Prausti
Prausti reikšmė
vandeniu valyti, mazgoti, plauti (veidą)prausimusi rodyti atvykimąmazgoti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), maudytilaistyti, šlapintiplauti, skalbti (skalbinius, indus)kritikuoti, barti, baustigodžiai valgytiapmazgoti, apiplauti (veidą)apiplauti, nuplauti (rankas, kojas, visą kūną)apgautinuvalyti vandeniu, nuprausti (burną)numazgoti, nuplautiplaunant pašalinti, numazgoti (nešvarumus)apšviestiprausimusi rodyti atvykimąnuplauti, numazgoti (veidą)nuplauti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), numaudyti, ištrinktiišplauti, išskalbtisuvartoti prausiant, plaunantsulyti, permerktipralavinti, išmiklintidaryti, kad atkustų, nupenėti, nušertiprimušti, priluptimušant, pliekiant išvarytigodžiai išvalgyti, išsrėbtinuplauti (burną)nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudytiprausiant pašalinti (nešvarumus)lyjant, drėkinant nuplauti, padaryti gaivųnuplauti, pašalintiprausiant, plaunant suvartotiapgautisu neiginiunegalėti nė lygintisnusipraustinusiplauti, nusimazgoti (burną)nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudytipalaistyti, padrėkintimazgojant patrinti, pašveistinusipraustiiš naujo, dar kartą nupraustipramazgoti, praplautipralavintinusiprausti (veidą)privalgytimazgojant suvartotisuvalgytiužaugintimazgojantis užtrukti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: praũsti
Prausti sinonimai
apipraustiatpraustiišpraustinupraustipapanusipraustipapraustipapasipraustiperpraustiprapraustipripraustisupraustiužprausti
Prausti frazeologizmai
ãšaromis (ãšarose) praũstis; bùrną praũsti ãšaromis labai verkti: Aš pas savo motinėlę vyneliu prausiausi, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm . Ašarėlėm burnas prausėm, burnas prausėm, rankovėlėm nusišluostėm, nusišluostėm. Visą gyvenimą tik ãšarosa ana praũsias.prãkaitu praũstis labai prakaituoti: Graži diena prakaitu prausias. Ilgos dienos prakaitu prausias.apipraũsti, -ia, api̇̀prausėapmazgoti, apiplauti (veidą).Jeigu kas iš to šulinio vandeniu apsiprausė, tai tas labai gražus buvo. Da kad anas dažniau apspraustų̃, vis nebūt toks baisus. Apsiprausk, miela merga, būsi kaip ir vakar.apiplauti, nuplauti (rankas, kojas, visą kūną): Àpprausiau rankas. Galima buvo vaikas apipraũst. Mes jį àpprausėm.Teikeisi mus apipraustie krauju savo nuog neteisybių mūsų. Apiprauskime per tas dienas sielas savąsias.Tu apsiprausi be vandenelio, apsišluostysi be abrūselio.Žolės ir javai kvepiančia rasa atgaivinti ir apsiprausę stovėjo. Jaunas mėnukas apsipraũs, i neblys (prasidėjus jauno mėnulio fazei, užlis ir stos giedra). Par visą delčgalį svilino, ale jaunas ta gražiai apsi̇̀prausė. Iki trijų vakarų mėnulis apsipraũsia (jei, stojus jaunam mėnuliui, lyja ilgiau negu tris dienas, tai lis visą jauną) apgauti: Api̇̀prausė jį vertelga suvisaiãšaromis apsipraũsti labai verkti: Apsiprausia našlaitėlė gailiom ašarėlėmprãkaitu apsiprãusti labai suprakaituoti: Pjauk, sūneli, tik prispausk, prakaitėliu apsiprauskatpraũsti, -ia, àtprausėnuvalyti vandeniu, nuprausti (burną): Atpraũsk vaiką: murinas kaip velnuitis. Žviegė [vaikas], kol tik àtprausė. Vel[nia]s nukirpo savo vaikuo plaukus, nagus ir àtprausė burną . Aš pareisiu iš darbo – ana būs atpraũsusi, kojas nuplovusi, pančekeles išplovusi.Pasikėlus atsipraũsti reik. Rytmečiais aš, tik kai atsi̇̀prausu, galiu eiti valgyti. Neatsiprausęs už stalo nesėsk. Burną jau, rodos, atsi̇̀prausiau. Kad atsipraũsęs esi, reik po pirmu ne burną šluostyt, ale rankas. Atsipraususys ryto metą turėjo tuo vandeniu kapą, tai yra kalną mirusiojo, sušlakstyti. Kaip atsipraũsi, būsi baltesnė. Patys i atsi̇̀prausa, i susitvarko, pasku neblakstau. Uždek, motuše, žvakelę, aš atsiprausiu burnelę. Ans atsiprausė tame pačiame vandenė[je]. Bėk atsipraũsk, nebūk baisiai. Kaip atsi̇̀prausas, ir akės[e] šviesiau pasidaro. Subato[je] atsi̇̀prausės dailiai.Pagėręs šilto šviežio pieno, jis (katinas) atsiprausia, tada atsitupia saulėje.Ryto rasoj atsipraususi, užtekėdama skaisčiai prašvito pavasario saulutėnumazgoti, nuplauti: Šiltu šaltu atprausė, plonu baltu susiautė. Rankos tos išplaktos, nei jos atpraũst možna.Neatsiprausia [įrašaluoti] nagaiplaunant pašalinti, numazgoti (nešvarumus): Argi suodžius atprausi̇̀?.Idant mūsų griekus atpraustų.Ar šitas rašalas atsi̇̀prausia?apšviesti: Su àtpraustu žmogu yr kitaip šnekėtis.Pakeliui išdygsta svetainė, ir Pikčiurna, kaip atsiprausęs vyras, žinodamas, kas reikia, tuojau pasiūloprausimusi rodyti atvykimą: Katė atpraũsia svečią[su] ãšaromis atsipraũsti labai verkti: Įlenda kur į svirną atsipraũsti su ãšaroms. Atsiprausi sau burnelę graudžium ašarėlėm. [su]prãkaitu atsipraũsti labai suprakaituoti: Su prãkaitu atsi̇̀prausaišpraũsti, -ia, i̇̀šprausėnuplauti, numazgoti (veidą): Baltraudoniai, gražūs, išprausti̇̀ iš mažens.Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai.Vaikutis švariai išsiprausęs. Išsiprausė – dar šarka nuneš!nuplauti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), numaudyti, ištrinkti: Švari vaikas – i̇̀šprausiau visus galus. Jau baltos, išpraustos rankos, gana. Ta arbata išprausti galvą, jei plaukai slenka – neslinks. A kojas išprausei̇̃, merga, a?.Nelaidykis iš sniego: sugavęs išpraũsu kaip šunuką!. Išprausė mokiniai savo draugą sniegu.Rytoj, sako, reikia pirtis kūrent, išsipraũst. Išsi̇̀prausiau – išrūkęs gerai jau buvau. Išsipraũskie dukart, i tau viskas praeisišplauti, išskalbti: Palaidžiau karves ir koštuvį i̇̀šprausiau. Burokus aplupia, išpraũsia ir bačkon sudeda. Jo kelinės čystos ir i̇̀špraustos. Reikia išpraũst gerai [žarnas]suvartoti prausiant, plaunant: Ar tu visą vandenį išprausi̇̀?.Už penkis rublius išsi̇̀prausiau arielkos [nuo veido raupų]sulyti, permerkti: Lietus visus i̇̀šprausė. Par patį lietų papuolom, kad i̇̀šprausė, kolei atvažiavom!. Išprausė šiltas lietutis tave. Tegu išpraũsie tus viščiukus [lietus] – ko neina tūpti!pralavinti, išmiklinti: Bet gyventi čia nebloga – Kaunas gal išprausti žmogų. Jei žvėriukas moka pinkles rodyti, tai ne žvėriukui ačiū, bet žmogui, kurs jį išprausė.Matai, kad išsi̇̀prausė, kas do vyras dabar!daryti, kad atkustų, nupenėti, nušerti: Šimienės i̇̀šprausta gerai [paršiukas] – rugius dav[ė], dav[ė], tai i̇̀šprausė.Buvo visai apšepęs, o, žiūrėk, ir i̇̀šsiprausė. Čia atėjo utėlių suėstas, dabar jau išsi̇̀prausėprimušti, prilupti: Išpraũs da ir juos kadamušant, pliekiant išvaryti.godžiai išvalgyti, išsrėbti: Kaip sėdo, tai iš karto ir i̇̀šprausė visą bulbienės puodągálvą išpraũsti kritikuoti: Nesuprantu, už ką man susirinkime išprausia galvąkélnes (ùžpakalį) išpraũsti primušti, įpliekti: Pasigavai žirniuos, tai išprausei, išprausei užpakalį, kad pusę metų neprisėstų!. Ot gerai jam kelnes išprausė!káilį išpraũsti prilupti: Nieko kito jau nebus, kaip reiks tai mergai gerai kailį išprausti.nupraũsti, -ia, nùprausėnuplauti (burną): Nuprausiu gymį, burną. Vaikui burną nuprausk. Močiulė nuprausė baltai burnelę, sesiulė šukavo gludžiai galvelę. Bet tujen kad pasnykauji, patepk galvą tavo ir nuprausk burną tavo. 1Lietūs ir ašaros veidą nupraus tau.Prieš pusryčiaujant reikia bent nusiprausti. Pas upelę nùsprausė. Baltai burną nusiprausus už stalelio sėdau. Aš nusiprausčiau burnelę su žalių rūtų rasele. Juoda, nenusipraususi, kaip laumė.Nusiprausiau nei snigtu, nei lytu, nusišluosčiau nei verptu, nei austu (ašaros ir ranka) nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudyti: Nùprausėm upėn kojas. Nuprausiu kojas ir eisiu miegot. Davė asilams pašero, o nuprausė kojas savo. Duok, aš tau pečius nuprausiu. Nupraustą kūdikį bobutė suvystydavo ir tiktai tada parodydavo tėvams. Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi.Nupraũsk rankas ir pats nuspraũsk. Nuspraũst rankos reikia. Nenùsprausiu (negaliu nuplauti) rankų – smirda (kračius mėšlą). Viedrą paimsiu, nusinešiu toliau ir nusiprausiù.prausiant pašalinti (nešvarumus): Vanduo nupraus ištepimą kokį kūno žmogaus.Septyni būdai, kuriais raupai nusidėjimų gal būt nuprausti.lyjant, drėkinant nuplauti, padaryti gaivų: Naktį būrelis lietaus perėjęs, žemė atvilgyta, žolelė nuprausta. Žavinti buvo žemė, nuprausta gaivaus pavasario lietaus. Jau šaknys gelmėn įsirausę, o pumpurus rasos nuprausia.nuplauti, pašalinti (apie lietų): Mes laiminam dosnų pavasario lietų: jis želdina diegus ir dulkes nuprausiaprausiant, plaunant suvartoti: Nū̃praustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtąapgauti: Anas visus nupraũsia, kas tik su juo susideda. Nuprausė jį čigonas su arkliaissu neiginiu negalėti nė lygintis: Sūnus nei nenusprausęs prieš tėvą. Sakau: nenusprausėt prieš musbùrną nupraũsti ãšaromis pravirkdyti: [Pamotė] nuprausė man burnelę gailiom ašarėlėm.bùrną nusipraũsti ãšaromis labai apsiverkti: Nusiprausi burnužėlę graudžioms ašarėlėms.×papanusipraũsti, -ia, papanusi̇̀prausė nusiprausti: Pasema po kupkelę ir papanùsprausia vitvisospapraũsti, -ia, pàprausėnusiplauti, nusimazgoti (burną): Pasiprauski burnužėlę, sušukuok galvelę, būsi graži ir raudona kaip pas motinėlę . Paskėlus, martele, paspraũskie burnelę . Pasipraũskie – kad bus balti ūsai, tai eisiu až tavęs. Pasi̇̀prausė tuo rasa ir iškart praregėjo. Nereiks šalto [v]andenelio paspraũstie, tu apsprausi gailiom ašarelėmnuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudyti: Papraũsk švariai rankutes, tada valgysi. Aš jos (kojos) apsiaut, sulenkt, nė papraũst negaliu. Anas išvažiav[o] in miestą, o parabku[i] (bernui) pasakė vaikus papraũstie; tas pasakė: gerai, paprausiù .Eisiu rankas paspraũst. Mano rankos juodos, reikia pasipraũstie. Abu eisim pirtin paspraũst. Možna paspraũst – ne dvaro pirtis. Kap šiulta, nuejai upėn, pasprausi̇̀. Išsitepus kai biesas, reikia paspraũst. Vaikai, paspraustè!.palaistyti, padrėkinti: Šiandie lyg į lietų panašu, gal debesiai papraũs žemęmazgojant patrinti, pašveisti: Du kartu pàprausei autą (skudurą) ir svaidai (mesk), kap kromnasai (pirktinis) ×papasipraũsti, -ia, papasi̇̀prausė nusiprausti: Inneša anos pačios vandenį ir vitvisos papaspraũsiapérprausti iš naujo, dar kartą nuprausti: Pérprausė tą mergą diedulis. Kad ir prausiau ir parprausiau rytą vakarėlį, tik nebuvau tokia graži, kaip pas motynėlę.Kad ir prausiu, parsiprausiu, tik tokia nebūsiu. Jau nor prausiuos, persiprausiu, jau nebūsiu tokiaprapraũsti, -ia, pràprausėpramazgoti, praplauti: Praprausk akis, tai ir išgispralavinti: Ten jį, žiūrėk, prapraũs. Prapraustas vaikas, t. y. truputį pramokytas.Matai, tik truputį pabuvai mieste, ir tai jau prasi̇̀prauseipripraũsti, -ia, pri̇̀prausėnusiprausti (veidą): Bernužėlis žirgą girdė, mergaitėlė burną prausė. – Prisiprausus pastovėkie ir su manim pakalbėkie.privalgyti: Nu, aš jau pri̇̀prausiau!supraũsti, -ia, sùprausėmazgojant suvartoti: Aš suprausiau šešis svarus baltojo muilelio.Šitas muilas labai greit susipraũsiasuvalgyti: Kaipmat ir sùprausė tą mėselę. Sùprausė kaip artojasužpraũsti, -ia, ùžprausėužauginti: Aš jos visus vaikus ùžprausiaumazgojantis užtrukti: Neužsipraũskit ilgai – da ir mum reikės eit
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas