Lįsti
Lįsti reikšmė
smigti, terptis į vidųskverbtis, eiti į vidų ar iš vidausskverbiantis nemaloniai veikti, erzintiimtiateiti į galvą, prisimintiduotis įmauti, įauti, įverti ir panbūti gerai valgomam (esant apetitui)brautis, veržtis, eiti kurpasidėti, rasti vietąkištis, dalyvauti (kur nereikia)kibti, įkyriam būti; įkyriai meilintislipti, koptieiti, važiuotidygti, kaltisdubti, klimptitilpti, išsitektiapimtiaptikti, atrastilendant aplink apeiti, apšliaužtilendant, skverbiantis ateiti, atkakti, atšliaužtiatgal grįžti lendant, šliaužiantatgal įlįstineprašomam, nelaukiamam ar nekenčiamam ateitiįsmigtiį vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbtiapsirengti, užsivilktidingti, prapulti, nežinia kur būtipasidėti, rasti vietąįsimesti, prikibti (apie ligą, skausmą ir pan.)įknibti, įsigilinti į kądažnai ar ilgai kur būti, nuolat lankytisįsibrauti, įsiveržti kurpakliūti, patekti į sunkią padėtįįlipti, įkoptiįeitiįklimpti, įsmuktipratilpti, pralįstitilpti, sueitiprasikišti, pasirodyti kam lendančiam, pereinančiam per kąišdygti, prasikaltiišeiti aikštėn kur lindėjusiam, buvusiam; išeiti, prasisprausti pro siaurą vietąišsiveržti, išsibrauti iš kur norsatsirastiišeiti iš sunkios padėties, išsisuktiišlipti, iškopti iš kur norsužlipti, užkopti ant ko norsišeiti kur norsišeiti už vyro, ištekėtidaugelyje vietų išlįstidaugeliui išlįstinusmigtilendant kur nusigauti, patekti į siaurą, ankštą vietąnugrimztipasislėpti, dingtinueiti, nuvažiuotinueiti kur nepageidaujamamnulipti, nukoptiįlipti, įkoptinutirpti, nušiltinuslinktipo kuo nors įsmigtipo apačia kur patektipakliūti po kuoįsimesti (apie skausmą)prikibti prie koprilįstiįliptigiliai nulįsti, nugrimztilendant, skverbiantis grįžti atgalpareiti, parvykti šiaip taipišlįsti kiaurai per ką, persmigtipereiti per ką lendant, skverbiantisgiliai nuklimpti, įgrimztiišlįsti, prasiskverbti pro kąpro šalį praeitiparlįsti, įklimptidaug prismigti kodaug sulįstidaug pritekti, prisikimšti kodaug prisigrūsti koprisiskverbti, prisibrauti, prisigauti, prieiti prie kobraunantis, lendant pasiektiprieiti prie ko, norint ką gautiprisigretinti, prisimeilintiarti prisikišti, prisilenktiapsikrėsti, prilipti (apie ligą)susmigtivisiems į vidų sueiti, patektisugrimzti, suklimptiįnikti, įknibtitilpti, pareitidaug sulįstiužeiti už kopasislėptiužkristi, užsmuktiužeiti priešais, be eilėspadaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs darytiužlipti, užkoptiužsistotiužtilptirasti, aptikti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: lį̇̃sti
Lįsti sinonimai
antlįstiaplįstiatlįstiįlįstiišlįstipaišlįstipapaišlįstinulįstipalįstipadlįstiparlįstiperlįstipralįstiprilįstisulįstipapasulįstiužlįsti
Lįsti frazeologizmai
ãkys leñda ima pavydas žiūrint: Leñda visiem ãkys an mano telyčiądiedai̇̃ leñda į kampùs temsta: Jau diedai̇̃ į kampùs leñdagróbas leñda į gróbą; labai norisi valgyti: Bičiuli, valgyti didei noriu – grobas į grobą lenda.į aki̇̀s lį̇̃stibūti įkyriam, įgristi: Nelį̇̃sk man į aki̇̀s!. Kaip kuisis į akis lenda. Ko lendi į akis kaip musė!. Turėčiau gėdėtis žmonėms į akis lįsti. Aš nenoriu lį̇̃st akýsanrodytis: Prisisprogus (prisigėrus) pradeda šmėklos lįsti į akispatraukti dėmesį: Tiesa ing akis lenda.apimti (apie miegą, snaudulį): Miegas į akis lenda. Besėdant leñda miegas į aki̇̀s. Pradėjo snaudulys į akis lįstiį gálvą lį̇̃stikilti mintyje, sąmonėje: Tos liūdnos mintys vis jam lindo į galvą. Alkanam visi velniai į galvą lenda.duotis išmokti, atminti: Jam viskas gerai leñda į gálvą. Į galvą niekas nelindo. Bet ar gali lįsti mokslas į galvą, kuri nuolat galvoja apie tai, kiek tėvas uždirbs, ką nupirks valgytiį sùbinę (į úodegą) lį̇̃sti pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o pasku nebenori nieko padėt. Lį̇̃sk lį̇̃sk jam į úodegą – pamatysi, kaip bus!. Nelį̇̃sk marčiai į sùbinę – būsi nėko vieto[je]į žẽmę lį̇̃sti mirti: Mes jau pasenę, veik lįsime į žemęki̇́ek leñda iki valiai: Čia jis galėjo rėkti, kiek jam lindo, bet jo niekas negirdėjo. Gali kiek lenda skųstis. Visi buvo krūvoj ir galėjo kiek tik lenda išsišnekėti. Davė mušė, kiek tik jai lindo. Paimk pantį ir duok, ki̇́ek tik leñda. Miegu, ki̇́ek man leñdapo óda (po skūrà) lį̇̃sti įkyrėti, primygtinai ko prašant: Nelįsk man po oda, aš laiko neturiu. Lįsk tu jam po skūrapo velė́na lį̇̃sti mirti: Jei jau taip, tai geriau lįsti po velėna!..ubagai̇̃ leñda į kertès temsta: Ubagai į kertes lenda.už akių̃ lį̇̃stiužeiti priešais: Stok iš eilės, nelįsk už akių!. Tose platybėse nėra ko kitam už akių lįstinorėti daryti tai, ką kitas anksčiau ketino daryti: Sakau sykį, sakau antrą: nelį̇̃sk man už akių̃ [prie vaikino], ka nepakliūni!antlį̇̃sti, añtlenda, antliñdo aptikti, atrasti: Añtlenda viską, negali nė siūlų paslėpti nu vaikų. Ir antliñdo jis mano kirvį kamarojeaplį̇̃sti, àplenda, apliñdo lendant aplink apeiti, apšliaužti: Pasieniais aplink visą šieną apliñdo. Jis spėjo aplįsti krosnį ir dabar jau prie antrosios užkrosnio angos. Kasiausi ir rankom ir kojom, ligi aplindaũ.atlį̇̃sti, àtlenda, atliñdolendant, skverbiantis ateiti, atkakti, atšliaužti: Visa pasišiaušusi [pelytė] atlindo į priešakį. Matai, kur atlindo per šiaudus. Tik iš anapus krūmų atlenda vežimas.atgal grįžti lendant, šliaužiant: Pralindęs pro tvorą atlį̇̃sk: jei nebeatlį̇̃si, nebeaugsi. Visaip landžiojo o landžiojo, o vis nepataikė atlįsti.atgal įlįsti: Lytaus nėra – žolelė vėl į žemę atliñdo. Rauplės atlenda į kūną.Keikestis pro burną išlenda, pro nosį atlenda.neprašomam, nelaukiamam ar nekenčiamam ateiti: Àtlenda į trešnes didžiausias pulkas paukščių kaip debesys. Ka susitaikei su juo, tai jis pradės atlį̇̃st. Kad kas nereikalingas atlindęs beskaitant neužkluptų. Tyli kap kiaulė, į svečius atlindus.Šįryt išvijau jį iš trobos – atsilindo, matai, pasišnekėtiįlį̇̃sti, į̇̃lenda, įliñdoįsmigti: Man rakštis įliñdo an koją. Kartu vilkosi įlindusi jos (katytės) krūtinėn strėlėį vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbti: Priėdė, atsigėrė ir įlindo į plyšį. Straigė nušliaužė nuo radasto ir įlindo į samanas. Viename mūšyje įlindo iš baimės į balą. O jei noras pasiuostyt – įlendi į jauną beržynėlį. Kalnas apaugęs neįlendamu mišku. Anas, rugiuosna anlindęs, pranyko kaip ugnėn. Tu, svotuli, kur dingai, ar į šiaudus įlindai?. Įlindau terp vyrų [susirinkime]. Pro duris pataisėm katei, šuniui įlendamą [tarpelį]. Įliñdo kaip žuvis į váržą. Kas [ne]įeit pro angą ing gardą avių, bet inlenda kur kitur, tasai vagis yra. Antliñdo (įlindo) blusa nosin.Saulė į debesį įliñdo (užslinko debesis). Takelis įlindo į pakrantės krūmus. Dalgiai inliñdo in rugius (prasidėjo rugiapjūtė).Įlindau aš į tą žemelę iki kaklo ir užmiršau, kada diena, kada naktis. Tarp jo gyvenimo ir mužikų, kurių tarpan jis įlindo (prie kurių pritapo), buvo didžiausias skirtumas.Rauplės įlenda į kūną. Mokslas paaugusims nebįlenda (sunkiai išmokstama). Dievas žino, kas jam tada įliñdo (ką jis sugalvojo).Ką dabar darysi, gyvas į žemes neįlį̇̃si. Dangus aukštai – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi. Be muilo įlindo, bet atgalio neišlindo. Gi ne maišas – neįlįsi (sunku žmogų pažinti). Į vidų nei vienam žmogui negal įlįsti. Miške gimęs, miške augęs, išėjo į lauką ir įlindo į žemę (arklas).Aš įsilįsiu į jaučio ausį. Lapė, žąsį pasivogus, įsilindo į karklyną.Miške įsilindusi, visus iš namų veda (uoga).apsirengti, užsivilkti: Juozas išeiginę sermėgą nusivilko ir, į kailinius įlindęs, išbėgo paskui tėvą.Dabar jau nebereikia tau gėdytis įsilįsti į tėvo kailiniusdingti, prapulti, nežinia kur būti: Tu taip įlendi, kad tavęs joks velnias negali rasti. Niekur negalima rasti, įlindo kaip į peklą.pasidėti, rasti vietą: Na, kur tu, vargšeliau, įlį̇̃si!įsimesti, prikibti (apie ligą, skausmą ir pan.): Koki liga įliñdo. Rankon grižas įlindo. Inlindo šonan sopelė, nežinau ir iš ko. Kažkas įlindo an koją – trečia diena gelia. Įliñdo kas širdin ir sopaįknibti, įsigilinti į ką: Į knygą įlindęs mūkso seniukas. Įliñdus i įliñdus knygos[na] (skaito ir skaito) dažnai ar ilgai kur būti, nuolat lankytis: Jis tame kieme įliñdęs. Jūs vis pas mane įliñdę (nuolat ateinate, skolinatės). Anas te kai velnias peklon – inlindęs ir inlindęs. Pas Marcinkevičius įlindęs visą laiką i da šieno negavo.Barometras lietuj įlindęs (rodo lietų) įsibrauti, įsiveržti kur: Vagies įlįsta (įsivogta) klėtin ir viskas išvogta. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus. Įlindo kaip kiaulė, pabuvo kaip žmogus.Jis norėjo įlįsti į tą vietą (gauti tą tarnybą).Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi. .Įsilindo į vaikų namuspakliūti, patekti į sunkią padėtį: Ot įlindo mergelė, močios neklausydama (pakliuvo į bėdą). Į šią bėdą įlindau per savo kvailystę. Bene iš savo noro arba iš savo valios įlindo [į kalėjimą]?. Sukčius suprato, kad jis pats įlindo (įkliuvo). Visi [vaikai] inliñdo labai. Įliñdo į skolas lig ausų.Į banką reikė[jo] įlį̇̃sti (įsiskolinti).Petras Gerklys įsilindęs į skolas. Už neteisingą prisiegą būtų įsilindus pusėtinaiįlipti, įkopti: Inlį̇̃sk ąžuolan ir šauk mus.Kytrieji nuejo į butą, o durnesnis įsilindo į medį. Pasivalgos, įsi̇̀lendas pradėm į lovą i gulia.Pasikark į šakalį įsilindęsįeiti: Daržan kruopą (truputį) iñlendu paravėt – žolė auga. Inlįsiù savo gryčelėn (įeisiu gyventi).Jau metuos gerai anliñdę (įmetėję) įklimpti, įsmukti: Itoj balaitėj lig kelelių iñlendipratilpti, pralįsti: Kiti judamieji bokštai buvo tokie aukšti, kad negalėjo įlįsti pro miesto vartustilpti, sueiti: Vėl šimtas įlindo (kaštavo) į ãkį įlį̇̃sti patikti: Levutė tikrai įlindo jam į akį. Įlindo mums į akį ant sienos toks įstabus paminklasį aki̇̀s įsilį̇̃sti įkyrėti kam, nuolat lįsti prie ko: Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęsį gálvą (galvõn) įlį̇̃sti įstrigti į sąmonę, į atmintį: Ta mintis jam įlindo į galvą. Bala žino, kas jam į galvą įlindo (ką jis sugalvojo). Noroms nenoroms galvon įlenda klausimas: o kame gi lietuviai?. Mįslės kokios galvõn inliñdoį ši̇̀rdį įlį̇̃stiįeiti į žmogaus vidų, jį pažinti: Negaliu į jo širdį įlįstpatikti: Prievarta į širdį neįlįsi. Petrui Vyturytė buvo į ši̇̀rdį įliñdusskūrõn įlį̇̃sti būti kieno vietoje: Ka vyras inlistų̃ moterų skūrõn, tai žinotų [, kaip sunku moterims]ki̇́ek įlį̇̃s užtektinai, smarkiai: Inpilsme jam, kiek inlįsišlį̇̃sti, i̇̀šlenda, išliñdoprasikišti, pasirodyti kam lendančiam, pereinančiam per ką: Vinis kiaurai per sieną išliñdo. Vinutė išliñdo per padą [bato] – koją duria. Išdžiūvus klijams, žirklėmis nukerpame išlindusius siūlus, nereikalingus užlankų kraštus. Žiūrėk, vaikui vė punkis (snarglys) išliñdo. Ir išlindo kaip pavasaryje kuolas iš žemės.Kelnės iš vienšalio audeklo, alkūnės išlindusios (rankovės ties alkūnėmis kiauros).Tada apsiženysi, kap galva išlįs kap klupstis (nupliks).Išlį̇̃s yla iš maišo (išeis aikštėn pikti darbai, paaiškės žmogaus būdas ir pan.). Kad tau kiaurai išlį̇̃stų!.išdygti, prasikalti: Išlindo barzdelė, ūsiukai prasikalė. Kvietys išlindo (išplaukėjo), ir tuoj žydiišeiti aikštėn kur lindėjusiam, buvusiam; išeiti, prasisprausti pro siaurą vietą: Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos. Šiandien Deveikos bitelės pirmąkart išlindo iš avilio. Straigė pusiau išlindo iš kaušelio. Koks gali būti tavo autoritetas, jeigu tu atrodai lyg pro kaminą išlindęs. Panėręs už penkiolikos sieksnių iš vandens beišlindo (išnėrė). Kvailys jos kelio pasiklausė ir išlindo iš užkrosnio. Pačiute, širdute, išlįsk iš maišo . Kažin, ar ana (avis) neišlįs par aptvarą?. Išlindęs iš miško, pamatė Mykolas gimtąjį kaimelį. Apsidairykite aplinkui, išlįskite iš kabineto į gatvę. Visas dulkėtas, kap iš peludės išlindęs. Dvokia kap iš tvarto išlindęs.Išlindo kaip Pilypas iš kanapių. Išliñdo kaip meška iš širto. Po tokios speiguotos žiemos pavasaris kaip iš maišo išlįs (staiga atšils). Nedėk jo kišenėn, ba išlįs (negirk iš anksto). Nedėk ausin – išlįs (apie nevertai giriamą žmogų). Iš savo kailio neišlįsi. Valgo kaip iš badų išlindęs (daug, godžiai). Tau ir akes išlįs nuo darbo!. Kad tau akys per pakaušį išlįstų!. Lekiu išsižiojęs, akys išlindo (išsprogo), a nepamatysiu jį. Didi išmintis pro mažą gerklę išlenda. Išlįs jiem per abu galu šitie pinigai. Subata pro pėtnyčią išlindo (apatiniai drabužiai prasikišo pro viršutinius). Kai jauna buvau, rože žydėjau; kai pasenau, akis įgijau ir pati pro jas išlindau (aguona). Stuba su svečiais pro langus išlindo (tinklas su žuvimis pro eketę). 1Aš pro čia (pro tvorą) išsilįsiuišsiveržti, išsibrauti iš kur nors: Tiek buvo suspaudę žmonės, led išlindaũ iš vidurio. Išlį̇̃sti pro mišką (išsitarpuoti tarp medžių be kelio, išvažiuoti). Takeliais i̇̀šlendi, ir tiek. Viedmorius perkrimto sau kelią išlį̇̃st, išliñdo ir vėl paskum juos vejasi .Išliñdo saulytė raudona raudona, ir vėl debesin. Anksti išlindo mėnulis. Iš miško išlindo ilgi tamsūs šešėliai ir plačiai uždengė rugių laukąatsirasti: Nežinosi, iš kur koks darbas tau išlįs. Vieną bėdą nustūmei, žiūrėk, jau kita išliñdo. Gal kuomet išlįs valandikė ir pasilsėti. Išliñdo kelios saulėtos dienos. Ne just nejuntas, kaip tas smertis i̇̀šlendaišeiti iš sunkios padėties, išsisukti: Atrodė, kad šį kartą tikrai praloš, bet išlindo.Jis niekaip negalėjo iš skolų išlįstiišlipti, iškopti iš kur nors: Tokia diena yra, aš negaliu iš lovos išlįst. Anas ažturėj arklį, išliñdo iš vežimo ir nuej[o]užlipti, užkopti ant ko nors: Išlindo in tvarto dangčio. Išsipėriau in palų išlindęsišeiti kur nors: Čia kur (netoli) bobutė žolė̃s išliñdo, tai greit pareis. Arklį uždarė, pats išliñdo kur.išeiti už vyro, ištekėti: Nora tos mergos prisitaisyti, išlį̇̃stiį áikštę išlį̇̃sti paaiškėti: Tikrai, paslapčių valdžia negalėjo išlaikyti – vis kas nors išlįsdavo į aikštęiš po ragãžės išlį̇̃sti sakoma apie jaunesniąją seserį, kai vyresnioji išteka: Mergaitė džiaugiasi, kad iš po ragažės išlindoper aki̇̀s (pro pakáušį, pro vir̃šų galvõs) išlį̇̃sti suteikti daug vargo: Šitas užudarbis tau per akis išlįs. Žemė per aki̇̀s išliñdo. Maniežas man par pakáušį išliñdo (reikia vis taisyti ir taisyti). Itiej interesai tai išlindo man pro viršų galvossu nósimi išlį̇̃sti laimingai išeiti, neprakišti: Nežinia dar šiemet, kap su nósia išlį̇̃simpaišlį̇̃sti, pai̇̀šlenda, paišliñdo daugelyje vietų išlįsti: Smegenai paišliñdępapaišlį̇̃sti, papai̇̀šlenda, papaišliñdo daugeliui išlįsti: Sutemus papaišliñdo vitvisinulį̇̃sti, nùlenda, nuliñdonusmigti: Rods, tiesiai kišiau adatą, ale kažkur nuliñdo. Kiaurai žemės nuliñdo (prasmego) lendant kur nusigauti, patekti į siaurą, ankštą vietą: Paspartutas ko nenulindo kiaurai pro skylę. Lapinas nulindo krūmuosna. Sesuo su Levuku nulindo užkrosnin ir žiūrėjo iš ten į mane kaip du įgąsdinti žvėriukai. Piemuo nulindo prie mūrio ir smalsiai spoksojo į svečią. Todėl tykojau tyloms, už durų nuliñdęs, kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas. Nulįsiù nulįsiù rugiais, i niekas neras. Tokie grybai i ligoniui gerai nuryt: paspaudei, i nuliñdonugrimzti: Baisus šlapumas – nùlenda arkliai lig pilvui. Seniai tokia brada buvo: kur stojies, ten ir nulendi pusėn blauzdų.Geležinė kumelė nulindo balelėn, penki vilkai traukė, penki palaukė (raktas).pasislėpti, dingti: Kur tu nulindai, Karoli?. Vaikas, mačiau, ėjo in tvartą – kažno kur nuliñdonueiti, nuvažiuoti: Nulindau in Liškiavą iš Lazdijų. Nuleidžiau kaip šuo uodegikę ir nulindáu numo. Išlįsi iš vakaro, tai pernakt nulįsi̇̀. Jis mėgėjas kur nueit, nulį̇̃st. Viens nùlenda kur grybaut, kits kitur.nueiti kur nepageidaujamam: Jie niekad kitų nepamylia, o pas kitus nùlendanulipti, nukopti: Nulindo Lapinas nuo pečiaus, raudonas kaip burokas, uždegtas. Nulį̇̃sk nuog arklio. Nulindo any nuog lokių. Nuliñdo tėvas nuog to ogero (kumelio) žemynįlipti, įkopti: Nulindo ãny kaminan trijosa. Tada anas nuliñdo in medžiagos (į medį) nutirpti, nušilti: Sniegas nuliñdo. Kol sniegas nulį̇̃s, tai bėdos pro viršų galvos išlįsnuslinkti: Iš vargo ir nelaimių jo plaukai nuog galvos nuliñdopalį̇̃sti, pàlenda, paliñdopo kuo nors įsmigti: Rakštys po nagu paliñdopo apačia kur patekti: Šuva po suolu paliñdo. Palį̇̃sk paklėtėn pažiūrėtų, ar nėr kiaušinių. Ji an kožnos lovelės padėjo po pyragą ir marškinius, o jinai paliñdo pečelin. Vilkas paliñdęs po tus medžius.Nuo giltinės po puodu nepalį̇̃si.Žąsinas pasilindo į pakrosnę. Anys buvo žemėj pasiliñdę. Aš pasilindaũ po ta valčiapakliūti po kuo: Girtas būdamas po arkliais palindo (suvažinėjo). Bežiopsodamas nepalįsk po mašinaįsimesti (apie skausmą): Dieglys man po krūtine paliñdo, nė atsidvėsti nebegaliuprikibti prie ko: Tik palįsk, tai tuoj gausi!. Palindai ir gavai. Tegu tik jis pàlenda in mane!į aki̇̀s palį̇̃sti prikaišioti: Kap pati palį̇̃s in aki̇̀spo rañkomis palį̇̃sti sutrukdyti, užbėgant už akių: Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rañkom paliñdo (kitas nupirko) po velė́na (žemýna) palį̇̃sti mirti: Po žemyna palindo. Po velė́na paliñdo×padlį̇̃sti, pàdlenda, padliñdoprilįsti: Regi gi – šėtonas padliñdoįlipti: Padleñd in medžiagos (į medį), pasdair, kur dūmai eimaparlį̇̃sti, par̃lenda, parliñdogiliai nulįsti, nugrimzti: Baslys parliñdo į žemę. Liepė išverst akmenį didžiulį, katras tenai gulėjo parliñdęs par pusę žemėn. [Ąžuolų kelmai] žemė̃s parliñdę. Jam kai davė per pečius, jis parliñdo žemėn lig krūtinei.Griekuos parliñdę, varguos paskendę. Iš kur jis duos tuos tūkstančius, kad jis pats skoloj parliñdęs. Anas skolõs[na] parliñdolendant, skverbiantis grįžti atgal.pareiti, parvykti šiaip taip: Tas naktibalda parliñdo namo jau švintantpérlįstiišlįsti kiaurai per ką, persmigti: Vinis pérlindo per sienąpereiti per ką lendant, skverbiantis: Perlendu per tvorą. Parlindo jis par apačią. Krūmas išaugo taip tankus, jog joks gyvolis, žvėris ar žmogus negali perlįsti per jį. Neparlendamose medėse negalėjo suvokti kaltinykų. Šonūse [motinos] narvelio išpjaukiat kelis tarpelius, bet teip aukštus, kad bitė negalėtų parlįsti.Ot audeklas, kad gali šuo perlįsti (retas, prastas) giliai nuklimpti, įgrimzti: Arklys pérlenda, ale ne kiaurai.Tas Zinius perlindęs į skolą, prasigėręs.Tiek metų, o dar į kuprą neperlindau (nesusimečiau, nesulindau) pralį̇̃sti, pràlenda, praliñdoišlįsti, prasiskverbti pro ką: Suaugo tokia tankynė, kad nė žmogus negali pralįst. [Pro spragą] ir jis pats pralenda, ir dar kitiems palieka, kad taip pat pralįstų. [Tamsiose giriose] nei žmogus nepraeina, nei žvėris nepralenda. Pro tiltą pràlenda laivai. Vežimas vos tiktai pro vartus praliñdo ir apvirto. Keliu reikėjo lįstinai pralįsti.Jo vaikas kažkaip praliñdo [į kitą klasę]. Aš toks nekabus ant to darbo, kad tik pralįsti.Kur protingas pralįs, ten kvailas nuklimps. Be gėdos lenda, bet ir pralenda.pro šalį praeiti: Vos pralindaũ pro šalį. Mokėsi, kaip nepastebėtam pralįsti pro kalakutą ir žąsinąparlįsti, įklimpti: Gyvenom gerai, pakol į skolą nepraliñdom. Vyras visiškai pralindęs skolose, degtinėjprilį̇̃sti, pri̇̀lenda, priliñdodaug prismigti ko: Nenešiok pėdų, prilįsi̇̀ akuotųdaug sulįsti: Pro urvą prilindo pelių. Musių kad priliñdo į butelį!. Blusų prilįsi, negulėk aslo[je]daug pritekti, prisikimšti ko: Šaknis kelmo prilindo žemės, t. y. prižeibėjo, prismego. Dantys varškės prilindę. Pilna gerklė prilindo dulkiųdaug prisigrūsti ko: Traukinys sausakimščiais prilindęs žmonių. Visi langai prilindę vaikų.Nebėr vietos i pas juos: pilna priliñdę (apsigyvenę) visokių sesučių, visokių bugalterkųprisiskverbti, prisibrauti, prisigauti, prieiti prie ko: Žmonės kimšosi, stumdėsi, kiekvienas norėjo arčiau prilįsti. Apstojo žmonės vežimą, negaliu prilį̇̃sti.braunantis, lendant pasiekti: Tas vaiks pradėjo lįsti dar toliau ir prilindo kitus tokiuos vaikusprieiti prie ko, norint ką gauti: Jis moka prilį̇̃sti ir prie aukštų viršinykųprisigretinti, prisimeilinti: Kad bernas norės, tai an bet kokią mergą prilį̇̃s. Anas visur prilenda. Prieteliai, prie jų prilindę, visokias klastas varinėjoarti prisikišti, prisilenkti: Prisiliñdęs šneka ir šnekaapsikrėsti, prilipti (apie ligą): Neik ten, ba ligos prilįsi̇̀!. Nesigalynėk, ba prilįsi̇̀ niežų!akysè prilį̇̃sti daug sykių kreiptis: Kiek vasarą man priliñdo akýsa [su prašymais]!sulį̇̃sti, sùlenda, suliñdosusmigti: Porą kartų sudaviau akmenu, ir kuolas sulindo į žemęvisiems į vidų sueiti, patekti: Vištos suliñdo po paklėtės. Visi žvirbliai suliñdo duobosna. Vaikai suliñdo an gryčią pasišildyt.Kiek tų rąstų arba ašių sulindo jam į kišenę, o niekur skatiko neišleidžia.Svirpliai, sienotarpyj susilindę …, cirpti pradėjo. Tos klastorkos tuo po tam kampe susiliñdo. Sulįsiamos į užkrosnį ir sumigsiam.Susiliñdę … krūvoj gyventi.sugrimzti, suklimpti: Jis te mat vargšas buvo suliñdęs brasto[je]. Jei raiteliai, ieškodami kelio, būtų pamėginę bristi raistu tolyn, tai būtų visi sulindę į lieknus bei akivarus ir be pėdsako nugrimzdę. Trobos jai pasirodė kažkokios sumažėjusios, sulindusios į žemę.Saulė į debesis sulindo, visa sukaitusi.Ligi ausių skolon sulindęs, nebežino ir katro galo stvertis. Nemokėjo gyventi, sulindo į skolas. Gaspadoriai sulindo bankose.Sėdi kaip suaižyto ąžuolo kelmas, rymo, į savo metus sulindęsįnikti, įknibti: Pirma mada būdavo pasakos labai, o dabar tai knygosen suliñdę suliñdę.Vaikai susilindę kiaulę (tokį kortų lošimą) lošatilpti, pareiti: Ar sulįsit visi valtin?. Daržinėj ir šienas sulįs. Tan puodelin dviej karvių pienas nesuli̇̀sį kišẽnę sulį̇̃sti prasiskolinti: Ūkininkai nupliko, paskendo skolose, sulindo į kišenę ponųį rãgą (į ragùs) suliñdo apie užtrūkstančios karvės pieną: Karvėms pienas į ragą sulenda, jeigu jų neprižiūriu. Da pienukas į ragùs nesuliñdopapasulį̇̃sti, papasùlenda, papasuliñdo daug sulįsti: Akopus papaišsikasė ir papasuliñdo bobos su vaikaisužlį̇̃sti, ùžlenda, užliñdoužeiti už ko: Vaikas užlindo už motinos. Pelė už sienos užlindo.Užlindo mėnuo už pušų, ir Grigo ratai pamažu pakrypo. Saulutė užlenda už debesėlio.Užsilindęs už kūgio šiaudų, Tautrimas užsirūkė cigarą. Šitas, už tvoros užsilindęs, išsiima savo sidabrinįjį brizgilaitį.pasislėpti: Nėr nuo jo kur užsilįsti.užkristi, užsmukti: Jos ant kūlių užulipta, užu tų kūlių užgriūta, užùlįstaužeiti priešais, be eilės: Ko ažlindai̇̃ kai kiaulė!.padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Jau buvom viską susitarę, kitas užlindo, ir palikom be nėkoužlipti, užkopti: Sraigė ant medžio užliñdusi. An pečiaus užlį̇̃sim ir miegosim.užsistoti: Užliñdo an kojos, lodz su vežimu užvažiav[o]užtilpti: Kepurėlė neužlenda an galvos.rasti, aptikti: Vaikai užlindo pakastus piningus. Bobos užlenda pigesnių medžiagų, laiko turėdamosuž akių̃ užlį̇̃stiužeiti priešais: Piemuo užliñdo vaikui už akių̃padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Žmogui niekad nereikia už akių̃ užlį̇̃st: daro – tegu darouž apkaklė̃s užlį̇̃sti pakenkti: Aš nė vienam žmoguo neesu už apkaklės užlindęsuž káilio užlį̇̃sti patikti: Nejaugi tau per visą ilgą amžių jokia moteris neužlindo už kailio, kad vien žemės teieškai?
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas