Tas medelis vargsta priliñkęs prie žemės. Verkė žaliosios rūtelės, prie žemės prilinkę.pakrypti, pasisukti: Saulė tąkart jau nusileidimui prilinkusi.prieiti, priartėti prie tam tikros ribos, prie pabaigos, galo (apie laiką): Prilinko čėsas vakarop. Čėsas buvo rudenop prilinkęs ir naktys šauniai ilgos. Vakaroja, prilinksta diena, aptemsta. Dienai prilinkus tapė sudegintosturėti traukimą į ką: Kūnas … visados pri žemės (žemiškų dalykų) prilinkęs. Meilėsp broliškosp tarp savęs būkite prilinkę, garbė[je] kits kitą pranokdami.jausti palankumą, simpatizuoti: Šaltyšiaus sesuo Rūdžiui prilinksta (nori už jo tekėti) sutikti: Teisdarys ant to lengvai prilinko.priprasti, įprasti: Kai neprilinkę an blogą valgį, tai iš pradžių sunku buvo. Aš neprilinkus an sunkų darbąpritvinkti (apie dienią): Mūs žaloj jau priliñko. Jau kumelė prilinkussusikaupti lietaus debesims, apsiniaukti: Pritvinko, priliñko, jau lys. Buvo priliñkusi lyti, o nelijo. Stovia stovia priliñkusi par visą dieną, pradės lyti. Dangus visai prilinkęs rodėsi.daug prisirinkti: Niekam netikęs krosnis: kai tik kūreni, tai tuoj ir priliñksta pilna gryčia dūmų. Trioba priliñko dūmųširdi̇̀s priliñko (priliñkusi) apie palankumo jutimą: Betgi prie ko labiaus prilinkusi širdis?. Daug urėdininkų … valniemsiems prilinkusią širdį turėjo.suliñktipasidaryti lanko formos, susiriesti: Medis, lankas suliñko. Tėtukas toks pražilęs, jo keliai vis tokie sulinkę. Strimba nustebo ir sulinko lyg klaustukas.pasidaryti nebetiesiam, sukumpti, susikūprinti: Į senatvę žmogus suliñksta. Sulinkusios nuo darbo mūs pačių strėnos. Buvo vienas vyriškis, nebejaunas, į kuprą jau truputį sulinkęs. Namie liko tik pora sulinkusių seniukų. Mes išmirsim. Amžiai slinks. Ąžuolai pavargs, sulinks.Spinduliai aiškiai nušvietė ir sulinkusias (sudubusias) valstiečių trobelesžemyn nusikreipti, palinkti: Ji sulinko prie stalo, žiūrėdama į sąsiuvinįįdubti, išsiduobti: Gal brangus [vainikas], kad baltas stalas sulinko?.Išgėriau devintą, paakiai suliñkosuvažinėti (ten ir atgal), sukarti: Jis šįmet tris kartus sulinko Rygon (sukavo) užliñktiužsiriesti, užkumpti: Mėginau atkišt [butelį] – tik peilio viršūnė užliñko. Atlenkė užlinkusį vieno piniko kampą. Kyla klausimas, ar šviesos banga taip pat užlinksta. Ginklai jų buvo kardos didelės, truputį užlinkusiosžemyn ant ko nusileisti, užsvirti: Užlinko beržo šakos, užaugo dobilėliai, neberasi kelelio pas savo motinėlę . Užlinko liepelė nelinkstanti. Užlinko aukšti medeliai ant mano kapelio. Beržais kelias užliñko, takeliai – dobilėliais .Namai tamsiu debesiu buvo užliñkę (juose buvo liūdna) užeiti, ištikti: Senatvė mane užliñksta, ant manęs užeit iš palengvo. Jį užliñko didelė bėda.pasibaigti (laikui): Jo diena užlinks ūmai (jis mirs)
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas