Lipti
Lipti reikšmė
Žiūrėti žodį "kulnas"Žiūrėti žodį "užlipti"Žiūrėti žodį "nulipti ;"Žiūrėti žodį "prilipti"žengti, kopti (aukštyn, į ką, per ką, žemyn)pakilus virsti per kraštuseiti, vyktiropotitikti (apie kortas)ant viršaus gausiai prilipti, apkoptiprisiartinti, ateiti, lipant kur norsužlipus grįžtipatekti kur lipant, įkoptiiškopti, išsikelti iš kuriškilti, išvirsti, išsilieti per kraštusnukopti, nužengti žemynsunkiai nueiti, nubristišiek tiek, nedaug liptiįstengti liptiper viršų lipant pereiti, perkoptipro šalį nuliptiprisiartinti prie ko lipantlipant prisirinktisukopti, susirinkti kur ant viršausįsilipti (sukeliant kojas)užkopti ant koužsistoti, užmintiužeiti, rastikibti, klijuotis prie komerktis (labai norint miego) (apie akis)būti priimtam, įstrigti, laikytis (apie žodžius, balsą)pritaptiturėti patraukimą, kibti prie kopatiktilinkti, būti traukiamamkibti, būti užkrečiamam (apie ligą)būti tinkamam, pritikti, derėtiderintisapkibtinešvarumais aptekti, apskrestigausiai apkibti kuo nors, apkermėtiapspistiatsiklijuoti, atkibti, atšoktiįsiklijuoti kur, prikibti prie koišsitepti visam, išsiklijuoti kur norsgausiai ko būti, apkibti, apaugtiprilipti po apačiaprisiklijuoti, prikibtiprisišlieti, priglustipritapti, tektiprisirišti, prisigretintipalinkti, būti traukiamamprikibti (apie užkrečiamą ligą)vienam su kitu sukibti, susiklijuotiužsimerkti (labai norint miego)nešvarumais aplipti, suskrestisusiglausti, susišlietiartimai susidraugauti, sutaptiužsiklijuoti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: li̇̀pti
Lipti sinonimai
antliptiapliptiatliptidaliptiįliptiišliptinuliptipaliptiperliptipraliptipriliptisuliptiužliptiliptinosliptinaipalipamaiantliptiapliptiatliptiįliptiišliptinuliptipaliptipriliptisuliptiužliptiliptinai
Lipti frazeologizmai
ãkys li̇̀pa ant (iš) kaktõs sakoma apie labai besistengiantį: Barbutei net akys lipa ant kaktos iš smalsumo. Bronės ãkys li̇̀pa iš kaktõs – noria visus paršauktiant akių̃ li̇̀pti daug būti: Audeklai lipa ant akių (daug yra austi) į aki̇̀s li̇̀pti priešintis, priešginiauti: Dykas vaikas, li̇̀pa tėvuo į aki̇̀sant galvõs li̇̀pti grūstis, spaustis: Tiek prisirinko žmonių, kad lipa ant galvos, nėra kur apsisuktiant kulnų̃ (galvų̃) li̇̀pti versti skubėti, raginti: Prasidėjo laukų valymas, statyba lipa ant kulnų. Pavasario darbai lipa ant kulnų. Pulkas lipo ant kulnų batalionui, divizija – pulkams. Jei lipsi ant kulnų, dirbs. Negaliu suspėti – lipa ant galvų kiti darbaiant kulnų̃ (ant kul̃no, kulnañ, kulnuõs) li̇̀pti įdurmais ką daryti (eiti, vyti); neatsilikti; kulnas.ant si̇́enų li̇̀ptinesitverti baime, alkiu, skausmu ir pan.: Mano balso arkliai bijo – net ant sienų lipa, kai surėkiu. Kiaulės žviegia, draskosi – ant si̇́enų li̇̀pa (nori ėsti). Taip dantį sopa – nors ant si̇́enų li̇̀pkdūkti iš piktumo: Pasakai ką pryš – spardos, ant si̇́enų li̇̀paį kójas li̇̀pti keltis iš patalo: Tujau lipk į kojas, juk išmiegojai1 antli̇̀pti, añtlipa, -o 1 užlipti:Antlipaũ ant tvoros. Jis antlipo ant kūlio ir apsibrido. Šiaip taip antlipáu ant vežimo. Ančlipo dvijau ant vieno arklio ir joja.Pelke ant kalno neantlipsi.Žmogelis antsili̇̀pos ant žago šieno nusiversti. Blezdinga ant gandro nugaros antsi̇̀lipa i išleka į šiltąjį kraštąŽentas ir uošvis ant minos ančlipo1 apli̇̀pti, àplipa, -o ant viršaus gausiai prilipti, apkopti: Stogą aplipo žmonės. Ant tvoros ligonių apli̇̀pę (prie ligoninės) 1 atli̇̀pti, àtlipa, -oprisiartinti, ateiti, lipant kur nors: Daktaras kasdien atlipdavo į kalną ir tenai vaikščiodavo. Atlipo pas dangaus duris. Girdėjova kitą trepais ant aukšto atlipant. Kas čion aukštai atlipti tau padėjo?1 nulipti 1; užlipus grįžti: Lipk ant žardo ir atgal atli̇̀pk1 ×dali̇̀pti, dàlipa, -o 1 prilipti 1: Dalipaũ iki pačios viršūnės.Cibire (Sibire) dèlipa (dalipa) lig šešiasdešimt [laipsnių] šalčio.liẽpto gãlą dali̇̀pti atsidurti beviltiškoje padėtyje: Gavau turto po tėvui, ir tas man pragaišo, jau dabar dalipau liepto galą.1 įli̇̀pti, į̇̃lipa, -o (į̇̃lipė) patekti kur lipant, įkopti: Jis įlipo į medį ir sėdi. Berniokas į̇̃lipė pušin varnos gūžtos pažiūrėtų. Matydamas, kad aš, įlipęs kalnan, atsisėdau, atėjo ir draugas. Aš tąja pupa įlipau į dangų . Neįlipamas kalnas. Ir net įsigijo reikalingus daiktus įlipti pro langą. Įlipau į vagoną, jau traukiniui pajudėjus. Lipte į̇̃lipiau į tą duobę. Kiaulė į̇̃lipė su kojom lovin ir išvertė ėdalą.Status kalnas buvo, mašinos neliuob įli̇̀ps. Saulutė jau aukštai įlipo (pakilo). Į devintą dešimtį įli̇̀pęs (devintą dešimtį pradėjęs) eiguliavo. Anas jau šimtan intli̇̀pęs. Jau į šešiasdešimtus įlipaũ. Jis jau aukštai įlipęs į senystę.Norins didžiausia nelaimė, aukštai dangus – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi, turi vargt ant svieto. Be kojų, be rankų įlipa į medį (apynys).Insilipo in tą eglę ir sėdi. Įsilipdavo į aukštą uolą. Įsili̇̀po į vežimą ir atsigulė. Tas pradėjo ginčyties su velniu, ka įsili̇̀ptum į terbą.Giedos kaip gyvatė, į kadagį įsili̇̀pusi1 išli̇̀pti, i̇̀šlipa, -o (i̇̀šlipė) iškopti, išsikelti iš kur: Išli̇̀pti iš duobės, iš medžio, iš lovos, iš garlaivio. Čia laivo vadovas išmetė inkarą ir, pritvirtinęs laivą lynais prie kranto, padėjo išlipamąsias lentas. Senis i̇̀šlipė iš ratų ir pėsčias nuėjo. Vesčiau Barborą, – neišlips par tvorą. Nei̇̀šlipamas (neišbrendamas) kelias.Ka išsižiojo, ir akys ant kaktos išlipo (iššoko). Balkė iš vietos išli̇̀po. Atiduočiu tau, išli̇̀pčiu iš skolos. Išlipė (iškilo) aukštai kaip iš mielių. Tik aš nenoriu taũ nuskriaust, kad norėč, tai tu visiškai nebegalėsi išlipt (atsigauti, pakilti).Par torą (tvorą) neišli̇̀pęs, opa nesakyk. Nekrisk į balą, nes sausas neišlipsi. Gali įlipti, bet negalėsi išlipti. Išli̇̀psi iš paskutinės naginės, nebus kuo apsiaut. Iš to rublio nei̇̀šlipam (turime vis pinigų) iškilti, išvirsti, išsilieti per kraštus: Tavo ragaišis (ragaišio tešla) net iš geldos išlipęs. Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia jų gulinčias Tyvulių pievas bei pelkes. Daug upių per krantas išlipusios.kairè (nè tà) kója iš lóvos išli̇̀pti; būti blogai nusiteikusiam, piktam.1 nuli̇̀pti, nùlipa, -o (nùlipė) nukopti, nužengti žemyn: Nuo lipynių nulipaũ. Skubiai nulipo žemyn ir atsisėdo sode. Aš nulipiau nu arklio. Nulipo … nuog kalno.Beveik niekuomet nenulipdavo nuo trikojo katilas (nenustodavo virti).Tuo stiebu ejo teip užsilipt, teip nusili̇̀pt. Greitai nuo vežimėlio nusilipęs.sunkiai nueiti, nubristi: Nu mat nuli̇̀psiu aš per sniegus1 pali̇̀pti, pàlipa, -o (pàlipė) šiek tiek, nedaug lipti: Jis, palipęs kiek aukščiau, pamatė netoli šviesą. Palipo aukštyn pri erelio. Raišas paukštelis atejo koja velkinas, pali̇̀po an akmenelio ir gera vandenį. Palipo dukrelė aukštą svirną. Kai tik palipsi bunkerį, tuoj sprogsta.Kas pakels šunį ant girnų, jeigu pats nepalips!. Kur tu lipi, aš tau palipsiù (parodysiu lipti)!.palipamai̇̃ Gal atgulti ir ant šieno, yr palipamai̇̃.O aš pasilipau ant suolo, kad geriau būtų matyti. Pasili̇̀pęs ant ledinės (ledo lyties), i važiuo[ja]. Saulius, pasilipdamas ant tvorų, ant vartų, mato, kaip grimzda [saulė] už akiračio į tirštą debesį.Senas senelis, pasilipęs ant stogo, pypkę rūko (kaminas).įstengti lipti: Lipu lipu į tą kalną ir nepàlipu – kojas pakirto1 pérlipti per viršų lipant pereiti, perkopti: Perlipo Janulis per tvorą ir, nukiūtinęs, lazda pasiramsčiuodamas, į galą kluono, atsisėdo ant rąsto. Par gelžkeliuką reikia parlipt. Lipo párlipo, ale nepakėlė, nepajudino škurlių. Parlipk par [daikto] viršų, bet nevok. Aukšti kalneliai neperlipami, drūti medeliai nepalenkiami.Neparlipęs par tvorą, nesakyk op!. Aš jau par plunksną nepárlipu (silpnas esu). Padirbk, apark, kai arklys per velėną nepérlipa (nusivaręs)!.Nesu párlipęs par mokyklos slenksnį (nesu lankęs mokyklos). Apsileida – kambariai nepárlipami (netvarkingi, apleisti) yr1 prali̇̀pti, pràlipa, -o pro šalį nulipti.1 prili̇̀pti, pri̇̀lipa, -o (pri̇̀lipė) prisiartinti prie ko lipant: Jis prilipo prie gūžtos busilo (gandro). Ir privažiavo mišką, prilipo (prikopo) bičių spiečių. Piemuo greit pri̇̀lipė varnos gūžtąlipant prisirinkti: Kad prilipė žmonių – pilnas vežimas.Žmonių prisili̇̀pęs traukinysliẽpto gãlą (prie liẽpto gãlo) prili̇̀ptiįkliūti: Prilipsi kartunta prie liepto galo. Prilips ožys liepto galąpatekti į padėtį be išeities: Visa tai rodo, kad šalies ūkis, fašistams viešpataujant, prilipo liepto galą1 suli̇̀pti, sùlipa, -o (sùlipė) sukopti, susirinkti kur ant viršaus: Ant viškų suli̇̀po vaikai. Vištos ant laktų suli̇̀po. Nubėgo, sulipo į kumpą liepą. Suli̇̀po plukdytis į upę. O mes visi, į langus suli̇̀pę, žiūrim, kad vilkte parvelka aviną ir ožį.Susili̇̀pom ant tvorų ir žiūrėjom. Ko jūs čia dabar susi̇̀lipėt vežėčiosna!įsilipti (sukeliant kojas): Vaikas su autakojais viedran suli̇̀pęs. Arklys in ežios priekinėm kojom buvo suli̇̀pęs1 užli̇̀pti, ùžlipa, -o (ùžlipė) užkopti ant ko: Tamsoje užlipau ant šieno ir kritau kniūpsčias. Ažli̇̀po in dangčio. Būras užlipo viena pupa iki debesų. Da paskutinį kalnelį reiks užlipt. Rūdynai, purvynai neišbredami, aukštieji kalneliai neužlipami. Užlipo ant medžio lauko figos, idant pamatytų jį. Užlipk (paraštėje užeik) manęsp ant kalno ir būk tenai.Saulė užlipa (pakyla) ant pat galvos, kaitra degina kaip pečiuje.Įleisk velnią (kipšą, kiaulę. ) į bažnyčią, užli̇̀ps ir ant altoriaus.Vaiks užsili̇̀pęs nusiskynė obuolą. Šnekėk šnekėk, užsilipk ant stogo, kad visi išgirstų. Gal jau neužsili̇̀ptum ant arklio?. Jis užsilipo ant tvarto ir žiūri.Nekelk vartų, ant jų užsilipęs.užsistoti, užminti: Žiūrėk, kur eini, ant katuko neužli̇̀pk!. Jei tu kitą kartą man vėl ant kojos užlipsi, tai kitaip pasikalbėsim. Tu pati neužli̇̀pk [ant adatos]: tu esi basa.Jis šlitinėjo šaligatviu kaip girtas, užlipdamas ant praeivių (susidurdamas su praeiviais) užeiti, rasti: Ana, kai eina grybaut, tai, ant kokio užlipa, ir kašinširdi̇̀s iki̇̀ gerklė̃s (gérklei) užli̇̀po sakoma pailsus: Jau ma[n] širdis iki gerklei užliponagai̇̃ nelim̃pa nemoka (dirbti): Jo niekur nagai̇̃ nelim̃paprie nagų̃ nelim̃pa nesiseka (dirbti): Jam darbas prie nagų̃ nelim̃paprie širdiẽs (į ši̇̀rdį, širdiñ) li̇̀pti patikti: Kaži kas nelipo ponui prie širdies, kad lažininkas toks jėgingas. Aš to žmogaus negaliu dabot, nelim̃pa širdiñ. Išsirink, berneli, iš pulkelio vieną, kur limpa į širdelę kaip medus į sieną2 antli̇̀pti 2 prilipti 1:Perkamikės drabužiai visada kaip antlipę. Be galo gerai ji siuva2 apli̇̀ptiapkibti: Purvu aplipo klumpės. Rankos buvo meduotos ir apli̇̀po pūkais.Pasišovusiu be atodairos nugramdyti aplipusias negeroves.nešvarumais aptekti, apskresti: Nei jinai tų vaikų žiūri – aplipę, apstyręgausiai apkibti kuo nors, apkermėti: Obelis apli̇̀pus obuoliais – šakos lūžta. Aplipo vyšnios baltais žiedais, pražydo gėlės, žaliavo pievos, rugiai. Mergaitę palik prie didelio krūmo, aplipusio raudonomis uogomis. Lazdynai buvo lipte aplipę riešutų kekėmis. Visi vagonai aplipę žmonėm. Net ir tvoros bus aplipusios žmonėmis ir vaikais. Vaikių apli̇̀pusi tora. Inkišk uodegą eketėn, tai i aplips žuvim .Kuris vyras yr kuliganiškas, tas yr apli̇̀pęs mergoms.apspisti: Aplipę langus, juos smalsiai sekė vaikai. Vaikai apli̇̀po šunį ir malonėja. Vaikai aplipo kaip vabalai2 atli̇̀pti atsiklijuoti, atkibti, atšokti: Pamirkyk vandeniu, ir atli̇̀ps skuduriukas [nuo žaizdos]. Buvo sulipę lapai, sudrėgo ir atli̇̀po. Niekaip neatlim̃pa tešla nuo pirštų. Spirk su kojom, tai rankos atlips.Jaunučiai, dar nuo mokyklos suolo neatlipę valstybės steigėjai labai griežtai daro reformas – savo vaizduotėje2 įli̇̀pti įsiklijuoti kur, prikibti prie ko: Varna ištraukė vieną koją, antra įli̇̀po. Varnos uodega įli̇̀po į smalą2 išli̇̀pti išsitepti visam, išsiklijuoti kur nors: Tešlos tiek maža, kad visa išli̇̀po po rėčką. Šaukštu apgrando išli̇̀pusios duonkepės kraštus2 nuli̇̀pti gausiai ko būti, apkibti, apaugti: Tame sode medžiai buvo nulipę gražiausiais vaisiais. Ot obelė kad nuli̇̀pus obeliais – kasõm kasõm!. Visas nulipęs – akuotas prie akuoto. Vienos votys – kojos nuli̇̀pę buvo2 pali̇̀pti prilipti po apačia: Po nosim pali̇̀pęs kraujo krešuliukas2 prili̇̀ptiprisiklijuoti, prikibti: Pripylė deguto, ir prilipo jos kojos. Įėjo ūkininkas su prilipusiu šiaudu prie milinės. Prili̇̀po kaip degutas prie kulno. Prilipo kaip smala pri tekinio. Prili̇̀po kaip smala prie čebato. Prili̇̀po kaip šlapias šluotos lapas. Prilipo kaip drebulės lapas. Prilipo kap musė prie medaus. Prilipo kap žirniai prie sienos . Prilipo kaip knatas prie vyžos. Prilipęs kap erkė.Prilipo (priaugo) liežuvis [naujagimiui]. Prielipo kaulai mano kūnop mano.Kaip lipte prilipo delnai (skėlus į ausį). Kaip duosiu per galvą, tai tuoj prie sienos prili̇̀psi!. Mano mokiniai lipte prilipo akimis prie lentos. Mesk žirnį ant sieną – žirnis neprilempa. Atriekta riekė nebeprilips (ištekėjusi namo negrįš). Atšokus pluta neprilips. Tik tavo nagai kartą prilips. Kad tu priliptum an smalą! . Liežuvis prilipo prie gomurio – tokia skani buvo kalakutiena. Rimantui žodis prilipo gomuryje (neištarė žodžio) prisišlieti, priglusti: Aleksiukas prilipo veidu prie sienos. Prilipo kaip senis prie krosnio. Ketvirti metai prilipęs prie šautuvo (kariauja). Tavo auses prili̇̀pę (prisiploję).pritapti, tekti: Sena pravardė prilipo ir laikėsi jo iki mirties. A, tegul kalba, vaikel: jeigu neteisybė – neprili̇̀ps. Blogiau už ligą piktos kalbos prilimpa. Turi gi šis tas ir man prilipti iš jūsų malonybės išmintiesprisirišti, prisigretinti: Vaikai prie jo taip prilipo, lyg būtų visus metus buvęs. Jis kad prili̇̀po prie manęs – nebeatsitraukia. Taip ir prilipau aš prie jos lyg degutas prie ašies. Prilipau prie jų šeimos. Jam kad tik gražesnė, tai tuoj ir prilim̃pa (ima gretintis). Ė vot prili̇̀po, i(r) gyvena.palinkti, būti traukiamam: Ir prilipo širdis jo Dinosp, dukteriesp Jokūbo. Ir širdis jo prilipusi buvo jai.Kur tinka, ten prilim̃paprikibti (apie užkrečiamą ligą): Prilimpanti liga. Neik pas juos, ba gali dar ligos prili̇̀pti. Jie ir sakomi nelabai tiki trachomą prilimpant. Žiovulys prilim̃pa (užkrečiamas). Prilipsit ligas (užsikrėsite ligomis). Nesėsk prie jo, gali prilipt ligąpir̃štai prilim̃pa vagiliauja: Jo pirštai prilimpa.prie širdiẽs (į ši̇̀rdį) prili̇̀pti patikti, pamėgti: Patiko ir prie širdies prilipo. Kad berneliui pritikau, į širdelę prilipau. Labai ją pamylėjo, prilipo in širdį2 suli̇̀ptivienam su kitu sukibti, susiklijuoti: Suli̇̀po popierio lapai, nebeatplėši. Suli̇̀po jiejie į kupetą. Nuo prakaito sulipo plaukai. Sudžiūvo [fotografijos], ir sùlipta.užsimerkti (labai norint miego) (apie akis): Bet vos tiktai akys sulipo, į svirną jau beldžiasinešvarumais aplipti, suskresti: Suli̇̀pęs žmogus. Mano sijonas jau šonais suli̇̀pęs (nešvarus). Toj duktė iš tolo jo nenori – jis visas sulipęs pelais.susiglausti, susišlieti: Rugiai mendeliuos suliẽmpa gražiai. Vaikšto suli̇̀pę kelinti metaiartimai susidraugauti, sutapti: Tep suli̇̀po jiedu, kad nė atsiskirt negali. Kap suspažino, tep ir suli̇̀po (susimylėjo).Idant mes … vienybe, meile suliptumbime.dangùs suli̇̀po su žemè kilo audra: Dangùs su žemè suli̇̀po.2 užli̇̀pti užsiklijuoti: Burna kažno kuo ažli̇̀po
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas