Puldinėti
Puldinėti reikšmė
Žiūrėti žodį "pulti"Žiūrėti žodį "antpulti ;"Žiūrėti žodį "atpulti"Žiūrėti žodį "įpulti ;"Žiūrėti žodį "nupulti"Žiūrėti žodį "prapulti"Žiūrėti žodį "pripulti"Žiūrėti žodį "užpulti"kraičioti žemyngriuvinėtiklupinėti veidą lenkiant prie žemėspakartotinai mestis, šokti kuria nors kryptimibėginėti, lakstyti kaitaliojant kryptį, mėčiotis, blaškytisbėgioti prie vieno, prie kito labai prašant, maldaujantbėgioti rūpinantis, prižiūrintsmarkiai imtis ką darytidažnai mestis ant ko norint nugalėti, sunaikintikabinėtis, priekabiautiužpuldinėtiapstoti, apspistivis labiau įsisirgti, eiti silpnynmažėti, silpnėtipasitraukti, atkristidažnai patektiįtekėtiiškraičiotigreitai išlakstyti laukpasitraukti, pasišalintipakliūti, pasitaikytinuvargti puldinėjant, lakstantišnyktipaklystivargti, žūtipakankamai, daug kartų pultisuzmegtivisiems greitai sugultidažnai apimti (kokiai būsenai)sutrikti, užsikirsti (apie kalbą)veržtis
Kalbos dalis: kartotinis veiksmažodis
Kirčiavimas: puldinė́ti
Puldinėti sinonimai
antpuldinėtiapipuldinėtiatpuldinėtiįpuldinėtiišpuldinėtinupuldinėtiprapuldinėtipripuldinėtisupuldinėtiužpuldinėti
Puldinėti frazeologizmai
į kójas (į keliùs) puldinė́ti iš pagarbos, nusižeminimo ar ko maldaujant klupinėti, kristi veidu žemyn: Regėdamas Korneliusą …, puldinė́jantį kójump jo, idant jam kloniotųs …, atatiesė jį. Puldinėjo (puolinėjo) dukterėlė močiutei keliuosnapo akimi̇̀s puldinė́ti klupinėti, žemai nusilenkti atiduodant pagarbą: Ir mes puldinė́kimeg po jo akim̃.antpuldinė́ti antpulti 1; užpuldinėti: Še tau raktai gaspadinės, dabok juosius, ir jagu kas antpuldinė́tų ant tavęs, su jaisiais ginkis. Jiems valnu antpuldinėti ant mūsų, o mums ginties nėra valnuapipuldinė́tiapstoti, apspisti: Kap ėmė appuldinė́t [arklį turguje], tai ėmė kelt ir jo cieniąvis labiau įsisirgti, eiti silpnyn: Važiuok pas daktarą, regėt, kad serga, kad va ovai čėso vis negerėja, o appuldinė́jaatpuldinė́ti atpulti.mažėti, silpnėti: Šiltinė in devintai dienai priauga, paskui atpuldinė́japasitraukti, atkristi: Tūkstantimis atpuldinės prieštarnykai jo.įpuldinė́ti1įpulti 5; dažnai patekti: Idant jumus neduotų daugesn nuodėmosn inpuldinėt. Nudraustų … ir nuog kitų tūlų nusidėjimų, kuriuosna Ažugavėniose labiausiai inpuldinėja.×(l. wpadać) įtekėti: Kotra (upė) inpuldinė́ja Nemunanišpuldinė́tiiškraičioti: Namas labai nuskurdo, vanduo bėga per viršų, langai išpuldinėjo. Pagaišo ir išpuldinė́j[o] [paukščiukai]greitai išlakstyti lauk: Visi išpuldinė́j[o] [iš karietos], gal nenorėj[o] užmokėtpasitraukti, pasišalinti: Daug žmonių … ižg jos (bažnyčios) išpuldinė́ja ing tūlus heretikų paklydimus.×(l. wypadać) pakliūti, pasitaikyti: Atvažiuosim Vilniun, kadui išpuldinė̃snupuldinė́tinupulti 1: Juk žmonės gyvena ant visos žemės …, kaipgi jie nenupuldinėja?. Veseilios nupuldinėja ratai, sutrūkinėja skripkos.nuvargti puldinėjant, lakstant: Nusipuldinė́si čia apie stalą bepuldinėdamasprapuldinė́tiprapulti 1: Prapuldinė́ja i kiaulės, i avelės. O čia dar pradėjo vakarais Rapolas prapuldinėti iš namų. Apšoks liuobą, ir nebėr jo.išnykti: Keltuvos in mėšlo stovėj[o], ir [srutos] prapuldinė́jo mėšlepaklysti: Žmogus prapuldinė́ji tuosa medžiuosavargti, žūti: Tep ir prapuldinė́jam su darbaispripuldinė́tipakankamai, daug kartų pulti.pripulti 10.supuldinė́tisuzmegti: Nuog pieno supuldinė́ja pyragasvisiems greitai sugulti: An žemės supuldinė́jo [išgirdę šūvį]užpuldinė́ti užpulti:Totoriai nesiliovė užpuldinėti to krašto. Vilkai ir karves užpuldinė́j[o], ir avis užpuldinė́j[o]. Kituose šonuose girdėjau, kad kalbėjo, kad užpuldinėjo gyvulius. Negalėdamas įveikti viešai, užpuldinėja iš pasalų. Žinojo, kad policija užpuldinėja ir ima už lietuviškas knygasNepykite už tai ir nesakykite, būk užpuldinėjau ant kunigijos ir tikėjimo. Par daug neužpuldinė́k – nekalta vaikas.Vieni kitus visaip užsipuldinėjo. Matai, kaip neteisingai užsipuldinėjaidažnai apimti (kokiai būsenai): Pagundinimai užpuldinėja ant manęssutrikti, užsikirsti (apie kalbą): Kap išsigando nebagas, tai nuog to ėmė ir kalba užpuldinė́t. Kap susgurino, tai ir župuldinė́ja dabar kalba. Jis jau dvidešimt metų kap užpuldinė́ja (mikčioja) veržtis: Minios užpuldinėjo ant Jėzaus, adant klausytų žodžio jo
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas