Matyti
Matyti reikšmė
akimis, regėjimu patirti, regėtiįsivaizduotigalėti akimis, regėjimu patirti, galėti regėtimokėti skaityti, būti raštingambūti regėjimu patiriamam, regimam, galimam įžiūrėtipastebėti, kreipti dėmesįgerbti, rūpintis kuosuprasti, suvokti, jaustisusiprasti, galėti (ką padaryti)būti aišku, suprantamaatrodyti, rodytispatirti, išgyventisužinoti, įsitikintigauti, turėtinetektisueiti, susitiktižiūrėti į kąvartojama tik bendraties forma ir prieveiksmisturbūtvartojama esamojo laiko 2 asmens formamat, štaiakimis, žvilgsniu aprėpti, apžvelgtiapžiūrėtipastebėti, užmatytipasimatyti, susitiktiišbūti kurį laiką matantiki valiai matytisneprimatytigalėti pamatyti, įžiūrėtiįsistebėtiprisižiūrėtigalėti pamatyti, įžiūrėtiakimis aprėpti, apmatytinužvelgti į tolįįžiūrėti, pastebėtinužiūrėti, parinktipažiūrėjus pažintisuprastirodytisiš anksto atspėti, numanyti, apytikriai žinoti ką būsiantpastebėtipažiūrėtipatirtiįsitikintipajustipasidaryti matomam, pasirodytisusidaryti įspūdžiui, nuomonei, pasirodyti, atrodytisueiti, susitiktipastebėti, atkreipti i ką dėmesį, neužmiršti, atsiminti, neišskirtiper ką kiaurai matytiįžvelgti, suvokti, suprastipažiūrėtiprisižiūrėtidaug ko patirtipradėti matyti, praregėtinumatytiįmatyti, įžiūrėtigalėti matyti, regėjimu patirtidaug ko pamatyti, prisižiūrėtidaug patirti, iškentėtivisus pamatyti, pastebėtipamatyti, pastebėtiįžiūrėtisuspėti pamatytiakimis aprėpti, apmatytivienam kitą matytisueiti, susitikti, pasimatytisužiūrėti, supaisytipasirodytipastebėti, pamatytipamatyti, įžiūrėti dėl tolumo ar kitų kokių kliūčių ką sunkiai matomąakimis, žvilgsniu aprėptinumatyti, pasiskirtiapžiūrėti, aprūpinti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: matýti
Matyti sinonimai
apmatytiatmatytidamatytiįmatytiišmatytinumatytipamatytipermatytipramatytiprimatytisumatytiužmatytimatytinaimatančiaimatytaimatomaimatykapmatomainesumatomaineužmatomai
Matyti frazeologizmai
aki̇̀m bemãtant tuojau, netrukus, labai greit: Ilgai neužtruksiu, aki̇̀m bemãtant sugrįšiu. Akim bematant pranyko.akysè matýtis vaidintis, rodytis: Jam akỹs mãtoskaip matai̇̃ (mãtant, bemãtai, bemãtant) tuojau, labai greitai, bežiūrint: Kaip matai̇̃ sniego ir nebebus. Kap matai̇̃ jis savo atsigriebs. Ką anam pasakei, ans kaip matái ir padirba. Kai paleido savo arklį, kaip matai pusę kalno dajojo. Kaip mãtant tas šuo prapuola. Kaip bematai tave užkaposim (sako vištos varlei). Jis tau kaip bematai išaiškins, kad tu negali patekti dangun. Jam ir tas turtas kaip bematant išnyko. Diena tokia karšta, jog dabar, kad mažas vėjelis papūstų, kaip bematant šienas padžiūtųar nematei̇̃ toks pertaras: Tie ponai, ar nematei, dabar tą peilį ir tą lazdą derėt. Tik strakt tas barzylius … ant sprando, ir dabar, ar nematei, jį kumsčiuot!.ãšaromis nematýti tãko labai verkti: Matutė ašaromis tako nematobalà (biẽsas, Diẽvas, dievai̇̃, gãlas, kótas, smalà, šùnys, griaũsmas, velniai̇̃…) nemãto (nemãtai, nemãtė, nemãtę)! tiek to, tesižino: Balà nemãtė, dovanoju aš jam. Balà nemãtę, nebepirksiu to cukraus. Biesas nemato!. Nebeieškosiu daugiau arklio, Diẽvas jo nemãtai, ir pėsčias pareisiu. Dievai̇̃ jo nemãto!. Svetimo dievai nematė (nereikia svetimo daikto). Dievai jo nematę!. Eik, imk – gãlas tave nemãtė!. Kotas jo nematę!. Vyras nešvarus – tai smalà nemãtė! Nu jau moteris nešvari…. Šunys jo nematę!. Graũsmas jo nemãtai!. Velniai̇̃ jo nemato (nematę)!. Velniai̇̃ tave nemãtai!. Velniai nematė tą generolą!Diẽve nematýk! kalbant apie ką negera: Čia žmonės tokie bjaurūs, kad Dieve nematyk!.dúosis matýti paaiškės, pasirodys: Kaip čia bus, duosis matyt!. Duosis matyti, kas darysisgerõs (šviesiõs) dienõs nematýti visą laiką vargingai gyventi: Pinigus sukištum kaip į vandenį, o pati geros dienos nematytum, vargtum, kaip muselė po išrūgas. Jis visą amžių sunkiai dirbo, nemãtė gerõs dienõs. Prie svetimų augau, tai jau šviesiõs dienõs nemačiaũkai̇̃p manè gývą matai̇̃ sakoma užtikrinant ką: Kaip mane gyvą matai, aš nė žodžio niekam nepasakiau. Nebegersiu, kaip mane gyvą matai, daugiau nebegersiukiaurai̇̃ matýti gerai žinoti kieno tikslus, užsimojimus, ketinimus: Aš tavi kiaurai matáu – gali nesigintikàs mãtė (mãtęs, mãtos); kàs tai mãtė kaip galima, kaip gali tai būti!: Kas matė teip daryti!. Kas matė klausytie! Žinai – vyriškis. Kas matęs, kad toks arkliukas šitokį vežimą pavežtų!. Kas matos! Tokia sopė, kaipgi nerėks ne savo balsu. Kas matos! Tokį kelią suvaikščiojus, kur nesopės kojos. Kas tai matė, kad ponas mužikui ranką bučiuotų!. Kas tai mãtė kapstytis po žemes!kur̃ tù mãtęs negirdėtas daiktas, neįtikima: Kur tu mãtęs, kad aš jai užsileisčia!mãtė (matỹs) kõ nemãtęs sunkiai gyveno (gyvens), vargą vargo (vargs): Jis tę mãtė ko nemãtęs, tai parvažiavo kai šilkinis. Kai nebus kam duonos duot, tai da matỹs ko nemãtęsšil̃ta (šil̃to) ir šálta (šálto) [ir júodo ir bálto] matýti patirti ir gera, ir bloga: Šitas žmogus šilta ir šalta matęs. Mačiau ir šilto ir šalto. Viso matė: ir šilto ir šalto, ir juodo ir balto.gerų̃ dienų̃ matýti laimingai gyventi, patirti laimės: Nedaug ma teko gerų̃ dienų̃ matýti: nekaip gyvenautoliaũ sàvo nósies nematýtinieko nežinoti, mažai kur buvus: Ką tu žinai, toliau savo nosies nieko nematęsbūti savanaudžiu: Tu toliau savo nosies nematai!apmatýtiakimis, žvilgsniu aprėpti, apžvelgti: Kur ten apmatýsi visa: tokie laukai, ė miškų didumas. Neapmatomas medis. Juodu dar vis manė, kad tebevažiuojama per neapmatomus vandenis. Neapmatoma minia, tūkstančiai žmonių kaip kokia jūra liūliuoja. Nė akys negali apmatýti, kiek tų runkelių užsodinta. Žalia ir žalia visur, kiek tik akys apmato. Čia pasistojus, anus keturiolika kiemus apmatýt galima. Kad ir per šimtą kilometrų matytum, ir tai visos žemės negalėtum apmatyti, nes ji baisiai didelė. Platybės tų laukų, nė apmatýt negali. Tas žmogus, ten tupėdamas, visą svietą apmatęs. Žmogaus žvilgis apmato didesnį daugį atsitikių.Akys visą svietą apmato, bet savęs nemato.apmãtomai Čia visko yra apmãtomai (nedaug, ribotai). Neapmãtomai buvo daug svieto. Jau degtinės apmãtomai bėra, reik ją pabengti.Kad, Dievuli, pats save žmogus apsimatytum! (sako aklas žmogus) apžiūrėti: Pasivaikščiojęs ir apmatęs savo tancelninkus, sugrįžau. Apmatė visą apigardį (visus pašalius). Prašom, motynėle, aplankyt, dukrelės turtelio apmatýt. Nuejau, visą apmačiaũ. Atvažiavo apimatyt.Turiu vištas apmatyti (prižiūrėti) pastebėti, užmatyti: Bobos apmãtę ir apskundė. Nelabai gerai, kad anys apmãtė. Nors viena akia, bet ir tai apmačiaũpasimatyti, susitikti: Koc prieš smertį apsimatýt su sūnumatmatýtiišbūti kurį laiką matant: Mes atmatėme ir atgirdome [viską]iki valiai matytis: Užteks jum kalbėt, niekur da neišvažiuoja, atsimatýste×damatýti neprimatyti: Jau kelinti metai pradėjau nedamatýt. Jau jis nedamato – naktis tamsi.įmatýtigalėti pamatyti, įžiūrėti: Akimi jo neinmatýsi. Iš miegų neįmačiaũ. Ji neįmatė, ir jai pasirodė, kad tas ančiukas bus kokia antis. Sunku buvo ką įmatyti. Čia tekdavo vos įmatomais takais eiti. Aš per ašaras žmogaus nebįmatau. Mano rugiai kaip meldai, žvirblį bėgant įmatai, už galo stovėdamas.Apsiniaukus politikos dangui, sunku toliau kas įmatytiįsistebėti: Vieną kartą ans ir įsimatęsišmatýtiprisižiūrėti: Po svietą važinėk, daug ką išmatýsi. Daug išvažinėjau ir daug išmačiau per gyvenimągalėti pamatyti, įžiūrėti: Aš nuo toli neišmataũ. Neišmataũ, kas čia stovia. To audeklo neišmatáu. Eik pati – geriau išmatai̇̃. Dabar medžiai suaugo, tai tų trobų neišmatýt. Lauko kraštu eina – aš jau nebeišmataũ tiek toli, žiūrėk tu. Neišmatai̇̃ gerai. Matau, kad ranka, bet neišmataũ, keli pirštaiakimis aprėpti, apmatyti: Ir negalėjo visko išmatýt. Vos išmãtomas plotas vikų. Sniegas baltuoja, kiek tik akys išmatonumatýtinužvelgti į tolį: Kaip toli ãkys nusiekia, numãto.Ans toliau nūspjauna, kaip nūmãto (yra trumparegis arba neprimatantis) įžiūrėti, pastebėti: Žiūriu, ale nenumataũ jį, bo pradeda akys mirguliuoti. Jie nenumãtė iš lauko. Aš, nuo asilės nusėdęs, po tiltu! Tai kap atlėkė, tai jis nenumatė, kur aš.nužiūrėti, parinkti: Buvo seniai numatýtas veršiukas parduoti. Vaikams žaisti numatytinos įvairios priemonės, įrengimaipažiūrėjus pažinti: Gerą rūbą tuoj numatysi, kad geras. Eina keliu – jau jį numatýsi.Nusimãto (galima pažinti) iš akių, kurs žulikas, kurs ne.suprasti: Žmogus, kuris numatomas (supratingas), gerbia ir kitus žmonesrodytis: Kaip tau nusmãto, teip ir daryk. Man visai kitaip nusmãto, kaip tauiš anksto atspėti, numanyti, apytikriai žinoti ką būsiant: Jau dabar galima numatyti pagrindines mechanikos vystymosi kryptis. Šiaip jau gana lengva buvo numatyti, kokie aitvarai bus Aleksys ir Jokūbas. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje. Gera numatýt, kai iš anksto žinai. Kur numatýtinas vanduo, ten žemė juoda paviršiuo[je], ten kask šulnįpamatýtipastebėti: Petrukas, užmetęs akį, viską pamatė. Naktis buvo šviesi – pati pilnatis. Ant tako adatą galėjai pamatyt. Rašytojui pamatyti nepakanka; reikia pajusti, pergyventi, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais. Bepamatė mergą, ir išsižiojo. Kai pamãtė kraują savo akim, ir nuvirto į žemę, nuslabo. Regėdami regėsit, o nepamatysit. Ana kaip pamãto kokį daiktą, tuo užsigeidžia. Ana labai neščyra: ką akys pamatė, tą rankos paėmė. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, – aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių.Kad pamatysi nuogą, apvilk jį. Negraudok, da šią savaitę kaminus pamatýsi (grįši namo). Ant kito šiaudą pamato, ant savęs – nė rąsto. Eina, kap giltinę pamatęs (išsigandęs). Ach, kad tu dienos šviesios nepamatytum!. Pamatysi kaip savo ausis.Džiaugias, kad gali savo taką pasimatýtpažiūrėti: Dabar bent žmonių pamatys. Aš noriu pamatýt, kap gyvęs toliau žmonės. Savę pasirodyti, kitą pamatyti. Aš esu toks bjaurus pamatýti. Pamatýk, tik ežia ir bimbia – ir ežią numins belėkdama!.Obūlių nė pamatyti (visiškai) nebuvopatirti: Kai pamatys vargo, tai bus žmogus. Man teko pamatýt visko.Sausai bulbės buvo – pamatýs šlapumo, pasius pūti. Saulę sviestas kap tik pamato, tai ir tirpsta.įsitikinti: Na, na, pamatysi, kaip įkiši uodegą su tais bieso raštais!. Tada, pamatysit, tikrai sumažės pelių. Par penkias dienas pristatykit po stuomenį, ir aš pamatysiu jų rankas (įsitikinsiu jų darbštumu) pajusti: Nepamatomas, nepajaučiamas. Žiogas šokikas visą vasarą išgiedojo ir pats nepamatė, kaip žiema stojo.Nu, nu, pamatyste, iš kur kojos dygusios (nukentėsite).Pabudęs pasimačiau bėsąs daržinėje. Tiktai pavakary sustojo, apsidairė ir pasimatė paklydęs. Iš didelės baimės ir rūpesčių pasenęs pasimačiau. Jie, nesulaukdami atnešant valgyt, … pasimatė, kad juos durnis vėl apgavo. Jisai nė nepasimatė, nė nesusiprato, kokius žodžius išsitarė. Nepasmačiaũ, kaip ažpykaupasidaryti matomam, pasirodyti: Tolumoje pasimatė mergaitė. Toli toli vandens paviršiuje pasimatė juodymėlis. Jam pasimatė žilas, sulinkęs senelis. Ir pasimatęs čielas katilas pinigų auksinių, sidabriniųsusidaryti įspūdžiui, nuomonei, pasirodyti, atrodyti: Anuokart man pasimãtė, kad jos diedas dar nesenas. Dabar Sauliui pasmatė keista, kam čia mokslams iš jo reikalaujama kokio „proto“, kurio jis neturi. Gal ir nueisiu, kaip pasmatỹs. Žiūrėsiu, kaip man pasmatỹs – jeg kaip, tai neimsiu. Kaip vėliau pasmatys, taip ir padarysiusueiti, susitikti: Šiandien jie sutarė pasimatyti. Mudvi pasimãtėva gasè. Kažina kumet pasimatysma, rasi nė varnas kaulą nebatneš. Grįžti gal sugrįšiu, matyt pasmatysiu.pastebėti, atkreipti i ką dėmesį, neužmiršti, atsiminti, neišskirti: Dėkui, kad mane seną pamãtot (pasveikinate, pakalbinate)!. Durnių visų pirma pamatyk. Su dienomis žinok, ponaiti, būsi pamatytas, – pusbalsiu pridėjo Baltaragis. Mums laisvę duodamas, visus pamatė.akysè pasimatýti pasivaidenti: Vaidinuoklių nebuvo, nėra ir nebus: akỹs kad kada pasimãto. Jam pasmãtė akysa strokas (šmėkla) ligi pasimãtant sakoma atsisveikinant.pamatýsi mãtęs patirsi, sužinosi, įsitikinsi: Pamatysi matęs, kad te neišeis tarp jų geraipérmatytiper ką kiaurai matyti: Par medžius nepármatau. Nepermatomos miglos. Dangaus mėlynė buvo permatoma.Neverptas, neaustas – parmatyti negal (migla).Ta drobė taip kietai suausta, kad prieš šviesą nepérsimatoįžvelgti, suvokti, suprasti: Audronė suprato, dėl ko jis taip šnekėjo, permatė, kad meluoja, žinojo jau ir apie sužieduotuves. Jis labai greitai viską pérmato. Pármatė, kas par žmogus, i nė iš tolo (nebedraugauja). Dvi dienas pabuvau, tai jau pérmačiau.Juk jos veidas visada toks nepermatomas, jos šypsena visada tokia nesuprantama. Kiaurai permatau savo vaikučius. Manei jį suprantant ir kiaurai tamstos širdį permatantpažiūrėti: Anas galvą turi, permatys porą kartų, ir jau mokaprisižiūrėti: Mes daug pérmatėm visokių dyvųdaug ko patirti: Kiek aš vargo permačiau, tai tiek ir pragare nerasi. Kiek man teko pérmatyt – su tuo seniu sunku susitaikyt. Aš savo amžy visa pármačiau, t. y. datyriau.Su tokiu nesusidėk: jis yra visokių velnių matęs ir permatęspramatýtipradėti matyti, praregėti: Darė operaciją – buvo kiek pramãtęs. Iš rozo diedukas pramãtė . Kaip nusiploviau akis, tad pramačiaũnumatyti: Tai galima buvo iš anksto pramatytiprimatýtiįmatyti, įžiūrėti: Rūbą pasiūsiąs iš tokio smulkaus audimo, kurį tik labai geroms ir šviesioms akims tegalima primatýt. Ar primatai tą musę, kur ant bokštos yra?. Akimis lydėjo, kol tik primãtė. Už aukštų kalnelių neprimatomų. Laukuose šūkauja pempės, ore vos primatomais taškiukais vyturiuoja vyturiukaigalėti matyti, regėjimu patirti: Iš senatvės aš jau nebeprimataũ akimis. Žmogelis jau mažai primãto. Akys paseno, menkai beprimãto. Aš dar gerai primataũ. Nebjauri ji. Kas, kad biskį neprimãto. Akys neprimato, visur regiu rūkądaug ko pamatyti, prisižiūrėti: Tamsta visokių žmonių primatai̇̃, visokių sutinki. Kaune visą mėnesį išbuvau, visa ko primačiáu. Buvo jau visko primãtęs.Aš jau gana mačiau, prisimačiaũ.daug patirti, iškentėti: Par savo gyvenimą primačiaũ visokių nelaimių. Kenčiau badą ir šaltį ir primačiau visokio vargo . Mes jau par šitą karę baisybės primãtėm. Visko prigyvenau, visko primačiaũ. Primatéi, nabagel, ko nematęs.Kiek aš esu prisimãčiusi par savo amžių, i vis neteisybės daugiausumatýtivisus pamatyti, pastebėti: Rodos, gerai žiūrėjau, ar nėra avietėse kirmėlių, bet kur visas sumatýsi!pamatyti, pastebėti: Kap banguoja vanduo, tai žuvis nesumãto [meškeriojant]. Negal sumatyt, ka jis klišas. Paskutinis tik mane sumãtė ir sustabdė. Ėjau žiūrėt i nesumačiaũ, katra višta giedojoįžiūrėti: Tik (vos) sumatau, kad raidės. Blogai sumatau. Status tas kalnas, ir jo viršūnė nesumatoma. Vieni vabalėliai maži, kiti da mažesni, o kitų ir akis mūsų sumatytie negali.nesumãtomai Štai nuo tolo, nesumatomai nuo tolo, ateina baltas stulpassuspėti pamatyti: Ir matyti nesumačiáu, kaip ans prabėgo. Mašina teip lekia, kad nė nesumatýsi. Tie vaikai šmirinė[ja], tai nė sumatýti negal. Nesumatysi zuikio greitumo. Aš ir nesumačiaũ, kieno arklys pro mus praskrido. Rankų nesumatyti, kad plauka sportininkai (taip greitai rankas kilnoja). Kad pelė niro po šėpalio, nesumačiáu nė matyti.Pjūklai smarkiai eina, nesumatýtisakimis aprėpti, apmatyti: Tę grikių prisėta, kap akia sumatýt laukai. Laivas išplaukė į nesumatomus vandenų toliusvienam kitą matyti: Kits kito nesusimatom, dėl to ir šaudyti širdis nebijo apkasūse. Susimato gandrai ir išmuša kits kitą; reik, kad iš lizdų nesusimatytų. Ligi puskelėlio mes susimatysim, antrą puskelėlį gromatėlę rašysiu.Devynduoniai su Gudžiūnais susimatė – miškų mat nebuvo. Iš to kalno [žiūrint] susimato Švėkšnos ir Vanagų bažnyčios.Susimãtom, ale nesusišnekam. Dvi sesutės per kalnelį nesusimãto (akys) sueiti, susitikti, pasimatyti: Su Sauerveinu susimačiau Stalupėnuos. Gal kada susimatýsim vė[l]. Kad kartą susmatýtūt, tai gal ir pažintum. Vėl susimatyti galėjo tėvai, motinos, vyras, moteriškė ir vaikai. Mergele mano, jaunoji mano, nestikiu, kad daugiau mes susmatytum.sužiūrėti, supaisyti: Visų jų nesumatýsi – kur nori, te ir einapasirodyti: Būta arklio, o man susimatė, kad taip kas stoviužmatýtipastebėti, pamatyti: Pasidairykit, gal kartais užmatysit. Jis, kaip ažmatė tą paukštį, kapt sugavo už uodegos. Užmatỹs žiburį, i mes bombą. Žiūrėk į aną pusę balkio – užmatýsi. Ateidavo Arvydas daugiausia naktimis, kad kokia akis jo neužmatytų ir nesukeltų įtarimo. Kur tu visur pribūsi, kur tu viską užmatysi. Jei vilkai gavo užmatýt, bus papjovę. Kad tik ažmatỹs ką vaikas, tuoj jam duok. Ažmãtė pinigus vagiant. Šuva tik užmatys kiškį, ir vyt!. Kad būtau užmãtęs šitą adatą, būtau neinsidūręs. Anas gal iš šono ažmãtė, kad pinigų turiu. Medinčius, kaip tik užmatė levą, tuoj muškietą nuo pečių. Berno ir ažmatyta, kad atejo urėdas.Ant kito ir utėlę užmatai, o ant savęs ir meškos nepamataipamatyti, įžiūrėti dėl tolumo ar kitų kokių kliūčių ką sunkiai matomą: Toks gilus šulnys, kad ir galo negali ažmatýt. Negal užmatýti, ar bėr po pečiu vietos kepaluo. Par pilvą kojų neužmãto – toks riebus. O kelias tolimas – nė akys neužmato. Čia anos (vištos) turia slaptą: po tais vašokliais neužmãto vanagas.neužmãtomai Avelės buvo neužmatomai toli nuėjusiosakimis, žvilgsniu aprėpti: Jei mašinos nėr, kaip užmatáu, – einu par kelį. Metė abrūsą – stojo neužmatomos marės. Neužmatomas (didelis) sodas užaugtų. Aplink, kaip tik užmatant, pilna žmonių. Toliau, kaip tik akis užmato, dvaro laukai visokios spalvos tęsiasi. Lygumos kap ãkys užmãto. Laukų plotai – akes neužmãto. Siūbavo vilnijo javai, kiek akys beužmato. Ai laukai, laukai, akelėms neužmatýt!. Kiek tik akys užmãto, visur juoduoja debesysnumatyti, pasiskirti: Dasikasė prie užmatytos vietos, ir visi tuom urvu išlandėapžiūrėti, aprūpinti: Motinai reikia iš karto visus užmatyti. Aš tiek negaliu užmatýti
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas