Rasti
Rasti reikšmė
Žiūrėti žodį "atrasti"ieškant aptikti, užeiti ką pamestą, paslėptą, paliktąieškant, rūpinantis gautigauti, pelnytipatirtipagalvojus parinkti, pritaikytiužtikti, sutikti, pamatyti, išvystiaptikti kokią būklę, susidurti su kokia būklenustatyti, konstatuotikilti, susidarytiimti dygti, augtipasidaryti, išsirutuliotipasirodyti apyvartojepradėti egzistuoti, susikurti, įsisteigtipasitaikyti, būtigimtiveistisateiti, atvyktigrįžtipakliūti, atsidurtitapti, darytisnutikti, atsitiktiatsilyginti, susitartivešlėti, tvirtėtisektisbūti (kame)ieškant užtikti ką paslėptą, pamestąužeiti, pamatytiapsirinktiieškant aptikti, suieškoti ką pamestą, paslėptą, paliktąieškant, rūpinantis sutikti, gautigauti (atpildą)sugalvotiužeiti, užtikti, pamatyti, išvystiužtikti kokioje būklėjepasitaikyti, būtinustatyti, konstatuoti, pripažintikilti, prasidėti, susidarytiišaugti, išdygti, privistipasirodyti apyvartojesusikurti, įsisteigtigimtipasirodyti akivaizdojepareiti, parvyktipakliūti, atsidurtitapti, pasidarytiatsilyginti, susitartiapkalbėti, pajuoktiįprasti, įsigudrinti, prisitaikytipramanytipasirodyti, atsirastisukurti ką naujaišaiškinti, atskleistisugalvotipramanyti (kokią neteisybę)pripažinti, nustatyti, laikyti kuosuieškoti, aptikti ką pamestą, paslėptąieškant gautipagalvojus galėti nurodyti (ką esant)pasitaikyti, būtipasirodyti apyvartojepasirodyti akivaizdojepaeiti, kilti iš koatgauti, susigrąžintiišeikvoti, išleistiapkalbėti, išpeikti, išjuoktiieškant gautinuvyktiatrastiatsirastiparvykti, parvažiuotinaujai pavadintinetekti koišeikvoti, išleistiparduotipasišalinti, pasitraukti, išnyktiprasikalstisusilaukti nesantuokinio kūdikiopasirodyti, atsirastiišgalvoti, prasimanytisusigalvotisuieškoti, aptikti ko dauggauti, patirtiišgalvotiprivistipasirodyti, atsirastinutaikyti, gautisuieškoti ką pamestą, paslėptąieškant gauti, pasirūpintipagalvojus parinkti, pritaikytipatirti, gautiužtikti, užeiti, suvoktiatsirasti, pasirodytisusirinktipripažinti, nustatytisuaugti, sutvirtėti, pasidaryti vešliampareiti, parvyktigimtisusitiktisugyventi, sutartisusitarti, susikalbėtiįvykti, atsitiktiužtiktinuskriausti, apgautipasitaikyti, būtiužsiveistiŽiūrėti žodį "rasi"
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ràsti
Rasti sinonimai
aprastiatrastiįrastiišrastinurastiparastiparsirastiperrastiprarastiprirastisurastiužrasti
Rasti frazeologizmai
kamè ràsikur ten bus, visiškai nėra: Musų pas jumis nėra. – Ne, kame rasi: trobo[je] neverdamkas gali būti geriau: Kame rasi, kaip basamkiaũlę ràsti pasigerti: Itas jau kiaũlę rãdo – tep sako, kap ažvysta girtą.pýpliauogių ràsti sušalti. [nė]su balanà neràstum visiškai nėra.tiek besiràsti (tesiràsti, teràsti) prastai pabūti: Pamatysiu daugiau besiuvant, mašiną su kirviu sukaposiu, ir tau pačiai tiek berasis. Apsivilkusiam tiek besiranda, o dabar pusnuogis, basas…. Ir žmona dirba, ir anie patys dirba – i ti̇́ek terañda (vos verčiasi). Ilsuos i nepasiilsu – ti̇́ek mun terañdas (tiek to gerumo). Žinai, ligonį turi priveizėti: nepriveizėsi, ti̇́ek teràsias (pablogės). Ti̇́ek terañdas (visaip esti) su devyniais vaikaisviẽtos (dáikto) neràsti blaškytis sielvartaujant, kankinantis; labai nerimauti: Aš vietos sau nerandu. Aš nujaučiu nelaimę. Uršulytė šaukė ir šaukė [iš skausmo], neberasdama sau vietos. Kai teip atsitiko, tai ir aš nebegaliu ràsti viẽtos. Aš visas čysta drebu kap apušė ir nerandù niekur dáikto.1 apràstiieškant užtikti ką paslėptą, pamestą: Kad tu ir aprandi – užkišau net už laktelės. Kas ir uoslę turi, ne visur aprasužeiti, pamatyti: Susdėj[o] silkes atalankan, apradus kūgiamietį, sėdos ir ėda. Aprãdo paršą penint1 atrasti 7 Kaip vaikų apsirãdo?apsirinkti: Aš pirmiau mergą apsirasiu1 atràstiieškant aptikti, suieškoti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Atradaũ piningus prapuolusius. Atradaũ išgaišentą laikrodį. Liuob vokyčiai atràs bute grūdus, išpils, išveš. Atràsk keselį, sudėk paršus. Nėra, nėra – ir neatrãdo. Atrastàt, kai reiks. Būdavo, susimali ir išnešęs girnas kur po žemėm pakiši, kad neatrastų̃ [vokiečiai]. Nebeatrãdo tą vaiką. Mažum rasiu, mažum atrasiù rūtelių vainikėlį. Atradau avį muno, kuri buvo pražuvusi. Imkiat… su savimi ir pinigus, kurius viršuj maišuosu atradot. Ir atradę jį, tarė jop: visi tavęs ieško. 1Kursai pražudo dūšią savo dėl manęs, atras (atgaus) ją. Ir iššluoja namus ir ieško net ik atrandanti.Atrado kaip aklas adatą. Akių pasiklausk ir atrasi. Ir gulintį ant pečiaus bėda atranda. Nespėru yra nepadėjus atrasti, nebe nu senatvės ligų išsigydyti. Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirãdo mėnuo, sugaišino saulė (rasa).Pakratyk savo kešenes, gal atsiràs raktelis. Kretingo[je] užpirkau mišias pri švento Antano – atsirãdo piningai. Man sakė, kad atsras kepurė. Jegu neatsràs, pareisiu ir be kepurės. Ar atsirãdo jūsų šuo?. Atsirado vagis, tik neatsirado pavogti arkliai. Buvo pražuvęs, o vėl atsirados.Atsiras – su varnom neišlėkė.ieškant, rūpinantis sutikti, gauti: Ansai jomarke atrastasis jaunikis jos draugę apjuokęs paliko. Ale kas tokį prietelių atras?. Prašykiat ir imsit, ieškokiat ir atrasit. O vietą maldai atradau.Atranda svodba rūbus, rabata – grašius (ko būtinai reikia – gaunama). Bėdoj atrasi draugą (sužinosi, kas draugas).gauti (atpildą): Tu savo atrasi, nemislyk! Pati miršta, o tu latrauji!. Nu, atràs (susilauks bausmės): ko ieškai, tą atrandi̇̀ žmogus. Skaitykiat ir skaitinėkiat tas kningas, o atraste dėl savęs peną dangišką. Kurs save užmuš, tas su Judošium pekloje atras algą.Ka gerai darys – gerai atras, ka blogai darys – blogai atras. Ką jaunas pasidėsi, tą senas atrasi̇̀. Kaip mažas būdamas priprasi, tai ir užaugęs atrasi.Dabar an senatuvės visa atsiranda jaunystės darbai (atsiliepia, kad jaunystėje nesisaugota, sunkiai dirbta).sugalvoti: Ot atrãdo žmogus kalbėt: kas gi tau sakė, kad aš te buvau?. Motriškai su motriška lengviau yr kalbą atràstiužeiti, užtikti, pamatyti, išvysti: Tą raštą atrado tarp popierių. Į vieną kaimą, į kitą kaimą jau atràsi kitur po du automobilius. Eidami par mišką, atrãdo jie skruzdėlyną. Eisu ieškoti tos vietos, kaip norintais ben atràsu. Kolumbas, ieškodamas kelio Indijon per Atlantą, atrado Ameriką. Pirmutinis asteroidas buvo atrastas visai nelauktai, panašiai kaip Uranas. Nuėjo klėtin ir atrãdo sėdžiantį nebegyvą. Taip ir atradau aš ją vieną rytą: rankos pakeltos, o pati sėdi, šonan kažkaip nusvirusi. Eina par tą mišką ir atrañda žmogų, raunantį medžius. [Katrė, savo vyro vietoje] atradusi svetimus žmones begyvenant, apsiverkė. Antrą kartą ten pat nulėkęs, [gužas] ir atradęs varlę. Noriu atrasti senovės pėdas, veikiai suprasti, koks buvo rėdas. Ir atrãdom ežerėlį – žirgeliai girdyti. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, argi ana pareitų, matušelę atrastų?. Aš, rugelius praskirdama, dobilelius pamindama, atrasiu kelelį in tėvelį . Kaip sutems tamsi naktis, neatràsit kelio. Ant mano tėvelio žaliavo žalioji liepelė, o ant motinėlės užgriuvo šiekštelė – neatrandù. Atmirado motutėlė svirne begulinčią. Ir atrado mane jauną rūtelių daržely. Ir atradom seserelę graudžiai beverkiančią. Ko močeka atrastus vaikus mylės – šeimyna nesamdyta, vaikai negimdyti. Vai, kur tik aš eisiu, vargelį atrasiu. Siauras kelias, kuris veda ing karalystę dangų, ir reti yra, kurie atranda jį.Baltas žvirblis retai atrandamas. Kiaulė purvą atrañda. Atranda kablys kotą. Atras ugnis taukus. . Atras vanduo taką. Ir gilus atrand savo dugną, ir platus kraštus. Su siūlu atrasi ir kamūlį. Atradę siūlą, rasime ir kamuolį. Kur eisi, ten save atràsi. Dabar klausyk, o savo kalbą paskui atràsi (galėsi kalbėti). Kaip aš tau užkursiu pirtį, tai tu neatrasi durių (lėksi be atodairos).užtikti kokioje būklėje: Rūsį karalius ryte atrado kaip iššluotą. Katilą kaip košiną paliksi, taip ir atràsipasitaikyti, būti: Atsiràs kam gaspadinaut, by tik būt an ko. Tokie kaip mokytojai jau atsiràs iš tų pačių žmonių. Atsiras (bus), kas darai. Žiūrėjau, ar jau nė vienas neatsiras pažįstąs mane. Jau inteligentas koks atsiràs [vakarėlyje], tas jau nešokinėjo, neraitės ratelį, polką. Atsirado tokias vienas ir inplaukė Dunojėlin . Pagaliau atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskaitė: „žmonių laimė“. Iš kur jin ir atsirãdo, toki priešgina. Iš klausytojų atsirãdo nekantrių. Iš jūs (bernužėlių) vienas atsiràskit oi oi oi, suieškokit vainikėlį oi oi oi.Traktorininkai nesimėto, ir jų nepagąsdinsi, jiems darbo visur atsirasnustatyti, konstatuoti, pripažinti: Atrado lenkai, ką jau kolionijos reikia padaryt. Aš atradau, kad vaistinėj negeras [vaistas]. Parveizėjęs [seminariją] atrado niekam nederančią. Guds parvedęs bajorikę ir atrãdęs cigonikę.kilti, prasidėti, susidaryti: Atsirãdo migla, nebepaeita. Kai tik išeinu par sodą, atsirañda i vėjas. Du tris rytus kulsma, į malką varysma, kaip vė[ja]s atsiràs – vėtysiam. Ant dilginių atsirãdo voratinkliai. Ant sprando parauga atsirãdo. Iš to atsirãdo Užliekniai (tas vardas). O kaip anas atsirãdo, tas ežeras, i nežinau. Atsirasis ir darbas abiem ko dirbti. Atsirañda jovalai verdami, bulbės kasamos – bėk i bėk. Jei nupjautų rugių yra, kūlimas atsirañda. Kad atsiras kulama, arklių nebganė – paleida, skrabalus parišę. Atsirado sumišimas. Dabar ta naujiena atsiranda, prasideda. Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai labai pamažu teatsirado kalba. Iš ko ugnis atsirado, nėra žinoma. Aiškus daiktas, jog pasaulis pats neatsirado. Dirginimui nykstant, žievėje atsiranda slopinimas. Ėjo avelė ir pelenų palaižė, atsirãdo du baroniukai . Tas garsas i atsiradęs iš vietovardžio galūnės. (J.Balč).Dūmai be ugnies neatsiranda.išaugti, išdygti, privisti: Kai pradėjo miškus kirst, tada atsirãdo daug aviečių. Dabar miške jau pradeda atsiràst uogų. Grybių atsiràs iš po šitokio rūko. Grybų, uogų atsirañda – tęsia į turgų bobelės. Skruzdų atsirãdo šitai – būs lytaus, musėk. Daug vapsų atsirado. Kaip tik sodai atsirañda, tai ir vapsvos pasirodo. Jaunu mėnesiu negal nei trobos, nei pečiaus perstatyti: svirplių atsiras .Jei tik yra laužas, gyvačių atsiràs.pasirodyti apyvartoje: Kiek čia seniai atsirãdo tie krominiai [drabužiai]. Da vėliau motorai atsirãdo [malūnuose]. Sukdavom savim mašinas, paki arkliai atsirãdo. Kultuvais kūlėm, paskui gi čia jau mašina atsirãdo. Atsirado žibalas pirma traukinio. Atsirãdo lempikės kaip špygikės – kas buvo džiaugsmo!. Mėsos kąsniukas atsirañda šviežias.susikurti, įsisteigti: Nu to meto prasidėjo jau mokyklos atsiràsti. Metūse 1618 pirmą kartą atsirado bažnyčios Grinkiškė[je] ir Tverūsegimti: A sūnus, a duktė atsirãdo?. Jam dukrytė vakar atsirado. Jos vis kasmet po vaiką atsirañda. Da vaikas neatsirãdo, o jau nešiotę susiderėjo. Tu gi vaikas mano, ant mano rankų atsiradai̇̃. Paskutinė duktė atsirãdo tokiam sunkiam laike, norėjau, kad mirtų. Buvo vestuvės, atsirãdo trečias. Antrais (1902 metais) aš atsirãdęs.Jau atsirãdo veršiukas, tuoj atsiràs ir ėrukų. Atsirãdo avelės du baroniukai. Kap kumelukas tik atsiranda, tai jam an kaklo reikia užrišt raudonas siūliukas, tai nebijos piktų akių. Jei gyvulys atsiradęs turi baltus dantis, tai jisai geras yr auginti an veislės.pasirodyti akivaizdoje: Iš kur jis čia atsirado?. Kaip čia drįsai atsirasti?. Po Devintinės atsirado piršlių kaip vasarą bimbalų. Bernui vaipantis ir nebenoriant eit, atsirado tuo tarpu ir urėdas. Tuo metu pas jaunąją Pėteraitienę atsirado preikšas. Apie naujai atsiradusį žmogų kaime pasklido visokios kalbos. Iš kur, varne, atsiradai tu ir tavo vaikai?. Kregždės laukuose jau atsiranda. Atsirado ant stalo mėsos išvirtos ir iškeptos, sūrio, sviesto. Naktį sūnus pasukė žiedą ir paprašė, kad atsirastų vėl tas pats dvaras. Ir atsirado prieš ją puiki karieta su keturiais arkliais.Mat, atsirãdo geradėjas!. Ar mat liuobikė atsirãdo!. Atsrãdo čia dabar gaspadorius in mano galvos! Kad čia tavo ir kojos nebūt!.Draugų neieškok – jie patys turi atsirasti. Geras prietelis pats atsiranda bėdoje. Giedok, giedok kaip gaidys – ar neatsiras tik tau vanagas!.pareiti, parvykti: Palauk, gal da atsiràs Jonas. Jau ji šiandien neatsiràs. Al' kad Stasiukas neatsirañda teip ilgai!. Ogi Pranukas pietų atsirañda da. Vėlai pradeda dirbt, atsirañda tik dvylikėj valandoj. Reik laukti ano, iš kur ans atsiràspakliūti, atsidurti: Kaip jis atsirãdo į tas pūstynes?. Jis peršoko per griovelį ir atsirado prie didžiausios kūdros. Labai ana nusgando, atsiradus viena tokiam dideliam miške ir da teip toli nuo namų. Elenytė [, įstumta į šulinį,] atsirado gražioje pievoje ir sutiko senelį. Daugelis dorų sužeistų kareivių senatvėje po sunkių darbų varguose atsiranda. Šelpkime atsiradusius sunkiame medžiaginiame padėjimetapti, pasidaryti: Atsiràs ilgos naktys, būs blogai. Murods, po pietų atsiràs saulėta. Atsiràs šilta, i nebgalės išlaikyti pieno. Graži atsirado šiandien. Kriaunu viską į malką, lauku, ben atsiràs šilta. Jei šalta atsiranda, tujaus paržiūrėk korius. Kad žirniai pradės aukštyn būti (paaugs), tad geriaus atsiràs: ungurių būs. Atsirãdo kelias blogas, an ratų slidu. Piemuo, gavęs į kailį, kaip ne tas atsirãdo. Kas tiktai pradeda skaityti, tuojau paliekti doresnis; pagaliau ir mano paties vaikai kaip ne tie atsirãdo. Ans toks kavalieriukas atsirãdo. Atsiradáu tokia nesveika po to vaiko, vėmiau. Motriškos išdykusios atsirãdo. Buvo sudžiūvęs, drūktas vyriškas atsirãdo. Akys nebšviesios atsirãdo. Atsirãdo kojos skaudžios. Kunigas atsirãdo labai bagotas.atsilyginti, susitarti: Kuo skolingas, tai kitais metais atsirasimapkalbėti, pajuokti: Jie visus atrañda. Nereikia kitų atràst. Ką jos veiks – susėję gyvus ir numirusius atrañda. Jie tuoj atrañda, kas būta nekliūtaakių̃ nebeatràsti nebesuvokti esmės: O tu, Tekoni, matyt, taip ir numirsi, akių nebeatradęs, – pasakė Alaušasgývastį (gývastę) atràsti pagydyti: Ka i paskutinę karvę prarasčiu, ka tik savo žmogaus gývastę atràsčiukapùs atràsti mirti: Pasenęs žmogus geriaus, kad kapeliùs atràstum1 įràstiįprasti, įsigudrinti, prisitaikyti: Vištos teip buvo įrãdę: vaikas iš gryčelės – tuoj vištos ir apstoja. Įradaũ kaip rašyt, kad ir šito plūksna neliet. Kai gerai įrandi, tai tada geriau ir dirbti darbas. Jis dar neįradęs akėčių kaip reikalas padirbti. Visi gali įrasti, kaip dalgę pustytipramanyti: Vaikai įrado vilką miške ir nebeita į mokykląpasirodyti, atsirasti: Įsirañda koks paukštis mat žmoniškas – nė jin rėkia, nė jin laksto (apie vištą). Vienas ansirãdo [jaunikis] prastas suvisu. Buvo ten ir koks vokietis su savo cirkumi įsiradęs. Jau anksti ryte buvo galima pastebėti besimaudančių, o po pietų jau įsirado žymus skaičius vasarotojų iš kitur1 išràstisukurti ką nauja: Nėr i̇̀šrasta vaistai nuog tos ligos. Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!. Išràsti naują metalo lydymo būdą. Ìšrastas elektroninis mikroskopas. 1Ale kas tas kningas išrañda?!. Nuog mirimo žolės neišranda, bet tiktai dėl sveikatos. Neišrañda, kaip išgaudyt visas musias, sparvas: matyt, nelengvas daiktas. Primanau ką, išrandu ką.išaiškinti, atskleisti: Tikrą gintaro atsiradimą tvirtai dar nei vienas mokslinčius neišrado. Kitokių ligų neišrañda, kai numiršta, tai vis vėžiu. Buvo parašyta, i niekas nesuprato, o jis išrãdo, kas tai yra parašyta. Tolium apkalt stubą irgi išrañda, kad negeraisugalvoti: Tokį vardą išrãdo – Rasa!. Kiemo (kaimo) žmonys susėjo i išrãdo tą vardą. Reikia išràst kokį reikalą važiuot in miestą. Tu išràsk kokį darbą dirbti i neleisk gulėti i naktį. Anas tai vis kokių štukų išràs. Šoko man grasyti ir keiktis bjauriausiais žodžiais, kokius tik galėjo išrasti jo nevalyvas liežuvis.Nežinojo, ką veikti ir kokį del savęs amatą išsirasti. Bagotesni viseip išsirañda (visokių patogumų susigalvoja). Teliokai išsirãdo pieną iš karvių žįst.pramanyti (kokią neteisybę): Ką tik pradės piešti, tuojau išrandi ydas. Tas žmogus kelis kartus derėjo arklį ir apžiūrėjo, bet vis išrado kelias blėdes, nors ir arklys gana geras buvo. Visados išranda pryžastį tam darbui dar neesant laiko. Visumet bėdą išrandi, kad tik galėtumi iš namų išsivilkti. Išrado tokį malą, kad žmonis pjaus. Išrañda kokį nieką i tampo (neduoda ramybės, kamantinėja). Norėk, tai viso an žmogaus išrasi̇̀. Tep an mūs vaikų išrãdo tokias kalbas. Vis išrañda visokių kibių. Išrañda i lo[ja], vis ką išrãdusi. Darbai jo teip buvo padori, jogei ir neprietelius nieko ant jo išrasti negalėjo. Kad ir norėtų kas papeikti, neišras nieko ant Benedikto. Jau tos bobos! Išrãdo, ka mūs Marytė laukiaspripažinti, nustatyti, laikyti kuo: Grobų uždegimą išrado. Tyrė, tyrė, o ką išrãdo – nieko!. Daktarai išrãdo širdies ligą. Kalčią kokią išrañda uošvis. Negalėjo nė jokią piktenybę išrasti, nesa jisai buvo viernas. Ką jis išrañda apie jį, kad sako blogas?. Dabar išrañda, kad geriausias darbinykas. Devyni pjovė, viena grėbė, grėbti nepaspėjo, ir išrado dieverėliai marčią tinginėlę. [Mošelė] išràs martelę neramaus būdo . Aš jį smerties kaltą išrandu. Kaltu (per kaltą) išràsti. Išranda tave negeru žmogumi. Jie pradėjo jį apskųsti ir tarė: šį mes išradom žmones išklaidinantį. Vargais gerai išmėgintas, būsi šventesnis išrastas. Geriausiąjį savo bičiulį žmonės išranda pikčiausiu priešu. Ne tat yra geri darbai, kuriuos žmonės išranda. Jo išmintis durnumas išrasta (laikoma kvailumu). Jie niekina senųjų papratimus, išrasdami juos nereikalingaissuieškoti, aptikti ką pamestą, paslėptą: Pagatavytojis šitų netikrųjų popierinių piningų dar neišrastas. Tur ant to primokintus paprastus šunis, kurie išradę žvėrį garsina. Kad atsirastų toks bernelis, kad išrastų palšus jaučius!.ieškant gauti: Išrãdo tik šešis tokius [gerus arklius] visame rajone. Liūdininkus išrãdo iš kažina kur i gauna pensiją. Kad aš išrastáu tokią kap Povilo pati, tai ženytaus. Kaip galėtumbim tokį vyrą išrasti. Kur nors gal išrasi kamputį man ir mano žirgui. Tas senis jos dykas nebūva, vis išrañda darbo. Pas gaspadorių išrañda tuoj darbą. Ne tikt pradedame senas išrasti, bet naujas giesmes daryti. Įsižengimus dovanokite, vienas kitam patieką išraskite (teikite). Ir neišrasi (neištaikysi) valandėlės aplankyti mūsų?. Kur dar beišrãdę (susigalvoję minti) taką – par bulbes!.pagalvojus galėti nurodyti (ką esant): Blogesnio darbo nebišrandù, kaip karves milžtipasitaikyti, būti: Vienas geras vaikas išsirãdo. Visokių vaikų gal išsiràsti, mas negaliam skųsties. Kur anas išsirãdo itokis nenaudėlis pas mus. Iš kur anas ir išsirãdo toks netikęs!. Iš daugumo išsirañda visokių žmonių. Neišsirañda, kas galėt padėt. Kad išsiràstų, galėtų muni išlaisvyti. Išsirãdo gi gerieji!. Išsirãdo po karo visokių žmonių. Išsirañdas pasiutusių žmonių. Ale visur po tokį kvaišą išsirañda. Norėtųs užkurio užsiimt, ale neišsirañda. Kad išsirastų̃ ar koks našlys. Kavalierius išsirãdo – reikia ir eit. Išsirãdo drąsus i puolė gelbėti [skęstančio]. Išsiràskit, kas galėtų plakt [vagį]. Mas dvi tokios drąsios išsirãdom, kur dainiavom. Tai tu man tokiam išsirask pasauly giesmininkui!. Jei parduos [namą], išsiràs kupčius. Išsirãdo iš Vilniaus kupčius. Neišsirãdo tokių pasakorių. Ėmiau klausinėti: išsirãdo vienas, kuris visa matęs. Buvo išsirãdęs vienas [žmogus], tai veršiais viską veždavo. Ar neišsiràstų iš jūs, kas galėtų į miestą nujot?. Koks arklys kai išsirañda, tai negalima ir įvažinėt. Tokių arklių išsirañda: numiškis gali pančioti – nieko, o svetimam – lapt su kojėms pryšakinėms viršuo. Išsirãdo tokių, kur plūgą kalte nūkãlo. Ir išsirãdo viena kamara dideliai baidanti. Iš tų pačių kiaušinių vienas toks, kitas toks išsiranda. Ir išsirado viena sesaitė, pripažįst vainikėlį. Iš tų trijų [vienas] išsiranda prie vainiko plaukti. Išsirãdo didi ponai kareivėlius imti. Kazokėlis jauniausias išsirado slauniausias. Kada gi ir kas išsiras, kurs išdrįs nepaklausyti įsakymo. Šnekėjo kelias dienas, ir vienas išsirado kytriausias, kuris apsėmė suieškot tą piktadėją.pasirodyti apyvartoje: Išsirãdo jau ir ratelis ma[no] motkos atminties. Kap išsirãdo radijas, tai pažiūrėt mumu vis noris. Išsirãdo pabričnos tvėrės, nebreikėjo su karklais [dalgių] tvertipasirodyti akivaizdoje: An to turgaus išsirãdo cigonųpaeiti, kilti iš ko: Iš avižų išsiranda baltavižės ir juodavižėsatgauti, susigrąžinti: Kiek piningų tu iš tavoro išradai̇̃?.išeikvoti, išleisti: Daug ant to ižmitau, ižradau, brangiai to įgijau. Visą savo turtą ant liekarių išrado.Ant to ižsirandu, ižsiduomi.apkalbėti, išpeikti, išjuokti: Visaip mum išrado. An žento kaip ana išrañda!. Gyvenom, nė par nago juodymą neišrañdam. Ana gera, kai akỹs, ė už akių tai tave visaip išràs. Žmogų išranda – pramano daug ant žmogaus. Paskutiniais žodžiais išbara [anyta marčią], kaip tik neišrañda!. Nereik taip žmogų greit išràsti. Tu pasakyk, kap zanavykai kapsus išrañda1 nuràstiieškant gauti: Apžiūrėjęs žirgą, jisai nelabai ir užsipuolė ant pirkimo, ypač kada ir vienas, ir kitas iš numanančių vyrų patarė, nenurasdami nieko pranokausnuvykti: Kad kaip jis į Kauną nusirastų, gal pinigų gautų1 paràstiatrasti.atsirasti: Tokis žmogus buvo pasrãdęs1 parsiràsti parvykti, parvažiuoti: Tik vidurnaktį parsirãdo namo. Iš tos kelionės kaži kada parsiràsi namo. Laukia, iš kur ji parsiràs. Sūnus tik paryčiais parsirãdo. Man buvo linksma, kad parsiradau namo, radau saviškius. Jis parsirãdo tik trečion dienon. Dabok numus, o mas parsiràsma tik vakare. Iš Alvito parsirito, iš Virbalio parsirãdo1 pérrasti naujai pavadinti: Jau dabar kožną daiktą kitep pérrado1 praràstinetekti ko: Ignotienė ilgai graužėsi, praradusi sūnų. Dėl to šuns turėjau dedančias antis prarasti. Kas tėvynę praras, antros neišmels apgailėjęs. Tatai ne vyženų porą parduoti namus prarasti. Paskutinius skurlius prarado vienas iš biednystos, kitas iš laidokystos. Vakar kur aš praradaũ (pamečiau) adatą. Jis prarado žmonių pasitikėjimą. Kas iš to išeis, sveikatą savo praràsi, tokie sunki perdaug darbai yra. Su tais skaitymais visai protą prarasi. Piningų neiškasė, o kalbą prarado [iš baimės]. Žadą prarado [prieš mirdamas]. Žemė prarado savo spalvas – pavirto pilka dėme. Bet vilties narsūs tyrinėtojai niekada neprarasdavo. Už laimę tave matyti ir mylėti verta nukentėti, verta gyvybę prarasti. Juk sakiau! Kalbėjau! Aiškinau! Dabar viskas pralaimėta, prakišta, pražiopsota, prarasta!. Nuo nikotino veidas praranda skaistumą, atsiranda raukšlių, balsas pasidaro šiurkštus. Žiedą jaunumo mūsų turėtumbime praràst. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją.Skūpus du kartu daugiau praranda. Rauda, kaip vainiką praradusi. Per visą posėdį tylėjo, kaip žadą praradęsišeikvoti, išleisti: Piningus niekais praràsti. Visą savo lobį … praranda girtuodamas. Nesa jis mus pardavė ir mūsų algą prarado.Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis prarado klykaudamas. Ką sudėjo tėvelis, tai prarado sūnelis.Jie taip jau prasirãdę (nusigyvenę), kad netura kuo nė svečią pavalgydintiparduoti: Reikia vieną karvę praràsti. Jeigu kitaip nebus, gausi ir paskutinę karvę prarasti. Turam vieną karvelę, i tą pačią jau priseis praràsti. I karvę prarãdom, i viską prarãdom, kada sirgau. Tris gyvulius praradaũ, ir pinigų nėr. Nuo kūno visa praranda (netvarkingai gyvendamas, lieka plikas, paskutinius marškinius parduoda). Visai menkai ten tegalėję gintarų prarasti.Už neblogą kainą gali tą medžiagą prasiràstpasišalinti, pasitraukti, išnykti: Vis dar neprasirañda vokiečiai. Prasirado iš namų nėr žinios kur. Policnykas pranešė, kad prasiràstų kurmankosprasikalsti: Gal aš prasiradaũ jumi?. Iki šiolei buvai gera, o jau šiandien man biskį prasiradai̇̃. Dovanokit, gal ir prasiradau. Kuom anas tau prasirado?. Jei tik žmogus prasrado, tai rykštėm ir pliekia. Menkai teprasiradęs, dar doras vaikinas. Išeis ir regės lavonus tų žmonių, kurie prieš mane prasirado. Prasiradusiuosius koroti. Prasirandam jam savo silpnybėj.susilaukti nesantuokinio kūdikio: Vaikščiok, vaikščiok su bernais, ar neprasirasi!. Merga prasirado. Kas ją dabar tokią prasirãdusią ims. Seniau prasirãdusiai būdavo sarmata nuo žmonių, o dabar jau ne tas. Jeigu prie kurių namų tankiai rėkia apuokas, tai tuos namuos turi prasirasti mergina arba gaspadinė. Karvės, ne mergos – prasirãdę tę jos visos. Verkia kai merga prasirãduspasirodyti, atsirasti: Prasirado vienas mandresnis už kitusišgalvoti, prasimanyti: Par jos pryšneką gal prasirastisusigalvoti: Iš kur tu prasiradai̇̃ vogti?gálvą praràsti pasimesti, sutrikti: Nereikia tik prarasti galvos, visada išeisi iš bėdos!1 priràstisuieškoti, aptikti ko daug: Priras jie visokių knygų. Pradėk ieškot – i vėl priràsi ko kapot. Vaikštinėjo, idant dar daugesniai medžių prirasti, kurių vaisiai būtų valgomigauti, patirti: Juo daugesniai turėsi kantrybės, tuo daugesniai prirasi gėrybės.išgalvoti: Mumi neprirãdo kokios pravardėsprivisti: Kad prisirãdo daug musių!. Prisirãdo baltųjų drugių. Prisirado šiemet šernų vėl. Begalinė daugybė svieto prisirado.Kai prisirado blogio tarp žmonių, žemė pradėjo gimdyti dilgėlespasirodyti, atsirasti: Kitą [vestuvių] dieną prisirãdo ir valgymų – pirmą dieną nebuvo. Kad prisirado visko gert ir valgyt, visko, ko tik reikia. Ka skotertė pasipurtė, ka gėrimų i valgymų prisirãdo.nutaikyti, gauti: Pryrãdo progą ir atejo pasišnekėti1 suràstisuieškoti ką pamestą, paslėptą: Kas buvo prapuolęs, suradaũ. Pakuopi (paslepi), ir tai surañda. Neparėjo koks gėriukas, nu tai bėgs ieškot į pakiemius, kol suràsdavo. Palauk, ar daug mėlenių suradái?. Visas šakeles nusmaukiau, kol obulelį suradáu. Ka plėvė trūkus, ją turia suràst vieną pusę i sukabyt į krūvą. Seniau pinigų suràsdavo, čia teisybė. O ir surãdo savo sūnužėlį tarp pilkų akmenėlių. Inžinierius akimis surado (žvalgydamasis pamatė) savo fabriką.Gerai pasidėsi – lengvai surasi. Akys parodo, rankos suranda. Ką jaunas surasi, tą senas sulesi.Amalis įėjo į priemenę, susirado durų raktą. Policija jį susirado ir apkalėieškant gauti, pasirūpinti: Surasiu leidėją tiems raštams išleist. Gerai būtų surãdus toksai žmogus, katras apsiimtų. Reikia gi jaunasai suràst. Motina mokėjo visiems darbo surasti. Gal trirublę surastum?. Tau suradom gerą vietą. O močiutė surado sau kitokią pramogą. Nelengva buvo Agotai ir Tamulienei surasti laiko mokytis.Geras darbininkas visur duoną suras. Kas ieško, tas patį velnią suras. Geras žmogus su žvake nesurandamas. Čiaudi kaip sveikatą suradęs. Eisiu, kur kojos neš, kur dantys duoną suras. Geras darbininkas neieško darbo, bet darbas pats jį suranda.Kas degs kovos ugnimi, veršis į mūšį, tas susiras ginklą. Brač, merga tai merga, ir kur tu ją tokią susiradai?!. Susirãdo spraunią paną. Susirãdo visokių draugų, pragėrė. Tegu susirañdie geresnių!. Dauguma tamstos auklėtinių susirado sau vietą gyvenime, dirba sėkmingai. Pats smertį susirãdo (žuvo dėl savo kaltės).pagalvojus parinkti, pritaikyti: Surasti teisingą sprendimą. Tai nemoka kalbėt – žodžio nesurañda. Sunku širdy švelnius žodžius surasti, kada matai sudegusius namus. Tai ji turėtų surasti tėvui šiltą žodį, pabūti su juo, nepalikti vieno.patirti, gauti: Jei nėra laimės, dainoje ją surask.Ach, kad tu ir danguje ramybės nesurastai!.Teisybė, Romuvoj sau susirast tylos tikėjaisužtikti, užeiti, suvokti: P. Lovelis mirė, nesuradęs ieškomos planetos, bet jo darbą tęsė kiti jo observatorijos astronomai. Dėstydamas lietuvių literatūrą, J. Lindė stengėsi surasti lietuvių rašytojų kūryboje daugiau lietuvių būdo, dvasios. Ir surado ribokėlius begaudant žuveles.Kad tu savo namų nesurastum!. Toks tokį visada surañda. Doro žodis greitai širdin kelią suranda. Vijo lauk – durų nesurãdo (smarkiai lėkė).Felčeris susiranda vietą [autobuse] prie praviro lango. Atėjo, susirãdo, pasirėdęs gražiai. Kur Biržai, kur Jurbarkas – matai, iš kur i susirañda (susipažįsta). Prisejo bėgt (trauktis fronte), kad vienas kito nesusrañdamatsirasti, pasirodyti: Voversys – jei kovo mėnesį greičiau sušyla – anksčiau susirañda. Latviai išejo į Latviją, tai tų lietuvių buvo daugiau susirãdę. Susrado šeši, ė anas septintas vienoj dienoj gimė. Susirãdo žmogus ir ištraukė vaiką iš upės. Bene susirado šunyčiai?. Ar pas mane susiras tiek javo, kad galėtau tokį didelį sklypą apsėti. Atsiradus dūdoms, greitai susirado ir vadovas. Susirastų dar koksai straipsnelis, jo verstas laikraščiui.Ieškok geresnio – menkesnis gal pats susiras. Gražiam pulke vis kvaila avis susiranda. Abu labu, tik sausos šakos jiem nesusiranda. Surask tik pinigų, o draugai patys susiras.susirinkti: Kai pūlių susrañda, ema sopėtpripažinti, nustatyti: Pradėjo aiškinti ir surado, kad kunigėlis nekaltas, o buvo kipšo darbas.suaugti, sutvirtėti, pasidaryti vešliam: Pomidorai pradžioj buvo prasti, o paskum ėmė rastis ir rudeniop susirãdo. Klanuos rugiai tai išgedę, ale gal da susràs. Gerai, kad palijo, tai da susrãdo liniokaipareiti, parvykti: Kai susiras tetulė ar tetulėnas, pasakyk, kad atvažiuos žmonės kumelės derėtų. Ir jo susirasta. Anksti susirãdot šiandiejgimti: Kai susrãdo šitie du, tai verkiau, šunį apskabinussusitikti: Kur mes susrasim?. Vėl susirado su Banaičiu, kuris toliau kovojo už darbininkų ir mažažemių reikalus. Ak, koks džiaugsmas ir mus apims, kad su savo gentimis ir pažįstamais vėl susirasim. Duok man ieškot tavę, tai susirasimės dangujsugyventi, sutarti: Jam iš dangaus atvesk, tai anas nesusràs. Anas su niekuom nesusrañdasusitarti, susikalbėti: Palik juos: žydas su žydu susiràsįvykti, atsitikti: Kai girtuoklystė pasidaro, tai visokių bėdų i susirañdapačiám savè suràsti sugebėti gerai išreikšti savo mintis: Tačiau ir dabar dar negaliu pasakyti, kad suradau pats save, t. y. stiliųposmùs suràsti susigaudyti: Gražiai šneka ir greit posmùs surañda. Tu su juo neprasidėk – põsmų nesuràsiviẽtos nesusiràsti labai nerimauti, blaškytis sielvartaujant, kankinantis: Amilia ašarų neliejo, bet darbas jai krito iš rankų, vietos nebegalėjo sau susirasti1 užràstiužtikti: Degsnėse užradaũ geras rieškutes uogųnuskriausti, apgauti.pasitaikyti, būti: Kožnas vienas nedirbdavai [kailių], ale tokių užsiràsdavai (užsirasdavo), kur dirbdavaiužsiveisti: Slyvoj žùsranda kirmėlių
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas