Pustyti
Pustyti reikšmė
galąsti, aštrinti (dalgį, skustuvą)nešioti sniegą, smėlį (apie vėją)darinėti, varstytikvapą pučiant šildytipučiant aušinti, vėdintipučiant atskirti grūdus nuo pelųdaužyti, blaškyti (akuotus)pučiant stengtis uždegti ar užgesintipučiant suteiktipūsti (apie vėją)gražinti, puoštiraitytigodžiai valgyti, šveistismagiai ką daryti (šienauti, vaikščioti)apnešti sniegu, smėliu ar ktapipūsti, nupūsti, nušluostytipasidabinti, pasipuoštiatšipinti pustant, užgaląstiatsiraityti, atsimestipustant atidengti, nupustytiatšildyti pučiant, atgaivintiįkurti, įdegti pučiantsmarkiai primuštinumesti šalinatsiginti, apsigintiateitiįvaryti, įpūsti (sniegą) į vidųpučiant įkurti, įdegtiįtaisyti, įpuoštiišaštrinti, išgaląstiišnešioti, pašalinti pustant, pučiant (sniegą, smėlį, dūmus ir kt.)išvalyti, išvėtyti, išpūsti (atskiriant pelus nuo grūdų)atšaldyti, išgairintinugairinti, įskaudintiišmėtyti, išblaškytiišgainioti, išvaikytiniekais išleisti, iššvaistytiišpuošti, išdabintiišvalgyti, išsrėbtiištalžyti, atskaldytipustant sudilinti, atbukintinunešti, nupūsti (sniegą, smėlį)nuvalyti, nukratyti, nubraukti pustantnugraibytinugairintinudaužytinusirengtismarkiai ką padaryti (nupjauti, nulėkti)pagaląsti, paaštrintikiek panešioti (sniegą, smėlį)papūsti, padvelkti (apie vėją)pasišildyti pučiantpučiant prasiaušintipasipuoštipasiraitytismagiai pavalgytipučiant perneštipučiant nugairintipustant nunešti šalin, nupustytipustant padaryti matomąpučiant kvapą padaryti permatomąkiek nusigiedrintinušluostyti, prapūsti (dulkes)pučiant prineštiprisivalyti pučiant priemaišas iš grūdųprisipuoštigodžiai pavalgyti, prišveistiišpustyti, pagaląstipustant sudilinti, sugaląstipustant sunešti, supūstinugairinti, sušiurpintisuvalgyti, sušveistisuvaikščioti, sulakstytisuduotipustant atšipinti, užgaląstiužnešti sniegu, smėliuužvalgyti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: pustýti
Pustyti sinonimai
apipustytiatpustytiįpustytiišpustytinupustytipapustytiperpustytiprapustytipripustytisupustytiužpustytipustytinai
Pustyti frazeologizmai
délnus pustýti (pustýtis) rengtis ką daryti: Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meškaį dùlkes pustýti griauti, naikinti: Bažnyčias, klioštorius, piles į dulkes pustėapipustýti, appustýtiapnešti sniegu, smėliu ar kt.: Sniegais apipùstė vėžes, takus, pėdas. Sniegas marškinius an tvoros apipùstė. Apipùstė visur. Čia, miško aikštelėje, dar daug buvo sniego, ir eglė atrodė lyg apipustyta. Tas keistas senis sėdėjęs ant apipustyto kauburio. Šuostelėjo oro banga, akuotais apipustydama vyrusapipūsti, nupūsti, nušluostyti: Apipustýk stalą, reikia valgyt duotpasidabinti, pasipuošti: Apsitaisius, apsipùsčius kaip kokia jaunamartėatpustýtiatšipinti pustant, užgaląsti: Koks gi pustytojas, kad dalgę atpustai̇̃.Dalgė atspùstė, kad tau nogla, kaip sunku pjautatsiraityti, atsimesti: Atsisegė atsipùstė visus švarkus.Atsipùstė ūsus, užsidėjo kepurę ant galvos ir išėjopustant atidengti, nupustyti: Keliaujant po Neringą, dažnai galima pamatyti atpustytas tamsios žemės dėmes. Atpustomi kadaise po smėliu palaidoti kaimaiatšildyti pučiant, atgaivinti: Atpùstė rankasįkurti, įdegti pučiant: Ugnį begesančią atpusčiaũsmarkiai primušti: Anoj seredoj švenčioniškiai bernai tai atpùstė vieną žulką, kad net kepurstom ejo. Atpùstė gerai per ausis ir paleidė.Greit pasibaigė [karo veiksmai], ale atpùstė drūtainumesti šalin: Atmėtė atpustė visa nuo takoatsiginti, apsiginti: Reik mokėti nu žulikų atsipustýti. Vos beatsipusčiáu tais smurglonaisateiti: Na, ir atsipùstė tie vyrai per tokį orąįpustýtiįvaryti, įpūsti (sniegą) į vidų: Per plyšes įpùstė sniego, ir sudrėko grūdai. Stogą padirbu …, kad neįlytų, žiemą kad neįsnigtų, neįpustytų. Visas kelias be sniego, o į provėžas įpustýta. Pro išdužusį langelį įpùsto. Ne tik vėjai švaistos po trobą, bet ir sniegą įpùstopučiant įkurti, įdegti: Duktė jau įpùstė ugnį. Čirkš, įskela skiltuvą ir įpùsto dėglęįtaisyti, įpuošti: Įpùstė vyras savo jaunai pačiai gražiausius rūbus.Įsitaisė įsipùstė šventėms gražiausius rūbus. Gera inspustýtiej, kai yra iš ko. Eidama miestelin, kad įsipùsto, tai tik grožėkis. Toj mūs Magdė tai ir insipùsčius. Mergos tos šilkiniais insipùstę. Tie berniukai insirėdę, insipustę, gražūs kap ponaičiaiišpustýtiišaštrinti, išgaląsti: Jis man puikiai skustuvą išpùstė. Britvą išpùstė, kad net plauką ima, pjauna. Gerai išpustýk dalgį. Peilį taip išpusčiáu, ka plauką ema. Jau žirgeliai pabalnoti vis dėl mūs brolelių ir kardeliai išpustyti kirst priešams galvelę . Da neišpusčiau plieno dalgelio ir pamačiau mergelę keleliu ateinant.Dalgio neišpustęs, pievos nešienausi. Ką neišpustỹs budė, tą išpustỹs šonai (sunku bus pjauti).Britvą išsipusčiaũ: dabar ema kaip sviestą. Išsipustęs gerai dalgę, smagiai pjausiišnešioti, pašalinti pustant, pučiant (sniegą, smėlį, dūmus ir kt.): Visą sniegą išpustė, laukai pliki, o daubos pilnos. Išpustė vėjas smiltis į visas šalis. Vežė mane Vilnių miestan, Vilnių miestas brukavotas, mūsų, brolių išvaikščiotas, atodūsiais išpustytas, ašarėlėm išlaistytas . Atidaryk langą, tai dūmus išpustỹs. Atidarei duris, ir vėjas šilumą išpùstė. Sausą siečką išpùsto iš lovio [arkliai]. Kaip užejo vėjas, tai visas rugių gubas išpùstė po laukus. Kapinynas ilgainiui buvo išpustytas, ir jo tyrinėjimai žymesnių rezultatų nedavė.Nutilkite rėkusios, kad jus kur vėjai išpustytų!išvalyti, išvėtyti, išpūsti (atskiriant pelus nuo grūdų): Sutrink varpą, išpustýk akuotus ir paragauk grūdų. Išpustýk man saują kviečių, pažiūrėsiu, ar gražūs šiemet grūdai. Pelų prieš vėją su zūbais neišpustysi. Buvę pusčiai, ką išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus. Išvėtė rugius – tai kap badai (lyg) išpustýti.Išpùstė (ištuštino) mane badelis kap dulkes prieš šventę.Saują pasisemia, išsipùsto pelus ir valgo. Tada baudžiauninkai, negalėdami duonos valgyt, išsipustydavo rugių saujas ir su vandeniu nugerdavo.atšaldyti, išgairinti: Vėjis išpùstė žigždrus, sniegus, karštą strovą. Kokiu vėju labai išpùsto trobą. Kambary šalta, vėjo išpustýta. Išpustýti visi pašaliai, šalta, negal tvertis. Kai didelis vėjas, tai tuoj išpùsto stubą, negali spėt nė prišildytnugairinti, įskaudinti: Akys kaip vėjo išpustytos, smakras dreba. Lietučio išlyta, vėjo išpustyta, dėl to balta, raudona.išmėtyti, išblaškyti: Kasamoji mašina bulves išpùsto į šalis. Mašina palaikė buvo ir išpùstė vilnas į viršų, dorai nesušukavo. Kai priėjo, tik išpùstė akmenis iš vežimo, ot syla!išgainioti, išvaikyti: Įsisuko į vaikių būrį ir visus beregint išpùstė. Sustoję norėjo primušti, bet, tvėręs pagalį, visus išpusčiaũniekais išleisti, iššvaistyti: Ką tėvas per visą savo gyvenimą surinko, tai sūnus laidokas per vienus metus išpùstė. Pranys visus pinigus išpùstė. Išpùstė kai vėjas tėvo palikimą par kelius metus.Juk išpustėm mudu savo jaunystę kaip pelusišpuošti, išdabinti: Išlepinta, išpustyta, išsitaisiusi, tratanti, muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė. Ištaisė tėvas dukterį, išpùstė. Savo dukteris išpusčiáu kaip lėles. To torto nė neparagausi: tei[p] išpustýta, ką tu tę nagus ki̇̀ši.Atėjo visas išsipùstęs lyg ne prie darbo. Vaikščio[ja] išsipùstęs kaip miesčionis. Išsipùstė, kaip piršlėm važiuodamas. Išsipùstė, išsičiustijo kaip tikra pana. Kad išsipùstę atejo vakarėlin mergos, tai yr ko pažiūrėt. Ponios aukštomis nematytomis skrybėlėmis išsipusčiusios vaikštinėjo. Dabar jis buvo jau nebe apdriskęs studentas, bet išsipustęs ponaitis.Varge būdamas, dienų n’išsipustysiišvalgyti, išsrėbti: Du bliūdu išpùstė. Jis išpùstė pilną bliūdą batviniųištalžyti, atskaldyti: Anam tiktai reik antausius gerai išpustyti – daugiau nėko.délnus išsipustýti viską išleisti, išeikvoti: Neišpustýkis delnų̃, visiaip galia būtikaip išpustýtas sveikas, gražus: Rytoj būsiu kaip išpustytas. Atsikėliau miegojęs kaip išpustytas, našus. Pyragai buvo kaip išpustýti. Palikau kaip tuo gimęs, išpustýtas (kai išsiprausiau pirtyje) nupustýtipustant sudilinti, atbukinti: Jaučiuos kaip nupustytas ir į patvorį numestas dalgis.Reikia išsikalti dalgį, visai nusipùstėnunešti, nupūsti (sniegą, smėlį): Kur sniegą nupùstė, bus plikymė ant kelio. Visą sniegą nupùstė nuo kelio. Banga nupùstė sėjimus. Kad nupustytų gelsvą pieskelį. Vincukai mano, broliukai mano, nugipustýkai baltą smėlelį, mažgi priskels gi mano tėvelis .Tenupusto vėtros laukuosna tokius jo sumanymus, jei jie yra!.Nusipùsto smėliukas toks, nusiarianuvalyti, nukratyti, nubraukti pustant: Nupustýk, Onyt, suolus, svečias ateina. Nupustýk sniegą nuo batų. Tu tėvą nupustýk, matai, kad apipultas visas bičių. Didelių anglių nupustýs, įdės [į kisielių].Vėjas yra kelią nupùstęs.Nūsipùstė keptų ropučių ir ėdanugraibyti: Nupustýtas pienas vis riebesnis už mašinuotąnugairinti: Lūpos nusproginėjo, vė[ja]s nupùstė. Lijo, snigo, rasa krito ant mano skrynelių. O kai privažiavau anytos laukelį, ir nupustė, nudžiovino nuo mano skrynelių. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselęnudaužyti: Nupustýti miežių akuotusnusirengti: Ineis, tai tuoj nuspùsto, kaip ir svečiassmarkiai ką padaryti (nupjauti, nulėkti): Trys pjovėjai išejo, tai pievą kaip matai nupùstė.Šliužus užsidė[jo] i nuspùstė per lauką, darbo nedabojakaip nupustýtas sveikas, gražus: Arkliai kaip nupustýti, tik žvilgapapustýtipagaląsti, paaštrinti: Na, ir nemoki dalgio papustýti. Papustýk dalgę į uolą. Papustýk peilį. Nepapjausi šienelio, nepapustęs dalgelio.Pasipustýk dalgę, geriau ims. Vyrai savo dalgius pasipùstėkiek panešioti (sniegą, smėlį): Jis neparodys liuosas, papustomas smiltispapūsti, padvelkti (apie vėją): Liep vėjukams papustyt, balta skarma nubarstytpasišildyti pučiant: Rankas pasipùstėpučiant prasiaušinti: Gali pasipustýti, kad ir karšta putrapasipuošti: Ot tau su jaunimu: paspùstė i nuejo. Kad jau pasipùsčius atėjo!.pasiraityti: Pasipùstė ūsus, susišukavo ir išėjosmagiai pavalgyti: Atsisėdau, kad papusčiaũ, kad papusčiaũ!. O, anas mėsos gerai papùstodélnus (danti̇̀s, kójas, padùs, rankàs) pasipustýti pasirengti ką daryti: Su šeimyniškiais kirtosi, dantis pasipustęs, tik su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau. Pasipustýk délnus ir eik žabų kapot. Paspustysma, vyrai, kojas – viens, du, trys. Pasipustýk padùs, ir bėgava. Velnias, padus pasipustęs, leidosi bėgti aplink žemę. Kad aš jam, rankàs pasipùstęs, vieną antausį kirtau!. Pasipùstė rankàs ir ėmė šliuožti į medįpérpustytipučiant pernešti: Vėjas perpusto jas (smilteles) iš vienos vietos į kitą. Smėlio kopos ir volai perpustomipučiant nugairinti: Duktė pagal motiną į panelę augo, vėjo neperpustoma, saulutės nedeginamaprapustýtipustant nunešti šalin, nupustyti: Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad prapustytų gelsvą pieskelį, tai pamatytau grabo lentelę, tai pabudytau radną motulę .pustant padaryti matomą: Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad prapustytų grabo lentelępučiant kvapą padaryti permatomą: Moteriškosios prapustytuose languose pavėpsojo, kol jaunieji pralėkėkiek nusigiedrinti: Prasipùstė jau, gal neblys (nebelis) nušluostyti, prapūsti (dulkes): Prapustyk [suolą] ir sėskispripustýtipučiant prinešti: Žiemos giliausios, sniego pripustys lig karklų viršūnių. Pernai kad čia pripùstė tą kiemiuką sniego – su stogu buvo lygiai. Pasterblys reikia užkišti, kad nepripustýtų. Vėjas jums akis pripustýs, juk jis pusto tei[p] kai žiemą. Pripustyti visi tvartai. Žiūrėk, sesute, koksai laikelis, kad pripustytas rūtų darželis . Jei sniego pripusto visus pašalius, pastoges, greit jį nuleis.prisivalyti pučiant priemaišas iš grūdų: Prisipusčiaũ du kišenius žirnių ir dabar kremtuprisipuošti: Atėjo prisipùstęs.godžiai pavalgyti, prišveisti: Viralo tai nors pripustai̇̃. Tiek pripusčiaũ kopūstų, kad net pilvą plėšia. Tik pripustýk lig davaliai, kad ir bulbų, ir būsi sotus. Pripustýk pripustýk, būsi soti ir bagota. Pripustaũ lašiniųsupustýtiišpustyti, pagaląsti: Pustas reikalingas dalgei supustýt. Duok, aš tau supustýsiu dalgę. Dalgę reikia supustýt, kad ana geriau pjautum žolę. Paimk pielyčią ir supustýk pjūklą.Dabar tikrai gerai susipusčiáu, dalgis eis kaip vė[ja]spustant sudilinti, sugaląsti: Supustei̇̃ bepustydamas visus ašmenis.Per ilgą pustymą ir sidoklis susipùsto. Paskui pjoviau pjoviau kiek metų, kol visiškai susipustė, sudilo [dalgė]pustant sunešti, supūsti: Supùstė vėpūtinius, kad negali išlipti, išvažiuoti. Par mum nesupùsto, vis palygiai sniego būva. Pusnių patoriais kas supùstė!. Supùsto kalnus kalnus, neišbrisi, neišeisi. Kartą toks šturmas … aukštas smilčių kopas supustė. Šitokio buvusio miško sluoksnio paviršiuje, kuris dabar padengtas supustyto smėlio kopų, aptinkamos ir neolito gyvenvietės, arba stovyklavietės.Daug sniego susipùsto.nugairinti, sušiurpinti: [Rūtų vainikėlis] susnigtas, sulytas, vėjo supustytas. Susnigta, sulyta, vėjo supustyta.suvalgyti, sušveisti: Kaip smagiai padirbėjau, tai beveik pusbakanį duonos supusčiaũ. Jis supusto per kartą ragaišio bandą. Tai kad žinotum, bakaną duonos ir bliūdą kopūstų supùstė. Susėdo, bliūdą blynų supùstė, ir sotūs. Diedukas supustýdavo i monus, kur nuo vaikų likdavosuvaikščioti, sulakstyti: Kap regi supusčiaũ miestan. Tep toli supùstė, ir kojų nesopasuduoti: Kartą per snukį supusčiaũ, tai dabar nekimba. Nelįsk, ba da kas kakton supustỹs. Diedas ožkai lazda supùstė ir išvarė iš namųšaltų̃ vė́jų supustýtas netikęs, negeras, tingus žmogus: Iš mano vyro darbinykas šaltų̃ vė́jų supustýtas: laukas dirvonuoja, o jis tąsosi be darbo. Jis gaspadorius šaltų̃ vė́jų supustýtas. Tai jau kokis šaltų̃ vė́jų supustýtasužpustýtipustant atšipinti, užgaląsti: Nemokėdamas užpustei̇̃ ašmenis, tai ir nebepjauna. Užpustei̇̃ dalgį ir nori, kad pjautų. Jau užpustýta dalgė, be plakimo nebepapjausi.Bloga pjaut toj skruzdėlynėj: pustyk ir pustyk, dalgė tuoj užsipùsto – ir vėl plakužnešti sniegu, smėliu: Sniegas užpùstė kelį. Per tris dienas užpùstė visus pašalius ir tvoras. Čia eini, čia užpùsto. Lauke pusto, užpustýs kelius, nebišvažiuosiam. Sniego labai daug, traktoriai pračystija kelius, i vė ažpùsto. Ažpùsto šulnį. Župùstė vėjas ravelius. Užpustyti keliai ir takeliai, – kur ėjai žygiavai – nežymuužvalgyti: O, kad ažpusčiaũ, tai ažpusčiaũ, nesnorės valgyt
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas