Raukti
Raukti reikšmė
Žiūrėti žodį "užraukti"daryti raukšlėtą (veido dalį, veidą)darytis susiraukšlėjusio veido, traukti veidą raukšlėmis (dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo)traukti odą (rūgštumui)merktisdaryti, kad susitrauktų, užsivertųsiūti su klostėmis, raukšlėmissiūti, dirbti (nagines)prastai, greitomis siūtimezgant mažinti akių skaičių, laidytibaigti ką darytiniauktispaviršiui trauktis, dengtissuvėrus trauktirišti, veržtimažiau ko teiktimažiau ko būti, mažėtitrumpėtismarkiai ką daryti (rūkyti, gerti)lėtai dirbti, krapštinėtimeluotipasidaryti kiek raukšlėtamužverti, užtraukti raukaisapsemtiapjuosti, aptrauktiapsiūti paraukimais, rauktinukaisprastai, šiaip taip pasiūti kiek reikiaapsiniauktiišlyginti raukšlesatverti, atidaryti ką užrauktąišsigiedrytisiuvant įdėti raukšlęįimti siuvant, susiaurintiįtraukti, įvelti į kokius reikalusįsmuktipaskolinti, įkištiišlyginti raukšlesišlenkti tam tikru būdupadaryti raukšlių (ppr. siuvant)išgerti, išmauktipadirbti (nagines)mažinant akių skaičių, baigti megzti, nulaidytinusmailinti (baigiant krauti)prastai pasiūtipabaigti (darbą, dainą, kalbą)išgerti (raukantis)nugyventipelnyti, gautinusuktislapčia atidėti (kuriam tikslui)suprasti, nutuokti, numanytipadaryti raukšlėtą, kiek suraukti (veidą, veido dalį)kiek suraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonumo, nepasitenkinimo, iš piktumo)siuvant padaryti raukšlių, klosčiųpasiūti, padirbti (nagines)greitomis, prastai pasiūtilabai supyktipriverti, pritraukti (raukus)prisukti (lempos dagtį)daug prisiūti, pridirbti (naginių)pataisyti ką prisiuvant, sutraukiantraukiant pridarytiprisigerti, prisirūkytipadaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenissutraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo, iš piktumo)suglamžytisuraizgytipasidaryti (paviršiui) nelygiamsiuvant padaryti raukšlelių, klosčiųgreitomis, negražiai susiūti, sutraukti (skylę)pasiūti, padirbti (nagines)sunaudoti siuvantgreitomis, prastai, bet kaip pasiūtisuskliaustigodžiai išgertisuvokti, mokėtiužverti sutraukiamaisiais raumenimis (kūno organus)užmerkti (akis)kokiu apivaru, apvarčiu sutraukti, uždaryti angą, išėjimąsutraukiant uždaryti vidujebet kaip, greitomis užsiūti, užtraukti (skylę)užtverti, užtaisytipaviršiui užsitraukti, užaktiužbaigti megzti, mažinant akių skaičių, nulaidytismailinant pabaigti krauti, užviršuotiužbaigti (darbus, kalbas)priversti baigti, atsisakyti, mestiužčiaupti burną, nutiltipriversti nutiltipaniekintisuniurti, supykti, supykus nebekalbėtiaptraukti (debesimis, migla)užriesti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: raũkti
Raukti sinonimai
aprauktiatrauktiįrauktiišrauktinurauktiparauktipersirauktiprirauktisurauktiužraukti
Raukti frazeologizmai
nãgines raũkti knarkti: Ka[d] pradėjo nagines raukti, nė apsiklausyti negal. Jau muno vyrai raũka nãgines, o aš kad tau užmigčiau!ši̇̀ka ir neberaũkia nuogąstauja, bijo: Gaspadinė jau šika ir nebrauka: bijo, ka paršals bulvėsapraũkti, -ia (àpraukia ), àpraukėpasidaryti kiek raukšlėtam: Apsiraukė jam veidas, tai jau žinok, kad pykstaužverti, užtraukti raukais: Nė subinėj neapraũktumi šnapšės nu girtūklių – atrastų. Kišk į subinę ir aprauk tus savo markius!.Apsirauk tą kningą, kad mun neduodi!. Apsirauk, tik kad užraukai nepatrūktų .apsemti: Lytus àpraukė mūso bulves bekasant, nenukasėm nė trečdalio dirvosapjuosti, aptraukti: Vietoj [kelnių] juosmens buvo apraukta virvutėapsiūti paraukimais, rauktinukais: Apraũkia kvoldais suknias. Apsiūta aplinkui, apiraukta – kabačikasprastai, šiaip taip pasiūti kiek reikia: Siuvėjas atėjęs apsiuvo, àpraukė.Nekoks ten iš jo siuvėjas, bet – saviesiam namie apsiraũkia. Sau apsiraũkiaapsiniaukti: Jau antra savaitė apsiraukė, ir dar galo nematytatraũkti, -ia, àtraukėišlyginti raukšles.atverti, atidaryti ką užrauktą: Nebeatraũkia rūros, nebeprašikaišsigiedryti: Kad ažsiraukė, nebežinia, kada ir atsiraũksįraũkti, -ia, į̇̃raukėsiuvant įdėti raukšlę: Kamgi čia šitoj vietoj taip įraukei siūdamas, reikia išlygintiįimti siuvant, susiaurinti: Į̃raukė į̇̃raukė klyną ir vaikšto kaip karikatūra!įtraukti, įvelti į kokius reikalus: Neįraũk munęs nėkurįsmukti: Neleido važiuoti su sunkiais vežimais, sako, įsiraũkste kur norintais, ne patys nebišlipstepaskolinti, įkišti: Buvo įraũkęs ir anam čia ar aštuonis šimtusišraũkti, -ia, i̇̀šraukėišlyginti raukšles: Išraukiu. Išraũkti yra iš raukų ištiestiišlenkti tam tikru būdu: Iš vieno medžio išraũks raugtinelę sviestuo laikytipadaryti raukšlių (ppr. siuvant): Kažin kaip siūdama i̇̀šraukei – reiktų čia išlygintiišgerti, išmaukti: Jiedu tą virytą išraukė, gerai abiem akys inkaito . Išgėrė, i̇̀šraukė visą stikliukąnuraũkti, -ia (nùraukia ), nùraukėpadirbti (nagines): Tu mun nagines nuraukei ant vienos pusėsmažinant akių skaičių, baigti megzti, nulaidyti: Nuraukiù štrumpą megzdamas. Gana benerti, nuraũk kojinę: rauk ir nuraũksi. Neregu nė žekės nuraũkti. Na, aš jau žekę nùraukiau. Mezgėja nuraũkia pirštinę. Kulnį nuraũkti moka, mokyta nėrėja .nusmailinti (baigiant krauti): Kam taip nuraukei greitai vežimą, dar reikėjo krauti. Teip gerai nùraukėt kūgį, geriau kai anpietprastai pasiūti: Toks siuvėjas nùraukė švarką kaip maišąpabaigti (darbą, dainą, kalbą): Vos nuraukiau kaip ežero galą. Šneki ir šneki, ir galo nėra – nepabaigi, nenurauki̇̀.Vos tik dainos posmai nusiraukė, senis tėvas išbėrėišgerti (raukantis): Ar dar nùrauki kokį lašą?nugyventi: Kai pradė[jo] gyvent, b[uv]o triobos nùrauktos, tvoros nudraskytoscoire: Tą mergą nuraukė, i bobos sužinojopelnyti, gauti: Nedaug aš tę nùraukiau.nusukti: Kad reikėjo už darbą užmokėti, man daug nūraukė. Ką nors pirkdama ar parduodama, ji vis kelius centus nuraũkdavo.slapčia atidėti (kuriam tikslui): Ne kartą ji, nuraukusi keletą grašių, siunčia sūnui, ir siuntinių vienas kitas keliauja į Karaliaučių.Tuos pinigus tėvas, nuo savęs nusiraukęs ir nuo žmonos paslėpęs, įspaudė sūnui į delnąsuprasti, nutuokti, numanyti: Anas truputį nuraũkia apie šitą dalyką. Ar tu ką nors nùrauki?. A tu nenurauki̇̀, kas tai padarė?. Aš biškį nuraukiù, kur ji galėjo išeit. Kam apsiėmei, nieko nenuraũkdamasparaũkti, -ia (pàraukia ), pàraukėpadaryti raukšlėtą, kiek suraukti (veidą, veido dalį): Tik pàraukė nosį. Daktaras paraukė kaktą ir tyloms, ramiai nuėjo į savo dirbamąjį kambarį.Da nesena, o jau burna pasiraũkus. Tokia rūgšti košė [bruknių], net pasirauki, kai valgai.kiek suraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonumo, nepasitenkinimo, iš piktumo): Mūsų viršaitis vis toks pasiraũkęs, piktas vaikštosiuvant padaryti raukšlių, klosčių: Pàrauktas peretkas pakiliau stovi. Momos spanyčia parauktà. Rauktinės priešakys lygus, šonų ir nugaros pridūrimas tankiai parauktas. Baltinių nugarą reikia paraukti arba suklostuoti. Ar pàrauktą siūsies bliuzkelę, ar palaidą?pasiūti, padirbti (nagines): Paėmiau ir besiveizant dvejas nagines pàraukiau. Vakare bočius pàraukė dukterie nagines. Paraũk vaikuo nagines į dirvą eiti. Naginės parauktos iš kailio žalio.Ar pasi̇̀raukei nagines?. Vaikiai, pasiraũkit rytuo kojinas į medę važiuoti. Su naginėms ejom, gražiai pasiraũkdavau. Vykusiosios mergės pasi̇̀rauka naginesgreitomis, prastai pasiūti: Aš vaikam vis pati pàraukiu. Kas tau taip bjauriai tas kelnes pàraukė?!. Mama pati su rankom paraũkia sijoną. Jis ir mun apsiaustą pàraukė, tik kas iš to, kad negaliu vilktis. Galėtų ji man paraũkt suknelę. Jonukui reikėjo baltinėlius paraũkt. Man pàraukė šiokius tokius marškinius. Tai jau paraũk man ant nedėlios tą bliuzkelę. Kokį paprastą drabužėlį pàrauki kada kam.Ana pati pasi̇̀rauk, tur siuvamą mašiną. Kad ir nemokėdama, sijoną bile kaip pati pasi̇̀raukiaupérsiraukti labai supykti: Kad atalėkė boba pérsiraukus!priraũkti, -ia (pri̇̀raukia ), pri̇̀raukėpriverti, pritraukti (raukus): Priraũk rūrą, pelė įlįs! .prisukti (lempos dagtį): Pri̇̀raukė lempą, ka nė matyti nėko nebėradaug prisiūti, pridirbti (naginių): Iš dviejų odų naginių priraũksi visai sodai. Pri̇̀raukė pri̇̀raukė visko, kap maišųpataisyti ką prisiuvant, sutraukiant: Adatą paimk ir priraũk tą skiltelę. Tu vakare, nuo darbo atšokęs, mano čebatą priraũk, ba [v]anduo eina kai per sietąraukiant pridaryti: Pri̇̀raukė kvaldų utėliums vistiprisigerti, prisirūkyti: Priraũkia tos degtinės, tai paskui daužosi lyg durni. Dar tik pritraukei, pri̇̀raukei ir vė[l] rėki be galosuraũkti, -ia (sùraukia ), sùraukėpadaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenis: Šiek tiek suraukęs kaktą, Juras atsakinėjo, nurodinėjo. Neapykanta suraukia jam veidą. Jis nosį suraukęs vaikščio[ja]. Kajetonas, ją pamatęs, suraukia nosį ir nusisuka. Suraukti nosį. Viršum surauktų antakių ant kaktos atsiranda raukšlė. Dabar sùraukė kaktą, pamatęs pačią besičiupinėjant su vaikais. Suraukiu kaktą, susiraukiu. Neturime suraukti veidą!. Ponas suraũkdavo kaktą kaip naginę. Rėkia rėkia, rėkia rėkia, kaktą suraũkęs!. Suraukė kaktą kai armoniką. Rūgštimas kaktą suraukė. Tatai darykim noriai ir su džiaugsmu, ne iž reikalo, … nei suraukta kakta.Supyko dėl baravyko, suraukė kaktą dėl menko daikto. Kad an kitų, tai kalbėtų plepėtų, o dabar tyli, suraũkę rūras.Susiraukęs veidas. Jo kakta truputį susiraukė.sutraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo, iš piktumo): Rukis rūkso susiraũkęs. Susiraukiu. Kap pasakiau, tep tai tep, ir sùsraukė kai šikna po triznai. Geriau būti linksmam, neduok dieve susiraũkusiam. Tegul tik katro pagalėlis bus atmestu, tuojaus vaikutis susiraukia. Ko jos susiraũks [gerdamos degtinę] – papratę. Išgėrė [degtinės] ir sùsraukė. Ai, net susraũkus juokias. Jis pasiklaupęsi ir pasigulė (paraštėje jis susiraukė) kaip levas ir kaip levienė, kas dręsa prieš jį stengtisi.Susiraukęs, kaip alų traukęs. A, jis amžinai susiraukęs kap barono mašna. Susiraukė, lyg devyndrekio paragavęs. Susiraukęs kap devynios bėdos. Susiraukęs (susraukęs. ) kaip devynios (penkios. ) pėtnyčios. . . . Ko susiraũkus kaip devynios pėtnyčios?. Tėvas kap pėtnyčia susraũkęs, neūtura. Susiraũkęs kaip devynios pėtnyčios prieš subatą. Boba susraũkus kai penkios pėdnyčios. Susiraũkusi kaip barščių giltinė. Susiraukus kaip kumelė kąsti. Susraukus, kai linus braukus. Susiraukė, kaip musį perkandęs. Susiraukė kaip naginė. Susiraũkęs kaip (kai. ) [sudžiūvus. ] naginė. Susiraũkęs kai pikčiurna. Susiraukė, kaip rūgštulį kandęs. Sùsraukė kai senos bobos šikna. Ko susiraũkęs kaip debesys?!. Susiraukęs, ant snukio virvelę užnertum. Susiraukęs, kaip per subinę braukęs. Susiraukęs, kaip (tartum. ) suodžius braukęs. Susiraũkęs kaip sūrio drūčgalis. Susiraukė kai šmarkštas. Susiraukęs visumet, lygu tūkstantį pamatęs. Ta mūs merga susiraukus kaip vyžasuglamžyti: Kam tu tep labai sùraukei kepurę, kuo šventą dieną užsidėsi?.Sulytas rūbas greit susiraũkia. Susraũkę rankovės.suraizgyti: Togdėl nevalgo surauktos gyslės vaikai Izrael, kuri yra and sumezgimo kulšies, iki šiai dienai.pasidaryti (paviršiui) nelygiam: Smarškos (tokie grybai) susraũkę, jų neseka valgyt. Kaip tie lapai nusitrauks, ir kanapės susiraũks. Pupos pernokusios, o žirniai jau susiraũkia, ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaisius.Retai dvelkteli vėjelis, lyg pakutentas susiraukia (ima banguoti) vandenynas(paraštėje) siuvant padaryti raukšlelių, klosčių: Surauktas sijonas buvo siuvamas iš dviejų trijų palų. Nešiojimai – sijonai ilgūs su diržais, raukyliukai sùrauktagreitomis, negražiai susiūti, sutraukti (skylę): Sùraukei – gražiai lopelį reikėjo užsiūti. Sùraukė, sùraukė, ir eik – negražiai užsiuvo. Bobos, suraukit pirštines, reikia miškan važiuot. Kaip naginė surauktapasiūti, padirbti (nagines): Tamsta sėsi ir surauksi nagines. Paimk ir suraũk nagines. Kur te priteks batų – suraũkia vaikam naginėles, ir gerai.sunaudoti siuvant: Visą karvės odą suraũksiu į naginesgreitomis, prastai, bet kaip pasiūti: Prastai pasiuvo, sùraukė, ir tiek. Kad sùraukė kalniokus, tai nei nešiot, nei žiūrėt. Gi čia mano boba suraukė pati vaikui šiokias tokias kelnytes. Suraukė kelnynas, tai jau ir svočka. Šį vakarą surauksiu kokius trejus marškinėlius. Kad suraukė suknelę – nei dievui, nei žmogui.Seniau ir aš kokį ryzą susiraukdavauužraukti 6 Šįmet tie lytūs vis nesusiraũkia (nesibaigia).suskliausti: Skliautą suraũkti.godžiai išgerti: Ben du viedru karvė [v]andenio suraũkiasuvokti, mokėti: Nieko nesùraukia tie inžinieriainósį suraũkti supykti: Pirmininkas sùraukė nósį ant manę. Suraũkus nósį pralekia, neūturasùraukta kaktà nelinksmai, prastai nusiteikus (ką daryti): Svečius linksma širdžia ir nesuraukta kakta vaišinoužraũkti, -ia (ùžraukia ), ùžraukėužverti sutraukiamaisiais raumenimis (kūno organus): Nesmirdėk, užraũk šikinę. Nuo mėlenių mun spindančiai ùžraukė (labai užkietėjo viduriai).Aš tyliu, subinę užraukęs. Kad tu šikęs subinės nebužrauktum!.Kuo daugiau užsiraukia vyzdys, tuo stipriau turi pasireikšti difrakcija. Pasinėrus vandenin, [plėvėkojų] nosies skylės užsiraukia. Myžalas nebužsiraukė, ir važiavo pri daktaro.Užsiraukė jis kap jaučio rūroj (niekur neišeina).Lįsk į jaučio uodegą ir užsirauk, o jei bus gerai, ir mane pašauk!. Lįsk į subinę ir užsirauk!.užmerkti (akis): Da tik užraũkus akis buvau (pradėjusi migdytis) ir išgirdau. Buvo akis užraũkusi, o su dantimis veizėdavo (išsiviepdavo). Visai ùžrauktos akutės – čyst nežiūri.Jo akys tep užsiraũkę, kap be akiųkokiu apivaru, apvarčiu sutraukti, uždaryti angą, išėjimą: Užraũk krepšį, ba taboka išsibers. Kai jau išėmė, kiek reikėjo, užraukė kezulą, o pinigus vėl apžiūrėjo po vieną, suskaitė visus. Sūrio užraukia storgalį, o naginių plongalį.Nesidrovėk užraukti kišenės (nedaryti išlaidų) ten, kur prisieina tau senovės dvarininkų arba šios dienos biurokratų akivaizdoje stoti. Nutariau nestorą savo mašną dar labiau užraukti (nebelaidyti pinigų).Tai kodėl gi taip užsiraukė dėl tų vargšų mūsų visuomenės kišenės?!.Nusivyk virvelę, ažsirauk rūrelę .sutraukiant uždaryti viduje: Paimsiu, suvarysiu visus velnius, an, tan ežerelin ir užrauksiu. Maskolis suvarė visus velnius tarbon ir ažùraukė juos . Veju virvučių, darysu rauklą, o užrauksu ežerą. Viju apvartis… – Kam tus?.. – Ežeruo užraukt.Kur tos mano šimtinės? Viską sau užraukei, devyniais ašutais užsiuvai, o dar man akis badai?. Ką boba savoj galvoje užrauks, tai ir šimtas arklių iš jos neištrauks. Ženklas, ant rodbalse padėtas, rodo, jog balsė a tame žodė[je] yra užraukta, ir teip vyr’s vietoje vyrasbet kaip, greitomis užsiūti, užtraukti (skylę): Užraukė pirštinę, ka nė veizėti negal. Mama, užrauk mano kojinės skylę. Šitos kojinės labai suplyšę, sunku užraũkt. Nebuvo laiko užtaisyti gerai kojinę – užraukiau, kad nebūtų matyti skylės. Ažraũk škerpetkelę. Šiap tep užraukiau tavo tą skarmalą. Neturu su kum tą skylę užraũkti. Užraũk maišo kulį, be grūdai byrės.užtverti, užtaisyti: Užraũk angą, kad katė duonos neišvilktų. Drikos galą užrauk už ravo, ir nebišeis žuvis. Tupi [žvirblis kregždės lizde], kol kregždės jį užraukia (užlipdo). Tas velnias taukš ir uždaręs tą savo skrynią ir užraukęs į žemes.paviršiui užsitraukti, užakti: Upelė viškai baigia ažsiraũkt. Ežerėlis gal visiškai užsiraukė. Aketė visai užsiraukė. Jus nuveda prie kraterio briaunos, bet ne prie tikrojo kraterio, ne prie veikiančio, o prie seniai užsiraukusio. Tik samanų duknos prasiskyrė ir vėl užsiraukė. Ar galimas daiktas, kad trijų colių žaizda užsirauktų per vieną sekundą?.Lįsk dabar į pirmą akivarą ir užsirauk, kol aš dar tavęs tenai neįgrūdauužbaigti megzti, mažinant akių skaičių, nulaidyti: Gal jau užteks pirštų ilgumo – reikia ažraũkt. Onytė jau užraukė kojinę. Paskutinę [akių] ailą varau, nulaidysu ir užraũksu.smailinant pabaigti krauti, užviršuoti: Senųjų vietoj išaugo naujos [kūlelių] stirtos, tokios aukštos, kad jų viršų užraukė Rapolas, jau kopėčias pasistatęsužbaigti (darbus, kalbas): Neùžrauka to plepalo, nebenga. Nebežinodamas kuo beužraukti visą savo tiradą, ėmiau pats melstis. Nors tokiu būdu pasiseks užraukti nejaukų pasikalbėjimą su daktaru!. Ant šito ypatingo atsitikimo aš užraukiu savo pasaką. Na, tai jau ùžraukiau visus savo sunkiuosius darbus. Ar jūs rugiai jau nukirsti? – Jau mes penktadienį ùžraukėm. Bile tik greičiau užraũkti darbą. Iš pradžių jis darydavo pabaigtuves, paskui viską ùžraukė.Ilgai miegodami, ažraukste duoną (pristigsite duonos).Anytai pikta, kad taip greit gali užsiraukti kalba, o ant liežuvio dar tiek guli. Kai mergos, tai nor[i] į žmones pasidairyt, boboms užsiraukia viskas. Man matos, kad tas reikalas teip pigiai neužsiraũks. Kad tik jam tie uždarbiai neužsirauktų. Kada tas gėrimas užsiraũks?. Užsiraũks i[r] jiem tie baliai. Kai prasidės rugiapjūtė, užsiraũks ir visos vakaruškos. Prašvilpė pinigus, užsi̇̀raukė geros dienos. Alai užsi̇̀raukė su užgavėnėm.Jau pas mus ganykla su sykiu užsiraũks. Tas malūnas greit užsiraũks (likviduosis). Raukėsi raukėsi pienukas ir užsiraukė. Pastatyk karvę ant tokio trainio – užsiraũks. Kad prakiurs lyti – kad bent užsirauktų!.Ėjau, ėjau, gatvė ir užsiraukė.priversti baigti, atsisakyti, mesti: Užraũksu tus gėrimus: imsu šaukti, skųstiesužčiaupti burną, nutilti: Užraũk, užraũk jau nebumbėjęs!.Tu užsirauk, tegu gudresnis šneka. Užsirauk ir mane nešauk .priversti nutilti: Geriau nepradėk šnekėt, vis tiek užrauksiù.paniekinti: Kad aš perdaug geras, tai mane ùžraukėsuniurti, supykti, supykus nebekalbėti: Boba guli ažsiraũkus i nedaboja. Taigi mes džiaugėmės, o mano dėdė, tėvo brolis, tas tai smarkiai užsiraukė. Susiraukė ir užsiraukė, metus nešnekėjo. Užsiraukei jau kaži ko i nebešneki. Pranas nuo subatos kaip ažsi̇̀raukė, tai ir ažsi̇̀raukėaptraukti (debesimis, migla): Užraukė visai dangų didžiuliai debesys. Ot sutemo, kad ùžraukė – nieko nematyt. Kad sutems, užrauks kaip į maišą – darbuokiamos, nepatižkiam.Šiandie užsiraũkusi išbuvo, ale nelijo. Užsiraukė dangus, tai jau duos lyt kelias dienas. Užsiraukė dangus, bus lietaus. Dangus ažsi̇̀raukė, kažno ar nebus lietaus.Akys migla užsi̇̀raukė, nematauužriesti: Kur styrini, uodegą užraũkęs?. Jurgis purgis, per ežerą plaukęs, uodegą užraukęsį mai̇̃šą [suki̇̀šti ir] užraũkti nugalėti, aplenkti: Aš jus darbu į maišą sukišiu ir maišą užrauksiu. Ar teisybė, kad juos visus (vokiečius) į maišą užraukėmaišẽlis užsi̇̀raukė apie kokių gerumų, privilegijų pasibaigimą: Praėjo geri laikai, užsi̇̀raukė daugeliui maišẽlissnùkį užraũkti nutilti: Užrauk savo snukį – gausi liuobti
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas