Pirkti
Pirkti reikšmė
Žiūrėti žodį "nupirkti"Žiūrėti žodį "išpirkti"Žiūrėti žodį "papirkti"Žiūrėti žodį "prapirkti"Žiūrėti žodį "razpirkti"įsigyti už pinigusužprašyti už pinigus specialias pamaldastam tikru būdu įgyti, laimėtimokant kuo, vaduotis, gelbėtisstengtis įsiteikti, prisimeilintivaržantis įgyti (kortų)pajuokti, pašiepti„vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartųvisiems užtektinai visko nupirktipirkinėjant pamažinti kiekįišsirinkus įsigytiapeiti pirkinėjantįsigyti išsimokėtinaiapsiklausinėti, rasti ką norimą pirktiapsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti)vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtissumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktąnupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžintipamokėjus, pavaišinus išvaduotiišgelbėti, išvaduotiatlyginti, atsiteisti už padarytą piktąatsverti, išlyginti, kompensuotisavo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūtiespapildomai nupirktiįstengti užmokėti už perkamą daiktąpripirkti, nupirktiperkant daug įmokėti, išleistiapdraustiper pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiektiįsiteikti, įsimeilintisusilyginti su tuo, kuriam sekasipirkti ligi galo, ligi nebeliekantišleisti, išlaidyti pirkiniamsdaug pirktiapsipirktikurį laiką pirkinėtisumokėti gaunant teisę naudotisuž pinigus įgyti, nupirktinupirkti kam pavaišintiišmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestįkompensuotis, išsimokėtisumokėjus išvaduotibrangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžintiatlyginti, atsiteisti už padarytą blogįsavo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūtieslošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliukąsumokėjus paimti, įgytisumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusępašiepti, pajuoktisukompromituotiapgautikiek reikia nusipirkti, pasipirkiotiįstengti dažnai pirkti, pirkinėtikyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusęnupirkti iš kito, sau pirkusiolygstantis, derantis viršyti, nurungtiišleisti pirkiniamsperkant išeikvoti pinigus, nusigyventidaug ko nupirktiprie esamų daiktų papildomai dar nupirktigalėti, įstengti nusipirktipamokėjus gauti, sulaukti pagalbosvaržantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį)po kits kito už pinigus įsigyti, nupirktiišjuokti, nukalbėtiperkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėtiužmokant pinigus užsisakyti, paprašytiišsinuomoti, nusamdytiužprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: pir̃kti
Pirkti sinonimai
apipirktiatpirktidapirktiįpirktiišpirktipaišpirktinupirktipanupirktipapirktipapapirktiparpirktiperpirktiprapirktipripirktirazpirktiparazpirktisupirktiužpirktipirktaipirktinaiįperkamaiišpirktinaipaperkamai
Pirkti frazeologizmai
dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃kakiaũlę pir̃kti; pasigerti.žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių. Par jį nèpirktas žõdisžõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti. Pirktų žodį an Albinėlioapipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka ), -ovisiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko. Apipirko, apipirko, visą aprėdė. Ans apipir̃ks kukorką pastrajais.Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirktipirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktųišsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių.Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą.apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi.įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti.apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišoapsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko. Aš i kruopus prastus apsipirkáu. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtumvaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema.atpir̃kti, àtperka (atpirka ), -onupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o]. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas. Atpirkaũ iš seserų žemę.Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenotisumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio].Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko?. Jį vėl sau atsipirkti norėtų. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũnupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą]pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus.Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs]. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko. Atsipir̃ko nuo ganymo. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt.Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis.Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti. Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti.išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms.Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti). Niekas neatsiper̃ka nuo smerties. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų). Nuog smerties neatsipirks.atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę.atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas.savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau. Saugok, kurius tu atpirkai. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio. Kristus atmipirko.×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka ), -o papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui]. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt.Mes tai dàsperkam maistoįpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -oįstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina. Šitas arklys neįperkamas. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku. Šios prekės neį̇̃perkamos. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀. Giria ūkinykui buvo neįperkama.įperkamai̇̃ Ten galima įperkamai, įperkamiau gautipripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką.Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt.perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaroapdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti. Avilius ir į ugnies kasę įpirk. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą.Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažinoper pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais?. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu. Įsipirku.Į dangų su piningais neįsipirksi. Dangus brangus – neįsipirksi.Į dangų su pyragais neįsipirksi.įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti. Rymionysemp įsipir̃kę buvo.į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)!. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį!. Į kito dalią neįsipirksi. Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti!. Svetimon dalion neinsipirksi.išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka išper̃ka ), -opirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko. Ìšperka greit gatavus rūbus. Visas leidinys jau i̇̀špirktas. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperkaišleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni!. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu.Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃kodaug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra].apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃ktkurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃kosumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų.Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin. Ava kur dar išsipirko bilietusuž pinigus įgyti, nupirkti.Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas.nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃ktiišmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę. Išperkamà žemė. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais!. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams.išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant).kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metussumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse]. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! . Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų . Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?!.Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam). Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro.Išsipirkaũ iš kariuomenės. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės]. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“. (ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui).Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties!.brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo kraujuatlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo.savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų. Kurie buvo išpirkti iš žemės.lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijųpaišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisasnupir̃kti, nùperka (nuper̃ka ), -osumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti!. Visa nupir̃ko, lig šaukšto. Nupir̃ko gražų gražų arklį. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus]. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus. Buvo susitarę nupirkt ten namus. Posėdžiui nupirk ir rašalo. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda. Nėra kam nùperka. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt?. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą. Del dukteres nùpirkta [drabužių]. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta. Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų.Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius.Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi. Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko). Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti). Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk). Ar nupirksi iš žąsino avižas?!. Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti. Kitam tik baranką gali nupir̃kt. Kitam pyragą tegali nupirkti. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia). Syla meilės nenupirksi. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi.O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni. Jo buvo nusipirktà antis. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo]. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį. Nusipirko batus kaip velnio nagus.Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko.Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė).Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį. Nenuspirksi jau dvaro ir tu. Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos.sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?!.Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti.Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksipašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti.sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus.apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbąkiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀?šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščiojažõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akispanupir̃kti, panùperka, -o nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu. Buvo panupir̃kę žemępapir̃kti, pàperka (papirka), -onupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori. Dviračius papir̃kom. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius]. Papir̃ks grybus iš tavę. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui]. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus.Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė). Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi.paperkamai̇̃ Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko.Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti!. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką . Ženijos, viską jau paspir̃ko.kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirktiįstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau!. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus!kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą. Sūdžią papir̃kti. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį. Tu manęs niekaip nepapirksi.Tėvą melu nepapirksi. Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi. Pietus davęs, giltinės nepapirksi. Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi.Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną]. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus. Pasipir̃ko, ka nekratytųãkį papir̃kti palošti kortomis.×papapir̃kti, papàperka, -o papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka.Anys papaspir̃ko karves in kermošiausparpir̃kti, par̃perka, -o prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau.pérpirktinupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau. Mas nu kito párpirkom tą žemę. Pérpirko namą. Pérpirko vienas nuo vieno namą. Perpirku. 1lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkaupapirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų.Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra.prapir̃kti, pràperka, -oišleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių!. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams]. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?!. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės.Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃ktperkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktumpripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka ), -odaug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas!. Pripirko jis tavoro (prekio) daug. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion. Anas pripirko visokių dovanų. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt. 1Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą.Syla meilės nepripirksi̇̀.Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?!. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro. Prisipirkus visokių nėknėkiųprie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃.Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėjegalėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiupamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal.varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu. Visai prastą kvortą pripirkaũ×razpir̃kti, ràzperka, -o išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) ×parazpir̃kti, paràzperka, -o razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kęsupir̃kti, sùperka, -opo kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite!. Ans supir̃ko daug bandos. Brangių vaistų supirkaũ. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą.Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti. Norėjo baldus susipir̃kti. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas. Susipir̃ko begales visokių paukščių. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų.išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksiišjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks!užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -operkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà. Ažupirku ką. Ažpir̃ko arklį. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia.Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė.užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta.Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti.išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori. Ažupirku kitump ką. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti. Užpirko [laive] keturias kajutes.užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti. Mišia užpirktà ažu jo tėvusnupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui.Mes tuojau nuskubom užsipirkt maistopapirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas