Pusė
Pusė reikšmė
viena iš dviejų lygių ar maždaug lygių dalių, antroji dalisviena iš dviejų lygių ar maždaug lygių tūrio daliųviena iš dviejų lygių ar apylygių tam tikro laiko daliųviena iš dviejų sudedamųjų lygių ar maždaug lygių daikto daliųviena iš dviejų šoninių žmogaus kūno dalių, šonasšiaip sudėtinė dalis, koks bruožasvietos, daikto vidurysjuosmuo, pusiaujas, strėnostam tikro laiko vidurysdirbimas, gaunant lygią vieną dalį iš dviejųnamo galasvienas iš daikto paviršių, šoninė dalis, šonasatžvilgisvieta, esanti ppr. viename iš dviejų kieno nors šonų, pakraščiųkryptisviena iš keturių pasaulio šaliųkraštas, šalis (ppr. reiškiant santykį su gimtine)priklausymas giminystei pagal kąsutuoktinismarijažo viena kortavieno iš sutuoktinių giminė, šalininkaivieno iš besituokiančių gyvenamoji vieta, tėvų namaiviena iš prieštaravimų turinčių, besiginčijančių grupių, asmenųnenoromisneaiškiai, paslaptingai, tyliai
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: pùsė
Pusė frazeologizmai
abiẽm pùsėmis pjáunamas dviveidis: Ans buvo abiem pùsėms pjáunamasañtrą pùsę ver̃tus kitaip sakant, be to: Antrą pusę vertus, gerai sakoma: kaip kas išmano, taip save ganoantróji pùsė placenta.bi̇́eso (kélmo, šuñs, vélnio vil̃ko) pùsė apie nedorą, blogą žmogų, padarą: O ta muselė, bieso puselė, išgėrė arielkėlę. O toj musė, bi̇́eso pùsė, žad veselę kelti. Kélmo pùsė tas!. Eik man iš akių tu, šuñs pùse!. Ar supranti tu, vilko puse, ką padarei?.gýva pusè labai: Jau gýva pusè prašau!į añtrą pùsę labai: Parsigandau į añtrą pùsęį añtrą pùsę dū̃šią išléisti užmušti: Gerai įpliūpė, kuo į añtrą pùsę dū̃šios neišléidoiš anõs grãbo pùsės iš numirusiųjų: Niekas iš anos pusės grabo dar neatėjo, neleis, vadinasi, ir tavęspùsė bėdõs (vélnio) neblogai, vidutiniškai: Dabar árti pùsė bėdõs. Su senu vyru pùsė bėdõs, galima sugyventi. Pùsė vélnio, jeigu šįmet neišaugs teip blogai. Pagada pùsė vélniopusè (per pùsę) burnõs nenoromis (apie valgymą): Ką paduodi, vis negerai: valgo pusè burnõs. Aš valgyt nenoriu, per pùsę burnõspusè (per pùsę) burnõs (lū́pos, lū́pų, žõdžio) neaiškiai, paslaptingai, tyliai (apie kalbėjimą): Puse burnos pasakė. Pusè burnõs, pusè lū́pų, pusè žõdžio prasitarti. Ūtura per pùsę burnõs. Gal nebūtų susipratęs, bet Martynas puse lūpų užsiminė Navikui. Tik per pusę lūpos paprašiau, ir atvažiavo. Žmonės namuose kalbėjo puse lūpų, tarytum bijodami nuslopinti vakaro kalbą. Aš taip ir apmiriau, stengiausi parodyti, kad aš nieko dėtas, nė puse lūpų neprasitariau niekam. Jis man pasakė pusè lū́pų. Prakalbėk, mergele, nors per pusę lūpų.pùsė lùpta, pùsė skùsta nei šis, nei tas.pùsę (pùsės) žõdžio visai (nieko): I pùsės žõdžio nepasakė. Bet aš jiems nei pusę žodžio nesakiau. Aš jums nesakysiu nė pusę žodelio.pùsę žõdžio [pa]sakýti priekaištauti: Aš nė pùsę žõdžio negaliu sakýti jai už darbą. Ka[d] tau kumet pùsę žõdžio pasakýtum!. Kad aš mokėčiau, nė pùsės žõdžio nesakýčiau.smer̃čio pùsėje miršta: Bėk, bėk greitai, musaite, kuisis smerčio pusė[je]!.su šuniù ant pùsės (per pùsę) apie ką nors netinkamą: Tavo darbas su šuniù ant pùsės. Pelno su šuniù per pùsę pasdalytsu vélniu iš pùsės prastai, nekaip: Kap miegojai? – Su vélniu iš pùsėsvisomi̇̀s (visókiomis) pùsėmis visaip, įvairiai: Jie visom pusėm verčiasi. Visom pusėm pinigą gaudo. Šįmet visókiom pùsėm vienas kitą žudosi
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas