Pulti
Pulti reikšmė
Žiūrėti žodį "išpulti"Žiūrėti žodį "užpulti"Žiūrėti žodį "parpulti"Žiūrėti žodį "pripulti"staigiai leistis žemyn, kristileistis prie žemės, telktis pažemėjeleistis (apie saulę)rastis (apie rūką, šerkšną)birti, kristigriūti, virstiklauptis (veidą lenkiant prie žemės)morališkai smukti, nusidėtislūgtimažėti, smuktidarytis silpnesniam, atlėgtižūti kovojemirtidvėstiatsidurti, pakliūti kurpatekti į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būsenątekti kieno daliaiištikti, apimtiprieiti, būti (tam tikru laiku)būti, išryškėti (tam tikroje vietoje)pavykti, sektispriderėti, privalėti, reikėti, tikti;mestis (ant ko) siekiant nugalėti, įveikti, sunaikintiapniktigreit apsupti, apstoti, apspistismarkiai kaltinti, priekaištauti, barti, kibtikibti, mestis, rastis (apie ligas)erzinti, veiktimestis, šokti, lėkti kuria nors kryptimiveržtis, virstiveržtis (ppr. prie labai norimo)kreiptis ko maldaujantlietissmarkiai, greitai imtis ką darytiatitikti, sutaptiatsirasti, pasirodyti, prasidėtiturėti ypatybę darytis kokiamdingti, pranykti, išnykti (sustiprinant žodžio „prapulti“ reikšmę)pražūti, suvargtiįtekėtiužpultismarkiai kaltinti, priekaištauti, bartiužkluptistaiga apimti (tam tikrai būsenai)užeiti, pasklisti, išplistigreitai atvykti, atpultiužšoktismarkiai imti ką darytiatkakliai siekti ko nors norimo, užsipultiužpulti būriu siekiant sunaikinti, nugalėtiapniktiapstoti aplink, apsupti, apspistiapstojus pradėti ką darytiužklupti, ištiktiapimtistaigiai apsirgtiatsiskirti, atkristi, atšoktiatsimesti, atsiskirti, atsitraukti (nuo draugijos, pažiūrų)išnykti, pasibaigtipasidaryti nereikalingamkristi atgal, grįžti į tą pačią vietąvisiškai neišgijus susirgti iš naujo ta pačia liga, atkristivėl atsidurti buvusioje padėtyjeparkristi, nuvirstipamažėti, nuslūgtisumažėti kainai, vertei, atpigtisumažėti, susilpnėti (šalčiui ar karščiui), atlėgtinurimti, atlyžtiatsileisti, atidrėktiturėti, pasigauti laisvo laiko, atitrūkti, atspėtipasidaryti laisvam, atliekamamsutapti, atitiktitikti, priderėtipasitaikyti, atsitiktigreitai atbėgti, atskubėtiužklupti, užeitipripultiįkristiįdubtigreitai, smarkiai įbėgti, įsiveržtiįeiti, užeitiatsidurti kur, patekti į kokią vietąpatekti, pakliūti į kokią (ppr. nemalonią, keblią) padėtį, būsenąbūti sučiuptam, įkliūtiįsimesti, apimtiįtekėtiprieiti, pasitaikyti, būtiįtikti, atitiktiiškristiišsprūstiiškristi (apie kritulius);atsirasti, susidaryti (apie šalną)išbirti, iškristi (apie dantis)nukartivisiems išdvėstipadvėsti, pastiptiįsimesti, prasidėtismarkiai išbėgti, išsprukti, išlėktiišeiti (trumpą laiką)išeiti iš kokios būsenos, būklėsatlikti (pinigų, laiko ir pan.)tektipriklausytipriderėti, tikti ką darytibūti tinkama, galimaprireikti, prisieiti, tekti ką darytiateiti eilei ką darytiprieiti, būti (tam tikru laiku)būti kuo (apie giminystę)pasitaikyti, pakliūtipareiti (nuo ko)išeiti, išplaukti (išvadai)nukristi, nulėktiužsimušti nukritusnusileisti žemiau, nusmuktinusileistipažemėtinugriūti, nuvirstiatsiklaupti veidą lenkiant prie žemės, sukluptinuslūgti, nusektisumažėti (svoriui, apimčiai, skaičiui)nukristi kainai, verteipasidaryti visiškai menkam, nusmuktinuskursti, suvargti, nusigyventisunegaluoti, pasiligotinusikalsti, nusidėti, nusižengtižūtikristi, nudvėstinuskubėti, nubėgti, nulėktipatekti į kokią būseną, padėtįatsiskirti, atkristiturėti omenyje ką kitą (ne tą, apie kurį kalbama)užmirštipatekti, atsidurti kurįkliūti, pakliūti (po kuo), užeiti (ant ko)pakliūti į kokią (ppr. nemalonią, keblią) padėtį, būsenąbūti sučiuptam, įkliūtipasitaikyti, atsitiktipasisekti, pavyktipataikytitekti, atitektigauti barti, mušti; kliūtiprisimesti, prikibtibūti kuo (pagal giminystės ryšius)parvirsti, pargriūtiatsiklauptinusidėti, suklystiįdubti, įkristipatekti į tam tikrą būsenąskubiai pareiti, parbėgti, parlėktiįgriūti, įdubtinustoti kristigreitai pereiti, praeitilabai norėti, stengtispaliauti puolus, užsipuldinėjussuliesėti, perkristi, perkartinežinia kur dingtinetekti, pragaišinti, prapuldytidingti iš akių, pasitraukti, pasišalintiatrodyti nežymiam, mažesniam į ką erdvų patekusišnykti, nebebūtisunykti, žūtilabai sumažėti (gaunamam kiekiui)praeiti, pasibaigtipatirti sunkumų, nemalonumų, pakliūti į vargą, bėdaspatekti į būklę be išeities (užgulus daugybei darbų, vargų ir pan.)labai įsitraukti į kokį veiksmąnepajėgti greitai ką atlikti, labai užgaišti, užtruktipasidaryti blogam, nusmukti morališkaižūti, mirtinugaišti, išgaištineužaugti, neužderėtiniekais nueiti, netekti vertės, pragaištipasidaryti prastam, nebetikusiam, sunegaluotibūti nugalėtam, pralaimėtivisiems išnykti, pradingtigreit pribėgti, prišoktiprilįsti, prisibrautiprikristi, priglustiretkarčiais atitrūkus, priešokiais imtis (ko)prieiti, prisiprašytiatvykti, užpulti ko reikalaujantprisimesti (ligai)apimti, apsėstiištikti, užkluptipasitaikyti, atsitiktiateiti į galvą, prisimintiateiti eilei, laikui daryti kąprieiti, būti (tam tikru laiku)būti kuo (pagal giminystės ryšius)priklausyti, tektitekti (ką daryti)pritartijausti patraukimą, palinkti (prie ko)pritikti, derėtisusmukti, sudubtinuslūgti, sumažėtinetekti purumo, sukietėti, susigulėtisukristi, suzmegtisušokti į gumulussuliesėti, sumenktisuvirsti, sugultiskubiai susirinkti, sueiti vienu kartuvisiems susirinkus, greitai imti, griebtis ką darytiužpulti (apie daugelį)įsimesti (apie ligą)subėgti, sutekėtibūti, įvykti tuo pačiu laiku, sutapti (laikui)sutikti, sutarti, derintismestis (ant ko) siekiant įskaudinti, nugalėti, įveikti, sunaikintiapnikti, apspisti (ppr. parazitams, kenkėjams)imti kaltinti, barti, priekaištauti, kibtineduoti ramybės, spausti, užsisėstiapimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai)prikibti, prisimesti (ligai)ištikti, užkluptiatsitiktinai pataikyti, užeiti, rastismarkiai imtis ką daryti, įniktiko labai norėti, užsigeisti; prisispyrus prašyti, reikalauti ko labai norimoturėti didelį palinkimąpamilti, įsižiūrėtipelnyti labai rūpinantis, dirbant, puolantprasidėti, užeiti (kokiam laikui, orui)užkristi (už ko)užkristi (ant ko)nusileisti (apie saulę)užšoktiužlėkti (ant ko), susidurtisutrikti, nutrūkti, užsikirsti (kalbai)užgultiišeiti iš atminties, užkristipasitaikyti, atsitikti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: pùlti
Pulti sinonimai
antpultiapipultiatpultidapultiįpultiišpultinupultipapultiparpultiperpultipiepultiprapultiišprapultipripultisupultiužpultipuolančiaipultinaiantpultinaiišpuolančiaiprapultinaipripuolamaipripuolančiaipripultinaiužpultinai
Pulti frazeologizmai
ant véido (véidu) pùlti iš pagarbos, baimės, nusižeminimo sukniubti, atsiklaupus nusilenkti: Po tų žodžių princas puolė ant veido prieš karalių. Išgirdęs tuos žodžius, Baba Abdala puolė veidu prieš kalifo sostą. Puolu ant veido. Tada puolė Abramas ant veido savo. Kožną metą ūkinykai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją graunant, senovė[je] liuob pulti ant veido ir kūlį vartaliotiį ãkį (į aki̇̀s) pùltitraukti dėmesį, būti greit pastebimam: Ta skepeta labai púol į aki̇̀s. Tas trečiasis skyrius, mažiau puolantis į akis, reikalauja paaiškinimo. Pirmas, kas puola Joniukui akin, yra maišelis, tas pats maišelis, kurį tėvelis, išeidamas iš namų, kadaise ant pečių išsinešė. Visi šiaip taip išsimaitiname be puolančios į akis gerovės, bet ir be didžiausių vargų. Berods tas atradimas yra toks prastas, kad turėtų pulte pulti akin kiekvienam beprietariui tyrinėtojui. Taip įstabus prisakymas puolė visiems į akispatikti: Abiem jaučias labai puolo akin, ir susitarė šitą jaučią pavogt. Niekas neįtikėtų, jog aš iš pirmos beveik dienos puoliau jam į akisį aki̇̀s pùlti ginčytis, priešintis: Į aki̇̀s pùla kaip pasiutęsį ãšaras pùlti pradėti verkti: Neskubėk pulti į ašaras. Pasikalbėkim geriau. Pasakiau, tai mergaitė į ãšaras púolėį gaisrùs pùlti smarkauti, pykti: Pula į gaisrus šuo, t. y. neprisileida, kanda į rankąį gálvą pùltikilti minčiai: Jam púolė galvõn, kad negerai padarė. Galvõn jai kas púolė (įsikalė kokią keistą, negerą mintį) pradėti kvailioti: Tokiam greit į galvą puolaį gálvą púolė dvokulỹs iškvailėjo.į keliùs (į ãparas, į kójas, į lõpą, į nariùs į pakãrą) pùlti(s); nuolankiai, nusižeminus, atsiklaupus prašyti, maldauti; iš pagarbos atsiklaupus nusilenkti: Pulsiuos matulei žemai keliuosan. Ana kẽliuosna púolė, vis tiek nuvedė. Nesulauks, kad į kojas jam pulčiau. Patalėlį klojau, in kojelès púoliau: neduoki, motule, už šelmio bernelio . Púolo broliui kójosan. Pulk tėvui į narius. Pulk broliui į lopą, nusiramink!. Pùlsu motinai į lõpą, ka vaiką dabotų. Geriaus neėdusi būsu, ale tau nesikloniosu, nepùlsu į lõpą. Pùlk motinai į ãparas, i leis eiti. Púoliau į ãparas, i nebmušė. Jonas Š. puolė kojosemp jo, idant jam duotų pakloniojimą. Jau anam ne kad loska: reik pùlti į pakãrąį ši̇̀rdį pùlti patikti: Ji savojo nepažino, kurs ing širdį puolė. Puolei [į] širdį, mergužėlė, mergelė vargdienėlė. Aš pamačiau panytėlę, skaisčią gražią lelijėlę – puolo [į] mano širdelę. Ir iškart kits kitam puolė širdinkalbà (rodà) púola sutaria: Mums kalbà púola. Mokytojo negalėjo atsigailėti, nes jiems roda puolė ir tankiai sykiu išgerdavo. Púolė rodà su anumpo akimi̇̀s pùlti sukniubti, žemai nusilenkti reiškiant pagarbą, ko maldaujant: Štai atėjo viens vyriausiasis bažnyčios ir puolė po akimis jo, bylodamas: – Duktė mano dabar numirė.po kójų pùlti atsiklaupus nuolankiai, nusižeminus maldauti: Nepulsiu aš po kojų piktam seniui. Pulk po kojų tetušėliui, senai motinėlei . Tiedu karaliaus žentai puolė jam po kojų melsdami dovanos.viršum̃ pùlti priekaištauti, užsipulti: O tas gydytojas púola viršum̃, ka jis (katinas) man suėdė kanarkas. Kažin, ar su ja bus galima sugyventi: kad tik kiek, tai ji puola viršumpuolamóji (puolamà puoliama puolimóji ) ligà nuomaras, epilepsija: Silpnas buvo, da púolamą li̇̀gą turėjo. Puolamąją ligą paskui gavo ir blaškės it patrakęs. Širdies iškrytis įdavė anam puolimąją ligąantpùltiužpulti: Šunys ant zuikučio antpúolė ir suėdė. Žvėrys …, baisiai įniršę, antpuolė žalčių karalienę. Vanagas minta kitais paukščiais, kuriuos antpuola iš aukšto. Mes ant jų ūmai ančpulsiam. Antpulu staiga. Jei ans (šuo) puls, ančpùls an tavęs. A karvė neančpúolė viršuo?. Ar pats smertis žmogų antpula?.Ašaros vaiką antpúolė (ėmė verkti). Žiema antpuolė miško sutvėrimus.Bijo, ka tie vagys neantsipultumsmarkiai kaltinti, priekaištauti, barti: Antpuolęs visų pirma [ežys] ant pačios [, kad ji sudeginusi jo eženą]užklupti: A lytus antpùls, a reik kailinius imti?staiga apimti (tam tikrai būsenai): Ale pasiutimas añtpula. Ančpuolus pakusai, tujaus daryti gailesįužeiti, pasklisti, išplisti: Mada toki buvo antpuolusi – buvo drukavoti sijonai. Kad litai antpúolė, ostiniai (ostmarkės) panyko. Jau greitai avietės antpùls (ateis jų rinkimo laikas) greitai atvykti, atpulti: Keistutas galėjo antpulti jiems an pagalbąužšokti: Antpuolusys ant žirgus norėjo jį pavytismarkiai imti ką daryti: Mun taip antpuola galva skaudėti. Ančpúolė bartis.Prieteliai antsipuolė įkalbinėti. Antsipuolė prašyti piningųatkakliai siekti ko nors norimo, užsipulti: Vėžys prašos antpuldamas Pono Dievo: duok mun akis, aš nematau nėkur eiti.antpultinai̇̃ Ubagė antpultinai̇̃ prašė išmaldos. Cigonės, paregėjusios šeiminykę, antpultinai reikalavo sviesto. Meldė antpultinai Dievo, kad anai ilgą amžių duotų.Kad taip antsipuoli, aš tau parduodu. Karalaitis antsipuldamas prašė anų, kad to nedarytum.apipùlti1užpulti būriu siekiant sunaikinti, nugalėti: Grįžtant namo par mišką apipuolo jį vagys. Vilkas aveles užpuola, visi šunes apipuola. Neišmėčiok strypų lig šunų neapipultas, o kai apipuls, neturėsi su kuo apsiginti. Aš jau toks šunų papjova – mañ' vis apipúola. Apipul̃s, tai neatsiginsi. Apipuolė kaip vilkai avį. Apipuolo kaip šunys ubagą.Iš galvos išėjusi apipuolė (užpuolė) mane, drobužius drasko.apnikti: Arklius apipúola miške, aplimpa žabaliai. Nespėjau bliūdo padėt, tuoj musės apipuolė. Neik susmirdęs prie avilio, bo apipul̃s bitės. Blusos apipúolė. Kad apipuolė mane, žinotum, parkos, nežinau nė kur gyva dėtis. Reikia pakūryt pirtis – utėlės appuolė, tai skaras iškratysim. Ale kopūstus drugiai apipúolo, tai jau privis kirmėlių. Padėjau jį an suolo, uodai apipúolo . Apipúolo brudas sodus. Mane apipuolė pelės, kad jau nėra kur nieko pasidėti.apstoti aplink, apsupti, apspisti: Kaip tikt spėjo sustoti ant rinkos, tuojaus pirkliai apipuolė, paklausė, ką norįs už jautį. Šposininką apipuolė smalsuolių būrys. Apipuolė kaip vaikai žirnius. Apipuolė kaip žvirbliai kanapes. Apipuolė kaip bitės, negalima nė atsiginti. Apipuolė kaip musės medų.apstojus pradėti ką daryti: Apipúolė anie mane barti. Kai inejo gryčion, tuoj jį apipuolo katė, šuva ir močia sveikint.užklupti, ištikti: Anoji diena turėtų jus apipult kaip vagis. Topipuoli čia mane visos kančios ir sopuliai.apimti: Idant mūsų noppultų̃ mažumas intikėjimo.staigiai apsirgti: Padarbuj[o] nedaugi ir vėlei appuolė. Dar tep tai būt sveikas, ale macnai appuolė an kojų ir an akiųatpùltiatsiskirti, atkristi, atšokti: Molis atpúola nuo sienos. Kap trepterė[jo] čerevyku, ir padelis atpuolė. Atpuolė lencūgai nuog rankų jo. Visur medžių žievė atpuolusi. Duonos pluta per ilgą kepimą atpuola. Vilkalako skūra nuog manę atpuolė . Tegu šneka – nuo šnekėjimo ranka koja neatpul̃satsimesti, atsiskirti, atsitraukti (nuo draugijos, pažiūrų): Prieteliai nuog tavęs atpùls. Ištiko sumišimas: dešimtis giminių atpuolė nu Roboamo. Bet apie tave girdėjo, jog atpulti nuog Maižiešiaus mokini. Lindo lindo, o paskui jau atpúolė. Duok mums nuog vieros neatpulti. Tasai nuog malonės ir išganymo yra atpuolęs. (XIIpsl.). Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs. Pagadinos nuomonios jų, ir atpuolė nuog lėtumo (nuolankumo). Idant nu krikščionys … nuog Dievo slūžbos neatpultų.Atpuolęsis ciecorius Julijanas.išnykti, pasibaigti: Jau nuog šitų kaimų baudžiava atpúolė. Jau pinigų nėr, prekyba atpúolė – badas. Nuo jos prakeikimas atpuolo .×(l. odpadać) pasidaryti nereikalingam: Jau tie darbai atpuola. Po įvykio su auka tas jo sumanymas atpuolė. Šis reikalas mums jau atpuolė. Daug reikalavimų, kuriuos mums kėlė karas, atpuolakristi atgal, grįžti į tą pačią vietą: Ištiesk tavo ranką ant marių, idant [prasiskyręs] vanduo vėl šę atpultų ant egipcianų.visiškai neišgijus susirgti iš naujo ta pačia liga, atkristi: Buvo jau pastaisęs, palakstė ir vėl atpuolo. Baisu, kad zapalenė nebūt. Adra atpuolęs sunkiai serga.vėl atsidurti buvusioje padėtyje: Ar neatpuolei ing tuos pačius griekus?. Dabar man atpuola (jau atsimenu) parkristi, nuvirsti: Verpdavom naktimis. Atpùlsi skersai lovos porą trejetą valandųpamažėti, nuslūgti: Buvo muštukė prisikėlus [grietinės], dabar atpúolė. Vanduo atpúolė į vagą. Po ligai many atpuolo pūdas be ne kosumažėti kainai, vertei, atpigti: Rugiai atpuolė. Sako tik iki šešioliktai brangu būsiant, o paskui vėl atpùlsiant.Jai jau tas kavalierius atpuolė (nepatiko), kito tikisisumažėti, susilpnėti (šalčiui ar karščiui), atlėgti: Dūmai rūksta žemyn – atpul̃s šaltis. Langai šyla, gal vėl atpul̃s šaltis. Kad atpultų̃ šaltis, reikia suskaityt trejos devynerios plikių . Po grabnyčiom ir šaltis atpúolo. Gerai, kad šaltis atpuolo, galėsma miškan važiuot. Pradeda debesuotis, gal atpul̃s oras. Varnos maudos sniege, pavydna atpùlt. Kai tik atpuls oras, tai ir mes smarkiau sukrusme prie darbų. Atpúolo oras, atpigo tavoras. Atpúolo oras (atvėso) – kur jūs beista maudytis.Buvo prisimetęs karštis akyse, iš kelių daktarų ėmiau vaistų, ir atpuolė. Ir neramybė tereiškė jos sveikatą: persirgs, atpuls uždegimas, ir patapsi sveika.nurimti, atlyžti: Tai da užpyksta tai užpyksta, ale greit ir atpuolaatsileisti, atidrėkti: An vakarą šienas atpuola. Pabuvo šaltai duona ir atpúolo. Sudžiovinai avižas, o kol malsi, ir vėl atpul̃s. Ar atpúolus taboka, kad nedega?. Pabus drėgnai ir atpul̃s. Išnešk rūbus in rasos – atpuls. Siena atpúolus, net vanduo tekaturėti, pasigauti laisvo laiko, atitrūkti, atspėti: Atpuldamà nusikasiau bulves. Neužmiršk mūsų, apsilankyk kada atpùldamas. Tik atpul̃s nuo darbo ir lekia an mergas. Ir eilinis darbininkas, atpuolęs nuo kitų darbų, tų vietų nori paregėti. Tik atpuldama, o, žiūrėk, kiek prisirinkau kmynų. Kur tik atpul̃s, vis su juo. Siūk ir siūk kada atpúoluspasidaryti laisvam, atliekamam: Jei atpuls kiek laiko, tai nuvažiuosim. Atpúolamu laiku padarysiu ir tą tavo tarankį. Atpuolesniù nuo darbo metu galėsi ir sau ką pasitaisyti. Kai atpuola dykesnis čėsas, nueinam pagrybautsutapti, atitikti: Ne giminė, tik pavardė atpul̃na. Vardas tik atpúolė – ne tas kaimas. Atpul̃na kalba apei tave (teisybę kalbėjo, tikrai taip yra). Senių maliodijos (spėjimai) dabar nebatpul̃na (nebeįvyksta, nepasitvirtina). Davatkos viena kišo, kita kišo, kol atpuolė raktas, kurį galima jutrinoje pasukinėti. Mes turiam rūpesnį pamokymą paduoti tame rašte …, ūkininkams išleistame, visokias žinias, pagal rėdą dalių meto atpuolančias.tikti, priderėti: Nei vienas kitas lietuviškas laikraštis mums geriaus neatpuola, kaip „Aušra“.Anie patys statys, kaip anims atsipùls (atrodys) ×pasitaikyti, atsitikti: Neatpúolė mun atšauti į tokius jo žodžius.Atsipula teip pat su žiedu vaiknešiu, su žiedu antrugreitai atbėgti, atskubėti: Aš be dvasios čia atpuoliau tau naujienos pasakyti. Kaip sužinojo, ka brolis parvažiavo, tai dėdyna tujau atpúolė pry ano. Nespėjo išvažiuoti, tujau atpúolė pasigrobti palikimo. Ko čia daba àtpuli – tik pradėjo virti, i jau bėga!. Bene kas čia šį vakarą atpuls. Atpul̃s jie, pamatysit, kokie geri bus. Levutė atlėkė atpúolė, mislijo, kad pietus gaus. Meška, pamačiusi atpuolant kažkokį žvėrį, nukrito ant liūto.užklupti, užeiti: Ir vė naktis atpuls, ir vė bus šunio šūdas (nieko nepadarysi) ant širdiẽs atpùlti atsiminti: Piktas anų apsiejimas atpuolė anims ant širdies. Atpuolė karaliams ant širdies, jog čion tura būti galas anų kelionėsį gálvą atpùlti prisiminti: Buvau užmiršęs, laimei, kaip tik atpuolė į galvą. Tuojau atpuolė jai į galvą urėdo kalba. Man viena gera mislis į galvą atpuolė×dapùlti pripulti: Kap tik dapul̃s [prie degtinės], tai ir prapuls – labai myli gert. Kap paskutinį arklį atėmė, dapúoliau ir atsiprašiau. Aš gi dapuoliau savo motinėlei su savais vaikeliais. Ar jy tę nedapuolė (neprilindo, nepranešė)?!įpùltiįkristi: Tetule, tik ma[no] mamai nesakyk, kad broliukas inpúolė [rūsin]. Gilumeinion tokion kad inpúolė!. Jei sapnuoji, kad įpuolei į duobę – blogai. Po slenksčiu žarijų duobė, kaip tik eisi, ir įpulsi. Žiedelį griebiau, aš pats įpúoliau. Kad įpulsi į ežerėlį, į dugnužį nugrimsi. Nesigirk, bernužėli, baltasis dobilėli, ir įpulsi, ir nuskęsi į gilų dunojėlį. Kančiais (kartais) sušilęs kas įpúola [į upę], ir sutraukia mėšlungis. Įpuol jona (į duobę) jautis alba asilas. Dirba bernas vienus metus, antrus, trečius ir vis grūdas į ausį kaip neįpuola, taip neįpuola. Jei grūdas kviečio, inpuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis. Toji sėkla, kuryji inpuolė tarp erškėčių. Mergelės lova minkštai išklota, o kad įpulčiau, saldžiai miegočiau.Vikės į žirnius įpuolė (įsimaišė).Ei, ką, – įpuolė (įsiterpė) jai jos vyras į kalbą, su kumste į stalą mušdamas, – aš jo amžiną lupimą bei sukimą jau gana ilgai iškentėjau.Kas nu baimės bėga, tas į duobę įpula. Vilkas kartą duobėn įpuola, kitą kartą ne. Mum duobę kasė – patys įpuolė. Nekask kitam duobės, kad pats neįpultumei. Kad tu, martele, šulnin inpultai!. Įpuolė kaip šuva į putrą. Nelauk laimės į nagus įpuolant.įdubti: Akelės inpuolė, veideliai išblyškę. Kap susirgo, tai ir žandai inpúolė. Veidai jo buvo išblyškę ir įpuolę. Įpuolis įpúolė ant kapų, t. y. kapai įslinko, žemė įpúolėgreitai, smarkiai įbėgti, įsiveržti: Užmiršęs net kepurę pakabinti įpuolė pas vedėją. Įnirtęs įpuolė į mano kambarį. Kogi įpúolai, ką turi pasakyt?. Visi įpúolo par langą gryčion. Aš įpuoliau į kamarą smetonos laižyti. O jo išeita arklio girdyt, įpùlta kanikan, prispilta maišelis miltų. Žvėdai, įpuolusys į Radzviliškės miestelį, parkratė bažnyčią su klebonija ir vis, ką gera radę, atėmė. Įpula [plėšikai] kaip devyni kelmai. Įpúolė akis išvertęs į kambarį ir ėmė šaukti. Įpulti į duris (į vidų). A jau, Stasiukas, įpúolei (įsigrūdai, patekai) į mašyną?. Mačiau, kaip pelėda įpúolė į medžius. Inskridau, inpuoliau tėvulio sodelin . Ale kad įpuolė [elnias] į tankią giraitę, pradėjo jo ragai kliūti į šakas. Kiškis bėgo kaip kulipka, vos paspė[jo] įpult į pulką žvėrių keturkojų. Įpúolė į javus žąsys ir lesa. Rugiuosan kap inpúola [vištos], i išlesa. Įpúolo galvijai vasarojun. Stogas skylėtas vėsuluo įpùlti.įeiti, užeiti: Tenai inpúoliau – radau geriant. Nuėjau į tvartą – gal kas įpúolė [tuo tarpu] į trobąatsidurti kur, patekti į kokią vietą: Buvo žmogus, tas … įpuolė tarp razbaininkų. Ir patys jie nesupras, kad ing peklą inpuls. Greit mes įpùlsam į žiemos saulėtekį (pradėsiu sakyti, kas yra nuo mūsų į žiemos saulėtekį) patekti, pakliūti į kokią (ppr. nemalonią, keblią) padėtį, būseną: Už savo durnystės bėdon inpúoliau. Neturtėn inpuolu. Įpuoliau į tokias skolas, bėdas. Inpuolai, sesyte, didelin vargelin kaip žuvelė upytėlėn, šaltan [v]andenėlin. O aš vargo mergužytė į vargus įpuoliau. Į smūtkelį įpuoliau ir galvelę sukūliau. Gailu yra žiūrėti į bėdą įpuolusius. Tai dabar kokion mūkon įpúoliau su tais obuoliais. Tada inpuolė ing didę rūstybę Pono. Baisus daiktas yra inpult rankosn Viešpaties. O dabar į ligas įpúolė nabagė. Turi apsirgti ir kartais ing didę ligą inpulti. Visados, ing džiaugsmą įpuolęs, pribėgdavo pri motinos. Idant inpultų̃ ing sielvartą arba nusiminimą. Įpuolę į apmaudą norėjo atkeršyti. Į gilų miegą įpùlti. Nusidemi, inpuolu kaltėn. Inpult nusidėjiman didžian. Bjaurybėsna buvo inpuolęs sunkiosna. Idant neinpultùmbim sunkybėn ir ligon dūšios. Idant ne teip pigai ing nuodėmę inpultùmbime. Idant n’inpultumbit į pagundymą. Vokiečių tautos taipogi įpuolė stabmeldystėn. Ing prakeikimą žmogus įpuola. Reik …, idant byskupas … ing (orig. ig) apkaltinimą neteisinykų neingipultų (orig. neigipultų).Nu ka ta merga įpuolė kaip plika į kadagyną. Įpuolė kaip paukštis į spąstus. Duok, bobel, rublį, bala nematę – aš įpúolau kaip šuva markon.Až keleto rublių nevorta inspùltiej. Ot anspúoliau bėdon!. O tai insipúoliau!. Sūnaiti mano, jaunasai mano, neįsipulki į klapatėlį.būti sučiuptam, įkliūti: Taip nekalbėk, bo greit anpùlsi. Čia viena anpúolo turmonįsimesti, apimti: Traukulys in koją inpúolo. Tai kai inpúola sopulys, tai nė pasijudyt negaliu. Karštis įpúola į akis. Kad įpuolo rožė ant akį!. Įpúolo šumas į galvą, ir eina kartis.×(l. wpadać) įtekėti: Mūsų Grūda Merkin inpúola. Mežia ežeran anpúola. Upių ir upelių, į didesnes įpuolančių, buvę be skaitliaus.×prieiti, pasitaikyti, būti: Kiek įpúolė švenčių į savaitę, tiek šventė. Kaip prasto[je] dieno[je] į̇̃pula [šventė], kela dabar juk į tus sekmadienius jau. Velykos į nedėldienę įpuola, ateiti.įtikti, atitikti: Kad tik į skietą įpultų, pamatyste, kokia būs drobikėį ãkį įpùlti atkreipti dėmesį: Šiandien bažnyčioje Zosikei įpuolė į akį nepaprasta motriškaį bùrną įpùlti ateiti į galvą: Šnekėti, kas į bùrną įpúola.į gálvą (į mi̇̀slį) įpùlti (įsipùlti) prisiminti: Neįpula jokia pasaka ma[n] į galvąįsiminti: Neįsipúolė į gálvą [pasakos], nežinau. Mikalojui tas patarimas įpuolė į galvąkilti (minčiai): Įpúolė jam kas į gálvą, i neišeina. Į galvą įpuolė baimingos mislys. Man tai į mi̇̀slį įpúolė.į kal̃bą įpùlti įsikalbėti: Įpuolus visiems į kalbą, pakilo juokų, naujienų pasakojimųį ši̇̀rdį įpùlti patikti: Nuo vakar dienos įpuolei man į širdį. Kad tu būtai paslėdniausias, man neįpult tep širdinišpùltiiškristi: Išpuolė asla (galąstuvas) an žemės ir sutrūko. Išsigando toj mergaitė, išpúolė viedrai iš rankų. Lankas trūko, karzinka išpúolė an žemės, i kiaušiniai susgurino. Kai ėjo gult ir segėsi andaroką, grūdas išpuolė ant žemės. Išmetu, duomi išpult. Pro langą išpúoliau. Išpulti iš vežimo. Ir pasvyrav[o] laivelis, ir išpúolė mergelė . Pyliau pilną, gėriau visą ir išpuoliau iš žirgelio . Nesistok rateliuose, žiūrėk, kaip išpulsi ir susikulsi. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį. Išpul̃s [kulka iš sugedusio kulkosvaidžio] – ir an žemę, išpul̃s – ir an žemę!. Ji atsirišo tą mazgutį, grūdai išpuolė (išbyrėjo). Kūjučiai slidūs: kap pasemi rieškučiom, išpúola (išslysta) iš rankų.Suknelė tokia didelė, kad aš iš jos baigiu išpùlt.Kas tau, kad tu lyg iš medžio išpúolęs (sumenkęs, suvargęs)?. Kad žinotum, kad iš medžio išpùlsi, tai in jį neliptum. Kas išpuolė, tai ir prapuolė. Iš didelio neišpùlsi (geriau taisytis didesnį apsiavimą, drabužį negu per mažą).išsprūsti: Ìšpula tas žodis, ka jau esi įpratęs. Nė nepajutau, kaip prastas žodis iš kalbos išpuolė. Neverta dėti dabon, kas vaikui išpuola iš burnosiškristi (apie kritulius); atsirasti, susidaryti (apie šalną): Laukė, kol sniegas išpuolė. O kap išpuolė šalta šalnelė, tai žalius lapelius nušaldė.išbirti, iškristi (apie dantis): Kai dantes išpúola, tada dratus vėl kala, lenkia – dantina. Išpúolė vienas dantys. Išpúolė dantỹs akėčiųnukarti: Tie žandai išpúolę, smakras atsikišęs – negerai, kai dantų nėrvisiems išdvėsti: Išpúolė gyvoliai. Išpúolo [vėžiai] gal nuo šitų trąšų.padvėsti, pastipti: Buvo karvyna menka, i ta išpuolė. Jo arklys atvestinis išpuolėįsimesti, prasidėti: Kirkščiuose išpúolė sopulyssmarkiai išbėgti, išsprukti, išlėkti: Išpúolė šuo iš kiemo, kad nusitvėrė mane, vos atsigyniau!. Cinokienė, tekina išpuolusi pro mažąsias durikes, žvalgės. Jie kaip išpuolė par duris, teip ir bėgo visi viena kupeta. Marytė išpúolė, duris atsklendė. Visi išpuolė iš gryčios. Ir išpuola tėvelis iš aukštos klėtelės . Mano žmona išpúolė – juk degam!. Tie žaibo trenksmu išpúolė iš kambario. Išpuolė kaip širšinai iš dravės. Išpúolė iš krūmyno vilkas ir papjovė ano arklį. Išpuolė ten iš kur angis, tą berniuką ingylė, ir tuo jis numirė. Išpúolė jie pry arklių, bet arklių jau nebebuvo. Dūšia išpuolė kaip pro duris. Ir išbėgau, ir išpúoliau iš seselių pulko.Idant mus įvestumbi tenai, iš kur pirmas rojaus tėvas išpuolė (turėjo greit pasitraukti). Neišpùlsi su audeklu teip greitai (greitai neišausi).išeiti (trumpą laiką): Valdiškas darbas – neišpùlsi kada nori. Ar pypką gal užtraukti, išpúolęs lauka (išlipęs iš mašinos)?išeiti iš kokios būsenos, būklės: Išpuolėt iš malonės. Būtie išpuolus iš meilės tavo. Saugokitės, idant … neišpultumbite nuog tvirtybių jūsų. Daug keikiu – kantrybė neneša, išpúolu iš kantrybės. Vėl balta galva pirmoji priežastis buvo, idant anoji uola stipriausia ir akmuo tikėjimo mūsų ižpultų̃ iž savos galybės.Uždirbu neblogai, iš šimto rublių neišpúoluatlikti (pinigų, laiko ir pan.): Visiem davė, o man ir neišpúolo. Iš ko gi nuspirksi, kai neišpúola. Jeigum neišpúola, tai gali nepirkt. Jei išpuola tau pinigų, tai paskolink. Vis to laiko neišpúola – reiktų nuvažiuoti. Kai išpul̃s – atvažiuosiu. Prilankyt prašyčiau, kai išpuls čėselis. Klausyk, gal šiandien išpul̃s tau pieno?×(l. wypadać) tekti: Sunki dalis čia jums išpuolė. Būrė, mesdami akmenėlius arba kitus daiktus pagal santarvės, kad tas rūbelis būtų tam, kuriam išpuls burtai. Liepos mėnesiui išpuola daugiausia saulėtų dienų.priklausyti: Užmokėk jam tiek, kiek išpúola. Už nuopelnus išpuolė jam didelė garbė. Šito žuvis man išpuola×(l. wypadać) priderėti, tikti ką daryti: Ne taip, sūnel, kalbi, kaip kalbėt išpuola. Ar neišpuolė tau nutylėtie, kaipo mažesnei?. Eik sau namo prie vaikų, ne liežuvį laidyk, kur tau neišpuola. Tokius svečius išpùltų jau pavaišinti. Vaikeli, taip neišpuõlna daryti. Čia nei̇̀špula dabar teip dirbti. Kažin, ar išpúola nekviestiem nueiti?. Valgant neišpuola rankų atremti į stalą. Tai tau išpúolė žinoti. Sėsk, mergele, į tą suolą, jau tau šiandien tep išpuola.išpúolančiai Neišpuolančiai pasakiau.būti tinkama, galima: Nieko n’išpuolė daryt tam kelmui, kaip tik nudegyt. Visas vištas užleisti ant peno neišpuola ir nėra reikalo×(l. wypadać) prireikti, prisieiti, tekti ką daryti: Išpula tankiai ilgose rudenės ir žiemos naktėse eiti gaspadoriams su ugne ing klėtį ir staldus. Ypačiai būtų keblu, kam išpultų siųsti piningus. Po išėjimo iš Egipto išpuolė anims gyventi žemėje Chanaan. Mums išpuola atstovauti kilniesiems idealams.ateiti eilei ką daryti: Šiandien tau išpuõlna arklius ganyti. Katram išpul̃na, tas ir teeinie. Šiandien vakarą išpuola man namie sėdėt. Kada tau išpuola eiti į kariuomenę?. Tas kelias tau išpuola taisyt. Kam rytoj išpúola pieną vežti?. Numirė mama, brolis, daba jau man išpul̃tų.prieiti, būti (tam tikru laiku): Šiuomet Velykos ankstyvos išpúolė. Per šventes jo vardinės išpuolė×(l. wypadać) būti kuo (apie giminystę): Ir jie kinkė, ir vedė prie šulinio arklius girdyti patys, nudelbę akis, lyg būtų kalti, kad išpuolė giminėmis tokiam plačiam Dirdų kiemui×(l. wypadać) pasitaikyti, pakliūti: Pailsėti kada išpul̃na, tada gerai. Pašalys geresnis išpúolė, gavau mažiau žemės. Kalėdos pernai išpuolė gražios. Savo šeimoje šnekėjo, kaip kam išpuolė. Jau jeigu ma[n] išpul̃s (atsitiks) nelaimė, tai turėsiu no[rs] pinigų. Jei malkas neši per Kalėdas ir išpul̃s (išeis) po porą, tai ištekėsipareiti (nuo ko): Būtų gi teip išpuolę nuo to, ar jie išbus šventi, ar ne×išeiti, išplaukti (išvadai): Iš to apkaltinimo išpultų, kad jis yra didelis veikėjasužpulti 4: Teliukus buvo išpúolę dedervinėsužpulti 5: Lietus išpúolo, i peršaloužpulti 6: Išpuolai in manę. Išpulsi an tokio laidoko, tai bus tau!užpulti 10: Kap išpuls žiema, visi pastrauksužpulti 16: Išpul̃nančia kalba jis buvoiš bū̃do (véido) išpùlti sunykti, sublogti: Jau aš mačiau iš tavę, kad jau kas negerai: visai išpúolęs iš bū̃do. Kas tau, kad tu tep iš bū̃do išpúolęs, sergi?. Po palagi kad išpuolus iš būdo, kai mūkelė. Nesveikuoji ar ką, kad teip iš véido išpúolęs?. Po ligos labai išpuolęs iš veido. Ko, sesule, smūtna sėdi, ko, sesule, smūtna liūdi, iš veido išpuolus?.iš galvõs (atmini̇̀mo) išpùlti užsimiršti: Tas puodas tai man visai iš galvõs išpúolė. Žodžiai Christaus … ižg atminimo mūsų neišpuola.iš savę̃s išpùlti nebegalėti tverti, pakęsti: Man taip negerai, kad aš vos iš savę̃s neišpúoluširdi̇̀s (dūšià) išpúolė labai susijaudino: Iš baimės ko širdi̇̀s n’išpúola. Pamačius pavaduotoją Povilui širdis išpuolė. Tam lekajui nets dūšià išpúolo, kad ir jį įspėjo.nupùltinukristi, nulėkti: Obuolys krisdamas nupuolė ant būdos. Nuo stalo nupúolo. Nupúolė jis nuo viško. Nupulti nuo arklio. Žiūrėk, nenupulk tu nuo krėslo!. Regi, tavo alavėlis nupuolė an žemės. Ale vienai nupuolė siūlų kamuolukas ant žemės. Tas būs auksas, kas kašėn įpuls, o kas aslon nupuls, tas būs šlamštai. Medaus korius, ant apačios nupuolusius, tujau imkiat laukan. Šiemet vėjai buvo, tai beveik visi akuotai nupuolė. Nupuolo žiedeliai nuo baltojos rankelės. Kai atsisėdau in vežimėlį, nupuolo vainikėlis . Nupuolė bernelio šarvelis nuo galvelės. Kap tik princas atsikando balto obuolio, nupúolė nosis. Rugiai bąla, žydi, ir nupúola žiedas. Aš tep skubinaus, tai ir neišsilaikiau – nupúoliau in upę. Nesigirk, mergužėle, baltoji lelijėle, ar nupùlsi, ar nuskęsi į gilų dunojėlį. Nupuoliau, močiute, nupuoliau, širdele, nuo viršaus pečiaus ant suolelio, ant pakulų kuodelio. Anys nupuolė gruntop kaip akmenys. Tada jiems kalbėjo: regėjau šėtoną, kaip žaibą nupuolantį iš dangaus.Viena bėda jau nupúolo nuo galvos. Dabar nuo tavęs nupul̃s visi reikalai. Dabar mum nupúolo tie pykčiai, kai vaikų yr.Kas nu vežimo nupuolė, tas ir prapuolė. Aš ne vakar nuo suolo nupuolęs, tu mane nepabaidysi!.užsimušti nukritus.nusileisti žemiau, nusmukti: Per didelė plėškė, užtai nupuola ant piršių. Mano skrandis nupúolęs. Rankos jiems nupuls (pasidarys bejėgės, nusvirs), ir visos širdys džius.nusileisti (apie saulę): Dabok, saulelė tuoj nupul̃s: tau reikia eit girdyt, šert.pažemėti: Nupuls kalnai, o slėneliai išsikels aukštybėnnugriūti, nuvirsti: Visa nupult turi, kas ant silpno fundamento stovi. Jisai vėl nupúolė (staigiai atsigulė) ir miegti.atsiklaupti veidą lenkiant prie žemės, suklupti: Tarnas tada nupuolęs pasikloniojo jam. 1Kalti esme nupult ant kelių savo.nuslūgti, nusekti: Jau dabar nupúolė vanduva. Šešupė tep nupuolus, ka galima i perbrist. Smetona skysta pasdaris ir nupuls atgal an savo vietos, tada darysis sviestassumažėti (svoriui, apimčiai, skaičiui): Grūdai kad pastovi ilgai, tai ben parpus nupúola. Verpiant daug vilnų nupúolo. Mėsa verdant nupúolo. Žymiai nupuolė vaikų skaičius šeimose.O rugienose karštis jau nupuolęsnukristi kainai, vertei: Nupúolė pinigai. Dabar viskas nupuolė: ir gyvuliai, ir javai nebebrangūs. Karvė nuo šešių [šimtų] nupuolė an šimto. Tegu nor nupúola kaina. Nupuolusios vertės pinigaipasidaryti visiškai menkam, nusmukti: Vietoje rūstybės ant jo dabar pasirodė išgąstis, ir jisai nupuolusiu balsu pratarė. Autoritetas nupuolė. Visas nobažnumas tuojau musijo nupùlt. Viltis nupúolus jaunuskursti, suvargti, nusigyventi: Ir prūsų nupuolančių nebsušelpė. Tuokart tiktai ūkininkas galėtų parinkti, kur kas geriaus tarpsta, vienu žodžiu, nupuolančią savo ūkę atgautų. Kiti mat greit po tėvo mirties nupuola, o jie – ne. Idant … penėtų … neprietelius savo nupuolusius.sunegaluoti, pasiligoti: Nupulsu veikiai ant akių, mažų šviesų beesu. Būtų nieko tokio vaikis, bet kad nupúolęs ant akių. Izaokas jau buvo pasenęs ir nupuolęs ant akių. Mūsų jaučias nupúolo nuo kojų, visai nebegali atsistot ir ėda gulėdamas. Kiaulė nupúolė ant kojų, nebegali nė iš kinio bepasikelti. Būdavo, baroniukas pirkioj greit nupúola nuo kojų, ažsibaigia. Nėr kur išleisti, nupùls vištos nu kojų. Veršiukas palakstė palaidas i nupúolo nuo kojų. Arklio, mažna sakyt, neturim – nuo kojų nupúolo. Visą žiemą gyvuliai šlapiai stovėjo ir ant kojų nupúolė. Kada kiaulės serga liaukoms, nupula ant kojų. Nupúoliau an kojų – nebepaeitu. Užpuolė ramatai: pastiro, no kojų nupúolė. An kojų Ona gatavai nupúolusi. Dar aš nū nuog kojų nenupúoliau (dar pats dirbu). Nuo kojų nupulsi, jei taip nepasisaugosi. Ar ant strėnų nupuolusi, ar kita liga susirgusi – gerai negaliu pasakyt. Pats gaspadorius ant strėnų nupúolė. Krukis, nupuolęs jau ant sveikatos, tyloms kentėjo kertelėj. Buvo labai pasenęs ir nupuolęs ant sveikatos. Kad nenupul̃tų nuo sveikatos!. Kai pasenau, nu sveikatos nupuoliau. (Bs). Muno dukrelė pasiligojo – koja nupúolė (paralyžiavo koją). Kojoms neleidai nupulti, neigi kūnui susikultinusikalsti, nusidėti, nusižengti: Tarp šių žemiškų kovų jei nupuolu, nekaltink manęs. O nupuolęs sutvėrimas tavas klūpaujame po akim tavo. Gerai daryčia nujampuolusiamui. Nes tikra galybe savo nujįpuolusį atgavo. O niekad nė vienas nupuoliausias nebuvo apleistas. Nesa jisai pataisė … žmogų nupuolusį.žūti: Jei karas paskels, tai daug svieto nupul̃skristi, nudvėsti: Mano karvė nupuolė. Nuopuolis jam atsitiko – gyvulys nupúolėnuskubėti, nubėgti, nulėkti: Palikęs uošvę sergėti pinigų, nupuolė prie šeimininkės. O kai tik išmiegodavo, tai ir nupuldavo kūlvertini į vandenį pliauškoti. Anie bėga šaukdamys, o tie nupúolė su mietais. Niekur nenupùlsi, kaip vaikas mažas. Viena [gegužėlė] nupuolė, kur jo galvelė, ba tai buvo močiutė.Viena [gegiutė] nusipúolo prie mano širdelės, tai te buvo motulėpatekti į kokią būseną, padėtį: Sergėties grieko, o labiausiai to, į kurį tankiai nupuoli.Daug teieškodamas ant maža nupuoli (atsiduri) atsiskirti, atkristi: Nuo vieros nupultiturėti omenyje ką kitą (ne tą, apie kurį kalbama): Aš nupuoliau ant Jono, o tamsta bepasakojąs apei Petrąužmiršti.ant véido nupùlti sukniubti nusižeminus: Žmonys, ant veido nupuolusys, meldės×papùlti (l. popaść) patekti, atsidurti kur: Tėtė į dvarus papúolė, dvaruos gyveno. Kur nepapùlsi, visur bus gerai. Nepapúoliau girelėn, brolių sodelin . Muno brolis papúolė dirbti miške. Buvau Suvalkijos gubernijon papuolęs. Būt į kaliūzę papúolęs. Bet kiekviena [merga] taip bėgo, kad tik vyrams į nagus papultų. Nu, – mislija jinai, – į žmogžudžių rankas papúoliau!. Oželi nebageli, o kur čia papuolai? – Anei še, anei te, nėr kur man išeitie . Vienąkart buvo papúolę an apkasų. Papùlt bus koks dešim kilometrų. Kad akysna būt papúolę, būt akis išdeginę. Ir aš tę buvau, arielką vyną gėriau, dančiuos nepapúolė, o per barzdą tekėj[o] . Ar į silkinę papúolė, a? (sakoma tam, kuris paspringęs oru užsikosti).Tamsta jau pražilus – matyt, į galvą papúolė rūpesčiai (turėjai daug rūpesčių).įkliūti, pakliūti (po kuo), užeiti (ant ko): Papúolė mašinon, atkirto visus pirštus. Kamėnas nugruvo, nepapuolėm, gerai (gerai, kad neužgriuvo). Susitūpė iš to išgąsčio [priešais mašiną], po ratu nepapúolė, i gyvas liko. Vaikas papuolė po ratų. Papuolė in minų jo brolis.Ir po pojezdu paspúolėpakliūti į kokią (ppr. nemalonią, keblią) padėtį, būseną: Papuoliau į bėdą. Papuolo vargan kai musia medun. Sudraudžiau, kad to nedarytų, kad kartais nepapultų̃ kokian klapatan. Papúolė į rūpesnį (pradėjo rūpintis), ar turės mun ta kiaulūkštis. Tada ir papúoliau belaisvėn. Jo vieton papuolęs až tos dienos eik ir paskark. Kad po ranka jam nepapùlt. Toj moteriškė … jau į grieką papuolus.Ir mes, jei per kokią nuodėmę žalą ant dūšios papuolėme (l. popadli; patyrėme, užsitraukėme), tad paskui to veikaluose dievabaimuose geriaus turime pratintis.Į bėdą nepapuolęs draugo nepažinsi. Papuolė kap velnias į vaiską. Papúolė kaip ožys į rūtų daržą. Papuolei kaip velnias į bačką šventinto vandens.būti sučiuptam, įkliūti: Knygas nešė iš Tilžės, vieną kartą papúolė. Čia už tokiuos darbus gali papùlt. Ka ir ans kiaurai vaga, bijo ir ans papùlti.Atsargus negreit papuls ir prapuls.pasitaikyti, atsitikti: Speigas tą rytą papúolė. Papuolė pūga, ir atšalau kojas bevažiuodamas. Jeigu papùlsta šlapias ruduo, tai blogi keliai. Jei vis tokios puikios papùls dienos, tai mylai (bepigu). Negeroj dienoj papúolė pasėt. Grūdai papuolė brangi tą metą. Kaip tik graži diena papúolo, i rugius laimingai sausus susivežėm. Aš papuoliau tą dieną mieste. Aš papuoliau kaip tik tame šmote stovėti, kur sprogo granata. Mes tada ėjom galynėtis, ir papúolė nulaužt koją. Tankiausiai papúola triobõs trenkt [perkūnui]. Striošnas daiktas, ka tep papùlsta. Ne, čia vis tiek skaudžiai papúolė – pasiutusi bitis. Protas toks papula: kartais pačio[je] grybtė[je] (kaip reikiant) vaikis, o rašto nepažįsta. Jei papul̃s gera karvė, nupirk. Neseniai tas atsitikimas papúolė. Čia tokia nelaimė papuolė: sūnai dideli mirė. Man papúolė laimingas atsitikimas. Visaip mat papúola. Koks papúola darbas, tokį dirba. Kai kada anksčiau, kai kada vėliau pareina – kaip papúola. Žmonės ėjo kaip papuolė, kur kas norėjo. I teip kalbam, i teip kalbam – kaip papuola. Kur papuõlna atsisėdi. Kur papúolė, tę dirbau. Kas nepapúolė, tai vis in burną. Kas papúola po ranka, i pagriebia. Papúolė tarnauti pas Blindą. Papuolė diena liuosa, gektarą suariu. Kai kada papúola gerai nupirkt, tai nepamatai, kaip užauga. Kuriam papùlsta geriau, kuriam blogiau. Papùlsta kokia liga. Taip papúolė an kalbos (išėjo kalba), i pasakė juokais. Kažin kokia mintis man tada papúolė (atėjo į galvą). Papúola čėsais ir be duonos pabūti. Papúolė girdėt visokių istorijų. Nepapuolė jo nuo to karto susitikt. Visaip papul̃na gyvent: i gerai, i blogai. Papúolė man važiuot tuo pačiu keliu, kur obelis buvo.Trys buvo – paspúolė jai. Paspuolė muruitpasisekti, pavykti: Anam gerai papuolė, t. y. geras dovanas gavo. Papúolė gera duona iškept, o tai vis baras, kad nedakepus. Galgi ir man kai kada papul̃s išlošt. Papul̃s – bus gerai, nepapul̃s – nukentėsi. Kad jam labai nepapúolė su ženatve. Kai mum, tai gerai papúolo. Lietus lyja, tai nepapúolė kūlimas (buvo prasta, sunku kulti). Ot papúolė šienas suvežt!. Kaip papuola, taip ir padirbu. Nepapúolė kiškis pagaut. Kad papultų̃ (kad suspėčiau) išsimazgot padlagas!pataikyti: Jeigu šitais šatrais papùlsi viduriuosna, tai no didžiausia kris. Paleidžiau akmenį ir nepapúoliau. Kap davė per langą peiliu, ale nepapúolė, tik rankon papúolė. Iš čia tu i kluono durysan nepapùlsi. Kai pylė, ir labai gerai papúolė. Kulkos kaip bitės, o nepapuola.Pagalio du galai: vienu galu šersi kitam – kitas galas tau papuls. Papúolei kap pirštu šikinėntekti, atitekti: Man prastesnės dirvos papúolė. Jam papuolė blogiausias kelias taisyti. Kam ana (duktė) papul̃s, tas mylės, o kam neteks, tas gailės. Papúolė tokis vyras, kad šviesos nemačiau. Tęsas tęsas su tąj žanatve [vaikiai], kol kokia ragana papul̃na. Kam papúolo, tas jau džiaugias. Kai aš papuoliau tam šelmiui berneliui, po vargelius vaikščiojau, kaip gegutė kukavau . Po penkiasdešimt šešiasdešimt uždirba, kaip papuõlna darbas. Kelios gi tau papuolo?. Papúolo dvidešims litų kaip šunio gerklėn.Papuolė kaip žabalai vištai grūdas. Vienąroz papúola, ne dešim. Devyni puls, dešimtam papulsgauti barti, mušti; kliūti: Ot tau papuolo nuo mamos ažu tingėjimą!prisimesti, prikibti: Iš baimės liga papùlstabūti kuo (pagal giminystės ryšius): Aš jam tetulė papúolu, o jis mañ' dėdina vadinaant dantiẽs papùlti pasidaryti kieno kalbų ar apkalbų objektu: Mūsų mergelka Mažrimėnei ant dantiẽs papúolėant liežùvio (ant séilės) papùlti atsitiktinai ateiti į galvą: Aš to iš širdies nesakiau, tiktai kas ant liežuvio papuolė, tai ištariau. Ne viską reik plepėt, kas papúola ant séilėsį (kieno) rankàs (nagùs, nãgą) papùlti būti pričiuptam, pritvertam: Agar nebuvai brigadieriaus naguos papuolus?. Jeigut į jo nagùs papul̃č, neduok Dieve (būtų blogai)!. Papuolė nagan. Palauk, vaikali, kai papùlsi į muno rankàs, tuokart išmanysi savo. Papùlsi tu mano rankõs, tai pažinsi cibulio smokąį rankàs papùlti (kam) būti gautam: Mėgau skaityti visuomet knygas, kokios tik papuolė man į rankasparpùltiparvirsti, pargriūti: Kaip jam koja paklupo (apsibrido), parpúolė jis ant žemės. Aš parpúoliau anta ledo. Parpuolu ant žemės. Parpuolęs guliu. Kiti ilgai neužmiega, o kiti parpuolė (greit atsigulė) ir knarkia. Jisai parpúola ant žemės ir klauso. Ejo svotas per miestelį ir parpúolė vidur kelio. Veskiat muni gulti, neleiskiat parpulti. O da neįėjau į pusę kalnelio, parpúoliau ant kapelio. Nepražūsim, neprapulsim, atsikelsim, jei parpulsim. Jis mūšyje parpúolė.Jei parpuolei, tai žinok, ka i sušlapsi.Vai aš parsipulsiu ant sieros žemelės. Ne taip ji rovė, kaip graudžiai verkė, ant sieros žemelės parsipuldama.atsiklaupti: O aš parymosiu, prigludęs prie kojų tavųjų, ant kelių parpuolęs. O Simei, sūnus Gera, parpuolė ties karaliaus … ir kalbėjo karaliui. Parpuolę pasikloniojo jam. 1Nebijok, prašys tavęs parsipùldamas (labai nuolankiai) nusidėti, suklysti: Galiu sunkiai parpulti, ale atsikelti be tavo ratunko nebgaliu. Tu žinai nedaug mane kentėti tegaliant, ir vos nelaimei atsitikus parpulantįdubti, įkristi: Parpul̃s tau ir akys beraunant šituos kelmuspatekti į tam tikrą būseną: Miegan parpúolęs, nigdi neišsimiegaskubiai pareiti, parbėgti, parlėkti: Kiek tik arkliai iškerta parpúoliau numo. Iš kur teip šarpiai parpúolei?. A misliji, teip greit parpùls?. Parpúolu minutei į namus i vėl lekiu į burokus. Žmonės, parpuolę namo, bevalgydami truputį apšilo. Vakare jis ka parpuolė iš kapų pardusęs, parsigandęs!.ant véido (po akimi̇̀s) parpùlti atsiklaupus labai žemai nusilenkti: Tai išgirdę mokytiniai parpuolė ant savo veido. Parpuolė anys po jo akim žemėspi ant veido. Ir broliai jo nuėję parpuolė po jo akim ir bylojo.pérpultiįgriūti, įdubti: Kaip sieną palinkusią, pusiau perpuolusią.parpulti 1: Pasikloniojo …, perpuolę ant žemės.nustoti kristi: A párpuolė jau dulkės?greitai pereiti, praeiti: Kad antpula ir greitai parpula audra, perkūnvėtre vadinas. Párpuls karštis, ir reiks šiltesnio apavo rudenoplabai norėti, stengtis: Ant tokių niekų nėr ko teip pársipulti. Jau jis prie darbo tai nepársipuolėpaliauti puolus, užsipuldinėjus: Žmonės puolė perpuolė, dabar esu su visais geruojusuliesėti, perkristi, perkarti: Kap tu šėrei arklį, kad jis tokis perpuolęs kap skripka?!. O tai paršas pérpuolęs, ką smilgele perdurtai!. Atėjo su visu pérpuolus.piepùltipripulti 1: Pypuolė py manęs×pripulti 9: Da viena dainelė pypúolė, tai padainiuosu. Anam pypuolė, kad vilkai ugnies bijos. Miniau, miniau, ir munie nepypuolė. Man nepypula tą žygį (dabar, šiuo metu) prapùltinežinia kur dingti: Tik pasidėjau peilį, ir jau prapuolė. Prapúolo mėsos šmotas. Kepurė prapúolė ant lygia dirva. Tuokart pasiuntinys … atrašė įdėm buvus raštą popiežiaus, bet prapuolus. Ar prapultoji skrynia atsirado?. Nė siūlo galas neprapuls, viską atrasi. Prapúolė mūs karvė iš ganyklos. Da lig šiol [nė vienas] neprapúolė, visi viščiukai tebėr. Mano vyras prapúolęs yr. Visi mano vaikai buvo prapúolę par karą. Ir tos gaspadinės pasimaišė kaip jaunas mėnuo ir prapúolo. Išėjo kaip ežys mielių ir prapuolė. Pažįsta balsą prapuolusio piemenes savo. Nemažna sugaudyt, prapúolo kai piktas pinigas. Niekur nerandu vaiko, prapuolė – kaip į vandenį įkrito. Prapúolo kai [v]andenin. Prapuolė kai ugnėn. Prapúolė kaip adata laidarė[je]. Prapuolo kaip gyvasiai sidabras. Prapúolė, it į žemę susmego.Iš šuns prapuolė (visiškai dingo, kaip į žemę prasmego). Kur mano bus, neprapul̃s (vis tiek man atiteks). Daugiaus prapultam (kuriam kas dingo ir kuris įtarinėja) grieko, kaip kaltam.netekti, pragaišinti, prapuldyti: Tokie žmonės nenor arklių bei vežimų prapultidingti iš akių, pasitraukti, pasišalinti: Rudenį, kai pradeda šalnos, tai jie (gandrai) būriuojas būriuojas i prapuola. Sumušo arklys kojėms i prapúolė. Pasitrankė, pasitrankė, gaidys užgiedojo, ji prapuolė. Pradeda judytis, kušytis ir prapúola [laumė]. Kai grįžo namo, tai puolo ir prapuolo iš vieno karto, nėr žinios kur. Tai pasakęs, prapuolė iš jų akių ir nepasirodė daugiaus. Kurmis greitybė[je] pràpula (pasislepia). Prapúolė kap ruda pelė. Aš prapuolnù sau [, grįžus girtam vyrui], tu žinokis, ką nori, tą daryk. Vienas turės prapulti iš gyvųjų tarpo už išdavimą. Prapulk tu, bėda, nuog manęs!. Prapulk iš akių!. Prapulk su meile savo, jau aš nebūsiu tavo!. Prapulk tu, aš tavo tokio mylasčio nenoriu!. Rodos, mačiau, bet tuoj akise prapúolė. Šitas daiktas prapuolė man par akis (netikėtai, beregint). Prapùlkit nuo mano galvos visi!. Prapúol’ tu!. Prapuola toks ir bernas, jėg be pusbonkio šokt neišeina!.atrodyti nežymiam, mažesniam į ką erdvų patekus: Mano didelė kraitelė, tai grybai prapuolaišnykti, nebebūti: Nusekiau vagį lig Pasvaliu, ir šledas (pėdsakai) prapúolė. Upė prapúola (sunyksta) balose. Geltonumas visiškai prapulna. Usnys, gemogės, vikšriai ir kiti visokie ganyklai nederingi daiktai prapuolė. 1Buvo prapúolęs tas cinamonas (nebebuvo galima jo gauti). Buvo prapuolę vėžiai. Mozolis kartais gera valia (savaime) prapuõlna.Mirt reik, i sakiniai prapúola (nieko neatmenu, užsimirštu). Kaži ką da tretį žinojau – prapúolė (užmiršau). Ką pašnekėjom, tas ir prapuolo (niekas daugiau neišgirdo, nesužinojo). Jam žadas prapuola.sunykti, žūti: Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko. Poplatė buvo, ištiesė [melioratoriai], i prapúolė Šyša. Drabužiai prapúola, i gana, į pelenus [per gaisrą]. Kaip prapuolė jaunos dienos, teprapuoliẽ vainikėlis. Teprapuolie gerumėliai, pas močiutę augus. Teprapul vainikelis į juodą purvynelį. Kaip ištirpsta vaškas nuogi ugnies, taip prapuls piktieji nuogi veido Dievo. Nuositikėjimas nepabažnųjų prapuls.Nieko nepadarė, darbas prapúolo tarp rankų.labai sumažėti (gaunamam kiekiui): Kiba ataėmė kas pieną iš karvių – teip prapúolo, kad nieko nėr čyst. Čysta bėda, ir tas pienas par karves prapúolo. Kasmet, kaip tik pūdymą apiaria, ir prapúola karvių pienaspraeiti, pasibaigti: Prapúolė tie laikai, kai lupė šonus. Gadyna šio čėso jau prapuolė. Gaidys užgiedojo, jam (vaiduokliui) laikas prapúolė, ir jis pats išnyko . Nukris nuo rūtų žali lapeliai, prapul̃s tarp mūsų meili žodeliai . Pergulėjau, tai prapúolo sopulys, ir nebesopa. Ir reikėjo pereit terpu jų – epušės ir eglės, tai kvaraba prapul̃s . Jau mano darbai dabar prapúolę, jau aš senapatirti sunkumų, nemalonumų, pakliūti į vargą, bėdas: Gerai, ka da malkos sausos, o kad šlapios, tai prapúolei. Nu tai tikrai esam prapúolę: šienas neišpjautas i tas pats [v]andenė[je] y[ra]. Jei nepalis, žmonės bus prapúolę su vandeniu. Tu prapùlsi su tuom savo daržu. Darbinykas žmogus in žemės neprapul̃s. Prapúolęs su didele šeima. Šiuosmet prapùlsim mes kap rudos pelelės be duonos. Už kokio papuolai ir prapuolai [tekėdama]. Prapuoliau, motina, martelėse, suvyto rūtelė rankelėse. Kad ne žirgas, kad ne balnas, būč aš ten prapuolęs . Degsnėj (miškelio vardas) prapùltum įejęs – koks miškas, tik stirnų pulkai gyvena!. Aš bėgu virtuvėn, ten jos prapuls vienos. Toks vyras nėkur neprapùls. Sveikas niekur neprapulsi. Su liežiuviu neprapùlsi, gali pasklaust. Tupikis ėmė raudoti ir bėdotis prapuolęs. Jau aš visai prapúolus (nebėra gyvenimo) – eik in žemę ir užsikask. Bijau, kad aš neprapùlčiap. Būk žmogus – niekur neprapùlsi. Su gėrimu tai jau prapúolęs. Seniai čia vienas pagrabas buvo, o jau ir kitas – dabar jau namai prapul̃s. Jis amžinai prapuolė – nieko nebeturi. Iš manę prapúolus jau žmona (susenusi, be sveikatos). Prapuolęs žmogus – rodos, eina, dirba, bet niekas nesiseka. Bijojom, kad Lietuva neprapul̃t. Anksti kelsi, vėlai gulsi – gyvenime neprapulsi. Kad aną užpykinai, tada esi prapúolęs. Kurie nuog tavęs tolinas, prapul̃s. Idant visokias, kuris tiki ing jį, neprapultų̃, bet turėtų gyvatą amžiną. Jei mūsų negelbėsi, prapulsim. Ji dingojosi prapuolusi būti be pagalbos.Ir darbe, ir bliūde vienas prapúoli. Vienas ir košės bliūde prapuolęs. Prapúolė su skūra ir rūra. Kiaušiniu neprapuoliau, o viščiuku nė to tiek neprapulsiu.prapultinai̇̃ Prapultinai apsigaudino. Prapuolė jis prapultinai̇̃patekti į būklę be išeities (užgulus daugybei darbų, vargų ir pan.): Prapúolęs darbe: ir to, ir to stverias – vis vienas. Jis visas prapúolęs darbuos. Kiek anie turia darbo – darbūs[e] prapúolę y[ra]. Aš visai darbuos prapúolus. Aš prapúolus darbais, o jis sėdi atsisėdęs. Jis prapuolo su darbais, galo nesimato. Skolose prapúolę buvom. Siratos, našlės, ubagėliai, pavargėliai – tie tai varguose ir varguose prapuolę.labai įsitraukti į kokį veiksmą: Kur eina, tę gieda – ramume prapúolęs. Tas yra prapúolęs knygose (nieko daugiau nenori, tik skaityti knygas). Su toms knygoms tai ji prapúolus. Ubiškės pusė an svieto lygintojų buvo prapúolusi (buvo daug plėšikų).nepajėgti greitai ką atlikti, labai užgaišti, užtrukti: Nuėjau aš an daržą i prapuolau. Ašai kur einu, te prapúolu. Tu kur tik nueini, visur prapúoli. Steponas bedirbdamas prapúolapasidaryti blogam, nusmukti morališkai: Liaukis nuo savo griekų, šiaip tu prapùlsi. Dievas tėvas svietui prapuolusiam davė savo sūnų vienturtį ant išgelbėjimo. Mizernasis ir prajispuolęs žmogau.1žūti, mirti: Velyk an savo žemės prapùlsiu. Kad ir inpulsu [į upę], bet neprapulsu – šalyj joja broleliai. Jis abelnai prapuolė, jam nėr pagalbos. Tatai man badu mirti, tatai man šalčiu prapulti. O kaip daug samdinykų tėvo mano tur gana duonos? O aš badu prapuolu. Kas kardą ima, tasai kardu prapuls. Nuog kalavijo prapuola. Svietas, kursai buvo ant to čėso, per audrą prapuolė. Sako pana karaliūnui: „Ko tu čion atjojai? Gana manęs prapuolančios“. Pamatys tave žmonės, suims tave jauną, pražūsi tada, berneli, prapuls tavo jauna galvelė. Nieko nebus – anas gyvas prapul̃s. O kad tu būtum gyvas prapuolęs, nekaip pas mane jauną atjojęs.Padūmokiat tiktai, kiek bičių kasdieną prapul nu pirmosios dienos.Prapulk sau (mat tave galas), dėk sau, pavėžėsiu. Tegu jie prapuola, kokis tę vargas buvo baisus!. Kad tu prapultumi su savo tokiuo šnekesiu!. Kad tu prapultum̃, ką tu čia padarei!. Kad tu prapultumbei su tais tavo pinigais!. Kad tu prapùltum, kaip bjauru lopyt!.nugaišti, išgaišti: Jau mano paskutinė karvelė prapuolė. Anys aprydeno karvę dobilais su rasa, i karvė prapúolo. Nusipirkta vienas paršelis, tai tas prapúolo.Prapuolė karvelė, tegu prapuola ir virvelė.neužaugti, neužderėti: Rugiai užaugo, vasarojus prapuolė. Tiktai lytotūse metūse prapula rugiai ir javai. Žirniai visai prapúolę. Visai prapúolė rugiai, i žmonės neturėjo ką valgyti. Neravėtos bul'bos prapul̃t. Gryna žemė brankso, kur javai prapuolė. Per pusę žolė prapuola, jei galvijai perčėsu ant ganyklos varomi yra. 1Kad sėkla pràpula, antrą kartą nebsėk. Žemė kūda, tai i paskuitinis grūdas prapúolaniekais nueiti, netekti vertės, pragaišti: Prapuolo jo visas vargas kaip in šunio uodegos. Šitiek darbo prapuolė!. Nežinodami tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas par veltui prapula. Vainon instraukė, i pinigai prapúolo. Bulvės – dalykas nepràpulamas, o piningai galia prapulti. Turėjau bankoj pinigų, vis prapuolė. Žemė – neprapuolamas turtas. In nakties neapsmoka gerai valgyt – vis tiek prapúola . Prapúola ir tas valgis besiūlinėjant. Galvą tokią beturia ir ta pati prapula – dėl to aną ir baido kelionė[je].Tegu jau mano prapúola (geriau nukentėti, nusileisti, negu kivirčytis)!. Toks geras vyras, o per šunį prapúolė (nuėjo niekais) pasidaryti prastam, nebetikusiam, sunegaluoti: Kitas negali kojomis, kitas rankomis, kitas akimis prapuola.būti nugalėtam, pralaimėti: Mano vaikai prapuolė, nesa neprietelius viršų gavo.prapùlk bė̃da kad tave galas: Prapùlk bė̃da, tai nugąsdino!išprapùlti visiems išnykti, pradingti: Tiek turėjom torėlkų, o daba visos išprapúolė. Jau išprapúolė aksomai. Kur visi žmonės išprapúolė?pripùlti;greit pribėgti, prišokti: Kaip tik pamatė motyną, pripúolė pry anos, apsikabino i nepaleida. Ka tetis pradeda praustis, jis (vaikas) pripuõlna po pirmu. Pripuoliau prie jos rankos ir karštai ėmiau ją bučiuoti. Motina klampoja sniegu iš paskos ir pripuldama vis kamšo man kojas. Jaunoji įėjo gryčion ir, pripuolus prie tos moteries, apskabino. Nejusčioms pripulsiu. Žaltys, pripuolęs prie karaliūno, perplėšė jam ranką. Kaip pripulsiu, šonus kulsiu, net tu pasmirdėsi. Sesė, žirgelį pripuldama, baltų kartelių nusitverdama: žirgeli mano, kur tu padėjai brolelį mano?. Man tik reikėjo pripulti ta vieta. Pripuolo ant uzbonėlį ir pasigėrė.pripultinai̇̃prilįsti, prisibrauti: Buvo kriautuvė[je] tų arbūzų, ka negali pripùlti – jug eila. Mistras atsisuko ant pilės, vildamos, jog, su tokia galybe pripuolęs, įsilauš tenaiprikristi, priglusti: Šuva trankėsi prie virvės pas tvartą ir ambrijo, pripuldamas prie žemės. Baudėsi keltis, bet pamėginęs vėl prie priegalvio pripuolė. Gailiai verkia, ant pilką žemelę net pripuldama. Kojump jo pripulkime. Tatai regėdamas, Simonas Petras pripuolė kojump Jėzaus.Ana grėbdama, gailiai verkdama, in juodą žemelę prisipuldama . Ana ten grėbia, gailiai virkuoja, juodą žemelę prisipuldamaretkarčiais atitrūkus, priešokiais imtis (ko): Pripuldamà verpinėju. Norėtųs greičiau susverpt, ale čėso vis to maža. Tada pripuldamà, tada – ir susaudžiau drobę. Pripúolus kada nuog darbo ir aš kiek linų paravėju. Jei padarai ką, tai tik pripuldamas. Teip pripúolant i nusikasme tas bulbes.pripuolamai̇̃ Kad jau bėda yr, pripuolamai̇̃ (kai kada, retkarčiais) nueinu.pripúolančiai Pripúolančiai atvažiuo[ja] [gydytoja].Išausi ir pripuldamósprieiti, prisiprašyti: Pripult ant kleboną [užtarimo]. Tą (vyskupą) pripuolęs, kunigas Milgaudis pradėjo tauzyti ant savo klebono.Pripúolės daktarą gerą, ir išgelbėjo. Jei žydą prisipuolei, prieisi pri Aginskio.atvykti, užpulti ko reikalaujant: Mane visa daugybė žydų pripuolė.prisimesti (ligai): Reikia saugotis: nuo peršalimo visokios ligos pripúola. Nuo ko gi man šitas kosulys pripúolė?. Vištalakčiai pripul̃s. Kas jam pripuolė?. Lengatis (džiova) pripúolė. Pripuolanti (limpama) ligaapimti, apsėsti: Jei tiktai kam gerai pasiveda, tuojaus jį pripuola puikybė. Mokia mus, kaip užlaikytis turime, kad ant mūsų koksai papiktinimas pripuls. Tikrai pripúola pikta dvasia. Suriko žmogus, pripultas nuog nečystos dvasiosištikti, užklupti: Sielvartinga pasaka, apirašanti tūlą kančią, kuri nelauktinai pripuolė ant jo. (turinys). Ant mūsų … didis sunkumas pripùlt turi.×pasitaikyti, atsitikti: Kai tau pripul̃s kokia neiščėstis, tai tujai padūduosi su ta dūdele. Jei pripultų didelis reikalas, kiekvienas žmogus gali apkrikštytie. Tuo metu pripuolė daug darbų. Nepri̇̀pula iš kalbos.pripultinai̇̃ atsitiktinai.×ateiti į galvą, prisiminti: Man ta mislis pripúolė. Būt aš tau padainiavęs – nebepri̇̀pula. Ir užmiršusi, i ne[b]epri̇̀pula visoki atsitikimai. Nepripula mun: keista jo toki pavardė.Ir tam žmogui nepripuolės, kad mažas (kūdikis) buvęs int kelio (turėjo gimti).×(l. przypadać) ateiti eilei, laikui daryti ką: Šiandien pripúola mudviem malkas pjaustyti. Sekmadienį mumiem pripúola pienas vežt. Pripuolė jam eilia.prieiti, būti (tam tikru laiku): Paprastai nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė[je]. Laikai, kuomet pripuolė Daukanto kūdikystė, buvo neramūs. Kokią dieną pripul̃s Žolinė?. Pripuolė atlaidai, sykiu ir prekymetis. Metinė pri̇̀pula į sekmadienį. Daleido šventes, vasarą pripuolančias, parkelti iš darbo dienų į nedėlės dieną×būti kuo (pagal giminystės ryšius): Jis ma[n] strujus pripúola×(l. przypadać) priklausyti, tekti: Po pustrečio šimto rublių mumiem pripúolė. Jam daug piningų pripúolė, teko. Man dalis pripúolusi. Čia jam pripuola aštuoni hektarai. Tėve, duok man dalį lobio, man pripuolančio. Burtais pripulti. Ma[n] pripúola daugiau drabužio, kaip vyresnei seseriai. Ieškokiat pirmiausiai karalystą Dievo ir jo teisybę, tada kiti daiktai jumus pripuls. Pigai jumus visa galės pripult.×(l. przypadać) tekti (ką daryti): Prie visokio darbo pripùldavo. Mums pripuola pasirūpinti žmonių gyvenimupritarti: Kam pripùlti, pritarti. Jam nepripulsu, norint ir kasžin kaip mane mūčytų.jausti patraukimą, palinkti (prie ko): Kad tu, berneli, būtum prapuolęs, nei ką in mane pripuolęs . Pripuolė an tave mano širdelė . Kap pripuolė berniokelis in mergelės dūšią×pritikti, derėti: Kad anai tas sijonas pri̇̀pulaį ši̇̀rdį (prie širdiẽs) pripùlti patikti: Jam pripúolė an ši̇̀rdį, ką ana graži. Ar ir tau tas sumanymas pripuola prie širdies?supùltisusmukti, sudubti: In vidurį supúolė lubos, i pabeigta. Nežinomas kapas greit apžels žole ir žemėn supuls. Kapo žemė supuolė. Kap ištekėjo, tai ir supuolė žandainuslūgti, sumažėti: Dikčiai supuolęs vanduo. Ugnis jau supuolusi buvo.netekti purumo, sukietėti, susigulėti: Po lytaus žemė būs supúolusi. Į supúolusią dirvą rugių nesėsi. Daržo lysės supúolė. Kur čia tau išlįs toj bulba: ogi kap sodinom, tai laukas supúolęs, ir akėčia neinėmė. Labai supuolus žemė – sunku arkliam. Arklių ir avių mėšlas tinka šaltai ir supuolusiai žemei. Jei būtų atadrėgis, sniegas supultų.sukristi, suzmegti: Duona supúolusi – tikras žmeginys. Mūsų pyragas supúolęs kaip plyta. Musėt, tu suniurkei duoną iš pečiaus imdama, ka tokia supúolusi. Duona kad supúolė, tai nė valgyt nebemožna. Pyragas, maišytas iš šaltų miltų, visai supuola. Per mažai įdėjus sodos kepiniai būna supuolę.sušokti į gumulus: Kad smulkios kruopos nesupultų, jas reikia pilti plona srovele. Nežiūrėjai, miltų gi kad supùlta!. Miltai supuolo, pradeda kaist. Suvežė žmonės caro laikais šlapius grūdus, supylė į magaziną, o jie supuolė stukan ir supuvo. Pastovė[jo] cimantas i supúolė. Žvakes padėjau šilto[je] vieto[je], ir supúolė (sulipo) suliesėti, sumenkti: Suvažinėjau tokia bekele, tai ir supuolė mano kumelaitis. Julytė kad supuolus! Maž dėdienė prastai šeria?suvirsti, sugulti: Supúolam, išsimiegam ir apydieniu einam namoskubiai susirinkti, sueiti vienu kartu: Beveizint supuolė žmonių, atlėkė ir policija. Šernai kap kur supúola, bul'bas tuoj suknisa. Supúolė į vidų. Supuolė it musės ant medaus.Supuls (sueis į krūvą, atsiras kartu) darbai visi vienkart, nors tu parsiplėšk. Sùpula sykiais tiek darbų, ka nežinai, nė nu kurio galo bepradėti dirbti.Kada susipùls, tada šoks. Neprietelius mano apvertei ant pabengimo, supuolėsi ir prapuolė nuogi veido tavo.visiems susirinkus, greitai imti, griebtis ką daryti: Visos supuolėm ir nuravėjom. Kiek čia to mėšlo: kai supùlsma trijuos, nė nenumanysma!. Visi supuolę užpylė gaisrą. Nespėjo numirti, o jau visi giminės supúolė palikimo grobstyti. Tuoj visi supúolo kaip in dyvus žiūrėt. Kad supúolė visi valgyti!. Supùls visi gentys i pastatys trobikę. Vaikai už kits kito su džiaugsmu supuolė pintieužpulti (apie daugelį): Vaclavas išėjo, tuoj šunys supúolė. Iš visų avilių bitės supuolusios sugylė mešką. Kai supúolė an jo žmones, kad motinos nežiūro. Supul̃s daugis žemių (valstybių) an vieno ir sumuš. Supuolė kaip varnos ant vanago. Supuolė kai bitėsįsimesti (apie ligą): Liga supuolė į kojas. Pečiuosa supúolė [sopuliai], apkvarau×subėgti, sutekėti: Upeliai kai supuls, ir Nevėžis tada patvins×būti, įvykti tuo pačiu laiku, sutapti (laikui): Liuob Sedos jomarkai supùls su Kretingos. Čia reikia važiuot, čia salietra supúola barstyt. Kaip tik supúolo jam išvažiuot×sutikti, sutarti, derintis: Mūsų balsai visai gerai supuola. Tura žodžiai su žodžiais supùlti – nata išeina. Katrė su Vince labai supúola, draugaujas. Nesupul̃na karaktoriai, ir skiras. Anoms labai supul̃na kalba, šneka par naktį. Nesupúolė kalba, i nuejom katra saukraũjas supúola sutinka: Anuodum supuolė kraujis, t. y. sutinka labaiužpùltimestis (ant ko) siekiant įskaudinti, nugalėti, įveikti, sunaikinti: Šunys mane užpúolė. Vilkai alkani ir žmogų užpuola. Užpúolė kaip vilkai avį. Ant žmonių retai teužpuola [liūtai], jeigu jų neužerzina. Einant ažpúolo spietys. Bitės užpuolė musį prie medaus. Neprieteliai dideliais pulkais tą žemę užpúolė. Karu, krygiomis užpuolu. Ir užpuolė juos nakčia su savo tarnais. Užpuolu ant ko. Neažupuoląs. Užpuolė in viščiukų varnos. Ir paukščiai užpuolė ant maitos.Aš tave užpulsiu (prigriebsiu), numie parvažiavęs.Bejojantį sutiko spiečius širšių, užsipuolė ant arklio ir užpjovė ikismert.apnikti, apspisti (ppr. parazitams, kenkėjams): Užpúolė visus utėlės nuo to vargo. Paguldžiau an suolo – prūsokai užpúolo . Kirmėlės kopūstus užpúolo. Pry to medaus jau tos skruzdės užpúolė. Musios kaip blusos žmogų užpùlsta. Obelikę amaras užpúolė. Sausiai užpuolė. Užpuolė lyg musios medųimti kaltinti, barti, priekaištauti, kibti: Žodžiais užpuolu, užklumpu, užkliudau, užšoku. Mergos tuojau užpuolo an senelio ir sako: „Eg argi tu mum pažįsti?“. Tu an manę ažpuolai kai šalna an grikių.Kad nežinai, kas kaltas, neužsipùlk be reikalo. Mane be reikalo užsipúolei. Apsistokite! Ko užsipuolote ant keleivio?. Jis užsipuolė nekaltą žmogų.neduoti ramybės, spausti, užsisėsti: Užsipuolė ant lietuvių, geisdami jų prigimtą kalbą išnaikinti.apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): Mane tokis užpuolė juokas, kad nė pašnekėt jau negaliu. Kaip kada koks ūpas užpúola ją, o taip tai jin iškalbinga moteriška. Juodu tokia baimė užpuolė. Išgąstis ir didė tamsybė užpuolė jį. Tamstą lokamstva užpuolė. Smūtnybė yra mane užpuolusi. Sunkumas užpúolė toks, snaudulys. Nu, einu gult: žiovulys užpúolė. Kūdikį užpuls nemiga [nuo mėnulio šviesos]. Pagundinimai užpuolaprikibti, prisimesti (ligai): Jį vakar drugys užpúolė, nutvėrė, pagavo krėsti. Ją gelta užpúolė, dabar ligonis. Užpúolė kaklų ligos: par tris savaites keturis nusmaugė. Užpúolė mane plautis. Ka liga ùžpula, nėko neišdarysi. Negaliu trivot, tryda užpuolė. Tegul an pono kvaraba užpùlsta . Nemušk kito šluota, nes niežai užpuls. Užpúolė ta liga į kūną vaikų. Užpúolė liga i nugalabijo nabagę. Avižas rūdys užpuolė. Mano seserį užpúolė pilvas (sugedo viduriai) ištikti, užklupti: Neganda mane užpuolė. Užpuls tave didžios bėdos. Užpuolė ir antra nelaimė. Ar tave badas užpúolė? (klausia valgantį sausą duoną). Linai neužaugo, užpul̃s nuogalė. Tada prapultis ūmai jus užpuls. Netikėk jiems, nes staigu užpuls rūstybė Dievo. O kad teip smertis tave užpultum?. Kaip ledai anus užpuls, smertį gaus. Ejo, ejo, ir užpuolė jį naktis. Mane tai dvylikta užpuolė [ilgai bevakarojant]. Kur tave užpuolo lietus?. Lytus mane užpuolė keliu beeinantatsitiktinai pataikyti, užeiti, rasti: Kad užpul̃t in kokio geresnio žmogaus. Nežinom, gal ant prastesnės užpulsme, ale tokios (prastos darbininkės) nelaikysme. Didelė kupeta, kad pabučiuoja kur užpuolęs!. Užpúola ir samagono, išgeria, guli ir guli.Ant kokios mislies pareiti, užsipùlti.smarkiai imtis ką daryti, įnikti: Erelis užpuolė zuikį draskyti. Daba teve užpùls novyti. Kad užpúola vaikas ko prašyt – ir galo nėr. Vieną sykį užpuolė [sūnus] prašyt tėvą, kad leistų į svietą pavandravot. Smarkiai užpúolė varyti (kulti spragilu), šiaudai subyrna. Pjauti mergos užpuolė, t. y. užniko. Gudikų Vėplys užpuolė šiandien man žentą piršti. Kai užpúolė lyti, nežinojau, kur šokti. Užpúolė mane kosulys pjauti. Išlindo iš po tilto ir vėl užpuolo lupt poną su lazda. Užpúolė neduot arklio.užpultinai̇̃ Karalius pradėjo užpultinai gaišinti stabmeldystę.Užsipuolo prašyt kūmystės. Ana gi užsipuolo šaukt valgyt, tai ir prejau in stalą. Kam užsipúolei mane draskyti?ko labai norėti, užsigeisti; prisispyrus prašyti, reikalauti ko labai norimo: Užpuolu ant ko, labai užsigeidžiu ko.Uogos rūgštelėję, tai ir vaikai nelabai užsipuola. Dažnai žmogus smarkiai kokio daikto užsipuola. Kai užsipúolė, tai neiškentęs ir atidaviau. Aš labai to arklio ir neužsipúolu. Julija gyrėsi, kad tu jos labai užsipuoli. Užsipuolė kaip višta ant kviečių. Ponas užsipúolo, kad jam piemuo parduotų tą sulopytą tarbą. Tas sūnus ažsipúolo, kad leistų pažiūrėt, kaip gyvena pasaulis . Kai užsipúolo, dangun žemė – duok jam dešims zlotų!. Nesėk per tankiai žalių rūtelių, neužsipuola mano širdelė.turėti didelį palinkimą: Jis in mokslą neužsipuola. Jis ant mėsos nelabai užsipúola. Bažnyčioj (bažnyčion eiti) tai jis neužsipúola labai.pamilti, įsižiūrėti: Ko užsipuolei, jaunas bernyti, mane vargų mergužę?. Ko užsipuolei, jaunas bernužėli, ant manęs siratėlės?. Jis ant tos mergos skaudžiai užsipúolęs.pelnyti labai rūpinantis, dirbant, puolant: Ką gi čia beužpùlsi, ka i pulsi?!prasidėti, užeiti (kokiam laikui, orui): Jau pradeda temt, jau vakaras užpúolė. Skubyk, užpul̃s vakaras, o tu būsi nepabaigęs. Giria bekeliaujant, užpuolė vakaras, o juodu toj girioj jokio gyventojo neprieina. Užpul̃s naktis – kur mes dingsim girioj. Užpuls tamsi naktelė, pagaus girios žvėreliai. Mums bevažinėjant ir subata užpúolė. Po vasarai vėl žiema užpúolė. Ale užpuolė jau senatvė, o jis gailiasi tuos pinigus vaikam paliktie. Rugiai dabar, kad tik užpul̃s pagada, netruks prieiti. Vidurvasary užpúolė kaitros. Nukris raselė, užpuls šalnelė. Labai dideli šalčiai užpúolo. Kad užpuolė šalčiai šiais metais!. Dantį pradėjau gydyt, paskui rugiai (rugiapjūtė) užpúolė, ir tep liko. Kap karė užpúolė, reikė išvyktie. Užpúolė mūšis, tai sukritom an žemės. Kur jūs šoksit, kad karas užpùls?. Užpúolė sunkūs metai. Blogmetis užpúolėužkristi (už ko): Viena [kojinė] užpuolė už pečiausužkristi (ant ko): Tuo tą šniūruką už durių patraukė, užpuolė jai an galvos tas šilkų tinklas. Rasa neužpúola. Rūkas župúolė, ir gedo [pomidorai]. Ant ko tokia numirusi maita užpuola, tatai tampa nečystu.Ima ir užpúola (užgula) tokia sunkybė ant galvos – niekaip neatsimenunusileisti (apie saulę): Išeit [saulė] ant svieto iž užtekėjimo, užpul ant krašto ažusileidimo.užšokti: Nutraukęs karūną, užpuolęs ant arklio ir pradėjęs lėkti kiek tik vien gal.užlėkti (ant ko), susidurti: Mariose yra po vandenimis paslėptos uolos, aba akmeniai didi, ant kurių užpuolę eldijos susikulia. Iš to lengvumo [keleivinė] galia pavirsti, paslysti a kitą užpùltisutrikti, nutrūkti, užsikirsti (kalbai): Mergelė kai nusgando, tai ir župuolė jai žadas. Žmogus, šarpiai bebėgdamas, dvasios nebatgauna – žadas užpuolė. Mergičkų kalba į tėvą – užpúola. Užpuolanti̇̀ muno kalba. Vienas yr baisiai užpuolančiõs kalbos. Yr muno žadas užpúolęs – nesakysu nieko.užgulti (apie ausį, nosį): Anandiej kairė ausis ažpúolo – ar nuo maudymos, sakau. Manie puolė į galvą gripė, i ausys užpúolė. Man ausis užpúolusi. Užpúolė ausys – nebeprigirdu. Nenušalk galvos – užpuls ausys. Man labai užpuolę nosys (sloguoju). Nosys ažupúolo, negaliu ir kalbėtišeiti iš atminties, užkristi: Taip man užpúolė galvoj, negaliu dabar atsiminti. Man užpúolė, nemenu. Matai, užpúolė man dabar, ką norėjau tau pateikt (pasakyti) pasitaikyti, atsitikti: Kaip anai užpul̃na, taip pasako. Kaip užpúolė, taip valgo: kartais labai gerai, kartais taip dyrinė[ja]papel̃čius užpúolė sakoma, kai žiemą keliama vėlai, švintant.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas