Mesti

Mesti reikšmė

Žiūrėti žodį "užmesti"sviesti tolyn, aukštyn, žemynsviesti kuo taikant į ką norssviesti ką tolyn lenktyniaujantnusivilkti (drabužį)pašalinti, nebelaikyti (nereikalingą, netinkamą)leisti, gramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę, inkarą)leisti nukristi iš rankųiškrauti, tuštinti (prikrautą vežimą)krėsti, piltidėti raugimui (burokus)įdėti mėsos, riebalų, uždaryti (viralą, košę)daryti (krūvą), krautidėti, duoti savo dalį (ppr. pinigų) kokiam tiksluismūgiu blokšti, griauti, verstipriversti griūtistumti atgal, blokšti, versti iš vietostiestis, loštisstaigiai kreiptivaryti, šalinti (iš užimamos vietos)atitolinti, atstumtikelti, tiesti į priekį ar į šalį (kojas, rankas)sutelkus siųsti, gabenti kurtiesti, skleisti (šviesą, šešėlius)netekti senųjų (dantų, plunksnų, plaukų, ragų) prieš dygstant naujiemskeisti, mainyti kuo nemačius daikto, į kurį keičiamasumažinti, nuleisti (kainą)vynioti ant mestuvų ar ant sienos audeklo metmenisužnerti reikiamą akių skaičių mezgantdėti, traukti (lanką ant statinės)privirinti, pridurti plieno prie norago, prie kirvio, dalgio ašmenųgriežtai, trumpai pasakyti, ištartigriežtai reikšti, skelbtigerti (svaiginamuosius gėrimus)turėti įprotį gerti, girtautivalgytismogti, skeltigreitai eitine laiku, per anksti turėti (apie kumelę, karvę)atsiskiriant, išvykstant palikti, nebesirūpinti; nebebūti kur, su kuo draugetoliau nebevartoti, nebesinaudotinebetęsti, nutraukti (darbą, įprotį …), atsisakyti įprasto dalykoliautis, nustoti ką dariuspalikti kieno daliai, skirti kampalikti toje pačioje vietoje, tokioje pat būklėjestaigiai leistis bėgti, šokti kuria kryptimieiti, pulti kur ieškant išeitiesšlietis, glaustispulti, šokti (ant ko)prasiveržti, siūbtelėtipasisukti; pakryptismarkiai imtis, pulti ką darytipradėti, mėginti ką darytilinkti, turėti patraukimąkibti, lįsti prie kotelktis, burtis, spiestisveistis, rastisatsirastikibti, liptisu daiktavardžiais reiškia susidarymą, atsiradimą paviršiuje to, kas žymima daiktavardžiuišleisti iš savęs į paviršių, į aplinkąberti (spuogais, pūslėmis)atlėgti, kristi (apie šaltį),nurimti (apie vėją)dėtis kuo, apsimestiapytikriai nustatyti dydįsvertispėti, manytisuprasti, orientuotispriekaištautiužmesti, užsviestiužkloti, užtiestiužsidėti, užsikelti (ant pečių)užsivilktidar kiek pridėti, uždėtiužšokti, užsikabintipriversti priimtisukelti, užleisti (ligos antkrytį, ligą)atsirasti, iškilti (apie spuogus ir pan.)imtis ko, pasišauti ką darytiužduoti, užpliektimetant apdėti, apkrauti iš viršausapsodinti (mėtant po vieną bulvę)apsivilkti, apsigobtiapsitraukti, aptekti iš paviršiausišvynioti ant mestuvų (ar ant sienos) audeklo metmenisužnerti pirmąsias mezginio akispradėti nerti tinkląparengti, sudaryti bendrais bruožaisapsiūti, apmėtyti pakraštįaptraukti, suveržti (lanku, viela)prilieti, privirinti plieno (prie norago, kirvio ašmenų)apytikriai pamatuotipadaryti, kad aptektų, būtų apipultas, apniktasapnikti, visą apibertiapsikrėsti, susirgtidėtis kuo, rodytis ne tokiam, koks esi, vaizduoti save kitokį norint suklaidinti, apgautiapsigauti, apsiriktimesti artyn, šen; atsviesti iki tam tikros vietosnusviesti tolyn, į šalįstaigiu judesiu atitraukti atgal, atstumti į šalįatidėti į šalį, atskirti kaip netinkamą, nereikalingąatkasti, atžerti (žemes nuo ko)atkraginti, užversti (galvą)ištiesti į šalį, nukreipti atgal (ranką, koją, uodegą)palikti, nutraukti, atidėti (darbą)nepripažinti esant tinkamą ar reikalingą, nepritarti, nepriimtinepriimti, nepatenkintiatstumti nuo savęs, atsisakyti nuo bendravimo (su kuo)atsisakyti, susilaikytipašalintiatsispirti, nepasiduotiatsiskirti nuo ko, pasitraukti iš kuratsisakyti nuo to, kas buvo suderėta, žadėtaatsisakyti nuo ko gauto, turėto, siūlomo ar norimo gautinuprasti, nugristigreit atlikti, nusikratyti (darbu)grąžinti, atiduotiduoti grąžospadaryti nereikalingą eiti, dirbtiatskaičiuoti, neįtrauktisumažėti, atsileisti, atsimėtėti (apie šaltį)praeiti (apie ligą)sumažinti, pašalinti (karštį)sumažėti, nukristipakeisti kryptį, atsisukti (apie vėją)atsigręžtiatsitiestiatsiloštipasukti į šalį, padaryti lankstą, kad geriau būtų įvažiuoti ar apsigręžtiatremti (priešą)apimti tai pačiai ligai pakartotinai, atkristiatšiptiatarti vagų galuose nesuartos žemės liekanąpralenkti, paliktiatskirti, nepainiotinumesti iki skirtos vietoskiek duoti, primestiįsviestiįdėti, padėti į vidųįleisti, nugramzdinti (tinklą, inkarą)įšokti; įkristi, įpultigreit įbėgti, įsmuktiuždaryti (į kalėjimą)išvynioti ant mestuvų audeklo metmenisįmaišyti kitokių siūlų metantapsigyventi, įsikurtiįsiveisti, atsirastiatsirastiįprasti, įjunkti ką darytiįsižiūrėti, pamiltiišgerti, įkauštimėgti, turėti įprotį išgertiužduoti, užpliektipradėti (kalbą)priekaištauti, priminti ką nemalonųišsviesti laukneišlaikyti, leisti iškristine laiku atsivesti negyvą jauniklįpašalinti (nereikalingą, netinkamą)priversti išeiti, išvarytiatleisti, pašalinti iš užimamos vietosišbraukti, pašalinti iš draugijosišsviesti aukštyn, į viršųsukrėsti, patempti (ranką) metantsviesti tolyn lenktyniaujantnuleisti (inkarą)iškrauti (prikrautą vežimą)iškasti, iškabintisu jėga išstumti, išnešti į paviršių, kraštąišskirti iš savęs į aplinkąstaigiu judesiu ištiesti į šalį, iškelti aukštyn (rankas, kojas)išlenkti, išriesti (nugarą, kuprą, krūtinę)išsikišti į priekįnetekti (dantų, plunksnų, plaukų, ppr. dygstant, augant naujiems)išvynioti (audeklo metmenis ant mestuvų)išleisti, prapirkti (pinigus)duoti kam ko (ppr. pinigų) dovanai̇̃ iš dosnumo ar atsilyginantnuleisti (kainą)duoti grąžosneįtraukti į bendrą skaičių, atmestipadalyti, išskirstytiaprėpti, apimti matu, išmatuotisiekti (tam tikrą dydį)užleisti didesnę dalį, pailgintiišburti kortomiskliūti, tekti pagal burtų parodymąišgerti, išlenkti (ppr. svaiginamųjų gėrimų)eiti imtynių, persiristipargriauti imantispasikeisti (ppr. peiliais), iš anksto nemačius daikto, į kurį keičiamaišsiskirti kuo iš kitųgreitomis apsisiausti, užsimestiišartinusviesti tolyn, žemynpaduoti nenoromis, nepagarbiaiužkliudžius ar pastūmus nuverstinusivilkti (drabužį)pašalinti (dangą)pašalinti, nusikratytiatleisti iš pareigų, pašalinti, nuverstiparblokšti, pargriautiužmuštilabai nusilpninti, atimti jėgas (apie ligą)prapuldyti, nukištinetekti (plaukų, lapų), leisti nukristi, nusišertiapkrėsti (mėšlu)atidėti, netęsti (pradėto darbo)atsisakyti nuo ko įprastosumažintinetekti, kiek prarasti (svorio)nuleisti (kainą)atmesti, neįskaitytinueiti niekais, dingtine laiku atvesti, gimdytismarkiai nupulti žemynsusiorientuoti, suprastiprapuldyti, pragaišintinebematyti, išleisti iš akiųprarasti, nustoti, netektinusikratyti (kokiu jausmu, įpročiu ir pan.), nugalėti (kokį polinkį, jausmą ir pan.)atsisakyti koatsiskiriant, išvykstant palikti; nebebūti draugenutraukti, nebetęsti (darbo, pareigų)liautis, nustoti ką dariuspalikti kur (pačiam nueinant)padėti, paskirti, palaikyti kokiam reikaluipalikti, neimti, nešauktiatiduoti, palikti kampalikti vietoje, neleisti išeitipalikti kokioje būklėjenetyčia išsiskirti (ppr. žmonių būryje), nebesusirasti, nebematyti kits kitopaklystisuglumti, nebesusiorientuotistaigiu judesiu padėti kur, numestinumesti po kuoįmesti, įdėtipaduoti, padėti ties kuo kam naudotispakloti, patiestipadėti netvarkingai, ne vietojeleisti iškristi, išmestipajėgti, galėti mesti tolynpadėti (kiaušinį)padėti ne vietoje (kiaušinį)pasikišti (po pažastimi)išgerti svaiginamųjų gėrimųužpultivykstant pakeisti kryptį, pasisukti (į šalį)lįsti, kibti, šlietisužsidegti, pasiryžti ką padarytidėtis kitokiam, apsimestiprisigerintiatsigimti į kąpaliktipargriauti, parblokštiparpulti, prikristi prie žemėsgreitai pareitimetant nusviesti per ką, per kieno viršųgreit perdėti, perkelti iš vienos vietos į kitągreit nukreipti, perkelti į kitą objektą (akis, žvilgsnį)uždėti taip, kad persisvertų per kąnutiesti skersai sujungiant dvi pusespertvertiskubiai perkelti, pergabentiperversti, apverstigreit peršokti, persiristipasukti, pasiduoti kita, priešinga kryptimipereiti, perbėgti į priešo pusępereiti į kitą objektą, apimti kitusperimti, apimti visąpargriautieiti imtynių, persiristipasivaikščioti, pajudėtipakelti, įveikti ligąpaskubomis kiek paduoti (pašaro)pakartotinai kiek pakurti, perkurtipakeisti (plauką)pasikeisti kuo, pasimainytiskubiai persirengti, persivilktipasidaryti kreivam, išsilenkti, persisukti, sukryptipersikreipti, susiriestiperkristi, suliesėtiperžvelgti ką parašytagreitomis užvalgyti, užkąstigreitomis sukalbėti (poterius)sulošti (kortomis)per daug įmesti, įdėtikurį laiką mesti apmatussuklysti metant, perkelti apmatų siūlą, padaryti perlankągrasinti, priekaištautinumesti pro šalį, nepataikytipraskleisti į šalis, praskirtipasitraukti į šalįpasidėtipadaryti išlaidų, praleisti (pinigus)turėti nuostolio (pinigais)prarasti, netektipraleisti, pražiopsotiprakišti, apsigautipralaimėti, praloštiper daug duoti, dovanoti (pinigų)lošiant kortomis apsižiopsoti, ne taip išmesti, išmesti anksčiau reikalingą kortąbaigtis, praeiti (ligai)pasišalinti, pasitrauktiišsiskirti iš kitų kuoprasimanyti kokį reikalą, priežastį kur einant, turint visai kitą tiksląkaip nors įsigyti, prasimanyti koprabūti, praleisti (laiką)pradėti ką darytipadėti pamatuspaskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu)numesti iki tam tikros vietosmetant iš tolo paduotidaug pridėti metantprikrauti, pripildyti metantdaugiau, dar įmesti, įdėti (malkų į krosnį)pridėti, prikrėsti prie kopaduoti po truputį, retkarčiais (pašaro)duoti dovanai, iš malonėsduoti šiek tiek atsilyginantdar kiek primokėti, pridėtiprievarta priskirti, įbruktiprijungti, priskirtigrąžinti sugadintą daiktą tam, kas jį sugadino, išreikalaujant jo vertęapsimesti daug metmenųpaskubomis apsisiausti, užsimesti drabužįpriglausti, prikišti (prie žemės)priglusti, prikristi (prie žemės)prisiglausti, pasislėptiprisigretinti, prisidėti, pritaptiprikibti, prisigretinti, prisimeilintikur prisiglausti, apsigyventiprikibti (apie ligą)privisti, atsirastiužsikrėsti, išsiplėsti žaizdaidėtis kuo, apsimestiprasimanyti kokį reikalą norint kur nueitiprivirinti, prilieti metalo gabalą (prie norago, prie kirvio ašmenų)paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu), pramestipritraukti (valktį)prigerti svaiginamųjų gėrimųpridėti (žodį), pridurtipasimesti, išsiskirtivisus įmesti, įsviesti į ką, į kieno vidųsukrauti metantmetant susirinkti, susikauptisupilti, sudėti, sukrėstiužraugti žiemai (daržoves)patalpinti skyrium, atskirti (penėjimui)sudėti po dalį, suaukotisudėti vieną ant kitos (rankas)glaudžiai vieną ant kito uždėti, susiausti (skvernus)suveržti, sutraukti, surišti (pavalkus)suimti, įlenkti (per platų drabužį)užlenkti, sudėti (klostę)sulenktiaptraukti, suveržti lankuapkalti, apjuostiišarti pirmas dvi vagas suverčiant vieną prieš kitą, padaryti sumetimąsukastiapmesti audeklo metmenissuvartoti apmatamssulėkti, supulti kursulėkus apsigyventi, įsikurtisusitelkti, susispiesti, susiburti į vieną vietą, į krūvąsueiti, susirinktisusikoncentruoti, susilietipereiti, persimesti į kitą vietą, susitelkti kitoje vietojeimti gyventi poroje nesusituokus, susidėtisusidraugautisusidaryti, atsirasti (apie raukšlę, nelygumą)persikreipti, išlinkti, susikreivintisusiraityti, susisuktisusiriesti, susigūžti, susitrauktistaiga apsigręžti, pasukti priešinga kryptimišokti, mestis į vieną ir į kitą pusęįtempti jėgas dirbant, suskasti, sujusti, paskubėtigreit suvaikščioti, suvažinėti ten ir atgalsuprasti, suvokti, susiorientuotisuskaičiuotisugalvotisukurti, sudėtisuduoti, sušertiišgerti svaiginamųjų gėrimųsusiorganizavus ką padarytipasirengti (ką daryti)traukti burtą metant lazdasgreitomis sukalbėti (poterius), permestivisus sumestimetant užsviesti ant kopakėlus aukštyn užsidėti, užsikelti (ant pečių)uždėti ant kieno viršausužkloti, užtiestipavesti, palikti kam kuo rūpintisant pečių užsisiausti (drabužį); skubiai apsivilktimetant užnerti, užkabintiužkišti (angą) metamu daiktustaigiai keliant uždėti ant ko, už koįleisti, nugramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę)numesti, leisti nukristi už koužgriebti, užkabinti (pjaunant pjautuvu)užkasti, užverstiužtvertipaduoti kiek (gyvuliui pašaro)papildomai įdėti kuro (į krosnį)kiek pasnigtiduoti rankpinigiųduoti viršaus, pridėti daugiauprivirinti, pridurti plieno (prie norago, prie kirvio ašmenų)pastorinti (ką nudilusį)apmesti audeklo metmenismetant įdėti pakraščiams kitos spalvos siūlųužlenkti, uždėti (klostę)sutrumpinti (viržį) užneriant, sumezgantprapuldyti, nudanginti, nukištipalikti, nebetęsti (darbo, sumanymo)atsisakyti, nuprasti nuo koapleisti, nesirūpintiatskirti penėti (gyvulį, paukštį), pradėti penėti uždariusgreit užbėgti, užsiglausti už koužšokti, greitai užlipti ant kogreit užlėktiapsisukti, apsigręžtisusilenkti, susikraipyti, persimestiužduoti, paskirti ką darytinustatyti, paskirti (laiką)priversti elgtis kaip, užsipultilįsti, prikibti prie koapipultilabai užsinorėti, užsimanyti ko; prisispyrus prašyti, reikalauti ko labai norimo, geidžiamoatkakliai pasiryžti, užsispirti ką darytipadaryti priekaištąprikišti kaltę, apkaltintiįdėti riebalų, užspirgintipasūdytiišgerti svaiginamųjų gėrimųskubiai šiek tiek užvalgyti, užkąstiužduoti, užpliektipradėti (kalbą)pasakytiprimintisukelti (baimę, ligą)

Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis

Kirčiavimas: mèsti

Mesti sinonimai

antmestiapmestiatmestidamestiįmestiišmestinumestipamestipapamestiparmestipermestipramestiprimestirazsimestisumestipasumestiužmestimestinaimestinosišmestinaipamestinainepamestinaiprimetamaiprimestinai

Mesti frazeologizmai

ãkį (akimi̇̀, akià, akimi̇̀s) mèsti žvilgterėti, pasižiūrėti: Aš tai greit žmogų pažįstu, koks anas yr: va, mečiau akį ir jau žinau. Na, luktelk. Aš mesiu akį, kas ten atsitiko. Nei akies nemetė, pro šalį praėjo. Apsižvalgę Palangoje, galime mesti akį į jos apielinkę. Vyriškis rudomis liepsnotomis akimis metė šen ir ten. Kur tik metei akimis, matei žymę rūpestingų rankų. Tėvas mẽtė ant sūnaus akiàãkį mèsti (ant ko, į ką) domėtis kuo, reikšti kam simpatiją: Jis ant Onos ãkį mẽta (Ona jam patinka). Aš gi tau sakau, kad ji į tave akį metė, – toliau juokavo Petrylaalkū́nę mèsti vingiuotis: Senutė (upė) alkū́nes mẽtė; daba iškasė ir patiesinobė̃dą mèsti (ant ko, kam) kaltinti: Nemesk ant kito bėdos!. Vienas an kito bėdą meta. Tik kad jo nėra, tai ant jo mes bėdą. Be reikalo ant manę bė̃dą meti̇̀. Pats padirbo, o dabar kitam bė̃dą mẽta. Dabar jie visi mẽta bė̃dą manbùrtus (bùrtas) mèsti naudojantis tam tikrais ženklais gauti į ką teisę, įsipareigoti ką daryti: Ka tep nepasidalinat, tai mèskit bùrtus. Ir metė burtus sargybosp vienas prieš kitą. 1Burtas metu, per burteles ką daliju. Iždalijo sau rūbus manus ir ant jupos manos metė burtas.į ãkį mèsti miegoti: Gulk i mésk į ãkįį aki̇̀s mèsti priekaištauti: Jisai jų neviernumą jiems nei į akis nemetaį aki̇̀s mèstis išsiskirti savo išvaizda, patraukti dėmesį: Jo apsirengimas visiem mẽtasi į aki̇̀s. Gražus namas iš pirmo žvilgsnio metėsi į akisį kãklą (į gérklę) mèsti gerti svaiginamuosius gėrimus: Turgaus dieną žmonys meta į kaklą. Į gérklę nèmetė – į žemę [pinigus] krušoį plùtą mèsti mušti: Meta į plutą [pačiai] prisigėręsį savè mèsti valgyti, gerti: Tu gerai meti į saveiš galvõs mèsti (rūpesčius, bėdas) užmiršti, atsikratyti ko: Meskit iš galvos tuos rūpesčius, tais bėdaskai̇̃p akimi̇̀ (akià) meti̇̀ kiek užmatyti, labai didelis: Vakzalas – kap akià meti̇̀kai̇̃p už ausiẽs mèsti greit išgerti: Jam tik duok – meta kaip už ausies.kabolùs mèsti burti.kal̃tę (kaltýbę) mèsti (ant ko) kaltinti: Tyčiomis maluo[ja], mesdamas ant kitų kaltybę. Baltrus vis kaltę metė ant joskáulus (kauleliùs) mèsti žaisti, lošti kauleliais.kortàs (kartàs, kõrtomis) mèsti burti: O kai aš, o kai aš jaunutė buvau, cigonas melagis korteles metė . Ir kortom mečiau – vis tą patį. Kartàs mẽtė. Meskiamos kartaskū́ną (lãšinius) mèsti liesėti: Karas, ir kūno nemeta. Jis rūkymu lãšinius nuo pilvo mẽtakuñkulį mèsti virti.mãtą mèstiRkelti vestuves pagal lietuviškus papročius (?).Cmatuoti, seikėti.mèsti ir áusti (atáusti) išsigalvoti, meluoti: Pats audžia, pats meta. Ir audžia, ir meta. Čia meta, čia atauda.mė́šlą (mė́šlus) mèsti tuštintis: Arklys nedirbdamas meta mėšlus kas 5–6 val.. Kietą mėšlą meta karvė. Miške gimęs, miške augęs, ant lauko išėjęs, mėšlą riekėm meta (arklas) per bálkį (per bažnýčią) mèsti skelbti bažnyčioje būsimas vedybas, užsakyti: Jau sekmadienį juodu mès per bálkį. Metė per bažnyčią virėją su siuvėjupi̇̀nkles mèsti; daryti išdaigas, krėsti juokus.pri̇̀žadus mèsti; burti.skaràs į kùpetą mèsti sukurti šeimą, vesti: Ko veizi, mèsk skaràs į kùpetą! Nesigailėsi, graži mergasprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandąspri̇̀ndį mèsti tiesti pirštus ką matuojant: Mèsk spri̇̀ndį, tai žinosi, kokio ilgumo naginių tau reik. Jis kaip vyras meta sprindį – didelė koja, didelių naginių reikssū́kumą mèsti daryti lankstą: Kel[ia]s sūkumą metauž akių̃ mèsti tiesiai sakyti: Paikas aštriai už akių meta (į akis kalba).už akių̃ (už aki̇̀s) mèsti priekaištauti: Man daugis už akių meta, kad aš pirm to socialdemokratus užstojęs. Prarakas žydams už akis meta, kad kožno šilingo pasigaili. Kam ką bardamas už akių̃ mèsti.vándenį mèsti šlapintis: Ta kumelė kosa, perda ir vandenį metavi̇̀ngį mèsti sukti į šalį, daryti lanką einant, važiuojant: Pėstieji, eidami naktį pro tą vietą, mesdavo didžiausius vingius. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko. Metę didelį vingį, jie klaidina apylinkės gyventojus. Vingį metęs per mišką, aš vėl už akių!. Pasižyčiojo piningų, dabar vingį meta pro šalį, nenora susitikti.Ūmai miškas pasibaigė, kelias metė vingį, ir balta jo dulkių juosta įsirėmė į žalią kalvos gūbrįžãgrę mèsti verstis kūlversčiais: Žagrę mesdavo dėl to, kad paskiau visą vasarą neskaudėtų galvosžaibùs mèsti žaibuoti: Žaibus kas kartą tankiau metė, griaustinė tankiau griovė. Tiek meta žáibus, ka visi pašaliai tviska. Žiebus meta – būs perkūnija. Kai žaibùs mẽta, tai baisu stovėt po dideliu medžiu – gali trenktižõdį mèsti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Tai gal Endrė jam kokį žodį metė? – Ką jis ten mes. Piktais žodžiais metęs buvo ant Dovydo už neišpildymą duoto žodžio. Vienas žodį, kitas žodį meta – kūmoms nė išsižioti, nė pasiteisinti. Žodį po žodžio meta – akės plinkažvil̃gsnį mèsti pasižiūrėti: Žvilgsnį mesk ir į mane. Mesti žvilgsnį į ateitįantmèsti, añtmeta, añtmetėužmesti, užsviesti: Kepurę švilpt ir antmetė ant stogo. Antmesk man tą šakę ant vežimo. Añtmetė šarką ant kėdės.Koks čia lytus, tik truputį rasą antmetė (palašnojo) užkloti, užtiesti: Antmèsk ką an kojų – šala. Ančmèsk ką – šalt gulėtiužsidėti, užsikelti (ant pečių): Puspūrę grūdų antsi̇̀metė an pečiųužsivilkti: Jinai, niekam nieko nesakiusi, nusimetė prinešinius drabužius, antsimetė geresnius ir išbėgo.Antsimetę (prisidengę) ličyna vieros, norėjo jiems brangią jų liuosybę išplėštidar kiek pridėti, uždėti: Vieną silkę antmeta ant būrioužšokti, užsikabinti: Vaikas antsi̇̀metė tėvuo ant pečiųpriversti priimti: Norėjo jiems savo tikėjimą antmesti. Šie ne sykį priešinosi antmestiems bažnyčios teismams. Iš oro niekas neantmes nei lygybės, nei brolybės dėsnių, jei visa tai nedygs iš širdžiųsukelti, užleisti (ligos antkrytį, ligą): Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, žmogui, nors kaip atsčiai gyvenančiam, antmesti ligąatsirasti, iškilti (apie spuogus ir pan.): Antsi̇̀metė jamui ant burnos spuogai. Čia toks pumpurelis ant sprando antsi̇̀metė. Tas skaudulys ne vieto[je] ansimetėimtis ko, pasišauti ką daryti: Buvo antsimetę žmonis reviduoti, bet patys pakliuvoužduoti, užpliekti: Kad antmèsiu, netiks!ãkį antmèsti pažvelgti: Akį antmečiau ir pažinau savąjį rūbą. Ana añtmeta ãkį i moka. Nieko nei klausinėjo [gydytojas], nei čiupinėjo, tik añtmetė ãkį ir sako: „Žinau tavo ligą“. Dabar verki, o svietas ant tavo ašarų nė akies neančmetabė̃dą (karãbą) antmèsti (ant ko, kam) nekaltai apkaltinti: Añtmetė bė̃dą kitam. Led prisitikau, añtmetė ant manęs karãbąkuñkulį antmèsti užvirti, sukunkuliuoti: Bereik kunkulį antmesti, ir atvirs kruopaiprãstą ãkį antmèsti apžavėti: Prãstą ãkį añtmetė, ir susirgo karvėapmèsti, àpmeta, àpmetėmetant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes. Apmetė duobę šakom. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas).Dvariškiai beveizdint apmetė ją darbaisapsodinti (mėtant po vieną bulvę): Apmesim ir vienos. Nuej[o] pažiūrėt, ar apmetėapsivilkti, apsigobti: Apsimesk geresniais drabužiais – tuoj talka pareis pavakarių. Apsimetė kokia drapanele – tai visas jos apsvilkalas. Apsi̇̀mečiau skranda ir išėjau lauk pažiūrėti, kas ten atsitiko. Apsimèsk su skara greitai. Skepetą aplink pečius apsidėti, apsimèsti.apsitraukti, aptekti iš paviršiaus: Kopūstai apsimeta pelėjais ir pradeda pūti. Kad apsimeta burna niežais, reik dėti plėnis į pastijolką ir teptiišvynioti ant mestuvų (ar ant sienos) audeklo metmenis: Apmèsk audimą ant mestuvų. Aš apmesiu audeklą ir be lankčio an sienos!. Ikpiet penkias sienas drobės àpmečiau. Pailso ranka bemetant audimą. Ar jau ir kitą audeklą api̇̀metėt?. Šiandien divonus apmečiau, apriečiau ir užaudžiau. Aš nū apmečiau keturnytį. Apmečiau kelis lankus metmenų. Ant kiek posmų àpmetei?. Ir apmečiau ploną sieną, ir suaudžiau ploną drobę.Gera audėja ir ant kuolo apmeta. Ant kuolų apmetė, tvorelėj išaudė.Gražus tas [kaklaraiščio] raštas, tik aš nemoku teip apsimèst. Apsi̇̀mečiau tiek daug ir ataudų pritrūkau. Ji apsimetė keturnyčius. Kai inkelsiu mestuvus, galėsi drobę apsimesti.užnerti pirmąsias mezginio akis: Duokiat, aš apmèsu antrą pančeką.pradėti nerti tinklą.parengti, sudaryti bendrais bruožais: Ištremtyje Leninas apgalvojo ir apmetė revoliucinės proletariato partijos įkūrimo planą . Sunkiausia man buvo apmesti šią įžangą, kurią čia skaitei.Apsimečiau satyrinio pobūdžio komedijąapsiūti, apmėtyti pakraštį: Reik siūles apmèsti, o pradės rykštiaptraukti, suveržti (lanku, viela): Visus kubilus apmetė naujais lankais. Viedras iš eglinių šulų padirbtas ir lazdos lankais apmestas. Su drata apmesti klumpiai ir pamaliavoti.Parskilo mano klumpis, i apsi̇̀mečiau su droteprilieti, privirinti plieno (prie norago, kirvio ašmenų): Kausto jis ratus, apmeta noragus, virina drapakų spyruoklesapytikriai pamatuoti: Apmečiau tik žingsniais, ir išejo penkiasdešimt metrų plotopadaryti, kad aptektų, būtų apipultas, apniktas: Teipajeg tuojaus jį tais piktais niežais … apmetė. Aną apmeta utimis, kuriomis tas žmogus niekados nebgalia nusikratyti.apnikti, visą apiberti: Skauduliai apmèsdavo žmonisapsikrėsti, susirgti: Liga apsimetu.dėtis kuo, rodytis ne tokiam, koks esi, vaizduoti save kitokį norint suklaidinti, apgauti: Aš apsimečiau miegąs, tuo tarpu viską girdėjau. Jis apsimetė nėko neišmanąs. Apsimečiau nėko negirdįs ir nėko nematąs. Jis tik apsimeta nekaltas esąs. Vincas, apsimetęs abejingas, mostelėjo galva į daržinę. Brolis, pamatęs lokį, apsimetė negyvas. Kartais apsimesdavo nepykstanti, bet tai būdavo tik klasta. Ans apsimetė nežinančiu. Karalaitis buvo apsmẽtęs paprastu kareiviu . Ji pati atsigulė į Alenėlės lovą ir apsimetė liga (dėjosi serganti). Apsimetęs vilko liga, ant lovos gulėjo . Apsi̇̀mečiau miegu i knarku. Tinginiu apsimèsti. Vyras tyčiomis snauduliu apsimetė (dėjosi snaudžiąs). Nemoku apsimesti ir meluoti. Ateina pas juos tai duonos, tai ko apsimẽtę, o paskui geria. Ne tiek girtas, kiek apsimeta. Jis apsimeta, ka negirdžia. Princesė labai bijojo, kad gydytojai neimtų tikrinti jos pulso, tad jie suprastų, kad ji sveika ir jos liga apsimestaapsigauti, apsirikti: Biškį apsi̇̀mečiau: iš septynių kiaušinių tik vienas viščiukasakimi̇̀s (akià, žvilgsniù) apmèsti apžvelgti: Daktaras apmetė akimis ranką. Kaziukas apmetė visus išdidžiu žvilgsniu. Tai jų rugių daug, net akim̃ neseka apmèst. Aš pakilęs apmečiau akia apygardę, kur dingt. [liežuviù]apmèsti ir atáusti mokėti prišnekėti, pagražinti, pameluoti: Bepigu su tokiu liežuviu: bematant apmeta ir atauda. Ans moka ir apmesti, ir atausti. Pati api̇̀meta, pati atáudžia. Geras jo (piršlio) liežuvėlis apmetė ir ataudėatmèsti, àtmeta, àtmetėmesti artyn, šen; atsviesti iki tam tikros vietos: Visi trys mes yrėmės, kiek tik turėjom sveikatos, ir greit buvome taip toli, jog milžinai nebegalėjo atmesti akmenų lig mūsų. Gal tu man šukas atmesi̇̀?. Atmèsk šen akmenaitį. Žmogau, pasislink į šalį – paviržio atmetu!.Atsimèsk rugių – reikės kultinusviesti tolyn, į šalį: Jei tave piktina ranka tavoji …, atkirsk ją ir atmesk nuog savęs. Ir bus, kaip ir tu ponu būsi, ir jo jungą nuog tavo kaklo atplėši (atmesi).Nuog jo atmes (nuims) prakeikimą, žmogaus vaikamus priegimtą.staigiu judesiu atitraukti atgal, atstumti į šalį: Taip kalbėdamas galiūnas atmetė uždangalą ir parodė man pavergtą žmoniją. Audeklas, vėjo atmestas, atidengė atvirą įėjimą. Atmèsk (atidaryk, atkelk) vartus – parvažiuoja su rugiais. Par durų skylę peilį užkišau i àtmečiau (atkabinau) tą kabliuką.Àtmeta mane valgymo (nesinori valgyti) atidėti į šalį, atskirti kaip netinkamą, nereikalingą: Atmeskime apipuvusias bulves, kad nepradėtų kitos pūti. Mažutes bulbas atàmetu (rinkdama dedu skyrium). Akmuo, kurį atmetė budaunykai, tas stojos galva sąsparos (kampinis akmuo). [Kitos dainos] arba suvisu atmestos buvo, arba šiame tiktai dainų surinkime nėra talpintos.Žmogų atmetus (išskyrus), pingvinas nedaug teturi neprietelių.Rugiai grūdas į grūdą. Paprastai priemaišų nuo pūdo kilogramas atsimeta. Iš šitų nė saujos neatsimes. Menka nauda iš tų bruknių – perpus atsi̇̀metaatkasti, atžerti (žemes nuo ko): Atmèsk rūsįatkraginti, užversti (galvą): Kalnai buvo statūs kaip bokštai, į kiekvieno viršūnę reikėjo žiūrėti visai atmetus galvą. Snaudulys snučas galvą àtmeta kikinkt. Giedotum galvą atmẽtus, kai išgertum. Galvą atmetęs (išdidus, pasipūtęs) sėdi. Sėdžia daktaras, barzdą atmẽtęs.Eina atmetęs (atsismaukęs) kepuręištiesti į šalį, nukreipti atgal (ranką, koją, uodegą): Jis atsigulė, atmetė rankas už galvos ir ėmė į lubas žiūrėti. Ponas mat: viską po nosim jam padėk, nė rankos atgal negali atmest. Paršelis vos gyvas, kojas atmetęs begulįs. Žmogus guli, visas keturias atmetęs. Sėdi kojas atmetęs ir kalbasi kaip prezidentas. [Lapė] užbėgo jam už akių, atsigulė ant kelio, atmetė uodegą ir guli lyg negyva. Nu ką tu veiki? Guli per dienas atmetus pasturgalį, ir tiek.Prieš pečių klūpo atmetęs lūpą.palikti, nutraukti, atidėti (darbą): Viską atmetę, tuojau ėmė ruoštis į kelionę. Ravėsiu visus darbus atmetusi. Viską atmetę, turim eiti šiek tiek pataisyti tas duobes ir tiltuką.Jau atmesčiau davatkystą, o priimčiau moterystą.nepripažinti esant tinkamą ar reikalingą, nepritarti, nepriimti: Ji tą teoriją atmeta. Labai bloga, kai susidaro grupelė jaunų rašytojų, kurie giria vienas kitą, atmesdami kritiką, pasakytą iš šalies. Jam tarpais rodėsi, kad tai jo pašluostė, bet greitai atmesdavo tokią mintįnepriimti, nepatenkinti: Atmetė viršininkas muno prašymą. Jo pasiūlymai buvo atmesti. Atsakė žmonėms ir jų geidimą atmetė.Atmes tą darbą (nepripažins tinkamą, atliktą) atstumti nuo savęs, atsisakyti nuo bendravimo (su kuo): Aš bevelyčiau aukštus kalnus kasti, nekaipo mylėjęs mergelę atmesti. Galvą padėsiu, bet neatmesiu tamstą nuo savo širdelės. Aš esmu sirata, nuog visų atmesta . O neatmesk manęs nuog veido tavo. Atmeskiat nuog jūsų svetimus dievus. Dieną ir naktį prieg savęs mane laikykiat ir niekada manęs nuog jūsų neatmeskiat.Atmetu nuog tėviškystės (atimu tėviškės paveldėjimo teisę).Poną Dievą mylia, bet ir velnio neatmetaatsisakyti, susilaikyti: Vyras taigi stipriausis su rūstybe atmetė užgintą valgį. Nenori griekus atmesti.pašalinti: Neatmeta iš savo širdies neapkantos ir supykimo ant artimo. Mes turime mokėti atmesti bet kokią baimę. Visas tokias pramones jūs turiat atmesti, jei noriat, kad jums bitės vyktų.atsispirti, nepasiduoti: Idant mumus pastiprintų pagundymams atmesti, jeigu mumus užtiktųatsiskirti nuo ko, pasitraukti iš kur: Visi susimetė po pusę rublio, aš atsi̇̀mečiau (neprisidėjau). Daug jų atsimetė nuo tos draugijos. Vis didesnis darbininkų skaičius atsimeta nuo socialdemokratų ir dedasi prie komunistų partijos . Paukščiukų lizdelio neapdūsuok – paukštelė atsimes. Ir atsimetė pelėda nuo to kiaušinio. Nuo Dievo atsimẽtusis.atsisakyti nuo to, kas buvo suderėta, žadėta: Ji atsi̇̀metė nuo darbo: mat per pigiai suderėjo. Nupirkt tai nupirko, ale kažin ar neatsimes. Piningus sumokėjus sunku atsimèsti. Suderėjo karvę ir vėl atsi̇̀metė. Nuomininkas turi teisę atsimesti nuo sutarties. Ką? Nori atsimesti duotojo žodžio?. Tave sako buvus jau i suderėjus (susižadėjus), bet atsimetus. Jau ne čėsas atsimèsti, kaip į vinčių reikia vesti. Kad anis (bernas) atsimèst, tai šitam tektų [nuotaka].atsisakyti nuo ko gauto, turėto, siūlomo ar norimo gauti: Noriu atsimèsti nuo to sklypo. Ana pavasarį atsi̇̀metė daržo. Visi pirkėjai nuo jo karvės atsi̇̀metė (atlyžo, atstojo). Kur tik jį statyk pirmą, tai jis vis atsimeta. Buvo sandėlininkas, bet nuo pavasario atsimetė (atsisakė šių pareigų). Tai ji (jaunoji) šitaip atsimeta: „Negi eisiu iš vietelės be tikro tėvelio“. (S.Dauk).nuprasti, nugristi: Sunku nuo tabokos atsimestigreit atlikti, nusikratyti (darbu): Nesirūpina, idant galėtų viską padarytie ko geriausiai, ale bile kaip, bile tiktai atmestie. Reikia kokia maldelė atmèst ar litanija (greit, bet kaip sukalbėti).Steigiasi kuo greičiausiai tuo darbu nusikratyti, kaip yra sakoma, nuo rankų atmesti. Seni meistrai tai netaiko, bile atmestóji (padaro bet kaip). Bet tik nu rankų atmestoji (kad tik atsikratyta darbu) grąžinti, atiduoti: Mano žentas didumą àtmetė skolų, t. y. atidavė. Atàmetė pinigus.Peilis atsirado: turėj[o] kai pavogę – àtmetė (slapta grąžino) duoti grąžos: Ans munie atmetė mažiau, kaip reikėjo. Jis mun neàtmetė pusę rubliopadaryti nereikalingą eiti, dirbti: Eisim čia, tiesiog, tai kavalką kelio atmesim. Daba jau tą vingį àtmetė – biskį ištiesino kelią.Čia daug arčiau, daug kelio atsi̇̀meta. Šiuo keliu važiuojant atsimeta vingis, beliekta kilometras. Su kombainu daug darbo atsi̇̀meta.Jau pustrečios valandos atsimetė nakties (tiek sutrumpėjo naktis).atskaičiuoti, neįtraukti: Penkiasdešims [metų] atgalion atmest, tai čia visi buvo lietuviaisumažėti, atsileisti, atsimėtėti (apie šaltį): Kol atsimes tas šaltis, da tau i nosis ištįs. Biškį atsi̇̀metė šaltis, t. y. atsileido. Langai nubėgę, matyti, speigas atsimetė. Po apyvartų gali ir oras atsmèst. Ale sakyk, kad ir neatsi̇̀meta nė kiek: šąla ir šąla. Jau kiek atsi̇̀metė, nenušalsi nosiespraeiti (apie ligą): Liga atsimetasumažinti, pašalinti (karštį): Degino, ale išgėriau vaistų, tai tep karštį ir àtmetė.sumažėti, nukristi: Tai vėl atmeta karštispakeisti kryptį, atsisukti (apie vėją): Iš rytų i iš rytų vėjas, neatsi̇̀meta iš vakarų. Vėjas žiemių. Ką tik buvo pietų atsimetęs. Vėjas pūtė pūtė nuo pietų, dabar atsimetė nuo vakarų.Tas žmogus savo dūmoj atsi̇̀metė (staiga ėmė kitaip galvoti). Aš atsi̇̀mečiau antraip (ėmiau kalbėti priešingai) ir, prisigerindamas ponuo, ėmiau žemintiesatsigręžti: Atsi̇̀metu, paisau – vilkas. Gudai ėmė jus vyti. Lietuviai, noris keliu suvargusys, vienok veikiai atsimetė an gudų ir kuo narsesniai susirėmė.atsitiesti: Valkus dalgis tas tėra geras, kurs palankuotas vėl atsimeta į vietą.atsilošti: Atsimetė su kirviu kirstpasukti į šalį, padaryti lankstą, kad geriau būtų įvažiuoti ar apsigręžti: Priš į žardieną įvažiuodamas, gerai atsimèsk, ka až štulpo neužkliūtumi. Atsimesk, kad neužkliūtum už vartų. Atsi̇̀meta kumelė pati, norėdama sukties į kelią, nereik nė sukinėti. Arklys nemokėjo atsimesti ir išvertė vežimąatremti (priešą).apimti tai pačiai ligai pakartotinai, atkristi: Kap àtmetė jį liga, tai jau ir nepasveiko. Buvo nedaugį atgijęs, ir vėlei àtmetė. Paisyk, kad tau neatmest po itokiai ligai.Šiltinė atsimetė, ir šešiuras numirė. Liga jam vėl atsi̇̀metė. Šiandien mokyklon neik, ba da atsimesiatšipti: Dantys nu rūkštų obulų atsi̇̀metė. Pjautuvo dantys visai atsimetėatarti vagų galuose nesuartos žemės liekaną: Jonai, atmeskie nuo kelio. Dabar kap arsi, tai į ežią reikės atmestipralenkti, palikti: Àtmetė kur!atskirti, nepainioti: Mokytas žmogus àtmeta gerą nuo blogolū́pą atmèsti būti nepatenkintam: Àtmet lū́pą – neprašnekinsi. Susiraukęs visumet, lūpą atmetęspastar̃galį (sùbinę) atmèsti apsirgti: Sprogo (gėrė), kol sùbinę àtmetėšatràs atmèsti mirti: Badas vėl negerai: gali šatras atmestúodegą atmèstipastipti: Tas šuniukas kaip tik paragav[o], tep tuo uodegą atmetė. Jautis pimt ir uodegą atmetė. Žmogus tik pykšt lapei iš strielbos – lapė ir atmetė uodegąatsigulti: Jau vėl atmetei uodegą×damèsti, dàmeta, dàmetėnumesti iki skirtos vietos: Mesk, a damesi lig to kelmokiek duoti, primesti: Dvyleka rublių gaunu, vaikai demeta, i stumuosįmèsti, į̇̃meta, į̇̃metėįsviesti: Kad taip nekenti manęs, matuše, buvo mažą neauginti: buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį. Įmeskime jį duobėna. Bernelį … įmetė ing pečių degantį. A ant balą įmetėm, a jam atidavėm – tai tas pats. Tas arklys jį kaip meste įmetęs į kalną (labai greit užnešęs).Jei pats nesirūpinsi, niekas per langą neįmès (neduos, neatneš). Sėdėk sėdęs, niekas į dantis neįmès nestorojusys. Šį kaip į ugnį įmečiau (labai supyko), kad pasakiau. Po Užgavėnių šmakšt ir įmetė gužutis Jonienei sūnų (jai gimė sūnus). Į pilvą ką įmeti (ką suvalgai), tas gerai. Kap nuejau in juos, tai tik pirkion bėdą inmečiau (pridariau bėdos, tapau bėdos priežastimi) įdėti, padėti į vidų: Įmèsk į puodą mėsos šmotelį. Ar daug jau rugių į̇̃metei (įvežei, sukrovei) į daržingalį?. Tėvas tuos miltus į̇̃metė ir vėl išlėkė, dalgį pasėmęs. Ar paršiukam į̇̃metei šiaudų?. Neužmiršk įmèst laiško [į pašto dėžutę]. Kirto medžius ir ten pat degino, kad galėtų, šmotelį žemės išarę, grūdą įmesti (pasėti). Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, … nė vieno vaisiaus notneš.Ugnį inmesk (padek), tai jau ir bėk iš medžio (miško).Ir rusišką žodį iñmeta (pavartoja, įterpia kalbėdamas lietuviškai).Tai kiaušinuką insimeta puodan, tai ko. In ragažę kiaušinį insi̇̀meta. Įsi̇̀metu į burną vieną i sučiulpiu. Įsimetėm į ratus arkliams pašaro ir išvažiavom. Pagriebęs karvę įsimetė į vežimą … ir važiuoja. Įsimetęs (įsisodinęs) Anuprą į vežimą, nurūkdavo su savo dvejetu obuolmušių.Kas kokią kumelkšę turėj[o], insimetė ienosna (pasikinkė) įleisti, nugramzdinti (tinklą, inkarą): Vėl prilyginta yra karalysta dangaus tinklui, įmestamuojam mariosna. Pasukau į tą pusę ir netrukus įmečiau inkarą prie krašto. Katą įmestiįšokti; įkristi, įpulti: Simonas Petras … apsijuosė marškiniais (nes buvo nuogas) ir įsimetė į marias. Visas pulkas kiaulių skradžiai (didžiu tranksmu) įsimetė mariosna ir padvėsė vandenyje.Kitiemus pagundose duosti pagalbą savo, kurie ne patys josna įsimeta (įpuola, pasiduoda).greit įbėgti, įsmukti: Tai tavo laimė, kad paspėjai į butą įsimest – šiaip tave pačią teip sudraskiusi būčiau.uždaryti (į kalėjimą): Įmetė jį į kalėjimą. Įmetu kalinėn. Jis paleido į kalėjimą įmestąjį. Daug čia į tuos mūsų bokštus žmonių į̇̃mesta ir užmiršta.Bet nuėjo ir įmetė jį saituosna (surakino), kolei užmokėtų skolą.išvynioti ant mestuvų audeklo metmenis: Įmečiau penkioleka sieksnių lininio. Ant mūsų mestuvų daugiausia galima įmèsti tai penkias sienas. Į kiek posmų šitą audimą į̇̃metei?. Reik suskaityt, kiek audimo nori įmèst, kokio pločio.įmaišyti kitokių siūlų metant: Norint išausti languotą staltiesę, į metmenis įmetama spalvotų dryžių. Ar man juostos įmèst maišan (ar apmesti kitokios spalvos siūlų, kad maišų audeklas būtų juostuotas), ar iš vieno mest?apsigyventi, įsikurti: Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių. Kartą nuėjęs pasižiūrėtų, ar neinsimetė bitelės, rado insimesta. Kad da tan avilin įsimestų̃, tai užtekt. Tose drevėse įsimesdavo bitės, kurios sunešdavo daug medaus. Įsi̇̀metė bitės į pačią [medžio] viršūnę – kap tu jais i susemsi. Pradžio[je] trylektojo amžiaus įsimetė Mozūrų žemė[je] vokyčių zokaninkai. Įsimetus vokyčiams į Žemaičių pajūrius, [lietuviai] į akminį ir [v]andenį vertė tą kraštą, kuriame vokyčiai norėjo įsikurti. Matai, ir vėl duona suvalgyta – jau kas nors pas mus yra negeras įsimetęs. Vieno ūkininko jaujoj buvę biesai įsimetęįsiveisti, atsirasti: Į mūso tapalį širšūnai įsi̇̀metė. Tą šiaudinį stogą uždenk: pelės, žiurkės įsimeta ir stogą tau su metais sukapoja. Senoji, tebebūdama gyva, kai kada ištraukdavo iš skrynios [drabužius] pažiūrėti, ar neįsimetusios kandys. Kirmėlės įsimẽtusios į mėsą. Nukirto tas pušis – įsi̇̀metė beržai. Tuščiosiose vietose įsimeta varpučiai.atsirasti (apie ligą, skausmą ir kt.): Į lūpą įsi̇̀metė vėžys, paskui į kaklą, i užsmaugė. Kojon rožė insimetė. Įsimetė vieną sykį į pirštą aptakas. Man landuonis buvo įsimẽtusi. Įsi̇̀metė kaltūnas į galvą, nė iššukuot nebegaliu. Skausmas, įsimẽtęs į narį, yra grižas. Iš rudenes kas kad insi̇̀metė kojon, tai ir nū su lazdom vaikštau. Įsi̇̀metė skaudulys. Į nugarą įsimetė dieglys. Pasirodė dėl to ronas įsimetus, kad senis niekumet jų (kojų) neplovė. Nespjaudyk ugnin – insmes veidan votis. Pupinelė ant nosies įsi̇̀metė. Raupai odoj visiškai įsimeta. Jei insi̇̀metė grybas naman ir nieko jam nedarysi, tai po namų. Drėgnoj vietoj greit įsimeta puvinys. Į roną karštis įsimẽtęs (žaizda paraudusi, dega nuo karščio). Žiemospirgis į subinę įsimetė, ir lenda pri pečiaus . Ko čia gąsdini! Rožė į kišenę įsimes .Įsimetė (įsisuko) nelaimė. Kas gi tau galvon įsi̇̀metė (įlindo), kad vis šneki ir šneki apie sūnųįprasti, įjunkti ką daryti: Įsimetė naktim eiti į svetimą sodąįsižiūrėti, pamilti: Jis į ją mirtinai įsimẽtęs.išgerti, įkaušti: Vestuvininkai buvo jau gerai įmetę ir ėmė dainuoti. Ne naujyna, ka vyras į̇̃metė. Aš jau ben kiek įmetęs.mėgti, turėti įprotį išgerti: Esu įmetąs žmogus, bet ne pijokasužduoti, užpliekti: Nu, ka būt pasitaikęs, būč įmẽtęs į tą nosę (sumušęs) pradėti (kalbą): Su juo kad įsimesi̇̀ kalbon – nė galo, nė kraštopriekaištauti, priminti ką nemalonų: Aš jam visą gyvenimą įmesiu del tos mergosį ãkį įmèsti ką nemalonaus tiesiai pasakyti: Neužmiršk agranomei tą į ãkį įmèstiį ãpmaudą įmèsti supykdyti: Jei kuomet prašė vyro kokį niekniekį nupirkti, tad į pikčiausią apmaudą kaip į ugnį įmesdavo. Vaikai tankiai įmeta muni į apmaudąį gálvą įmèsti įsigerti, įkaušti: Senis „į̇̃meta į gálvą“, t. y. įkauštaį gróbo gãlą įmèsti užvalgyti: Į gróbo gãlą į̇̃metei i ganaį kar̃štį įmèsti karščiuoti: Ėmė sirgti, į karštį, į kleją įmetė – ir mirėį ki̇̀tą kal̃bą įsimèsti pradėti kalbėti apie kitką: Kalbėjau, kalbėjau, bet kai priminė pinigus, tai kitõn kalbõn įsi̇̀mečiauį klẽją įmèsti kliedėti, klejoti.į li̇̀gą (ligàs) įmèsti susargdinti: Maža baimė į ligą neįmès. Negandink žmogų – įmesi į ligas. Jie tą mergelę į ligas įmès. Kur ji dings?į li̇̀gą įsimèstisusirgti: Ji insimetė in ligą. Insi̇̀metė Kasiulė ligelėn, užsimanė marių žolynėliųapsimesti sergančiu: Norėdamas iš tarnystės ištrūkti, į li̇̀gą įsi̇̀metė. Dar tyčia insi̇̀metė ligõj. Jei tik tep ligõn insimestáu, tai tada nereiktų eitį mandrỹstą įsimèsti išpuikti: Prie poniškų buvo, tai ir įsi̇̀metė į mandrỹstąį ši̇̀rdį įmèsti paskatinti, sukelti: Pergalėjimai įmetė pavydą ing pagonų širdį. Velnias jau buvo įmetęs ing širdį Judošiaus Simono Iskarijoto, idant jį išduotų.į var̃gą (vargùs, skur̃dą) įmèsti nuskurdinti, suvarginti: Įmeta į vargą ta šnapšė žmonis. Vyras pačią įmetė į vargus. Vokiečių okupacijos metai jį įmetė į dar didesnį skurdąišmèsti, i̇̀šmeta, i̇̀šmetėišsviesti lauk: Kad gandras išmeta vieną arba du savo vaiku iš lizdo, būs blogi metai. Išmesk tą katę per langą. Arklys pašoko ir išmetė iš balno raitelį tartum kamštį iš butelio. Nesėsk, Joneli, ant rauduko: tas beprotis kartais baidosi, gali tave išmesti. Ko tik iš lovų nei̇̀šmetė [trenksmas], kap bombardavo.Jis nenori pardavinėti kiaulių dabar, išmesti pusvelčiui.Bagotam ir velnias vaiką pasupa, o biednam ir iš lopšio išmeta.išmestinai̇̃ labai pigiai, pusvelčiui: Krautuvę iškelia kitur, viską išmestinai pardavinėja.Ar neišsi̇̀metė vienas kito iš ratų?. Arklys išsimetė iš ienų (išsikinkė) neišlaikyti, leisti iškristi: Velnias jį (akmenį) kažkur nešęs, tik per Šventąją pernešt nepajėgęs – ėmęs ir išmetęs. Dingt ir i̇̀šmetė raktus. Neimk daug [indų], žiūrėk, ka neišmèstum [benešdama]ne laiku atsivesti negyvą jauniklį: Kumelė išsi̇̀metė, kiaulė išsibarstė, žmona parsileido. Kumelė, karvė, ožka, avis išsimetė, kiaulė išsibarstė. Nesiseka mums su gyvuliais: pernai karvė išsimetė, šiemet kumelėpašalinti (nereikalingą, netinkamą): Jau aš stovus iš pirkios išmečiau. Arielka iš namų išmesta paliko. Broli, duok išmesiu krislą ižg akies tavos. Išmetė kaip žąsino uodegą iš kopūstų.Iš dainos žodžio neišmèsi. Marių vanduo neišneštie, giesmės žodis neišmèstie. Išmesiu iš akių sarmatą (nugalėsiu sarmatą) ir nueisiu, nor neprašo.Pabaigsiu audimus, išsimesiu stakles, ir bus ramu. Marti išsi̇̀metė naudas, t. y. iš vienos butos į kitą [išvežė], kad neatimtum rubauninkaipriversti išeiti, išvaryti: O jeigu išmès mane ant tokio sniego, kur pasidėsiu?. Par du rozu išmečiau karvę iš pievos. Grapas neišmetė mūso tėvalių, tėvaliai su geru išejo. Ažpykęs paėmė ir išmetė juos iš dangaus žemėn.Kad išmetė velnią, prakalbėjo nebylysatleisti, pašalinti iš užimamos vietos: Ponas noria išmèsti gaspadorių. Reiks išmest tas storasta, niekam netikęs. Sako, jau mūsų viršaitį išmetė. Daugelis išmestųjų iš fabrikų darbininkų badavo, neturėdami kuo duonos nusipirkti. Iš urėdo išmesti. Išmesti iš vyresnybės (pažeminti), nukelti nuog ko vyresnybę.Tėvas buvo šaltyšius, tai išsimetė (atsisakė nuo tų pareigų). Tuščia jo, išsimèsk (mesk šaltyšiavęs).išbraukti, pašalinti iš draugijos: Išmetu, išvarau iš draugystės. Išmetu iš surinkimo. Revoliucija mobilizuoja savo jėgas, išmesdama iš savo tarpo susitaikėlius iš menševikų ir eserų .Kas jūsų nenori tokios bičiuolystės ir iš jos išsimeta?išsviesti aukštyn, į viršų: Velnias paėmė akmenėlį ir išmetė teip labai aukštai, kad led už trijų adynų akmenėlis nukrito. Mane tik švyst ir išmetė iš gilumos aukštyn į orą. Grunto vanduo … išmetamas kartais aukščiau žemės paviršiaus. Ka yr pašalas, šaltis išmeta (iškelia) šaknis. Puokes liuobam išmesti (ištraukti) ant meškerės.Išmetė save į palubes (labai išaugo), išstypo į pusantro jonkelio.sukrėsti, patempti (ranką) metant: Nemesk bulvės smarkiai – gali ranką išmèsti. Išmečiau vakar ranką, tai nė pakelt nebegaliu. Neatsargiai sviesdamas žmogus išmeta rankąsviesti tolyn lenktyniaujant: Einam išsimesti – katras toliau numesiav. Einav išsimèsti (mesti nuo kojos lazdą), kam kliūs dvaras (žaidžiant) nuleisti (inkarą): Voi, kad išmesi aukso inkarelį, lipk mastų viršūnelėj. Prasidėjo ruduo, užėjo šalčiai, jūroje atsirado ledo kalnų, ir laivai turėjo išmesti inkarusiškrauti (prikrautą vežimą): Išmèsk dobilų vežimą. Eikit, vyručiai, išmesti tą vežimą rugių, o paskui nuvažiuokit padraikų parvežt. Ìšmetėv vežimą su Stasiu. Išmèskit šieną iš vežimo.Aš savo vežimą šakų išsimečiau, o tavo pasiliko.iškasti, iškabinti: Nuėjo ton vieton … ir pradėjo kast. Išmetę keletą lopetų, užkasė supuvusį šunį.su jėga išstumti, išnešti į paviršių, kraštą: Išmesto žvejininko nelaido tujau, lauk, bene atsiskelbs giminės. Ima turtus arba išmestus iž marių tavorus. Laivą ledai išmetė ant kranto.Beatradom, ka ledą išmetė (išnešė) išskirti iš savęs į aplinką: Sviestas sukamas pasukų dar neišmetė, dar reik sukti. Fotosfera be paliovos išmeta spinduliais didelius energijos kiekiusstaigiu judesiu ištiesti į šalį, iškelti aukštyn (rankas, kojas): Šalimais ant sniego, plačiai rankas išmetęs, guli kalėjimo sargybinis. Jie ėjo sportiška žingine, aukštai išmesdami dešiniąją ranką. Ponas išmetė į viršų rankas tarytum pagalius. Alyzas jau sėdėjo ant trobos slenksčio, plačiai išmetęs susiklaipiusias kojas.Ir taip šuo baigė savo dienas, pririštas prie plačiai šakas išmetusio beržoišlenkti, išriesti (nugarą, kuprą, krūtinę): Lapės bėga, kuprą išmetusios, nu medžiotojų. Katinas, kuprą išmetęs, gluosniuojas pri kojų. Arklys ėjo, nugarkaulį išmetęs, šnerves išpūtęs, sunkiai alsuodamas. Jo papratimas – stovėti krūtinę išmetus. Šitas langas biškį kuprą išmẽtęs (kreivas). Pjūklas išmeta muldą (kuprą) (išsilenkia).Dumšliais išsi̇̀metė audeklas (išėjo nelygus, dumšlėtas) išsikišti į priekį: Šitas medis iš miško išsimetęs, reikia nupjautnetekti (dantų, plunksnų, plaukų, ppr. dygstant, augant naujiems): Kiek metų tas arklys? – Ar nematai, kad dar dantų neišmẽtęs tebėra!. Jau visus dantis išmečiau. Plunksnas išmesti (išsišerti). Išmès mano jautužėliai savo palšus plaukelius. Pavasarį vėžiai kailį neišmetę, murzoti. Skolą atiduosiu, kad medžiai išmes lapus (kai nukris lapai) išvynioti (audeklo metmenis ant mestuvų): Jau išmečiau siūlus an mestuvų. Siūlų kai turi, tai daugiau, ilgiau ir plačiau išmesiišleisti, prapirkti (pinigus): Tiek pinigo išmest!. Tus du šimtus i̇̀šmečiau kaip į pelkę, be jokio reikalo. Jis saldainiams išmetęs paskutinius rubliusduoti kam ko (ppr. pinigų) dovanai̇̃ iš dosnumo ar atsilyginant: Nuėjo Katinas į dvarą, kad grapas nors kiek ant pačios grabo išmestų. Ìšmečiau penkis rublius už sviestą. Tau gal da sūnus parvažiuodamas po kiek i̇̀šmeta. Išmesk magaryčių, tai nuvešiu. Gal kada kokį pūdą išmès.Nu jo gali netykoti – neišsimès. Bepigu su tokiu ponu: biškį pavežei, tujau i išsi̇̀meta. Ezavas buvo lengvios širdies ir išsimetąs (dosnus). Jam gali padus nuplauti, i tai nieko negausi: jis neišsimetą̃s (šykštus) nuleisti (kainą): Brangiai nori – reikia išmèsti porą desėtkųduoti grąžos: Neturėsiu rublio išmèsti. Iš penkinės išmetė tris rubliusneįtraukti į bendrą skaičių, atmesti: Maišams svėrė[ja]s išmetė po du kilu nu maišo. Ant kiaulės išmeta (atmeta nuo gyvo svorio) pusantro pūdo. Kiemas i̇̀šmestas (neįskaitytas į sodybos plotą).Iš dalyklo išsimeta ta sumapadalyti, išskirstyti: An penkių dalių išmèskiteaprėpti, apimti matu, išmatuoti: Nu ir šamą sugovė – sieksniu neišmesi̇̀. Kap sprindžiu išmest – tokis dydžio. Trimi sieksniais tai gal ir išmestái. Ne ką išmesi į sprindį – tokie ilgi buvo senųjų kiaulių šeriai. Kas tikėtum šiandien į taip dideliai didelius žvėris, šioje pasaulėje buvusius, kurių vienos garankšties sprindžiu negal išmesti. Penki sieksniai buvo lenciūgo, kap i̇̀šmetisiekti (tam tikrą dydį): Ištiesti sparnai išmesdavo 4 sieksnius. Sprindžio nei̇̀šmeta (apie trumpą dainą) užleisti didesnę dalį, pailginti: In geresnės kumelės išmèsk nedaugį žagrės (paleisk ilgesnį branktelio galą), ba itai (menkesnei kumelei) sunkuišburti kortomis: Až pinigus ir aš galiu išmèstkliūti, tekti pagal burtų parodymą: Kasmet anas (slibinas) reikalaująs vieno žmogaus an prarijimo, ir dėl to meta tokiuos pagaliukus. Šiemet išmetė an karaliūčios.išgerti, išlenkti (ppr. svaiginamųjų gėrimų): Alfonsiuk, nepasididžiuok su mumis prastais išmesti po burnelę. Eitumi burną išmèsti. Ìšmečiau pusbonkę – kaip niekur nieko, nė just nejuntu. Išmesk kokią čėrką. Jis daug degtinės yr išmetęs par savo amželį. Ìšmečiau dvi stiklines arbatos. Ne pijokas, ale išmèst tai ukvatnas. Rodos, ir tavo žentas po trupučiuką i̇̀šmeta. Jau matyt, ka gerokai išmẽtęs.Išsi̇̀metu stiklelį, i drąsiau. Nuėję, rodos, tik po burnelę išsimetėm – štai ir vakaraseiti imtynių, persiristi: Einav išsimesti, pamatysiav, katras katrą nugalėsiav.pargriauti imantis: Jie susiginčijo iš literio, katras katrą išsimèspasikeisti (ppr. peiliais), iš anksto nemačius daikto, į kurį keičiama: Ar einam peiliais išsimèsti?išsiskirti kuo iš kitų: Prie svečiais reikia neišsimèsti iš kumpanijos. Jis nė kiek ne kitoniškas, iš kitų nė kiek neišsi̇̀meta. Ne tavo yr tas vaikas: išsimẽtęs iš pamilijos. Mūsų karvė neišsi̇̀meta, kad senapienė, duoda tiek pat pieno, kaip ir kitosgreitomis apsisiausti, užsimesti: Išsimesk kokiu ryzu ir pastovėk pas skatynas, kad nenueit škadon. Kaip išgirdo riksmą, iššoko iš lovos, išsimetė skrebučius ir išsinešė pro durisišarti: Ką stovi kumelė be darbo, tai išsimestái žuoganėlę. Iš lysų išmesti (pirmąsyk išarti) ant akių̃ išmèsti padaryti priekaištą, išbarti: Bet Abrahomas išmetė ant akių Abimelechui dėl vandenies šulnio, kurį atėmė gvoltu tarnai Abimelecho.į gãtvę išmèsti palikti be priežiūros, be pragyvenimo šaltinio: Karas, bado metai išmetė į gatvę šimtus tūkstančių benamių vaikų. Į gatvę buvo išmesta daugiau kaip 100 tūkstančių darbininkųiš bū̃do išsimèsti pasikeisti iš veido, pasidaryti kitokiam: Marytė išsimetus ir iš būdoiš galvõs išmèsti užmiršti: Pasakyk ką, ir neišmet iš galvos. Išmesk šitas mintis iš galvos!.kabolùs išmèsti išburti (kortomis ar iš rankos): Buvo cigonė ir išmetė kaboluskai̇̃p akimi̇̀ (akià) išmèsti kiek galima aprėpti žvilgsniu: Pievos tęsias kap akià išmèst. Vasarojus – kap akià išmèst (geras) kai̇̃p už ausiẽs (ant ausiẽs) išmèsti labai greit išgerti, išvalgyti: Alaus bitoną išmetė kap ant ausies. Išmeta vakare kruopų puodą kaip už ausies. Mano kiaulė labai greit ėda, kaip už ausies išmeta. Kai susirinko talka, tai iš karto kisielių kaip už ausies išmetėkortàs išmèsti (išsimèsti) iš(si)burti: Čigonė man išmetė kortas, kad būsiu šviesiuos namuos. Kad aš pati moku išsimest kortas!lãšinius (mėsàs) išmèsti suliesėti: Paulelius turbūt išmetė lašinius. Kožnas išmèst mėsas, kad šitokiam varge pabūtper bálkį išmèsti paskelbti užsakus: Ar daug porų klebonelis išmetė par balkį?pro duri̇̀s išmèsti išvaryti: Visai nekaltą žmogų išmetė pro durisraudõnį išmèsti padaryti, kad paraustų: Šnapšė raudonį išmeta (nuo degtinės žmogus parausta) žiñgsnį išmèsti žengti, eiti: Aš jau nebišmetu žingsnįžõdį išmèsti pasakyti: Vyras užpykęs tą žodį neapdūmodamas išmet.numèsti, nùmeta, nùmetėnusviesti tolyn, žemyn: Numetė akmeną lig balai. Boliukas vieną draugą stūmė į klaną, kitam kepurę numetė per tvorą. Numesim žiedelį in rūdymelių . Numetęs ryšulį prie uosio, pats atsisėdau šalia ir braukiu rankove prakaitą. Pliaukšt šaukštą nùmetė ant stalo ir nevalgo. O tas meškinas, parėjęs in laužą, žiūri – akmuo nuog angos numestas (nuristas), ir jau jų nėra.Parnešė paskenduolį ir numetė kaip pagalį.Su viena ranka numetęs, nė su dviem nerasi. Ką pirma numesi, tą paskuo atrasi (gera padaręs, vėliau gausi atpildą). Jį toliau numèsi, nė nusiųsi (apie negreitą žmogų).Svečias nusimetė ant suolo krepšį, nusiėmė skrybėlę. Nusimèsk nuo tvarto šieno i pašerk karves.paduoti nenoromis, nepagarbiai: Girtas prišlyvino in stalą, tai ir nùmetėm porą kiliškų – nesnorėj[o] bartis. Valgį man numetė kaip šuniui. Nùmetė penketą rublių i nuvažia[vo].Pavalgydink kaip poną, o jis tau nė dėkui išeidamas nenumeta (nepasako) užkliudžius ar pastūmus nuversti: Nùmečiau beimdamas nuo viršaus. Nuo daržinės stogo vėjas numetė vieną lotą. Storai leido, užkišė kūlėją, numetė diržą – dabar visi gaištanusivilkti (drabužį): Tuo jo tais pelenuotas drapanas numetė, aprėdė jį gražiom. Kvartūką galėjau numèst, nerodyt viešniom. O ans, numetęs ploščių savo, kėlės ir atajo Jėzausp. 1Jis nusimetė apsiaustą ir įėjo į kambarį. Eik namo, kelnes nusmesi̇̀ ir išdžiovinsi.pašalinti (dangą): Visi upeliai ir upės ledus numetė. Kai sniegą numes, tai vė darbų bus: tai ravai kast, tai buduit.Nusimetė žiemos apklotą baltąpašalinti, nusikratyti: Ma[no] tėvelis pasako[jo], kap baudžiavą nùmetė. Tegu žemė visa pasiryžta nuo savęs priešo jungą numest. Vargus nuomesk, taip ir ryšius. Nusiuntęs [Pilotas] jį Herodop, idant tą sūdą nuog savęs numestų. Ir patis ciesorius …, numẽtęs didžiavimą, stovi melsdamas.Nusimesti nuo savęs atsakomybę.atleisti iš pareigų, pašalinti, nuversti: Pirminykai neprityrę buvo, tai juos nùmetė. Nùmetė carą. Kaip šunį numetė nuo tarnystės.Aną seniūną nùmetė, ar jis pats nusi̇̀metė (atsisakė pareigų)?parblokšti, pargriauti: Eidamas su kuolabarzdžiu mintynių, kad numečiau vienąkart ant žemės, net išsitiesė!užmušti: Jautį tenumeta akmenimis bei jo mėsą tenevalgo. Akmenimis numeti tus, kurie nusiųsti yra tavęsp. 1labai nusilpninti, atimti jėgas (apie ligą): Nebesiblaškė, nebekliedėjo, bet visa išblyškusi ir numesta gulėjo. Vakar perdien vaikas numestas buvo, norėjom ir daktarą vežt. Nei nieko labai sopa, ale vat visas numestas, ir baigta.Išgėriau vieną, kitą, trečią stiklinę [degtinės] ir nepamačiau, kaip nùmetėprapuldyti, nukišti: Ir turėk tas pirštines, nenumesk. Kur nùmetėt tą kepurę, ka negalima rast?.Nusi̇̀metė kur šėpos raktas, ir dabar negalima atidarytinetekti (plaukų, lapų), leisti nukristi, nusišerti: Geras arklys ankstie nùmeta žiemos plauką. In geros ganiavos kai papuolė, plauką numetė – kaip kita karvė dabar. Medžiai, kad ateit metas žiemos, … lakštus numeta. Miškai jau buvo lapus numetę.Vilkas, kad ir plauką numeta, būdo nepametaapkrėsti (mėšlu): Šįmet užtekom mėšlo, visą lauką nùmetėm, ir dar liko. Žemė, miežiams paskirta, turi būti gera, išpurėjusi ir mėšlu numestaatidėti, netęsti (pradėto darbo): Linus numetė į šalį, ginė pri laukų.atsisakyti nuo ko įprasto: Nùmetė taboką vyrai (atprato nuo rūkymo, liovėsi rūkę) sumažinti: Po penkis metus kalėjimo nùmetė. Nùmeta mokesčius. Ka kas numèstų dešimtį metų, būtų gerai.netekti, kiek prarasti (svorio): Normaliai misdamas nepriauga ir nenumeta svorio. Per vasarą tris kilogramus numečiau.nuleisti (kainą): Derėk, maž kiek numes. Reik derėtis – derantis visad nùmetaatmesti, neįskaityti: Kai sverstat vilnas, tai numeskit ir an maišo. Turi numèst gyvo svorio ant žarnųnueiti niekais, dingti: Vienus metus sirgo, kitus teip nebėjo [į mokyklą] – teip dveji metai ir nusi̇̀metė. Atsimetus [nuo sutarties], daug nusi̇̀meta (pvz., žūva rankpinigiai) ne laiku atvesti, gimdyti: Pernai mūsų kumelė numetė kumeliuką. Ištinka nėščią moteriškę, jog vaisių numeta.smarkiai nupulti žemyn: Vanagas lyg šaute šaudamas nusimetė (nupuolė) ant balandžio.susiorientuoti, suprasti: Aš kitaip nenùmetu, ale aš tep metu, kad Stasei dešimti metai: Bolesiu dvylikti, o jy dvejais jaunesnėakių̃ nenumèsti atidžiai, įsispyrus žiūrėti: To mergiotė tai akių̃ nenùmeta nuo Prano. Nenumesk akių, ba kruopos nubėgs. Akis nenumesk į šalį (neišleisk iš akių) bė̃dą (kaltýbę) numèsti (kam, ant ko) apkaltinti, suversti kaltę: Nepakėlė – žmonai bėdą numes. Ubagai teisinos, kad esą žabali, ir visą kaltybę numetė an pravadariaus.dū́mą numèsti parūkyti: Einam dūmą numestkáušą numèsti išgerti degtinės.kortàs (kartàs, kartõms, kartosè) numèsti (nusimèsti) iš(si)burti: Prisispyrus prašo, kad jai numestų kortas, ar išloš loterijoje. Man kortàs nùmetė, kad rėksiu, ir dar akis niežti, tai jau tikrai rėksiu. Buvau numetęs kartose didelius piningus. Nusimesk kartas ir žinosi, kas pavogė tavo ožkelę. Nusimečiau kartoms, kad sena mirsulãšinius numèsti (nusimèsti) suliesėti: Žiūrėk, kaip ji lãšinius nùmetė: sudžiūvo, subliuško. Padirbtų sunkiau, tai i nusimèstų lãšiniusnuo akių̃ numèsti prastai, greitosiomis padaryti: Kitas meistras tik nu akių numeta, o nepadirbanuo galvõs numèsti pašalinti (rūpestį): Džiaugėsi rūpestį numetusi nuo galvosrãką numèsti paskirti, nustatyti laiką: Ir ponas numetė raką bylodams.vándenį numèsti (nusimèsti) nusišlapinti: Palaukiat, vyrai, numèskiam vándenį. Atsiprašau, aš biškį vandenį numèsuosžiñgsnį numèsti bėgti, žengti: Mažas arklys netoli numeta žingsnį (negreit bėga) žõdį numèsti užgauliai pasakyti, atkirsti: Gerai, ka jam užvažiavai, ba ir jis kitam dažnai nùmeta žõdį. Toks žabtus senis! Kad tik kiek, ir nùmeta žõdįpamèsti, pàmeta, pàmetėprapuldyti, pragaišinti: Pamèst pàmečiau, o rast neradau. Radau pamestą kely. Pametė grašį. Ir pàmetė žirgužėlis plieno padkavėlę. Karvė lenciūgą pàmetė. Kurs žmogus iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir jei vieną pamestų, ar nepaliekt devynių dešimtų ir devynių girioje ir eit pamestospi, ik ją atranda?.Eina kaip pinigus pamẽtęs (labai nusiminęs). Jam rublis dabar pamestini (nedideli, nebrangūs) pinigai tėra. Už pamestinus pinigus (nebrangiai) nupirks. Visa tai buvo parduodama kaip paprastai pamestina kaina (labai pigiai). Su tokiu žmogum nei radus, nei pametus. Geriau su protingu pamest, nei su kvailu rast. Nesidžiauk radęs, nedejuok pametęs. Liepė savo nepamesti, o svetimo nenorėti. Kas ieško pyragų, tai pàmeta ir duoną. Dugnelį pametei (sakoma pagadinusiam orą). Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirado mėnuo, sugaišino saulė (rasa). 1pamestinai̇̃ labai pigiai, pusvelčiui: Šiandie žąsys turguje buvo visai pamestinai̇̃. Į rudenį pamestinai̇̃ tų karvių bus [turguje]. Ans pamestinai̇̃ javus parduoda. Turėjau žuvis pamestinai̇̃ parduot – bijojau, kad nesugestų.Pamesys piningus – įsikišk giliau. Kažkur sagutę pasi̇̀mečiau. Pamečiaus adatą ir nebrandu.Mano peilis čia kažkur viduj pasimetė (dingo). Sumauk pirštines, kad nepasimestų̃nebematyti, išleisti iš akių: Šuva kiškį pametė (pametė jo pėdas vydamasis). Pametu kelią, paklystu. Važiuodami pametė kelią ir išvažiavo ing tankų karklyną.Pametęs kelį, keiksi takelįprarasti, nustoti, netekti: Katram rodu savo pamèst (nė vienas nenori savo prarasti)!. Kodėlei eš jus (sūnus) abudu vieną dieną pamesčiau?. Ką surinkimas per šio nabašninko atstojimą pameta, jo klausytojai žinom geriausiai. Jų karvė atariją pàmetė (nebegromuliuoja). Jau mūsoji žalė pàmetė gromulį – musintais sirgs. Pakeikiau, kad karvė pieną pàmetė (nebeduoda pieno). Pàmečiau balsą, užkimęs. Ant senatvės apetitą pàmetėt. Jis jau negal atsidvėsti, jis žadą pamẽtęs. Jis jau sąmonę buvo pamẽtęs. Jis savo akių žiūrėjimą pametė. Motina, pametus kantrybę, verkė diena naktis. Garbę pamẽtęs – viską pamẽtęs, tai jau paskujęjis. Drąsos nepametęs. Dievabaimumą pameta. Po ligos visai pamečiau atmintį. Saulė ir mėnuo skaistumą pames. Duok į vandenį numirti žiuvei – spalvą pamès, duok į sausą – spalva paliks. Medžiai želmenį jau būtinai pametę. Medis lapus pamẽtęs. Moterišką pavardę pàmetei [ištekėjusi]. Abudu vaiku savo kalbą (tarmę) pamẽtusiu (užmiršę) nusikratyti (kokiu jausmu, įpročiu ir pan.), nugalėti (kokį polinkį, jausmą ir pan.): Aš tą rūpestį pàmečiau. Pati pametė savo pyktį, ir anys abu labai gražiai pragyveno savo amžių. O patys savo ydą pamesti nenoriam. Pagimesk griekus. Lapė, pamẽtus išgąstį urve, pradėjo klausinėt. Sarmatą pamẽtus, reikia nusivilkti. Pamẽtę gėdą, į kašes krovė.Ligą pamèsti. Jis drugį pàmetė (nebeserga drugiu).Pono nepavijęs, mužiko (storžieviškumo) nepametęs.atsisakyti ko: Kaukus, žemėpatis ir lauksargus pameskiat, visas velnuvas deives apleiskiat. Pametė Dievą. Naujo tikėjimo kunegai privers jus pamesti savo kalbą, o lieps mokyties vokiškai ir lenkiškai. Svetimoms šalėms tą paprotį pametus, žemaičiai ilgai dar nemetė. Nepameskite būdo neraugin[tos] duonos. Jau pameta (nustoja vartoję) tokius pavadinimus. Zdramys pametė taboką (neberūko).Ne žmogus griekus pàmeta, bet griekai žmogų (senam neberūpi tai, nuo ko jaunas negalėjo atsisakyti). Prie ko priprasi, sunkiai pamesi. Ir saldu radus, reik pamèstatsiskiriant, išvykstant palikti; nebebūti drauge: Pàmečiau žmoną, pàmečiau vaikus, pàmečiau visą gaspadorystę. Oi tu, mergele, gali suprastie: ilgai mylėjus, sunku pamèstie . Tad mokytiniai jo, pametę jį, visi pabėgo. Kaip tik kareivis subirbino birbyne, tuoj skerdžius, pametęs galvijus, pradėjo šokti. Nemitusi motina pametė ją ir ejo viena namo. Tas gizelis su tuo kriaučium susipyko ir pametė jį. Tokiuos mažus vištelius višta pametė (nustojo vedžioti).Žmonys, bijodamys nelaimės, pametė butas ir dirvas neartas, o kur pakliūk po miškus slapstės. Ponai pàmetė dvarus, išbėgo. Ne vieną kartą baudžiaus slapta namus pamesti.Liga nepameta (nesibaigia, nepraeina), ir gana. Šįmet ta sloga pames, pames, tai ir vėl. Vakar sekmą hadyną drugys jį pametė.Dirbkim, kad duona nepamèstų (vis būtų, nesibaigtų). Valgyk, kad dūšia kūno nepamestų. Valgyk, kad kailis kaulų nepamestų. Gaila kap busilui bala pamesti. Jau utėles esam pamẽtę (švarūs).nepamestinai̇̃ Eikš, širdait, tave bučiuosu, nepamestinai globosu.Jis gyvena pasimetęs (išsiskyręs) su pačia. Ana buvo su vyru pasmẽtus, paskui vėl suejo draugėn. Pasi̇̀metė tai pasi̇̀metė, ale kur vaikai dėsis?. Pagyvenau aš su juo tris metus ir pasi̇̀mečiaunutraukti, nebetęsti (darbo, pareigų): Išblyškusios merginos, pasilenkę, pajuodavę seniai ir jauni vaikinai, – visi aprūkę, paišini, ką tik darbą pametę, fabrikus palikę. Nė pusės darbo neišvaręs, pametė. Dirbęs dirbęs negi pamesi̇̀. Visus darbus pamẽtusi, reiks dumpleles dumpti. Visa pamẽtęs, šokau atrašytų. Reiks, pamẽtus visa kas, važiuot. Pameskitek šitą be reikalo barnį apie vyresnybę. Pametu, paliauju prietelystę. Kiti, pametusys kunegystę, gyvena it šiaipjau žmonys. Voveris paseno, Levui įkyrėjo, metas buvo pamesti tarnystę. Būtum pamẽtus aveles (atsisakiusi aveles prižiūrėti), būčia nubraukęs vasaros darbą. Kad visur nei metų neišbuvai, pametei ir pametei (pasitraukei iš darbo, atsisakei nuo tarnybos), kiek žinom.Karui kilus, pamesk valgį, galąsk dalgį.Skripkelę rankon, smičilėlį antron, visi darbai pasimetus, reiks kazokas šokti . Jis pasimetė pats (metė tarnybą) (paprastai su bendratimi ar veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu) liautis, nustoti ką darius: Kai pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo. Daktarai pametė ją gydę. Oi, pamesk pūtęs, šiaury vėjeli, oi, pamesk baręs, šelmi berneli. Pamèsk, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti. Pamèsk tu niekus tauzyt. Ir pàmetė jam dantį sopėję. Nėra lietaus – pàmetė augt dobilai. Kad labai kieta, tai pamesk [aręs]. Ir kuomet jis degtinę pames gerti!. Kad drugys pamestų žmogų krėtęs, reikia balną uždėti ant ligonio . Bus du orkestrai: vienas pàmeta – kitas grajija. Pamesk (duok ramybę). Pamesk tu koc, nei su tavo vaiku buvo kas, nei bus.Buvau pradėjęs rūkyti, bet dabar pasi̇̀mečiau. Taip užsidegęs dirbo ir dabar jau pasi̇̀metė. Geria? Dabar, sako, pasimetėpalikti kur (pačiam nueinant): Arklius pamèsme krašte miško. Senus arklius pririša ir pameta, ir nueina namop. Bobos dukterys ją papjovė, apmetė laužu ir pametė tenai. Prisakė savo tarnams išvežti pusčion girion, kur niekas neužeina, ir pamest. Čia nerasi, kai pamesi̇̀.Kap eisi, tai vieną pirkią pamesi̇̀ (praeisi), o kita – jospadėti, paskirti, palaikyti kokiam reikalui: Pamèsk sėklai bulbų. Šitą pamèsk del veislės. Ar gana bus tau šero, kad tiek gyvuolių pàmetei žiemai?. Kap daug pàmeta bitėm maisto, tep pačia negerai. Brachaunius grašius nupylė, o gerus grašius pàmetė. Šluostykis, šluostykis ir man galiuką [sauso rankšluosčio] pamèsk.Pasimečiau dvi aveles žiemai. Man duo pusę, o pusę sau pasmèt'. Aš pàsmečiau pieno.palikti, neimti, nešaukti: Dar metus pamès mane (nešauks į kariuomenę): motina nesveikatinga, sesutės mažos. Buvo pamẽtę (atleidę nuo karo tarnybos) an metų, o paskui vėl sugrinėatiduoti, palikti kam: Atsiminė bočis, kad jam kūmas pàmetė arkliuką. Anys pàmetė mum daug knygų. Aš jam pamèsiu [pinigų], del jo čia davėpalikti vietoje, neleisti išeiti: Nieko nėra namie pamèst – visa šeimyna [vyras su žmona]palikti kokioje būklėje: Vaikai duris pàmeta (palieka atviras) dažnai, ažtat ir musių yra. Vartus pàmetei atkilusnetyčia išsiskirti (ppr. žmonių būryje), nebesusirasti, nebematyti kits kito: Ėjom sykiu, ale nė nepamačiau, kai pasi̇̀metėm. Traukėmės kartu su broliu, bet paskui pasimetėme. Pasimetėm abu ir ieškom vienas kito. Ar pasimetei nuo ko?. Pasimečiau su vaikais.Atsisveikinę su šeimininkais, jie paliko stepėje pasimetusį (atsiskyrusį nuo kitų) kaimelįpaklysti: Buvau girio[je] pasimetęssuglumti, nebesusiorientuoti: Aš sustojau ir stovėjau išsižiojęs ir pasimetęs: visko mačiau savo gyvenime, bet verkiantį vyrą…. Net ir Povilas, už kitus turįs daugiau patyrimo, labiau subrendęs, kažkodėl lemiamu momentu pasimetė, neparodė ryžtingumo, iniciatyvos. Išsigandau, pasi̇̀mečiau, visiškai nieko nebenutveriu. Tokioj daugybėj darbų pasimetė, nebežino, ką darytistaigiu judesiu padėti kur, numesti: Gervė, įkišusi savo ilgą kaklą į gerklę vilko, ištraukė kaulą ir pàmetė ant žemės. Paleiskie žirgelį ant pūdymėlio, pameskie žiedelį ant rūdymėlio . Tai išgirdęs, brinkt pamečiau ant stalo jam pusę auksino. Po troba pàmetėme (po slenksčiu padėjome) vieną plytą. O kaip jau nebebuvo vandens plėčkoje, pametė ji bernelį po medžiu.Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi. Iš jo žmogus tai velnio neštas ir pàmestas (nedoras, prastas). Vilko neštas ir pamestas.Danielius įėjo į karčemą, pasimetė pas pečių maišą su knipeliais. Oi tu svotai, tu begėdi, žiūrėk, kap tu sėdi: šalin barzdą pasimetęs, tiekiai mėsą ėdi . Kap sunyksta dūkt, pasi̇̀meta (nusivelka, nusimeta) i šverneliusnumesti po kuo: Caras Aleksandras važiavo, ir jam bombą po karieta pametė.įmesti, įdėti: Pamèsk da malkų po pečium. Nekietai užminkiau [duoną], led po pečium pàmečiaupaduoti, padėti ties kuo kam naudotis: Pamèsk kiaulėm lapūkų. [Martynaitis] sugraibstė pirštais arkliams pamestus dobilus, sumetė į vežimo galą. Pamèsk arkliam glėbelį šieno, beką tep krankso. Išėmė Savelina iš savo ryšuliuko pyrago ir pametė šuniui. Kokis galuosa gaspadorius, kad dalios vištai saujelės miežių neturi pamest. Netink vaikamus imti duoną, o aną šunims pamesti.Nė šuo, nemandagiai kaulą pamestas, uodegos nevizgina.Vakare burokų karvėm pasimetapakloti, patiesti: Pamèsk čia lupatą – daug [v]andenio. Pamèsk (pakreik) arkliui šiaudų po kojų.Visa pametei po kojomis jo … ir gyvį lauko, ir paukščius oro.Pasmetęs šienykelį po šonu, ažusnūdau. Pasmeta kokį ryzą an sklepo ir guli.Ka neturi kur, šikną pasimèsk an žemės i atsisėsk (sakoma nerandančiam kur atsisėsti) padėti netvarkingai, ne vietoje: Pameta kas kame kur kokį daiktą, pasku ir męsk pusę dienos. Kuris kame ką turėjo, ten ir pametėleisti iškristi, išmesti: Papyko jis kerštu ir pametė tablyčią iš savo rankos.pajėgti, galėti mesti tolyn: Prieš vėją nelabai tepamesi̇̀padėti (kiaušinį): Gūžinėja kap višta, ieškodama, kur kiaušinį pamesti. Gegutė neperi savo vaikų, prie kielės pameta.padėti ne vietoje (kiaušinį): Jau antra diena margoji pameta kiaušį. Mūs raiboji jau tris kiaušinius pàmetėpasikišti (po pažastimi): Veselion eit – tai ne pirtin: vantos, pasmetęs pažastin, nenusneši. Vasarą pasmetei vaiką ir eini rugių pjautišgerti svaiginamųjų gėrimų: Štyvai pasimetęs.užpulti.vykstant pakeisti kryptį, pasisukti (į šalį): Pasimesk po kairios ir anteisi trobelę. Ans pasimetė į šalį, o mes sekioties ėmėm, gaudytilįsti, kibti, šlietis: Pasimeta ir ana an kavalieriusužsidegti, pasiryžti ką padaryti: Krūpaudamys, idant Alcibiades, pasimetęs išliuosuoti savo ūkę, neišsikeltum į naujį Viešpatį. Vokyčių meldžionys, krisčioniškos tikybos aitra pasimetę, norėjo kalnėnų ir žemaičių tuo pragumu ne vien lobį ir žemę pasavinti, bet dar pačius nuvergtidėtis kitokiam, apsimesti: Žmona pàsmetė gera. Durniu pasimetusi, nešė maišą. Pàsmetė liga (apsimetė sergąs). Spąslus į ranką paėmęs ir medinčiu pasimetęs, nuneša į Persus. Pasimetęs eitąs ligonio lankyti, laimingai parsigavo par rubežiųprisigerinti: Tai kad nor būt gražiai pasmẽtęs tiem palicijantam…atsigimti į ką: Mano visi vaikai pasi̇̀metė po tėvudvãsią pamẽtus (ką daryti) labai greitai: Dvãsią pamẽtus einugálvą pamèsti suglumti, negalvoti, apkvaišti: Tik niekad nereikia pamesti galvos!. Nieko nebežino, visai pametė galvąkáulus pamèsti atsigulti: Ka nuvargus, tai bet kap káulus pàmetu, i geraikójas pamèsti labai nuvargti: Aš buvau didžiai greita – pàmečiau kójaspil̃vą pamèsti apie labai didelį juoką: Bet jau gali pilvus pamestiprõtą pamèsti apkvaišti, suglumti: Nelaimėje pameta protą ir nebežino, kas darytižõdį pamèsti trumpai, griežtai pasakyti: Žõdį pamèsu ir eisupapamèsti, papàmeta, papàmetė palikti: Prastas žemes papàmetėparmèsti, par̃meta, par̃metėpargriauti, parblokšti: Parmetu ką, bloškiu žemėn. Mažas, o didelį par̃meta. Daugiausia tai einam veltynių, ir aš beveik visuomet parmetu jį apačion. Jis velnio nestengęs parmest. Po didesnės vėtros arba audros reikia lauką apžiūrėti, nes būna daug parmestų ant žemės pėdų. Vėjas par̃metė rugius [lauke sustatytus].Juozas, parsimẽtęs aną ant žemės, ėmė smaugti. Jonas, išgirdęs, kad jau ponas supyko, parsimetęs išrėžė jam tris diržus iš nugaros.parpulti, prikristi prie žemės: Pailsęs jis parsimetė ant žemės. Jis parsimetė ant žemės ir, ausį pridėjęs, klausės. Lapė, už akių užbėgus, parsi̇̀metė šalia kelio išsišiepus, neva negyva. Visi parsimetė ant kelių. Dabar parsimeta ji vyskupui Nonui prie kojų, apkabina jo kelius.greitai pareiti: Ten viena motriška par̃meta teip staigiaipérmestimetant nusviesti per ką, per kieno viršų: Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gan greit galėtų permesti arklį per stogą. Jeigu per bičių avilį permesi zuikio koją arba kiaulės mėšlą, tai bitės išnyksta . O aš jam užduosiu sunkų darbelį: parmest akmenėlį par jūres mareles.Ar neparmes kas it mėšlą par koją.greit perdėti, perkelti iš vienos vietos į kitą: Nešikai stabtelėjo valandėlę kartims ant kito peties permesti. Kartais prekės reikia iš vieno vagono permesti į kitą.greit nukreipti, perkelti į kitą objektą (akis, žvilgsnį): Reik akį pármesti nu lapės ant šautuvo, kiteip prašausi. Nuo Žemės permeskime žvilgsnį į Mėnulįuždėti taip, kad persisvertų per ką: Permetę švarkus per petį, užsidėję dalges, šnekučiavo, kiek padaryta šiandien. Senukas šluotas suriša ir parmeta par kartelę. Jis sėdėjo, permetęs per kelį koją.Kazys lengvai persimetė per petį obuolių maišiuką. Jis nusivelka jaką, persimeta per rankos staibulą. Pérsmet[ė] vyžus per petį i nuė[jo] šalčio ieškotnutiesti skersai sujungiant dvi puses: Tas tiltas buvo permestas per gilų upelį. Per bedugnes nuo vieno kalnagūbrio ant antro permesti kabantieji tiltai.Pérsimesk lieptą per griovį, o paskui tik eik.pertverti: Priemenę pérmetė per vidų, tai vienam šone padarė kamarelę rūbam pakartskubiai perkelti, pergabenti: Kariuomenė geležinkeliu buvo permetama į šiaurę. Šiuo metu visa darbo jėga permesta miško medžiagai gamintiperversti, apversti: Dar sykį šiandieną pérmesme, ir būs dobilai sausi, galėsma vežtigreit peršokti, persiristi: Vienu galingu šūksniu milžinas kraujalakis (liūtas) persimeta par žiogrį pasiimti sau tinkamą auką. Tik opc ir pérsimetė per turnikąpasukti, pasiduoti kita, priešinga kryptimi: Kiškis bėgo į rugius, staiga pérsimetė į mišką.Jis paskui persimetė į inžinerijos skyrių ir baigė jį 1914 metais.pereiti, perbėgti į priešo pusę: Jis pérsimetė priešų pusėn. Kas persimetė į kapitalistų lekajų lagerį, iš to nieko gera laukt negalimapereiti į kitą objektą, apimti kitus: Ugnis bematant persimetė į garažus ir grėsė pačiam fabrikui. Blakės pérsimetė į kitą kambarį. Džiaugsmas ir juokas persimeta į priešakinius suolusperimti, apimti visą: Pármetė muni didis karštis, silpnumaspargriauti: Aš kitą sykį ir vyrišką pármesu, dėsu an žemės.Pársimetė ant slenksčio ir priplakėeiti imtynių, persiristi: Einam pársimesti, matysiam, katras esav stipresnis. An pievukės minkšta, tai bus gerai eit pérsimest. Eikše, persimesiva sykį!.pasivaikščioti, pajudėti: Einam pársimesti. Sustingau pri knygų besėdėdamaspakelti, įveikti ligą: Bene pármes, jug dar toks jaunas. Parnešė liekarstų, dėl to teip greitai i pármetė. Ar ana pármes ligą (nugalės ligą, pasveiks), ar mirs.Liga aną pármetė (liga persilaužė, pakrypo į gerąją pusę), eina geryn. Išgys dar, pármes aną ligapaskubomis kiek paduoti (pašaro): Galvijam pérmesiu ir ateisiu. Iš kur tos karvės duos pieno, jei per dieną parmeta po glėbelį šiaudų, ir viskaspakartotinai kiek pakurti, perkurti: Dar reikia pérmesti pečius – neiškeps duonapakeisti (plauką): Pármes plauką beaugdamaspasikeisti kuo, pasimainyti: Permetėm arkliais. Mes permeskim kailiniaisskubiai persirengti, persivilkti: Va tuoj pérsimeta kitais rūbais ir važiuoja. Palūkėk mažą brydelį, aš noriu drabužius parsimestipasidaryti kreivam, išsilenkti, persisukti, sukrypti: Labai nedžiovink lentų, ba pérsmes. Kaip gavo drėgnumo lenta, ir pársimetė. Skiedras reikia iš viršaus prislėgti, kad džiūdamos kuo mažiausiai persimestų. Pársimetęs skietas, stalas, durys. Durys pérsimetė, neužsidaro. Žalio medžio padirbo [komodą], ir pérsimetė. Mestuvai visiškai pérsmetę ir audeklo negalima apmest. Žiūrėk, kad nebūtų pérsimetę muštuvai. Nelaidyk žirklių, būs ir pársimetusios. Kerpant avis nereikia žirklių peržergt – žirklės persimeta. Parsimetęs dalgis.persikreipti, susiriesti (apie nesveiką žmogų, gyvulį): Ko vaikščioji tep pérsimetęs, lyg sulaužytas?. Kartą atvarė į lagerį tokį persimetusį, apykreivį pilietį. Ta motina jos pársimetė, sulinko. Tai menki jūs paršai, net pérsimetę.perkristi, suliesėti: Tu jau visai pérsimetei, tik skūra. Simas po ligos labai pérsimetęs. Kiba gert nedavei visądien bėriu[i], kad tokis pérsimetęsperžvelgti ką parašyta: Norkūnas greitosiomis permetė raštą, ir jo veidu nejučiomis perbėgo šypsnys. Permesk antrąkart, ba galėjai apsirikti pirmąkart skaitydamagreitomis užvalgyti, užkąsti: Permeskit šio to ir važiuokit dobilų vežtų: lietaus ateinagreitomis sukalbėti (poterius): Na, dar reikia permest kokį poterį, paskum gultis. Permesiu „Tėve mūsų“ ir einusulošti (kortomis): Sėski, permesim kokį sykį kitą, – gundė pašydamas kortasper daug įmesti, įdėti: Pármetė mergė putrą (persūdė), sūra be galo. Druskos neparmesk, kas bevalgys parmestąkurį laiką mesti apmatus: Audeklą pusę dienos pármečiausuklysti metant, perkelti apmatų siūlą, padaryti perlanką: Kad sustoji bemesdama, galia greit pármesti. Šiaip galiu mesti – nepármesiugrasinti, priekaištauti: Be reikalo tu pármetei anamakimi̇̀s (akià, žvilgsniù) pérmesti greit peržiūrėti, peržvelgti: Vilius dar kartą permeta akimis savo laukus ir apsisuka grįžti namo. Pérmetei akimi̇̀s žmogų ir žinai, ko jis vertas. Atsinešė laikraštį, permetė akimis užsienio žinias. Pinigų nei neskaitė, tik akià pérmetė. Kas tau?… – kartą per pusryčius paklausė Antaną tėvas, žiūrėdamas jam į akis, iš pradžių permetęs jį žvilgsniu nuo galvos iki kojųakimi̇̀s (žvilgsniù, žvil̃gsniais) pérsimesti pažvelgti vienam į kitą, susižvalgyti: Vyrai pérsimetė akim̃ ir viską suprato. Grovienė persimetė žvilgsniu su Sonia. Tėvas su motina žvilgčiojo į sūnų, persimesdavo daug reiškiančiais žvilgsniais ir tarp savęsal̃kį (bãdą) pérmesti kiek pasisotinti: O kad jau alkį permetė, seniukas vėl pradėjo kalbėtiper bálkį (per bažnýčią) pérmesti paskelbti užsakus: Jau Norvilaitę pérmetė per bálkį. Tepermes jus kunigėlis per bažnyčiąper lū́pas pérmesti suvalgyti: Permetei per lūpas kur ką, i geraižõdį pérmesti; žõdžiais (žodžiù, po žõdį) pérsimesti trumpai pasikalbėti: Pármesiav žodẽlį ir parsiskirsiav. Kaip eini darbuosna, tai porą žõdžių pérmeti. Likusį kelio gabaliuką juodu pravažiavo tylėdami, retkarčiais persimesdami vienu kitu žodžiu. Persimetęs keliais žodžiais su čia pat buvusiais eisenos tvarkytojais, Arvydas vėl priėjo prie Poderio. Jiedviem pakako persimesti po vieną žodį – ir viskas buvo pasakyta, suprasta. Nė nebuvau sustojus, tik iš tolo po žõdį pérsimetėm. Buvo dar tik pirmosios jų draugystės dienos, ir tai persimesdavo aštresniais žodžiais (pasakydavo vienas kitam aštresnį žodį). Dėl balandžių auginimo net kaimynai žodžiais persimeta (susibara, susižodžiuoja) pramèsti, pràmeta, pràmetėnumesti pro šalį, nepataikyti: Kam teip tolie pasidėjai krežį – daug bulbių prameti pro šalį.Iš toli negali pataikyt – pro šalį prasi̇̀metapraskleisti į šalis, praskirti: Svotas [kvailą] primokė, kad, sako, kai atsisėsi ažustalėn, tai pramèsk palas.Ėjau prasimesdamas nuo tako žabuspasitraukti į šalį: Kap važia[vo] automobiliu, tai tiktau žmonys prasimet[ė], prasimet[ė] šonan – padarė jam kelią. Ale ir skrido! Ledva pràsmetėm iš keliopasidėti: Pas kaimyną prasimetė [daiktus], kad nepragertųpadaryti išlaidų, praleisti (pinigus): Visi anys daug pinigų pro šalį prameta. Begrodamas kortom daug pinigų pramečiau. Pràmečiau (pragėriau) par naktį dešimt rublių.turėti nuostolio (pinigais): Šiandien pràmečiau pusketvirto rublio (antrąkart turėjau apmokėti sąskaitą). Pavasarį duos brangiau už cibulius, o jei dabar parduosi, tai pramèsi. Anys karvę meste prametė (pusvelčiui pardavė). Pramečiau šnapšę bevarydamasprarasti, netekti: Pràmečiau pensiją, išejusi iš kolkozo. Sakė tave karčemėlėj vainiką prametus.praleisti, pražiopsoti: Vieną dieną pramèsi [derlių valant], nūstolį turėsi šimtą (šimteriopai didesnį) prakišti, apsigauti: Už jo eidama nepramèstų – vyras darbinykas, ne girtuoklis. Ji tai pràmetė su tom ženybom. Dideliai pramečiau, kad tos karvės nepirkau. Prametė pigiai pardavęs. Pramečiau šituo rozu, n'ale daugiau tai jau nebūsiu toks durnas.Aš labai prasi̇̀mečiau, kad ėmiau šitą vienasėdį.pralaimėti, pralošti: Būčio nukirtęs, o dabar pramečiau [lošdamas kortomis]. Matai, pràmetei (pralaimėjai lažybas) – atiduok pinigus!.Kad tu visiškai nemoki kortom grot, vis prasi̇̀metiper daug duoti, dovanoti (pinigų): Pradžios gyvenimui aš jam penkis šimtus išmečiau, bet turbūt per daug prasi̇̀mečiaulošiant kortomis apsižiopsoti, ne taip išmesti, išmesti anksčiau reikalingą kortą: Pràmetėm gilius kaip žiopliai. Dabar tai jau pralošiu, ba gilių devynakę pràmečiau. Saugokis, nepramesk kortos grodamas.Kad nebūčia prasimetęs, būčia išlošęsbaigtis, praeiti (ligai): Liga jau pràmetė, t. y. praejopasišalinti, pasitraukti: Tokiam laike visi kur nors prasi̇̀metaišsiskirti iš kitų kuo: I prasi̇̀metė vienas iš to būrio negalįs srėbti rūgšto pieno. Ana prasimetusi pro visus, nesutelpa su visais. Aš prasimesiu, meistru būsiuprasimanyti kokį reikalą, priežastį kur einant, turint visai kitą tikslą: Pirmą sykį visada piršliai atvažiuoja ko nors prasimetę: ar avižų pirkti, ar kelio klausia. Petras tik degtukų prasimetęs atejo, o jam rūpėjo paklaust, iš kur piršliai buvo. Reikia ko nors prasimest eit miestan. Turi ko prasimèst: nueis žibalo pasiskolint – gaus alaus. Kuo čia prasimetus ir nuėjus pažiūrėti Rapolienės?. Pasikvietė tad Vaclovą, prasimetęs brolyste, norėdamas jo privilioti ir nužudyti. Atvažiavo prasimẽtę, kad avis išbėgo. Ažejau prasmẽtęs būk tai karvės pirktų. Tetulė atėjo prasmetus, ana labai sukta. Pasiėmėm pinigų, einam į Truskavą dažylų pirkt prasimetękaip nors įsigyti, prasimanyti ko: Prieš sukeltuves svotai noria prasimesti (prasimanyti pinigų išgertuvėms) ir vagia gyvolius nuo kaimynųprabūti, praleisti (laiką): Vieną sparną pasklosiu, kitu užsiklosiu, vis tą žiemelę pramèsiupradėti ką daryti: Jijė prametė kalbą, t. y. pradėjo besiedąpadėti pamatus.[K], paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu): Prametu, ažutrinu viralą. Sriuba neriebi – jau lašinius pabaigiau, neturiu kuo pramèsti. Pramesk kopūstus nes (nors) del akių. Kisielių pràmeta sviestu ar lašiniais. Liepė valgyt tik avižienę košę, sviestu pramestą. Tep nieko neturiu nei kuoj puodo pramest.Oi, sunki mergaitė! Numirtų, tai žemę pramestų̃ (patręštų).Gražumu puodo nepramesi.Kai reikia, tai ir tuo trupučiu prasimetibė̃dą pramèsti apsimesti, prasimanyti: Nenorėdamas eiti į alų (į balių), pràmečiau bė̃dą, kad sergužemýną pramèsti numirti: Kad aš būtau maža žemyną prametus, anižėli (negu) tokį vargą vargtžõdį pramèsti pasakyti ką nereikalinga, prasitarti: Dabok, nepramèsk žõdžio, ba sarmata bus paskuiprimèsti, pri̇̀meta, pri̇̀metėnumesti iki tam tikros vietos: Kartais permesdavo, kartais neprimesdavo ir retai kada pataikydavo į taikinį.Neprimesi su kepure – toki eilė pri biliotų!.primetamai̇̃ Pasitraukęs nuo jų akmenimi primetamai.primestinai̇̃ Nė iš tolo, nė primestinai̇̃ negal prieiti pri agurkų – varžos pirkliai.Susitraukė prie kelio minia, kad nei su kepure neprisimesi, nei grūste neprisigrūsimetant iš tolo paduoti: Ilžė primetė jai raktus ir pati nusisuko į langą. Tai plikai panai karalius primetė ploščių apsivilkti . An smerties vedama, šaukė brolius į pagalbą, ir atlėkė devyni varnai kriunkdami. Tiems ji marškinius jau veik gatavus pri̇̀metė. Man prišaukė, kad jam kartę primesčiau. Matrozai jiems lyną primetėdaug pridėti metant: Iš markos primetė didžiausią krūvą žemių. Kas gi taip daro: pri̇̀metė, pri̇̀metė be jokios tvarkos!.Pri̇̀smetė tų [rugių], katrų jis nori.prikrauti, pripildyti metant: Primetė pečių medžių. Pri̇̀metėm pilną rėčką bulvių.Netrukome prisimèstie vežimą žvyriausdaugiau, dar įmesti, įdėti (malkų į krosnį): O kad baigia kūrintis, o dar neužminkyta! Primèsk, dar tepasikūrinapridėti, prikrėsti prie ko: Kalkių prie sienos, žemių prie medžių primèsti.Plyšius užlaistyti, primèsti.paduoti po truputį, retkarčiais (pašaro): Jei kada pri̇̀meti kokį gorčių avižų, tai ar tokiu arkliu greitai važiuosi!. Gal kiaulėm ką pri̇̀metėt?. Gyvuliam – kap Dievas davė: pri̇̀metė – nepri̇̀metė, bile jis pavalgęs. Žėdnas nenori valgint, tik kap šuniu primeta. Turėjo žolę vargingai suieškoti arba svėres rankiot, kad tikt vakarais savo melžamoms karvėms ką primesti galėtų. 1duoti dovanai, iš malonės: Pasidalino anie broliai turtą tėvo, o tam kvailiui tik primetė tokį mažą veršiuką . Pirkit knygas, tai ir aš primesiu kokį skatiką. Tetulė dažnai pri̇̀meta po rūbelį. Kad būt župonuką davę, o dar̃ pri̇̀metė kokį (seną). Džiaugėsi kaip išalkęs vargdienis, plutelę primestas. Džiaugiasi primestas kokį menką grašgalį. Niekados nevilkias, kad tiesiog iš dangaus tau ką primes. O tai visa bus jumus primesta.Šiąnakt mums sūnų Dievas primetė (mums gimė sūnus).duoti šiek tiek atsilyginant: Vaikams už žąsiagonę žadėjai puspūdį rugių primest, tai kur tie rugiai?. Pri̇̀metė ben kiek už tuos daiktus. Motinai kepaluką pagrandelį primes ir lieps vaikus supti ir namie būti. Primesk kelis rublius, i pažiūrės tau tą karvę. Kad nieko nesušnekėjai, tai primes tau kelis rublius, ir galėsi džiaugtis.dar kiek primokėti, pridėti: Aš tamstai savo karvę parduosiu, jei dar porą rublių ant uodegos primèsi.Tu dar primestumi (pridėtum bausmės), kad galėtumiprievarta priskirti, įbrukti: Gegužės vargas – kur svetimą lizdą surasti, kam savo vaikelį primesti. Primetė kaip gegužė kielei vaiką. Ar anas tau mergos primestas, ar giminietis?. Jam arklys primestas. Kam tu man svetimą bėdą pri̇̀meti?!. Negi gegulė esi, kad savas bėdas kitam primestum!. Jie mums primeta savo skonį. Tarybų Sąjungai karas buvo primestas . Čia turime kelius sakinius, kuriems trūksta veiksnių, ir – kas svarbiausia – tų trūkstamųjų veiksnių čia nė neprimesiprijungti, priskirti: Klaipėdos kraštą prie Lietuvos pri̇̀metė. Šiaudviečiai buvo primesti prie Užpelkių×užmesti 32: Kiekviename žingsnyje man primestų, kokią malonę man jos sūnus padaręs ir kad aš jo neverta. Jau ma[n] pri̇̀metė, kam leidžiu su eržilu dirbt. Nė vienas nepri̇̀metė, kad aš neteisinga, tik tu. Kas jūsų gali primesti man nuodėmę?. Dabar man tą patį pri̇̀meta: sako, kad ir aš kartu su jais sūrius vogęsgrąžinti sugadintą daiktą tam, kas jį sugadino, išreikalaujant jo vertę: Negerai pasiuvo kailinius, tai pri̇̀mečiau. Visi stebas, kad tu to audeklo audėjai neprimeti. Mergos sutepė jos skepetą, tai ir pri̇̀metė jomapsimesti daug metmenų: Kada beišausi tiek drobės prisimetusi?paskubomis apsisiausti, užsimesti drabužį: Prismesk kokia skara – lauke labai vėjas pučia. Kap jam nešalta: tik su marškiniais ir skrebukais prismẽtęspriglausti, prikišti (prie žemės): Primès galvelę in žemę, i užgirdo: jau velniai dunda .priglusti, prikristi (prie žemės): [Moterys] meldės, vos ne visos klaupusios ar pri grindų prisimetusios. Jūs tokio bijokiatės, kurs, pri žemės prisimèsdamas, pilvu slinkdamas, pažemiais eit. Ne tiek ji grėbė, kiek graudžiai verkė, int margo grėblelio pasiremdama, prie juodos žemelės prisimesdama. Nė prisimetus (prisikišus) negal matyti – toki tamsi naktis. Paršelis prisimesdamas (labai godžiai) ėda jovaląprisiglausti, pasislėpti: Kai pradės lyt, kur tu prismesi̇̀?. Čia zuikis prisimes, dėl to aš i padėjau tą šaką lapuotą. Prisimèsti norėjo už medžių krūvosprisigretinti, prisidėti, pritapti: Svetimas šuo prisi̇̀metė pri munęs: kur aš, ten ir šuo. Einant vakare prisi̇̀metė kažkoks žmogus. Gavau pabėgti, kol atsikračiau. Norėjo ir jis prisimest prie mūsų kompanijos, tik močia neleido. Aš prisimèsiu, ir ans nuveš muno grūdus su savaisiais į malūną.prikibti, prisigretinti, prisimeilinti: Reiks atstoti nuo mergaičių, prisimesti prie našlelės. Ta mergė prisi̇̀metė pri to vaikio.kur prisiglausti, apsigyventi: Likus našle, prisimetė prie brolio ir gyvena. Gera jai, prie bagoto našlio prismetus. Neturiu kur prisimesti. Kažkieno rudas katinas pri mūsų prisi̇̀metėprikibti (apie ligą): Ažusikrečiu, prisimeta manęsp liga. Kano, ar jau liga kokia prisimes: taip nesigali, nei valgyt norisi. Prisimetė džiova, ir mirė. Ilgai vartojant taboką, prisimeta nosies sloga. Prisimetė jam po tam gelta.Buvo prisimetęs karštis akyse; iš kelių daktarų ėmiau vaistų, ir atpuolė. Nagais pačiupinėjo, ir karštis prie ronos prisimetė, paraudo aplink. Ugnis prisimetė. Pri̇̀smetė ugnis ingi koją, vėlei sopaprivisti, atsirasti: Niežų prisimetė galva vaikams. Tame darže prisi̇̀metė usnių. Prisimeta pilnos dirvos, kad linūse suskis randas. Kailiniuose prisimetė utėliųužsikrėsti, išsiplėsti žaizdai: Šunio dantys – tai žinai: pri̇̀smeta nuog jo [įkandimo]. Nekrapštyk to šašo – kap prismès, tai sunku bus išgydyti. Rodos, tik truputį įdrėskiau ranką, ale kad prisi̇̀metė, tai atsivėrė baisus sopulys. Kad neprismestų visoki indrėskimai, labai gerai kiaulės tulžim užtept, kai tik insidreski. Kap sušalo, tai vėl žaizda prisi̇̀metė ant kojos toj pačioj vietojdėtis kuo, apsimesti: Kaip tik kas dirbt, tai tu vis sergančiu prisi̇̀meti. Aš bent tikrai negaliu kęsti tų šventaisiais prisimetusių. Žinojo visa, tik prisimetė nežinančiu. Lapė atsigulė šone kelio ir prisimetė negyva . Vaikas nemiegojo, tik buvo prisimetęs, kad miega.Angelu prisimetęs, velnio darbą atliko.prasimanyti kokį reikalą norint kur nueiti: Prisimetęs kažkokiu reikalu, nuėjau pas draugą. Nuėjau pas juos, prisimetęs rėčioprivirinti, prilieti metalo gabalą (prie norago, prie kirvio ašmenų): Šitos žagrės jau nebegalės pasmailinti, reikės primesti. Nešk į kalvę kirvį, tegul ašmenis primetapaskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu), pramesti: Viralą kiek primeti, tai vis gardžiau. Šiandie ne prasta [diena] – primestà (viralas uždarytas riebalais) pritraukti (valktį): Žiūrėk, arklys sunkiai veža – primèsk valktįprigerti svaiginamųjų gėrimų: Primetė šnapšės, kad ėmė keikties. Abudu primẽtę buvo.Prisimetusiu besugrįžo iš miestaliopridėti (žodį), pridurti: Ar nepavelysite tamistos prie jūsų kalbos keletą žodžių primestie?. Duok Dieve sveikatos! – primetė moteriškė. Išbalo kaip popierelis, – primetė Striaukienėkùmščią primèsti užduoti, smogti: Jis jai kokią kùmščią pri̇̀metė i pabarėpo žõdį primèsti pritarti, patarti: Visi primetė po žodį, kad ženytųsi, o dar̃ tylėkit, nieko nekaltinkit. Kap primetėm po žodį, tai ir paklausėšùnkojes primèsti; veltui suvaikščioti: Šunkojes primečiau, t. y. darmiai sucangavau, suvaikščiojaužõdį primèstipasakyti, pratarti: Pratūzino pro šalį, žodžio neprimetęs. Nėkas žodelio doro neprimetė vargšuo par amžiųužtarti: Jei reiks, ir aš primèsiu kokį žodẽlį. Nekurie senatoriai rasi būt ir primetę kokį žodelį katalikams, bet kad pats ciecorius parsisakė jų neužkentąs, todėl nėkas nebdrįso jų ginti×razsimèsti, razsi̇̀meta, razsi̇̀metė pasimesti, išsiskirti: Be žmonos gyvena: razsi̇̀metė, i baigtasumèsti, sùmeta, sùmetėvisus įmesti, įsviesti į ką, į kieno vidų: Žmogaus medžius in ežerą sùmetė. Tie žmogžudžiai visus turtus nuog jų atėmė, o juos visus sumetė in vandenį. Sumečiau (paslėpiau) į stalčių nuo katės tuos blynus.Dar kregždės nematęs, vyžas balon sumetė.sukrauti metant: Privažiuok prie pieninės, sumèsi bitonus, ir važiuosim. Mergės šiaudus turia sunešti ir ant kūtei turia sumesti. Krauju, sukrauju, sumetu krūvą. Šiemet sumečiau keturius kūgius šieno, tai šero bus gana. Šį metą sùmečiau (sutalpinau) visus javus į daržinę.Po žodžiui sumeta (pasako), ir tai vienam gana.Susimeskite pėdus arti šalinės krašto. Susmečiau vežimėlį malkos ir nuvežiau.metant susirinkti, susikaupti: Mesk po kapeiką [į taupyklę] – matysi, kiek par porą metų susimèsi (susitaupysi) supilti, sudėti, sukrėsti: Reik sumest, sukrėst alų. Atejus subatos dienai, nuvedusys savo svetį į pirtį; sumetusys tenai garo po kelis atvejus ant krosnį, ėmusys su plačiomis beržinėmis [v]antomis nemeilingai plakti.užraugti žiemai (daržoves): Sumečiau žiemai pusantros staunelės burokų. Ar jau sùmetei kopūstus?.Mes pilną rėčką susimetėm cvikliukų.patalpinti skyrium, atskirti (penėjimui): Prielaidinius jau sùmetėm į peną. Žąsys jau sùmestos į penąsudėti po dalį, suaukoti: Sumetė visi mesliavą pinigų. Svečiai sùmetė muzikantam keletą rublių. Nu ar daug tau sùmetė pinigų?. Sau gėdą daro visuomenės sumestais pinigais šitaip šeimininkaudami. Kiek jai dovanų sumetė per vestuves, kiek rūbų, audeklų!.Krušai javus pamušus ar ugnelei aplankius, tuojau visi susimeta ir pavargėlį sušelpa. Susimetėme ir pirkome alaus, midaus. Nedėlioj susmesmà ant buteliuko. Susimetė anie piningų ir nusipirko gerą daiktąsudėti vieną ant kitos (rankas): Geniulis, rankas sumetęs už nugaros, ėmė vaikščioti po kambarį. Prejo berniokas artyn ir pamatė, kad jo dėdės rankos ažupkalin sumestos ir viržiais apie eglės prisuktos. Moteriškė stovėjo, rankas sumetus ant krūtinėsglaudžiai vieną ant kito uždėti, susiausti (skvernus): Sumèsk skvernus, kad nebūtų išsikėtoję.Per šaltį negali vaikščioti tik susisegiojęs: reikia sagas atsegti, gerai susimesti ir kietai kokiu pančiu susiveržti. Jau dabar susimečiau kalinių palas, bus šilta. Susimesk ploštį, diržu susijuosk – bus šilčiausuveržti, sutraukti, surišti (pavalkus): Žiūrėk, gerai sumesk sąmatą – toli važiuojam. Labai platus lankas, nemožna sumest pavalkai.Sąmatas stipriai susimetė – neišsikinkys arklyssuimti, įlenkti (per platų drabužį): Sumeskit man kelnių antjuostį: man per didelis, ir kelnės smunka.Kad kelnių juosmuo per platus, tai kodėl pats negali susimèst?užlenkti, sudėti (klostę): Jei nori, tai siūk rankovaitę, o kur nor koldą sumèsit, kur regėsit.sulenkti: Kirmėlė sumeta kampą (išsilenkia) ir kanda. Kupri, kupri, kuprą sumẽtęs (susikūprinęs), leka i lekaaptraukti, suveržti lanku: Parsinešiau lankų, reiks kipalę sumesti. Šulus dailiai sustatys, lazdos lankais sumes. Trūbas eglės šakos sumestas su mediniais lankeliais (kad būtų garsingesnis).apkalti, apjuosti: Klumpes reik iš anksto sumèsti [viela], ka neparsprogtųišarti pirmas dvi vagas suverčiant vieną prieš kitą, padaryti sumetimą: Vagas sumesti. Juk sumetimą pirmiausia sumeta ir tik paskui viską gali suart.Žiūrėk, kaip jis bjauriai susi̇̀metė: vienur siauriau, o kitur plačiau. Man tai tik susmèst bėda, o paskun tai jau gerai art. Tokiam valkūne susimèst sunkiausia. Tiesiai tik susimèsk sumetimąsukasti: Po dešine kapai sumesti. Sumesiu prieš tave pylimą ir padirbsiu sustiprinimų tau apgulti.apmesti audeklo metmenis: Sumèst sùmečiau, o išaust – kap Dievas duos. Metmenys sumetami spalvotais dryžiais. Gražiai sumestą raštą reik gražiai ir atausti.Sumesti planą.Pagedo mestuvai, negaliu susimèst siūlus, negaliu nė aust. Sumarginsiu, sumèsiuos ir išausiuos bent pryš mirtį par tris dienassuvartoti apmatams: Sùmečiau visus siūlus, ir dar neužteko.Susi̇̀metė visas kilogramas bovelnossulėkti, supulti kur: Paukščiai susimetė į krūmus. Dezertyrai, sako, į krūmus susimetę.sulėkus apsigyventi, įsikurti: Atlėkė bitys ir susimetė man į tą drevę ir prinešė medaus. Atmini, kaip blezdingos buvo susimẽtusios į kūtęsusitelkti, susispiesti, susiburti į vieną vietą, į krūvą: Paukšteliai, rudenio sulaukę, sùsmeta vienan daiktan ir lekia šiltuosna kraštuosna. Avys, užvydę vilką, sùsmetė krūvon. Arkliai susi̇̀metė prie ugnies, per ugnį nešoka. Bitės dėl oro atšalimo susimeta į kamuolį. Bitys spieta, susimetusios į kurkūlę. Pažiūriu – ant šakos bitės susimetusios. Bitės dažnai medin susi̇̀meta [spiesdamos]. Netrukus skrido kitas pulkas žąsų, susimetęs į dvi lygiagretes kartis. Zylelės vaikus susi̇̀meta perėti.sueiti, susirinkti: Susimetė žmonių būrys ir pradėjo dainiuoti. Vyrai pypkiauja, susimetę kur į patvorį. Visi, susimetę priemenės duryse, žiūrėjo kieman. Žmonys nuog vargų ginas kap stotkas nuog vilkų, krūvosna susmẽtę. Susimeskite (paraštėje susirinkitės) ir ateikiat še visi. Susi̇̀metėm visas būrys bobų ir pradėjom pletkavoti. Susi̇̀metėm pašokti valandelę. Katram kieme susi̇̀meta ir pavakaruoja [jaunimas].Nebetoli pakalnėj sumarguliavo krūvon susimetęs miestelis. Svietas iš reto gyveno, tankiausiai susimetęs į kaimussusikoncentruoti, susilieti: Iš puodo garai kilo į lubas, šen ten susimesdami į stambius lašus. [Prakaitas,] susimetęs kaktos raukšlėse, stambiais lašais sruvo veidu. Per stiklelį spinduliai susimeta į vieną tašką. Druskos krikštolėliai laiveliu susimetę. Visų geriausiai pastijolka susimeta ir užsilaiko pri 10 žingių (laipsnių) šilimospereiti, persimesti į kitą vietą, susitelkti kitoje vietoje: Jūros dugnas iškilo, nusausėjo, vanduo kitur susimetė, ten, kur kevalas buvo naujai įdubęs. Ugnis, šimtąkart nuvyta nuo tvartų, susimetė ant kluono. Pirmiau ranka skaudėjo, paskum skausmas į koją susimetė. Kraujas susimetė (suplūdo) jai į veidą. Virto, i susi̇̀metė krau[ja]s į sprandą. Krau[ja]s ka kur susi̇̀meta, tad kravauninkas išsklaidoimti gyventi poroje nesusituokus, susidėti: Susi̇̀meta neženoti i gyvena. Bobą pametė, su merga susi̇̀metė. Visos anos dukterys susimẽtusios gyvenasusidraugauti: Bernas su merga susimetė. Mes nebuvom susimẽtę, nesimylėjomsusidaryti, atsirasti (apie raukšlę, nelygumą): Raukšlės rankovė[je] susimetė. Jos veidas buvo išgeltęs, kaulėtas, apie akis susimetusios gilios raukšlės. Gunkla susimetė audime, ir per tai nelygus. Ant delno susimetė popūkštė nuo darbo. Susimetė ant sprando didžiausis skaudulys. Uždančiai susimeta arkliams iš ėdimo pelų miežinių.Stalas susimetė į gunklas. Gyvulio oda kakle susimetė į raukšlespersikreipti, išlinkti, susikreivinti: Šiek tiek susimẽtus stalo lenta, tai kliba. Žalias medis bedžiūdamas susi̇̀metė. Kas gi tom durim pasdarė, kad neseka uždaryt? – Naigi sùsmetė nuog šalčio. Į duris įdėk skersinį: vienos lentos neturia tvermės, susi̇̀meta. Trobos siena susimetė. Iš to neišeis gražus grėblakotis, bo labai susimẽtęs. Ratas susimẽtęs, važiuot ledoka. Susimetęs kaip melnyčios sparnassusiraityti, susisukti: Atnarpliok vadeles, tę kur susi̇̀metė.Mergaitės plaukai gražiai susimẽtę.Kelias suktais vingiais susimetęs. Žaibas susi̇̀metė.Man klysta liežuvis, susi̇̀meta (susipainioju kalbėdamas) susiriesti, susigūžti, susitraukti: Anupras iš pradžių verkė, o vėliau sėdėjo susimetęs į krūvutę it ežiukas. Jis pasiliko tiesus, nors ir kiek susimetęs per pečius. Ta karvė jau visai susimetus, kažin ar kas bus jau iš jos. Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo.Paseno, susi̇̀metė į kuprą (susikūprino) žmogus – negali jau nė pažinti. Kad duosiu vidupetėn, tuoj kupron susmesi. Cinokas ėjo tylomis, rankas į rankoves susinėręs, į kuprą susimetęs. Į devynias kupras susimetusi moterėlėstaiga apsigręžti, pasukti priešinga kryptimi: Susi̇̀metė atgal, i bėgt kiek tik gal. Ejo plentu, bet paskui susi̇̀metė vieškelin. Arklys bėgo keliu, bet staiga susi̇̀metė į lauką.šokti, mestis į vieną ir į kitą pusę: Kap šoviau, tai vilkas sùsmetė ir parvirtoįtempti jėgas dirbant, suskasti, sujusti, paskubėti: Šįmet su darbais reik susimèsti, būs ankstybas ruduo. Motriškosios, susimèskiat su pusryčiais (greičiau virkite pusryčius)!. Tik biškį susimesk, vyruti, ir pabaigsi lig vakaro pjaut. Kad ir stovėjom lig pietų, paskuo susi̇̀metėm rauti [linus]. Greitai susimèskim, ir pavysim juos. Kad aš dar greit susi̇̀mečiau namo, tai nė tamsa neužtiko mieste. Mitri, susi̇̀metanti motriškagreit suvaikščioti, suvažinėti ten ir atgal: Ot tu greit susimetei (nubėgai ir grįžai). Mat kaip greit susi̇̀mečiau: per tris valandas penkiolika žmonių į talką pakviečiausuprasti, suvokti, susiorientuoti: Aš iš karto nesumečiau, ko tau reikia. Sùmečiau, ka teisybės tokims negal sakyti. Tuoj sumetė, kas atsakyt. Buvau jį susitikęs, tik nesùmečiau paklausti. Tuo pasimatymu (susitikimu) nesumečiau (nesusipratau, nesusiprotėjau) pakalbėti su juo. Jis greit sùmeta, jam daug aiškinti nereikia. Sumečiau [paklydęs], kad numai būs to[je] pusė[je]. Tu bręsti sparčiai ir jau daug dalykų sumeti teisingai.Aš tik tiek susi̇̀mečiau, kad jis pasiklydęs. Tada nesusi̇̀mečiau paprašyti, gal būtų pažadėjęs. Pradėjo sakyti, paskui susimetė (susigriebė, susilaikė) suskaičiuoti: Manai, jis sumès, kiek ten žmonių buvo. Sumèsk – pažiūrėsim, ar tiek ir pas tave gauta. Sumèsti skaičius (apskaičiuoti).sugalvoti: Paklausykit, ką mano galva sumetė. Sumečiau mislią.sukurti, sudėti: Ans sùmetė dainąsuduoti, sušerti: Vaikuo sùmečiau par nosį už vaipymos. Tam vaikinuo reik į kuprą sumèsti. Eik, nebijok, kad kiek ir sumès per sprandą – neužmuš, bet užtat viską pamatysi ir sužinosi. Žalnierius vėl pašoko ant tos raganos: „Ar tai tu da mane čia ant juoko laikysi!“ – ir vėl da kelias kumščias sumetė.išgerti svaiginamųjų gėrimų: Užeikiam į karčemą, sumeskiam po burną. Vyrai, einam pas mane sumestsusiorganizavus ką padaryti: Sumetė (sulošė) proferansą. Visas būrelis sumesdavome (sudainuodavome) ne vieną dainą. Sùmetu (sušoku) dar polką ir ašpasirengti (ką daryti): Rožė susimetusi yr kiurti, bet nekiurstatraukti burtą metant lazdas: Susimeskiam lazdoms, eisiam „kiaulę varyti“greitomis sukalbėti (poterius), permesti: Nuejęs bažnyčion, poterius sumečiau ir vė namo. Sumèsk kokius poteriukus ir už mane. Nėr man laiko daug melstis: sùmetu kokį poterį vakare, ir gana. Šeimyna pavalgys, sumes po poterį ir eis gultiakimi̇̀s sumèsti aprėpti, apimti žvilgsniu: Jau ir išaugo didelė pupelė, jau akim negalima sumestiaki̇̀s sumèsti pradėti miegoti, užmigti: Vos tik sumečiau akis, ir pabudinai. Visą naktį neatsitraukė nuo jos lovos nesumesdamas akiųbė̃dą sumèsti (ant ko) nekaltai apkaltinti: Pametė piningus, o ant piemenuko sumetė bėdą, būk ans pavogęs. Ant jo visą bėdą sumetė, ir dabar sėdi [kalėjime]bùčkį sumèsti pasibučiuoti.į dẽbesis sumèsti sudainuoti: Na, vyrai, eitam sumesti į debesiskai̇̃p žaibùs sumèsti greit aplakstyti: Beždžionė lapei atsakė: „ … su savo lakiu šūksniu kaip žaibùs visur sùmeti“.kal̃tę (kaltýbę) sumèsti (ant ko) nepagrįstai apkaltinti: Sùmetė ant manęs tą kaltýbę. Jis kaltę sumetė ant manęskrỹžių sumèsti persižegnoti: Nujau ledu neledu kryžių besumet. Nežymiai sumeta ir jis kryžių ant krūtinės.kùmštą sumèsti padaryti staigmeną.lùkutus į krū̃vą (į kùpetą) sumèsti susituokti.matùs sumèsti gudriai sumekuoti, apsukti.pė́das sumèsti paslėpti, sumaišyti pėdsakus, kad negalima būtų susekti, kur eita, bėgta: Tik į mišką įjota, pė́dos sùmestos, i nė žinios, kur nujota. Jis kaip lapė moka sumesti savo pėdaspo žõdį (pórą žõdžių) sumèsti trumpai pasikalbėti: Eidamas pakluonėmis sùmečiau pórą žõdžių su ja. Susitikę sùmetė po žodẽlį ant greitųjųri̇̀nkį sumèsti sustoti ratu: Ta dingste virtinės žemaičių, savo būdu sumetusios rinki̇̀, teip smarkiai surėmė tą pulką …skar̃malus (škurliùs) sumèsti susituokti: Tai mat susiuostinėjo ir sùmetė skar̃malus. Sumèskiam škurliùs, utėlės pačios sueis (taip pašiepdavo be santuokos gyvenančius) žaibùs (ži̇́ebus) sumèsti sužaibuoti: Sumetė žaibus, graustinė trenkė ir vėl sugrumėjo. Sumetė žáibus ir prakiuro lyti. Kad žaibus kryžiškai sumeta – trenks. Sùmetė žaibùs ing tą stulpą. Ži̇́ebus kelis sykius sùmetė, gal to lytaus sulauksmažõdį po žõdžio sumèsti trumpai pasikalbėti: Sumetėm žodelį po žodelio ir parejom iš vyrijosžvilgsniù susimèsti susižvalgyti: Klausom, klausom, – nepatikimai numykė Kuopaitis ir sąmokslininko žvilgsniu susimetė su motina ir sūnumpasumèsti, pasùmeta, pasùmetė visus sumesti: Itas lovas pakapojo ir pasùmetė ugninužmèsti, ùžmeta, ùžmetėmetant užsviesti ant ko: Vaikas grėblį ant stogo užmetė. Ùžmečiau klėty ant užlų lazdą: kai reiks, pasiimsiu. Didelė banga kaip kalnas pagavusi užmetė mane ant kranto.Ko prieš kalną negal užmesti? (plunksnos). Neužmesi šunies ant kiaulės, kad pats nepjaunapakėlus aukštyn užsidėti, užsikelti (ant pečių): Keleivis atsistojo, užsimetė ant pečių maišelį ir tvirtais žingsniais ėjo toliau. Pirmiau užsimèsdavau centnerį, dabar centneris mane sugniuždytų. Parnešiau tokią naštą žolių – vos tik užsi̇̀mečiau. Pagaliau Bernardas užsimetė ant peties šautuvą, ir jie pasuko į miškąuždėti ant kieno viršaus: Aš tuoj nuvelku nuo savęs skrandą ir ją ùžmetu palviui an sprando. Atvedė tada asilaitį Jezausp ir užmetė rūbus savo ant jo, o ans užsėdo ant jo. 1Elena stovėjo prieš veidrodį su užmestu ant peties audiniu ir žiūrėjo į save.užkloti, užtiesti: Lovą galėtum užmèsti atsikėlusi. Galinienė kumšteri Barbei; ta padeda duoną ir lašinius ant suolo ir užmeta prijuoste.pavesti, palikti kam kuo rūpintis: Užmeskit ant jo visą rūpestį. Nei maldos, nei įsistojimo šventųjų už lengva sau turėkime, nei viso ant jų užmeskime.ant pečių užsisiausti (drabužį); skubiai apsivilkti: Veliulis tik nuo pečiaus, kailinius užsi̇̀metė ir išlėkė. Grėtė Karalienė užmiršo, kad ją buvo paėmęs baugumas, ji atsikelia, kažką užsimeta ir nueina į virtuvę. Užsimesk nors skepetą, tep neik!. Užsimèskit kokius vatinukus, ir nebus šalta. Tuoj užsi̇̀metu kalniais ir einu. Turėk tu gražią širdį ir apkuoptą, o Dievui mėgsi ir kuo tuo užsimetės.metant užnerti, užkabinti: Ugi – man dėdis virvę ant kaklo užmetė ir traukia po balkiu. Voras musei lekant ùžmetė savo šniūrą už koją. Jie pataisė kilpą, ùžmetė an kaklo ir ištraukė pirmą vilką.Skolinausi iš privačių asmenų ir buožių, užsimesdamas ant kaklo naują kilpą (patekdamas į sunkią, be išeities padėtį) užkišti (angą) metamu daiktu: Mano (vilko) gerklė nei kuolu neužbedama, nei ratu neužsukama, tiktai paršeliu užmetama .Gulia sau pupa ausį užmetęs (dedasi nieko nežinąs, nesuprantąs) staigiai keliant uždėti ant ko, už ko: Grėtė užmeta rankas ant sprando, atsikolia atgal į kėdę. Užmetė rankas į užpakalį, nedavė pabučiuoti. Endrė sėdasi ant suolelio, užmeta koją ant kojos, papučia gurklį ir rūko papirosą.Eita koją užmesdamas už kojos, lygu klišas būtų. Užmeta kojas pastaras ant pirmųjų, ir vadina [tokį] arklį strykulys.Jis pats atsisėdo prie staliuko ant sofos, užsimetė koją ant kojos ir rodė merginai vietą šalia savęsįleisti, nugramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę): Šioj gilmėj užmeskiat tinklus. Dai aš užmesiu šilko tinklelį, dai aš pagausiu marių žuvelę . Ir užmeskite tinklus jūsų. Kai atvyko broliai, davė jiems išsirinkti geriausias vietas, o pats užmetė meškerę paskui. Kad tu ir nemoki meškeries ažmèst!numesti, leisti nukristi už ko: Kas ùžmetė pirštinę už pečiaus?. Kur tu ažùmetei malkas až pečiaus! Dabar neiškrapštysi.Aš kaip už sienos užmesta (vyrui mirus) užgriebti, užkabinti (pjaunant pjautuvu): Jauna mano dukrelė jau nuvargo, jau nuilso, kuo tankiausiai pjautuvėliu užmesdama, užmesdama, kuo tankiausiai saujelėn beimdama, beimdama.užkasti, užversti: Šulinį užmèsti. Eik ir ažmesi̇̀ didžiosias duobes an kelio.užtverti: Kelią užmestipaduoti kiek (gyvuliui pašaro): Nueik tvartan, avims kokių šiengalių užmesk, kaip pašėlusios bliauna visas rytas!. Užmèsk arkliams ant nakties. Užmèsk karvėms šiaudųpapildomai įdėti kuro (į krosnį): Užmèsk dar kokią pliuskę, bus šilčiau. Duoną pašovus, kad apimtų, reikia užmesti užkuro. Tegu merga da ùžmeta pečių – duona bus žaliakiek pasnigti: Kad dar̃ dár eilukę sniego užmestų̃!. Ùžmetė kiek sniego, ir važiuoja su rogėm. Šiandien biškį patraukta, biškį ùžmestaduoti rankpinigių: Reikia suderėt ir užmèst kiek. Kiaulę suderėjo ir pusę pinigų užmetė, ir lauk dabar jo.duoti viršaus, pridėti daugiau: Jei mylės, klausys, galiu dar kokį šimtą užmestiprivirinti, pridurti plieno (prie norago, prie kirvio ašmenų): Kirvį daro iš geležies, ašmenis užmeta plieno. Jau mano noragas visai sudilo, reiks nešt pas kalvį, kad užmestų. Kirviui plieną priskelti, užmèsti. Užmetu noragą. Plienu ažmetu.Tai vynas – šlakelę tegėriau, o dūšią kaip plienu užmetė.pastorinti (ką nudilusį): Subrūžino siečkarnos ašis, reikia užmest nedaugį. Nudilus ašis, reikės duot užmestapmesti audeklo metmenis: Kaip be mestuvų užmesi audeklą, aš nesuprantu. Grabnyčių dienoj užmetus audeklą audžiant labai sukasi . Užmès bovelnike, ataus pakulike .metant įdėti pakraščiams kitos spalvos siūlų: Reik dažyvių ben pašaliams užmesti. Paraštės užmestos plačios, būs puikus audeklasužlenkti, uždėti (klostę): Pečių linijoje užmetamas dygsniuotas klostas.Sijonas lygus, priekyje į vieną pusę užsimeta klostėsutrumpinti (viržį) užneriant, sumezgant: Užmèsk viržius, bus lengviau arkliamsprapuldyti, nudanginti, nukišti: Ùžmetei kur, o dabar rask, kai reikia. Žùmetei kur kampan, tai ir nerasi dartės.Prapult neprapuolė visai, bet turbūt tik užsimetė kur nors. Užsi̇̀metė kur raštelis, nerandupalikti, nebetęsti (darbo, sumanymo): Visą darbą užmetė ir išvažiavo an miestą. Mokslas jo vėl užmetamas. Tik neužmeskime šito užmanymo, kaip daug kitų užmanymų!.Baimės paimtas žmogus nebeįstengia susivaldyti: visi jo darbai užsimeta, nieko jis nebepasidaro išmintingai.atsisakyti, nuprasti nuo ko: Užùmetė lietuvišką kalbą. Rūkiau ir gėriau, o dabar visa ùžmečiau – širdis neleidžia.apleisti, nesirūpinti: Užmesti̇̀ laukai. Naujas dvaro savininkas Trojeckas kirto, pardavinėjo ponų užaugintus miškus, užmetė durpių kasyklą ir pats, ir visi dvariškiai kūreno malkomisatskirti penėti (gyvulį, paukštį), pradėti penėti uždarius: Paršą užmèsim, pašersim, ir bus mėsos. Jau ir mes savo kiaules ùžmetėm. Mūsų jau žąsis ùžmetė. Kiaules užmetė penėti, kitas į bulbienas paleido. Da nežino, a bus kas, a ne (apie vestuves), o jau ir jautį ùžmetė penėti. Užmečiau savo dvi kiaules penui. Ar jau užmetėt žąsis ant peno?.Nuo rudenio du paršiokus ažsi̇̀metėm. Kad eis doran, tai pavasarį geri bekonai busgreit užbėgti, užsiglausti už ko: Jaunoji ažsi̇̀met[ė] až durų priemenėj, kad svotai neregėtų. Kai pamatė bernuželį, už berželio užsimetė ir skarele užsileido. Nue[jo] daržinėn i ažsi̇̀metė (pasislėpė), kad niekas jo i nerastų. Užsimetęs už galvų galo bestovįs velniasužšokti, greitai užlipti ant ko: Jis, ant kumelio ketvergio tuojaus užsimẽtęs, skubinos ir kitiems kaimynams urdelį rodyt. Kai ji jau per girią bėgo ir anie paskui, tai ji užsimetė ant vieno medžio. Užsimetu, užšoku ant arklio.greit užlėkti: Musė užsi̇̀meta seneliui an kaktos .Tvartą uždegė, nuo kurio ugnis tada ir ant skūnės užsimetėapsisukti, apsigręžti: Aš žùsmečiau ir išejau iš namų, o tu būk sau čia vienas. Žùsmečiau ir nuejau savo keliususilenkti, susikraipyti, persimesti: Visas lygus sienojis, tik galas ažsimetęsužduoti, paskirti ką daryti: Darbą užmesdavo, ir dirbk. Kunigas užumetė tris sveikamarijas už gyvus ir mirusius. Ùžmetė šį metą veršiuką auginti. Sirijos karalius užmetė donį mokėti. Mezliava bus užmesta.nustatyti, paskirti (laiką): Žmonės del savo tiesų ažumeta sau tikrą dieną, kurioj tiesavojasi, aba bylinėja. Užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi.priversti elgtis kaip, užsipulti: Aš jums neužmetu. Nenorite eiti dienų – neganysite medėse. Aš tau savo maršruto neužmetu, važiuok, kaip nori.Kad nenorite nuo manęs pinigų, neskolinkite, aš nė vienam su savo pinigais neužsimetulįsti, prikibti prie ko: Nereikia niekam per daug užsimesti, ypač labai užsiėmusiems žmonėms. Niekad nereik su savo draugyste užsimèsti. Užsimesti senstančiam Rapolui ji nieku būdu negalėjo. Norėjo užsimèsti tam vaikiuo.apipulti: Jau kaip buvo užsimẽtę vilkai – baisu!labai užsinorėti, užsimanyti ko; prisispyrus prašyti, reikalauti ko labai norimo, geidžiamo: Vaikas užsi̇̀metė obuolio. Jis kad užsi̇̀meta barankų kaip mažas vaikas. Sykį užsimetei ko, tai jau tau turi duoti. Sesuo užsi̇̀metė šėpos drapanom. Kad jau labai užsi̇̀meti, tai imk sau. Kad užsi̇̀metė, tai niekaip neišsisukiau nedavęs. Užsi̇̀metė – nupirk jam peilį, ir gana. Kad užsimetė Juzė – leisk ir leisk ant vakaruškų.atkakliai pasiryžti, užsispirti ką daryti: Užsi̇̀metė važiuot į miestą, negalim perkalbėt. Vakar užsi̇̀metė jin eit į kiną. Tamsta matomai užsimetei viską sužinoti iš pat pašaknių. Vaikinas užsimetė vesti pačią. Nėra tokio daikto pasaulyje, ko žmonija užsimetus nepadarytų. Kad užsi̇̀meta stovėt, tai nors basliu mušk – nesijudys iš vietos. Pasiutęs ginčas: kad užsimès ką ginčyt, nors tu jam galvą kirsk – neparginčysi×(l. zarzucać) padaryti priekaištą: Vienok ir šitai sistemai galima šį tą užmesti. Moka užmesti kitam, o pati toki pat. Ùžmetė, ka pri darbo neinu.prikišti kaltę, apkaltinti: Ùžmeta, kad aš jo piningus paėmęs. Man užùmeta, kad mano darbas. Kam tu ùžmeti nežinodamas, a?. Ùžmetė ant jos, nors nekalčiausia. A matei? Kaip tu gali tokią vagystę užmèsti?!įdėti riebalų, užspirginti: Ùžmeta riebuliais ir sukepa dešrą. Da ir pervasar turėjom ažmest viralui po trupučiui. Šįvakar košė ažmestà.pasūdyti: Jei druska nesūra tampa, kuomi užmesim (nudarysim)?.išgerti svaiginamųjų gėrimų: Šoperis užmẽtęs važiavo, ir matai, kas atsitiko. Kai parduosi arklį, eisiam i traktierių užmèsti. Stiklinę degtienės ažùmeta burnon.Per štarkiai drąsos užsimetęs.skubiai šiek tiek užvalgyti, užkąsti: Koks čia valgymas, kai gyvuliai palaidi: pribėgsi, užmesi bent kamarėlę ir vėl lėk nuo staloužduoti, užpliekti: Nė mušo, nė ką, tik truputį par kuprą ùžmetė. Mykolas, sugriebęs didesnį kūjį, užmetė velniui par kaktą. Dar gal i munie užmesti į pakaušį. Arkliuo kad užmes su bizūnu!. Ažsipyktinęs diedas ùžmetė ožkai lazda. Ausų jam ùžmetėm ir išginėm. Neklauso, reiks vaikuo diržų užmèsti. Jis užmetė arkliui trečią ir ketvirtą smūgį, ir tas arklys dar smarkiau traukė.pradėti (kalbą): Aš su juo ùžmečiau šnektą, o jis nuėjo, net klausyti nenorėjo. Pamatys žmogų, prilįs, užmès tokią ilgą kalbą. Jis tuo kitą kalbą ùžmeta, neįsišnenka nuo skolospasakyti: Storasta sakė, kad jam jau pusę skolos parsiuntė Domukas, – užmetė tetutė. Arklius da pavogdinsi nuo karčemos, – užmetė Raulas. Kap kada tai kad ùžmeta jis kokį juoką!.priminti: Aš jam tankiai ùžmetu, kad jis ma[n] skolingas dasukelti (baimę, ligą): Policija užmeta tokią baimę žmoguo, kad nė žodžio nebištara. Indrius nuvargęs atsigėrė [v]andenio šalto ir apsirgo: gal kas užmetė ligąãkį (aki̇̀s, akià, akimi̇̀, akimi̇̀s) užmèsti pažvelgti, dirstelėti: Užmetė ant jo akį ir pažino, kas jis toks. Vieni tik pusberniai… – Žinoma, tokiai panai, kaip tau, nėr kur akies užmesti, – juokėsi antroji. Aš tik užmečiau akį į tuos popiergalius ir supratau, kuo čia kvepia. Retkarčiais užmesk akį, kad gyvuliai į javus nesueitų. Eidamas pro šalį užmesk akis. Ana akim tik užmetė, ir žino viską. Ak mergele, ak dienele, užmesk akelėm. Akià užmẽtęs ir žinau, kiek čia yra. Savo akims ant ko užmestiakimi̇̀ (akimi̇̀s) užmèsti aprėpti žvilgsniu, užmatyti: Didelė, plati mūsų Dzūkija, jos akimis neužmesi. Švarūs maži ryžių laukai tęsėsi, kiek buvo galima akimi užmestiaki̇̀s užmèsti (dirbant ką) prastai, paviršutiniškai: Daro – tik akis žumest. Padarė – tik akis žumetėal̃kį užmèsti (užsimèsti) kiek pasisotinti: Vaikučiai, užmetę alkį, pradėjo savo tarpe žaisti. Drūktenis, valgydamas pietus, alkį jau užmetęsis, ėmė savo žmonai pasakoti. Ùžmetėmos al̃kį, dabar galėsma pabūti lig pietųbė̃dą (kaltýbę) užmèsti (ant ko) apkaltinti, suversti kaltę: Ant tos savo mošos visą bė̃dą ùžmetė. Jis ant manęs bėdą ùžmetė. Marė norėjo užmesti visą kaltybę ant kitokai̇̃p akimi̇̀ (akià) užmèsti (ùžmeti, užmèsi) labai didelis, kiek užmatomas: Vakzalas kap akià užmèst. Kap akià ùžmeti – didžiuliai plotai. Žemės daug, kap akià ùžmeti, ale menka. Keliu į dangų, kaip akimi užmesi, nebuvo matyti nei vieno keliaujančiokai̇̃p už ausų̃ (už ausiẽs, už savę̃s) užmèsti labai greitai suvalgyti: Nešk daugiau, čia jam nieko nėr, kaip až ausų̃ ažùmetė. Kas čia tokiam vyrui – kaip už ausiẽs ùžmetė, ir gana. Kai žu savęs žumečiaukláusimą užmèsti paklausti: Ivonas užmetė klausimą apie taimatùs užmèsti gudriai sumeluoti, apsukti.mį̇̃slę užmèsti (ž.) užklausti.núobodulį užmèsti prasiblaškyti, nenuobodžiauti: Buvo patenkintas, nes turėjo kur užmesti nuobodulįper aki̇̀s užmèsti laikyti kuo: Rūstai mumus kalbėjo, tikėdamas (užmesdamas mumus per akis) mus esančius spiegoriais žemės.rankàs užmèsti (ant ko) nustverti, pačiupti: Ir norėjo anoj valandoj vyriausi kunigų ir mokytojai rašto rankas užmest ant jo.ši̇̀kną užmès nieko gera nebus: Eis perdien viksvų pjaut, užmès tą ši̇̀kną!. Pavalgysi tu tę spirginio, užmesi̇̀ ši̇̀kną!už lū́pos užmèstikiek užvalgyti: Bobut, duok ką užmèst už lūposišgerti kiek svaigiųjų gėrimų: Jau jis biskį už lū́pos užmẽtęsžõdį užmèsti užtarti: Nor motka už ją palaiko, kokį žõdį ùžmeta, ir tai gerai. Jis už mane žadėjo irgi kokį žodį užmesti. Jis ùžmetė už jį žõdį, ir paliko neišmetę iš butožvil̃gsnį užmèsti dirstelėti: Povilas retkarčiais užmesdavo pavydų žvilgsnį į nerūpestingus bendrakeleivius

Lietuvių kalbos žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z