Ranka
Ranka reikšmė
viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galųčia pat, artižmogaus viršutinė galūnė kaip darbo įrankisdarbo jėga, darbininkaipusė, šonasvaldžia, valia, vadovavimasgalybė, jėgagloba, rūpinimasis, dispozicijaapie priklausymą, buvimą nuosavybėjepagalba, paramaužvadas, pagalbininkaspalaimasugebėjimas, sėkmėsutikimas tekėtiarklo ar plūgo rankenapjautuvo ar dalgio rankenaąsa nusitverti, laikytipasaitas, lankeliskelio rodyklėratelio stiebas su skersinuku, į kurį įstatoma prievarpstėsėdimasis verpstės galaskrosniakaištistoks ilgio matas (apie 80 cm)teisė dalyvauti kelis kartus žaidime, ėjimasrašysenaparašas
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: rankà
Ranka sinonimai
rankos
Ranka frazeologizmai
[su] abiẽm [sàvo] rañkomis visiškai, mielai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija. Prie šitos malonės tveruosi su abiem savo rankiem.abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankom gaudžiau sveikatąant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitõs rañkos siunčia šį tą. Ant greitõs rañkos nuvažiuokium, pasiimsma kepurę ir grįšmaant rañkosKiš anksto (duoti dalį suderėto užmokesčio, algos): Suderėjus reikia duoti ant rañkos, kad neatsimestų. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus an rañkos. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę piningų ant rañkos. Davei ant rañkos, ir negausigrynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rañkosant rañkų nešióti (B), labai mylėti, gerbti: Tėvą tai ant rañkų nešiója. Koks pestūnas visai motinos neveiza, o tas vargo bitis ant rañkų nešiója.ant sàvo rañkos (rañkų) savarankiškai: Jau geriau, ka galėtum ant sàvo rañkos gyvent. Ir turi ant sàvo rañkų savą kapeikąantrà rankàañtros rañkos apie patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomisatbulomi̇̀s rañkomis; atãgalia (atgalià) rankà nerūpestingai; nevikriai; tingiai; kaip pakliūva: Daro vis atbulõm rañkom. Imi kap atbulõm rañkom. Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulõm rañkom. Brūkštelėjo atgalià rankà pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko. Duona karti atagalia ranka paduota.be rañkų [pa]li̇̀kti labai įvarginti rankas: Žoles vilko vilko – be rañkų pali̇̀ko. Be rañkų [darbininkė] liẽkadešinióji (dešinė̃) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Riškus pasidarė dešinioji pono ranka: važinėjo į Liepoją, į Mintaują, į Rygą su javais, sėmenimis, linais. Jis jo dešinė̃ rankà.devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo. Gal tau devynios rankos, kad taip tropniai gydaidykomi̇̀s rañkomisbe nieko: Gavau laišką, ne dykõm rañkom grįžau iš paštosbe dovanų: Dykõm rañkom negi nueisi?!gerà rankà apie sekimąsi kurioje nors srityje: Mano gerà rankà: kur aš sėjau, ten gerai augageràs rankàs turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Šitas stalius geràs rankàs tùrigrýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs grýna rankà nepaims (neapgaus) į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į rañką bučiúotų. Rañkostnan bučiúotum, kad tik atvažiuotį rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į rañką pabučiuõsį (kieno) rankàs žiūrė́ti (veizė́ti) laukti, kol ką duos, paduos: Aš į marčių rankàs nenoru veizė́ti. O dabar į rankàs kito turi žiūrė́tiį rañką (rañkon ) ei̇̃ti sektis gyventi, ūkininkauti, auginti: Iš jų kada nusperki paršelį, tai visada ei̇̃na rañkon. Nei̇̃na karvė rañkon. Kokios spalvos žibenkštį matai, tokios spalvos gyvulį laikyk, tai ei̇̃s rañkon. Katės iš namų nenešk – gyvuliai neis rankon. Jaunatvė, sveikata, meilė, perteklius, garbė tiekė kuone ponišką gyvenimą, tik vaikai nėjo rankon. Gera, kai viskas ei̇̃na rañkon. Nei̇̃na Marytei į rañką mokinės. Jiems dobilai į rañką ei̇̃na: kasmet abu daržinės galai pilniį (an) rankàs prinèšti leisti sėkmingai vykti: Šitam mėnesy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàsilgèsnė rankà apie turimą pagalbininką (paprastai paauglį): Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgèsnė man rankà. Jau rankà ilgèsnė – turiu sūnų. Tai vis rankà ilgèsnė (yra ūgtelėjęs vaikas) i̇̀lgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: i̇̀lgas rankàs tùri. Jos vyrą išvarinėdė – anas i̇̀lgas rankàs turė́[jo].iš laisvõs rañkos laisvai parduodant: Daugiau už tą kumelę negautum i iš laisvos rankosiš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmų̃jų rañkųiš (kieno) rañkos (kieno) dėka, per (ką): Krioku jau dvejus metus iš tavo rañkos, – skundės pijoko pati. Užpuolė iš vokyčio rañkų raupai [1914 m.]. Jis vis laikėsi tos nuomonės, kad aš pasidariau turtingas tik iš jo geros rankos. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kiltiiš po [kójų ir] rañkų iš čia pat, bematant: Iš po rañkų pagriebė šaukštą. Iš po rañkų prapuolė pirštinės. Vilkas nunešė avelę iš po mano rañkų. Tai man iš po rañkų išsprūdo. Mūs buvo daug, [vilkas] bijoj[o] imt iš po kójų i rañkų [šunį]iš rañkos į bùrną ką uždirba, tuoj išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnoniš rañkos nuei̇̃ti turėti nuostolių: Daug iš rañkos nuẽjoiš rañkų į rankàs [pér]ei̇̃tipatekti vis kitam asmeniui: Pinigas tur eit iš rañkų į rankàs. Esant prekinei gamybai, kai gaminama nebe sau pačiam vartoti, bet mainams, prekės būtinai pereina iš rankų į rankasbūti tai vienos, tai kitos kovojančios šalies valdžioje: Ypač įnirtingai buvo kovojama dėl pilių prie Nemuno, Kryžiuočių ordino ir Lietuvos pasienyje; jos dažnai ėjo iš rankų į rankas. Vėliau Kražiai per kelis šimtmečius ėjo iš rankų į rankasiš rañkų kri̇̀stinetekti: Taip viskas, kas brangu, man krint iš rankų: tėvynė, jos šviesa irgi Namų UgnelėKt nesisekti (dirbti).iš rañkų nekriñta (darbas) apie nuolat dirbantį: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jai iš rankų nekritoiš rañkų paléistiatiduoti kito nuosavybėn: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleistiperleisti kitam: Kol paeinu, nepaléisu samčio iš savo rañkųiš rañkų namie (šerti, penėti): Mūso karvė iš rañkų šerama. Nepenim karvių iš rankų – būna lauku. Reikia duot vištom iš rañkų: dabar šlapia, negalia miežiuos nueitišskėstomi̇̀s rañkomis mielai, su džiaugsmu: Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomisiš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to dažniausiai tos žinios netikros, vienašališkosiš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienõs rañkos, abu prieš manekad táu rañkos atidžiū́tų toks keiksmas: Kap ažpyksta drūčiai an[t] ko, tada sako: kad táu rañkos atdžiū́t!.kai̇̃p rankà atim̃ti (nuim̃ti) staiga išnykti, pradingti (ligai, skausmui, miegui): Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kai̇̃p rankà atàėmė. Kai̇̃p rankà sopstą atàėmė. Visas ligas kaip ranka nuims. Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė. Kad aš akis suleisč parnakt! Kai̇̃ rankà nùėmė miegąkai̇̃p rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kai̇̃p rankà nukir̃to, ir nutilokám kóją, kám rañką nudaũžti prastai, atmestinai dirbti: Kám kóją, kám rañką nudaũžia – kokis tę jo darbas, drenai anas padaro.kur̃ kója, kur̃ rankà be tvarkos, be nuoseklumo: Jis nuo seno kur̃ rankà, kur̃ kója dirba. Dainos mano – tai jau kur̃ kója, kur̃ rankàlaisvà rankà nedaug darbo: Be vyro [moterims] laisvèsnė rànkalaisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, netrukdomam: Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliulengvà (laimi̇̀nga ) rankà apie sekimąsi kurioje nors veiklos srityje: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles ar nukerpa plaukus – greit auga. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengvà rankà, tai greičiau prigislengvà rankà nerūpestingai, neapgalvotai (ką daryti): Lengvà rankà viską išdoliojo ir sau neliko. Neišdalink visko lengvà rankà – pačiam prireiks kadaleñgvą rañką turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romytnamų̃ rankà visiems ir dažnai reikalingas: Senelis buvo namų̃ rankà. Tas peilis namų̃ rankà.nuo rañkos (rañkų) ei̇̃ti (kri̇̀sti) (vok. von der Hand gehen) sektis: Darbas visiškai neina nuo rankos. Anam darbas krimta nu rankųnuo rañkos léisti atsisakyti (paslaugų, turto): Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos?. Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodamenuogomi̇̀s rañkomis be nieko.pagálbos rañką ištiẽsti padėti, pagelbėti: Yra moteris, kuri nenusigąsta jokių pavojų jam ištiesti pagalbos rankąper [rañkų] rankàs ei̇̃ti patekti vis kitam savininkui: Ponui mirus, teip tas dvaras ir ė̃jęs par rankàs. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo. Eina par rankų rankas. Teip i ei̇̃na tas ūkiukas par rankų̃ rankàsper rankàs ei̇̃ti tokia figūra, ratelį šokant, kai eina pro kitas kitą, rankų plaštakomis susiimdami.per rañką léisti bet kaip dirbti, pro pirštus žiūrėti.per svi̇́eto rankàs ei̇̃ti būti visų naudojamam: Negerai, kap per svi̇́eto rañkom ei̇̃na bezvėnaspirmóji (pirmà) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Jis mano pirmóji rankà. Mano vienas žentas maž mokytas tė[ra], ans jau pri žambio, antras pamokytas – pirmininko pirmà rankà. Jei pristatysi, tai būsi pri manęs pirma ranka, o jei ne, tai aš tave gyvą sukaposiu.plikomi̇̀s rañkomis be ginklo: Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų. Nu, o jegu lauke kur užpultų, plikõm rañkom – pražuvęs.po rankà (rañkos) arti, patogioje vietoje, parankiai: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti. Toks daiktas visada turi būti po rankà. Kad nepapuolė po rankà, tai neėmė (nevogė). Čia tau, mano miela, po ranka yr visko, ko tik tu nori. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis. Būk visada po rankà, kad galėčiau pasisiųsti. Tas biesas atgulė vidurė[je], tą vaikį pasiguldė tatai po rañkosatsitiktinai (pasitaikyti, pasipainioti): Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė, – tokia skaitomaiš patogios pusės: Sėsk po mano rankà, gausi vežimąpo rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Gyvoliai eita po rankosprie rañkosRparankiui, arti, prie savęs: Peilį buvau čia į pat prie rañkos pasidėjus, i vė nebė[ra]. Aš tai turiu šičion prie rañkos.pasisiunčiamas, parankinis: Ka būtų koks vaikinas pri rañkos. Tos būs gaspadinei pri rankos. Tas vaikas … tėvams didžiai buvo prie rankos ir daug žingsnių jiems užčėdijo. Buvo gerai, ka anie gyveno: a ką parnešti – vis buvos kas nors čia pat pri rañkosprie rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Viskas anam ejo pry rankos. Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainytiprie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas pri rankos rugius prineštųprie rañkųvisai nebetoli: Jau ruduo, bulbakasis pri rañkųarti, prie savęs: A turi pri rañkų adatą su siūlu?pasisiunčiamas, parankinis: Pri rañkų už pusmergikę buvau. Dvare buvau pri rañkų. Mergos pri lauko darbų mums nereik, samdysme tik pri rankų mergikęprie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikýsim žiemą prie rañkųrankà ant rañkos lygiomis, be priedo: Nemaino rankà an rañkosprieš rañką į neįprastą pusę: Prieš rañką kasti labai nepatogu. Reikia gerti iš eilės, neužbėk prieš rankąrankàs [kójas] išbučiúoti labai padėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankàs išbučiúoti. Namą dovanotas rankàs kójas išbučiuõsrankàs dė́ti tekėti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankasrankàs (rañką) [pri]dė́ti (priki̇̀šti ) darbuotis, padirbėti: Rankų nepridėsi – ir nieko nėra [darže]. Ne rañkų motina nèdeda – taip užpyko. Rañką nebeprydė́si, a bebūsi geras [marčiai]?!. Ranką dės – ir jau gatavaprisidėti, dalyvauti: Tebūna, kaip manai! Tik aš prie to rankos nepridėsiurañką pridė́jus prie širdiẽs nuoširdžiai, atvirai: Pridėjęs ranką prie širdies, bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!“rankàs sudė́ti pailsėti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedurankàs [ant pil̃vo] su[si]dė́jus (susikei̇̃tus ) be darbo: Rankas sudėjęs nieko negali laukti. Aš jug nesėdžiu sudė́jus rankàs: nuo pat ryto šveity i šveity, nėr kada nė pavalgyt. Ko sėdi, rankàs susidė́jus!. Sėdžia namie, susidė́jus rankàs, i algą ema. Mes, gaspadoriai, visi dirbam, rankų nelaikom ant pilvo sudėjęrañkų pridėji̇̀mas darbas: Be rañkų prydė́jimo nėko nėrarankà dùrsterti apgraibomis, greitosiomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, tę dursteri – kokis tę ano darbasrankà ei̇̃na sekasi gyventi, auginti: Pradžia moterystės labai ranka ejo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko. Kur moterystėj sutikimo nėra, ten niekas negal ranka eiti. Neina ranka jam gyvenimas. Tep man tos bitės ejo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt. Anam gyvoliai ranka eita. Šitie paršeliai jau nei̇̃na rankàrañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik rankom neik!rankàs périmtibūti susilažinimo liudininku: Juodu sulygo [ristis], kas ten jiedviem ir rankàs párėmėGrd padėti dirbti, pavaduoti: Aš viena – mun nėr kas rankàs párema. Mergelkos už vyrų išejo, penki vaikiukai liko – nėkas mun rañkų nepáremarañką dúotipažadėti: Davei̇̃ rañką per Žolines bernu (žadėjai imti už berną) KŽ laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už taverañką (rankàs) pa[si]dúoti susitaikyti: Ir rañką pàdavėm vieni in vieną ranką, ir susejom, ir itep padarėm. Pasiduokit visi rankas, būkit gražiuoju!rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiaurankà į rañkąvienas prieš kitą, iš arti: Ranka ing ranką.N arti, po ranka.vieningai: Ranka į ranką, petys į petį. Gyvename visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį. Milijonai įvairių tautybių žmonių čia dirba ranka rankon, siekdami vieno tikslorañkos pakaštavóti gauti mušti, lupti: Mergelkos nė katra nė[ra] gavusios ano rankos pakaštavotirankàs sukei̇̃sti (sukir̃sti; ) paduoti vienas kitam ranką žodžiui patvirtinti.rañką kélti (kilóti) mušti, pulti: Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos. An tavę siratos rankelės nekelsiu. Ale tai matai, rupūžė: rañką pakė́lė!. Sakydavo: nekélk rañkos pryš tėvą – ranka iš peties išdžiūs. Liežuviu lok, ale rankų nekilok.rañką pakélti balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Senavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankosrañkos nekỹla (nesi̇̀kelia, nèkelia) nėra noro (ką daryti): Kap pamirė vyras, rañkos nekỹla krutėt. Nieko negaliu – nesi̇̀kelia rañkos dirbt suvis. Tai nenori [dirbt], tai rañkos nèkeliarankà nekỹla nesiryžta: Nekilo ranka išmesti senuosius bitininkystės įrankius. Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo rankarañką pakylė́ti užsimoti: Jis pakylėjo ranką ant vagies muštirankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto ir šaltas prakaitas pasipylė čiurkšlėmis, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimasrañką (rañkos) kni̇̀ta (kniẽti) labai norisi, rūpi: Knita knita ranką, kad išleisti. Jam rañkos kniẽti ka teip padaryt. Seniai knita rankos jum atkeršytirankàs ap[si]krė̃sti (antsikrė̃sti ) sugadinti gyvenimą, užtraukti nelaimę: Api̇̀krėtei man rankàs. Kas taũ (tave) paims, tai tik rankàs apskrė̃srankàs kratýti (nukratýti, pakratýti, apkrė̃sti) atsisakyti: Ji bijo, rankàs krãto. Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė. Būk žmogus, nors tu rankų nepakratyk. Būč seniai išbėgusi, rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs. Išvažiuosma rankàs pakrãtę – nebnoram purvą bristi. Kai sužinojo visus jos darbus, pakrãtė rankàs, ir nereik. Norėjau pirma pas jį pirkt tos karvės, ale kap papaisiau, ką kvara, tai ir rankàs àpkrėčiaurankàs láužyti labai gailėtis, sielvartauti: Išejo motulė an didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašeras lėdama. Motina rankàs láužė, ė vaiko jau nėra.rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai rañką láužk – nežinosirankàs nuléisti netekti noro, vilties, nusiminti: Nuléisti rankàs pirm laiko neapsimoka. Blogai padariau, ka nuléidau rankàs i toliau nebesimokiau. Jis dirbo, rankų nenuleidė. Stovi mergelė, rankas nuleidus. Dirbk, nenuleisdamas rankų, ir laimėsi. Japonai nuléidė rankàs, pasidavėrankà pamóti nekreipti dėmesio: Rankà reikia pamót [į tokį prastą darbą]rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau.rañkos piningai̇̃ rankpinigiai: Atvažiuos i tujau klaus, kiek nori, tiek i tiek, nu tujau rañkos pi̇̀ningusrankàs pláuti padėti, pagelbėti: Anys vienas kitam rankàs pláuna.rañkose pū́sta (supùvo) (darbas) apie prastai ir lėtai dirbantį: Pati vyrą namuosa likdo – ano rañkose darbas pū́sta. Nesibai̇̃dai [berno], geras darbinykas – jo rañkose darbas nesupùs.rankàs suri̇̀štiatimti veikimo laisvę, suvaržyti iniciatyvą: O jūs, taip atkakliai tylėdamas, mums surišate rankas ir gal visai be reikalo save skandinatesusituokti, susijungti: Jei mislinai, mergužėle, atgalio sugrįžtie, tai reikėjo su berneliu rañkų nesuri̇̀štie.rankà pasi̇́ekiamas (dasi̇́eksi) visai arti, čia pat: O už daržo ranka pasiekiamas snaudė jo vienkiemis. Mano namai jau rankà pasiekiami̇̀. Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią. Miestelis netoli – ir rankà dasi̇́eksirankàs išskė̃sti įsigalėti, išplėsti savo valdžią: Ka prūsas (vokietis) nebūt gavęs rañkų išskė̃st, būt kitep buvęrankàs praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Darbo tiek, kad nėra kada nė rañkų praski̇̀rt. Rañkų praski̇̀rt per darbus negaliu. Darbų – nei rankų praskirt!. Už šitą vaiką tai nepràskiriu rañkųrañkoms praski̇̀rti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rañkoms praski̇̀rtrañkų tárpe čia pat, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolėrañką įtaisýti išmokti, įgusti, įprasti: Esu įtai̇̃siusi rañką, lengvai išnarpalioju. Įtai̇̃sė rañką, dabar ilgai būs [duona] kailiaraugis. Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti. Rañką įtai̇̃sė vogti, a nenutvers?!. Įtai̇̃sė rañką, šiks i šiks [vaikas] to[je] lovikė[je]rankàs tèpti[s] prisidėti prie kokio nors negarbingo darbo: Savo rankų netepsiu jokiais popieriais. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptisrañką (kam) ištiẽstisusitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonaspadėti, suteikti pagalbą: Kaimas jaučia šventą pareigą ištiesti miestui ranką, aprūpinti jo žmones duonarankàs turė́ti pajėgti dirbti: Dirbt rañkų jau neturiù. Kai rankàs turė́jau, dirbaurankàs užver̃stinieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuver̃siu rankàs – nieko nebusapgauti (merginą): Rankàs ažver̃čia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina.rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo. Savo dosningą rañką atvérti.sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausà rankà nepriėjo tiksàvo rankàsavavališkai: Sàvo rankà nieko neėmiausavarankiškai: Jis gyvena sava rankasuli̇̀g rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvė[je]šaltomi̇̀s rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltõm rañkom, atgrubnagis toksšuñs rankàs ir kójas turė́ti būti darbščiam ir greitam: Aš šuñs turė́jau rankàs i kójaste rankà raginant lažintis: Te rankà, jei tu ją gausi!trečiõs rañkos apie tolimesnį, atsarginį padėjėją: Jis ar buvo trečiõs rañkostuščià rankà be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka – papyragyktuščiomi̇̀s rañkomisbe nieko: Sugrįžo tuščium̃s rañkums. Viešpatis … noteis tuščiomis arba nuogomis rankomis.be dovanų: Jug nenueisi tuščium̃s rañkums į veselę!už rañką ilgèsnis apie pasisiunčiamą, sugebantį pagelbėti vaiką: Jau muno vaikas už rañką ilgèsnis. Jau Vytukas už rañką ilgèsnis, man pačiai mažiau žygių. Už rañką ilgèsnis, tokį gali pasisiųsti. Kūdikelis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis. Jau už ranką ilgèsnis i pačios [vaikas], jau vis šioks toks užvadėlis pačiaiuž rañkomis iš anksto (duoti): Piningai už rañkoms uždėti, negaliu beatsisakyti, turiu pirktiuž rañkos nutvérti pagauti vagiant: Džiaugiesi, kad už rankos nenutvėrė?vienà rankà apie išvien, sutartinai veikiančius: Mes vienà rankà – visi zgadoj gyvenam. Ką tu jiems padarysi – jų vienà rankà. Mes su jais vienà rankàvi̇́ena rankà sutartinai: Visi vi̇́ena rankà buvo. Su rajonu vi̇́ena rankà eina, ką padarysi. Anys vi̇́ena rankà gyvena.vi̇́eną rañką laikýti (turė́ti) sutartinai veikti, elgtis: Tėvams reik vi̇́eną rañką laikýti: jei vienas bara, kitas užsto[ja], vaikai į velnius galia išeiti. Vi̇́eną rañką visi tùra, nieko nepadarauvi̇̀sos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – vi̇̀sos rañkos
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas