Merkti
Merkti reikšmė
pridengti akis vokaispamažu gesti, mažėti šviesainetekti šviesumo, temtiakimis duoti ženklą, nurodyti, įspėtislėpti, nutylėtiprastai augti, skursti, trauktisužmerkti (akis)prisimerkti, gerai nežiūrėtiatverti (akis)nužiūrėti, išrinktiapskaičiuoti iš akiesduoti ženklą (akimis)primerktipraverti (akis)ne visai užmerkti (akis)susilpninti šviesą, prigesintisusitraukti, suskurstiužverti (akis)duoti ženklą (akimis)susitarti akimis davus ženkląkoketuoti, flirtuotiužverti (akis)nebematytiprigesinti, pritemdytinetekti šviesumo, nebešviestibūti nebrandžiam, suskurdusiam, susitraukusiambūti įgėrusiammirtidėti, nardinti į vandenį ar kokį kitą skystįšlapinti, drėkintilyti, drengtilabai kaitinti (prieš lietų), darytis tvankuįdėti, panardinti į vandenssušlapinti, sudrėkintiapsemtiiš naujo sudėti į vandenįiki galo sudrėkinti, atmirkyti, permerktiįdėti, įkišti, panardinti į vandenįparuošti, pasigaminti merkiant į vandenįįstumti (į vargą, nelaimę)įsigilinti, atsidėti kam, įsitraukti į kokį nors darbąlietui labai sušlapintiištraukti ką pamerktąlietui išmirkytileisti persismelkti, kiaurai nueiti (drauge su vandeniu)lietui išgadinti, nugertisudėti, įkišti į vandenįsmarkiai ar ilgai lytiperlyti, sušlapinti kiaurailabai sudrėkintipridėti, prikišti į vandenįįlyti, lietui labai sušlapintiprilytivisus sudėti, sukišti į vandenįlabai sulyti, sušlapintiįdėti į vandenį, padaryti, kad mirktųužimti ką merkiantsudrėkinti, sušlapinti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: mérkti
Merkti sinonimai
apmerktiatmerktinumerktipamerktipramerktiprimerktisumerktiužmerktiapmerktiatmerktiįmerktiišmerktinumerktipamerktipermerktipramerktiprimerktisumerktiužmerkti
Merkti frazeologizmai
ãkį mérkti (kam) vilioti, gundyti: Jau ir merginom mokėjo akį merkti1 apmérktiužmerkti (akis): Tiektai, apmerkęs akis, ing ugnį amžiną teka. Kas jo tiektai nor priimt, o akių nopmerkt.prisimerkti, gerai nežiūrėti: Tavo akys apsimérkę, gal neišsimiegojai. Daug iš mūsų šitokių [pavargėlių] … nė akimis tikrai neveizd, apsimerkę praeime nė vieno ženklo susimylimo jiemus neparodydami. Net kaip apsimerkęs piktenybes svieto praleidžia.Saulė apsimerkia, pasislinkdama už debesiuko1 atmérkti atverti (akis): Atmerk savo akis.Mes būsime atmerktomis akimis (gerai stebėsime).Kai nusiprausi, akys atsimérkia geriau. Zuikis atsimérkęs miegta.Rytą tik ką atsimerkiau (pabudau), pamačiau ermiderį.Nespėjo atsimerkt, ir vėl reikia užsimerkt (labai trumpas gyvenimas).1 numérktinužiūrėti, išrinkti: Žinai, aš tau numérkiau mergą, važiuosim kada piršliuosapskaičiuoti iš akies: Gaspadorius numérkė, kad į pūnią visi pelai pareis1 pamérktiduoti ženklą (akimis): Merkte pamérkė su akimis, kad neeitum te. Akia pamérkė, ir supratau. Ans man pamérkė ir išejo laukan, aš supratau, kad ans noria mun ką pasakyti. Aš jam ir pamérkiau, kad tylėtų. Pamérkė akia in jį.primerkti: Gerk akį pamérkęs[is]ãkį pamérkti (kam) viliojamai mirktelėti: Ar tik ne mergina graži tau akį pamerkė1 pramérkti praverti (akis): Jam bekalbant, žiūri jis, kad toj pana pramerkė akis. Laikas pramérkti akes. Jau niekad nepramerks blakstienų tos akys rūpestingos. Ka muni trauka miegas, negaliu akių pramérkti. Negali akių pramérkti: baisus snigimas.Už šitų darbų tai nei akių pramérkiu, nei rankų praskiriu (labai daug darbų).Kadgi žinotumei, tėveli, kaip gražiai saulytė akeles iš miego pramerkia.Pabudo ir iš lėto prasimerkė.Praskleisdamas žiedlapius vėjas prabėgo – švelniai prasimerkė gėlytės1 primérktine visai užmerkti (akis): Primerkia Brisius akis ir saldžiai žiovauja. Mikis, primerkęs akis, klausosi, kaip zirzia bitės gėlių žieduose.Vieną akį primerkęs, miegok, o kitą išpūtęs, aplinkui dabok.Žemažiūriai į tolį žiūri prisimerkę. Ligonė prisimérkusi kenčia. Kalba prisimérkdamas. Katės akys dieną prisimerkia, o naktį išsiplečia, ir tamsumoje ji regi kuo geriausiai.Tik kelios prisimerkusios (blausios) žvaigždės skendo gilybėje.Prisimerkęs (neturėdamas sarmatos) visur įeisi.susilpninti šviesą, prigesinti: Sugrįžus primerkė žiburį, kad vos vos bebuvo matyti, ir pradėjo vilktis rūbus. Primérkit žiburį! Kam taip šviesiaisusitraukti, suskursti: Prisimérkę rugiai: jaunus uždžiovino. Nenorėk gero dygimo – grūdai prisimérkę1 sumérktiužverti (akis): Alfonsas vėl sumerkė akis, bet užmigt negalėjo. Man naktis akių nebesumerksduoti ženklą (akimis): Man sumerkė vyresnioji Katrikė. Jis sumérkė akimisusitarti akimis davus ženklą: Susimérkė anuodu eiti šokti. Tijūnas gudriai susimerkė su dešimtininku ir šūktelėjo. Juodu tik susimérkė ir šoko ant manęs.koketuoti, flirtuoti: Su kuomi meiliai susimérkti. O aš su viena pirklio dukrele susimerkiauãkys nesusimérkė (kam) negalėjo užmigti: Iš to išgąsčio man ãkys pernakt nesusimérkėaki̇̀s sumérkti užmigti: Visą naktį akių nesumerkė Grigienė – vis vartėsi nuo šono ant šono ir dūsavo. Per kiauras naktis nesumerkė akių, kai uždegei jauną krūtinę. Nepaspėju akių gerai sumerkt, ir jau išaušta. Tik sumérkiau aki̇̀s, ir prikėlėsumérkti aki̇̀s amžinai̇̃ mirti: Žvirblys sumerkė akis amžinai1 užmérktiužverti (akis): Vieną akį užmerkiu. Užmerkia akis savas, idant neregėtų pikto.Daryk gerai, nebus akis užmerktà (bus atsilyginta).Akių nožusimerkiančių. Rimantas nusisuko ir klausėsi užsimerkęs. Užsimérkęs jis tvylo, klausos, ką mes šnekame. Nusgando smagiai muzikantas, bet vėl susidrąsinęs grojo toliau ažsimerkdamas. Užsimerkus kaip pelėda.Gaidys ir užsimerkęs moka giedoti. Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, vieryt jau bijais. Bėga šalin užsimerkdamys [iš gėdos]. Ir užsimerkęs pažinčio savo arklį. Kad jau kartą pamačiau kur lizdą, ir naktį užsimerkęs atitiksiu. Tik vežk ir vežk – grobė viską užsimérkęs. Su žmonėmi užsimérkus taip pat negalima. Eisiu žiūrėti ir aš į tą veselę, tik jau jie neužsimer̃ks (neapsikiaulins) visai. Nebijok, jis neužsimérkęs (neištižęs, gudrus). Lendi kaip užsimérkęs (nepagalvodamas). Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti.nebematyti: Akis jos jau viena ažsimérkėprigesinti, pritemdyti: Kam lempą ažmérkei – pakel' šviesą.Dienelė apsnūdo, šviesą užmerkdama.netekti šviesumo, nebešviesti: Aušra saulėtekio nušvis, ir užsimerks nakties šviesybės. Diena užsimerkė ir pro medžius sužiuro žvaigždės. Vakar užsimerkus buvo diena (tamsi, apsiniaukusi, lietinga), šiandien ir vėl ta patibūti nebrandžiam, suskurdusiam, susitraukusiam: Žusmérkę varpos. Užsimérkę varpos, toki maži grūdai. Šįmet rugius per anksti saulė prinokino, užtat ir užsimérkę. Ir žirniai šiemet užsimérkę. Anas iš namų tokių ažsimérkusių obuolių atavežėbūti įgėrusiam: Ateis jau ažsimérkęs. Užsimérkę buvo pereitas šventesmirti: Gnobsi gnobsi ir pamatysi, kad ažsimérksi. Tik užsimérkė pati, o jis jau piršliuos važinėja. Kvaituliav[o] kvaituliav[o], ir ažusmerkė. Užsimérksi, nėko nebreiks.Dievas žino, argi čia dabar viskas taip ir užsimer̃ks (baigsis) akimi̇̀ (akià) užmérkti užmatyti: Javai į javą visoje jo dirvoje, kaip akia užmerkti gali, lygūs, kaip nukirptiaki̇̀s užmérkti mirti: Jis jau užmérkė akis, t. y. mirė. Lig akis užmerkant tur rūpintis. Bet ir mūsų daug kareivių ten užmerkė akis . Užmerksma akis, ir nebereikės nei tau, nei manaki̇̀s užmérkti (kam, kieno) nukaršinti, numarinti: Kol jos akis užmerksiu, pabūsiu dar namieužmerktomi̇̀s akimi̇̀s (ką daryti) nekreipiant dėmesio: Dabokis, idant tos meilės … užmerktomis akimis pro šalį nepraleistumei.ãšaras mer̃kti verkti: Čion jauni verkia, ašaras merkia – iš visų šalių bėdos!.úodegą mer̃kti įkliūti: O, ji kada mer̃ks úodegą2 apmer̃kti, -ia (àpmerkia ), àpmerkėįdėti, panardinti į vandens: Man visas laukas nekratyto mėšlo stovi, skalbinius apmerkiau, kiaulėms žolė nerauta. Ar jau api̇̀merkei linus?. Į šarmą [skalbinius] apmer̃ks, pavirins i plaus.Apmerkė stalai nekaltybes savo kraujuose avinėlio nekalto.Duonutę apsimer̃kęs. Ilguodegių reik apmer̃kties šnapšė[je]. Apsi̇̀merkiau skalbt gijas. Puodą neapsi̇̀merkiau, ir pridžiūvo.Rei̇̃kė čia da dabar jai tekėt – vargan apsmer̃kt!sušlapinti, sudrėkinti: Gi vėl kai ims lyt, apmer̃ks nupjautus rugius.Saulutė pakyla, rasa šalną apmer̃kia.apsemti: Kur lomiau, jau àpmerktos vagos2 atmer̃kti, -ia (àtmerkia), àtmerkėiš naujo sudėti į vandenį: Àtmerkiau visus drabužius atgaliki galo sudrėkinti, atmirkyti, permerkti: Kad įsilijo, tai àtmerkė. Àtmerkė žemę iki galui. Atàmerkė žemę lietus2 įmer̃kti, -ia (į̇̃merkia ), į̇̃merkėįdėti, įkišti, panardinti į vandenį: Į̃merkiau linus. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite. 1Vieną galą skarinio į̇̃merkiau vandenin. Ar į̇̃merkei baltinius į šarmą?. Į vyno butelį įmerkti saują sausų ajero šaknų.Miškas žmonių pasgailęs, rasa apsiverkęs, aukštas savo viršūnes debesin intmerkęs. Išmonia mūsų kūne įmerkta ir kaip purvuose nuklimpus. Ir įmerkiau jaunas dienas kaip į purvynėlį. Tol gersi, kol nosį į šakumą įmer̃ksi (visai nusigersi).Visi mugės dalyviai turi bent vieną kartą įsimerkti į šventuosius vandenis. Iki kaklo įsimerkęs stovėjo. Ar tu raselėj įsimerkei, ar tu žolelėj įklampojai?.Kurs gera, yr bankose įsimer̃kęs (prasiskolinęs).paruošti, pasigaminti merkiant į vandenį: Įsimer̃k kaplūno ir pavalgysiįstumti (į vargą, nelaimę): Kaipogi varguose jau nu krikščionių įmerktą ūkę, žudydamas nekaltus jos ūkinykus, ašarose dar aną paskandino. Jis muni į didelį vargą į̇̃merkė. Įmerkė mane su ta lioterija.Jis pats per durnystę į bėdą įsimerkė. Ir kad žmogus kartais pats į kokį vargą įsimerk, taig tikt vis dar kaltin kitus.įsigilinti, atsidėti kam, įsitraukti į kokį nors darbą: Sėdės, būdavo, sėdės į tas knygas įsimerkęs ir, matai, ko išsimokė!. Įsimerkusi yra į nemieruotą puošimos. Ka įsimerks į kokį darbą, su patrankoms šaudyk – nėko negirda. Įsimerkiau į kalvaratą, nebnoru nė bekeltis. Įsimerkė į knygas kaip šuo į pakulas. Taviep taip įsimerksiu, jog nieko jau nemylėčiaulietui labai sušlapinti: Jau kviečius įmer̃ks. Kai palijo nedėlią, visą šieną taip į̇̃merkė, kad tik už kelių dienų galėsma suvežti. Įmerkė lytus velėnas, šieną. Kad įmerkė, tai per visą mėnesį neišdžiusúodegą įmer̃kti įkliūti, patekti į bėdą, į vargą: Oi, įmer̃ksi úodegą, jei nesiliausi tep daręs. Da ir tu kada įmer̃ksi úodegą2 išmer̃kti, -ia (i̇̀šmerkia ), i̇̀šmerkėištraukti ką pamerktą: Užmiršau linus išmer̃kti. Ledą pralaužę vos linus beišmerkėm. Pusbernio darbai: rauna linus, padeda merkti, išmerktilietui išmirkyti: Lietūs padažnėjo, išmerkė ražienas, ir daug minkščiau pasidarė vaikščioti po jas basiems2 numer̃kti, -ia (nùmerkia), nùmerkėleisti persismelkti, kiaurai nueiti (drauge su vandeniu): Mūs žemė be dugnio (be grunto, pralaidi): kad i pasievo inpili ar trąšų, tai vis galan gilumon numer̃kialietui išgadinti, nugerti: Rugiai neužaugo – lietus nùmerkė2 pamer̃kti, -ia (pàmerkia ), pàmerkėsudėti, įkišti į vandenį: Pàmerkiau salyklą. Pàmerkiau linelius, nemažus, didelius . Mes kanapes jau pàmerkėm. Pamer̃ksim pirma, iki skalbsim, baltinius. Pàmerkiau visas skaras, ryt dienai bus daug velėjos. Kviečiai galima sėti ir mėnesienoj, tik reikia pamerkti grišpalu ar vopna.Pasimerkiau ežeran linus. Tai tu pasimerksi̇̀ velėt perkelinius ir naminius marškinius. Rytojui žirnių nepasimerkėmsmarkiai ar ilgai lyti: Ale ir pàmerkė per visą dieną2 pérmerkti perlyti, sušlapinti kiaurai: Stogas teip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlauža, nei didžiausias lytus neparmerka. O Jonienę permerkė iki siūlo galo. Nuo lietaus aptvino pelės urvas, lietus permerkė jos pilkuosius kailinėlius. Kad pradėjo lyt, lig kaulų pérmerkė. Manę iki odos (skūros) permerkė. Taip labai sulijo, kad pérmerkė iki kulnų. Lytus muni kiaurai pármerkė, net marškiniai, ir tie šlapi. Palauk, kol debesis praeis, o papuolus pármerks kaip pelę. Per šitą gunčę lietus, kad ir dieną naktį lis, vis tiek nepérmerks. Žmonės tos srijės netur pirčių, o daugel vietose nė upių dėl išsiplaukymo, todėl yra juodi, su prakaitais parmerkti2 pramer̃kti, -ia (pràmerkia), pràmerkė labai sudrėkinti: Pramer̃ks raselė akis (reikės dažnai verkti) be motkos likus2 primer̃kti, -ia (pri̇̀merkia), pri̇̀merkėpridėti, prikišti į vandenį: Primerkti į viralą džiovintos bandelės kąsnelių. Ant stalo primerkta gėlių.Dar duonos pri̇̀smerkia [į batvinius]. Kaip bičių spiečius, musių ūžė apie medaus puodą; jų tenai daugybė prisimerkė ir medų ėdėįlyti, lietui labai sušlapinti: Tuos šiaudus vežime gerai primer̃ks. Iš rudenio žemė buvo primerktà. Daug lietaus buvo, kad pri̇̀merkė, tai pri̇̀merkė dirvasprilyti: Rudenį kai primer̃kia, tai jau klampynė!2 sumer̃kti, -ia (sùmerkia), sùmerkėvisus sudėti, sukišti į vandenį: Į vandenį muiliną sumer̃k drabužius. Mano mergelė darbininkėlė sumerkė žlugtelį į ežerėlį. Sumerkė bobelė saldų salyklą. Mes vienos linelius sumerkėm.Tėvas šypsos, užsimerkia ir alun ūsus sumerkia (geria alų).Šįvakar susimer̃ksiu drabužius, o rytoj skalbsiulabai sulyti, sušlapinti: Kas iš to, kad sudėjom dobilus į kauges – sùmerkė, ir dar blogiau: pradalgiuos būtų kaipmat ir vėl prasausėję. Mūsų sausus rugius kad sùmerkė, tai sùmerkė. Jonukas parejo nuo gyvulių visas sùmerktas2 užmer̃kti, -ia (ùžmerkia), ùžmerkėįdėti į vandenį, padaryti, kad mirktų: Stovi rėčkos su užmerktais pelais. Ažmer̃k karvei plutų. Tuoj užmer̃k staltiesę [sulietą], geriau dėmės išsimazgos. Vopnõs yra užmerktõs.Ùžmerkiau puodą, kur bulvės buvo virtos.Užsi̇̀merkėm žlugtą, reiks popiet skalbtužimti ką merkiant: Ažùmerkė jau kiti mūsų linamarką, kur dabar mes merksme?. Visa upė būdavo užmerktà [linais]sudrėkinti, sušlapinti: Rasa užmer̃kia žolę. Kai pakyla saulutė, rasa šalną užmer̃kia (šalnos vietoje pasidaro rasa)
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas