Rauti
Rauti reikšmė
Žiūrėti žodį "išrauti"traukti, plėšti iš šaknųpešti iš kūnotraukti, tempti (iš krūvos)naikintisunkiai nešti, vilkti, temptigreitai bėgti, važiuotiveržtisklimptimušti, peštikovoti, kariautiginčytissmarkiai dirbti, glėbuotisgerti, mesti (alkoholinius gėrimus)prasmekkiek išplėšti, ištraukti iš šaknųkiek apipešioti, apipeštiapskintiaplenkti raunantapdraskyti, apkandžiotiapmušti, apipeštinurautiišpešti iš kūnonusiskintinudaužti, nuskeltipadaryti tarpą raunantatidirbti rovimubaigti rovimąįvargti raunantsunkiai atnešti, atgabentigreitai atbėgtiišpešus iš šaknų, įdėti, įspraustinurauti tam tikrą kiekį, tarpąpajėgti pešti iš šaknųįsitraukti į rovimąraunant įeitiįklimptisunkiai įkeltiištraukti, išpešti iš šaknųištraukti, išplėšti iš kūnoišplėšti ką įstatytasunkiai išimti, ištrauktigreit, smarkiai ištrauktinurauti tam tikrą plotąrauti tam tikrą laikąišnaikintiišgraužti, išneštisunkiai išvilkti, ištemptiišsiveržtiiškelti, išvaryti, pašalintigautigauti vedantišgautiatrasti (ką pasakyti)atsirasti, būtiišbėgtiišgerti, išmesti, išlenktinuvalyti tam tikrą plotą, traukiant iš šaknųnupešti nuo kūnonutraukti, nusuktinunešti, nutempti, nugabentigreit nutraukti, nuplėštinugriautipavogti, nučiuptinugalėti imantis, galynėjantisnubėgtitam tikrą plotą nurautikiek ištraukti, išpešti iš šaknųpakastipatampyti, papeštivisą plotą nuvalyti raunantpaeiti raunantįstengti, sugebėti traukti, plėšti iš šaknųįvargti raunantnuplėšus ką padarytipagriebus patemptipavaginėtiparmestieiti imtynių, pasiristipasimušti, pasipeštimestis kurpalįstisunkiai parnešti, parvilktikiek apretinti raunant, apraustytipraplėštipraardyti, pradraskytiprasiveržtiprasigraužtidaug ištraukti su šaknimisprisiskinti, prisiplėštisunkiai ištraukus sudėti, sugabentinuvargti, sunkiai kilnojantišgriautitraukiant iš šaknų, sudėti tam tikrą kiekįprirauti, gauti derliausprikastipriskintisubartisusipešti, susimuštisusiginčyti, susikirstieiti imtynių, susiimtiišgertiraunant aplenkti, viršytisunkiai užgabentiįklimptiužeiti, pakliūtisuriaumoti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ráuti
Rauti sinonimai
aprautipaaprautiatrautiįrautiišrautinurautipanurautiparautiparrautiprarautiprirautirazrautisurautiužrautirautinaiatrautinaiatsirautinai
Rauti frazeologizmai
balà (bi̇́esas, devyni̇̀ šùnes, dievai̇̃, giltinė̃, juõkas, kélmas, mãras, vélnias) ráuna apie pražuvimą, išnykimą, galą: Bus gerai, bala pono neraus. Ar kas yra kada matęs, kad biesas savo vaiką rautų!. Kad jį devyni̇̀ šùnes raũtų ir pasigavę visus kutus nurautų!. Tegu juos dievai rauja, tuos mokesčius ir policininkus!. Katrės neraus giltinė, bet tas vaikas galėjo nusigąsti. Kunegas Palubinskis, matydamas, tą karalių giltinei rovus, nustosiąs mažne jau įgytos vyskupystės, norėjo kuo greičiau pats į Rymą pašarpuoti. Raus tavi giltinė. Giltinė savo vaiko neraus. (ž.). Pardaug drąsį rauna giltinė. Tegu jį juokas rauna! Tiek tos bėdos. Neraus kelmas taip greit: ko lakstei kaip padūkus – būtumei nesusirgus!. Tegul maras jus, prakeikti, nuo žemelės rauja!. Tave, žalty, nė vélnias neráus!. Velniai̇̃ ráutų tokį vyrą!. Tegu mane velnias rauna, jeigu aš nesu jūsų draugas!. Šiandien velnias nerovė, neraus ir toliau. Laukuo yra šalta, rodos, kad tujau velnias raus. Vélnias ráuna visus!. Tegu velniai̇̃ ráuna!. Neráus vélnias pijoko!. Jei Dievo tarnas atsisako prisiekti Viešpaties vardu, kad sakys tiesą ir vien tiesą, – tai jau velnias rauna tokį liudijimą!. Velnias jus rautų, kokios jūs gražios stepės!... Velniai rautų, apie tai verta pagalvoti!. Duosu į kailį, ka vél[nia]s tave ráus!baravỹką ráuti toks žaidimas.gãlas ráuna (kur) apie nerimstantį: Kur tu karies, kur tave dabar gãlas ráuna?!iš savę̃s ráuti sunkiai alsuoti: Jis, tas ligonis, tep sunkiai kvėpuoja, tik iš savę̃s ráunakaltū̃ną nuo galvõs ráuti varginti, kamuoti: Vyro tėvai ėmė man kaltū̃ną nuo galvõs ráut: ką darau, vis blogai ir blogaikanãpę ráuti toks lietuvių šokis: Eikš, sesyte, padėk ma[n] kanapę rautipláukus [nuo galvõs] ráuti[s] labai sielvartauti: Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo. Motina pláukus nuo galvõs róvės, kap papamušė vaikus. Gali pláukus ráuties, galvą į sieną duoti – a padės?. Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovėramùlį ráuti peštis, ginčytis: Rauna ramulį, ir ganaráuk tavè devýnios prasmek (keikiant): Rauk tave devynios, tokią raganą!ridi̇̀ką ráutitoks jaunuomenės žaidimas: Senovėj, būdavo, susrenka bernai ir mergos vienon trobon sodžiuose raut ridiką.pyktis, bartis: Ráuna ridi̇̀ką, ir gana. Oi ráusit dar jūs ridi̇̀ką!. Nespė[ja] suseiti – tuoj ridiką ir raujašuni̇̀ms šė́ko ráuti niekus dirbti, nerimtai elgtis: Sūnų leidom į mokslus, ir nuėjo šunim šėko raut. Eik šunim šėko rauti (sakoma nesugebančiam paprasto darbo) vélnias vélnį raũs (ráus ) bus baisu: Vel[nia]s velnį raus tame kareapráutikiek išplėšti, ištraukti iš šaknų: Didumą apróviau žolių. Kad, koc atpuldama nuo darbo, aprautum žoles iš darželio. Reikia žolė apráuti. Samanas aprauju.kiek apipešioti, apipešti: Kap bobos ima skautis až kasų ir aprauna kasas – žuksme (saujoje) ir turisi. Ita jam gerai plaukus apróvė, tada aprimo. Ka[d] apróvė jai plaukus, padėjo: biškį liovės [išdykauti]. Už blogo bernelio prapuolėm – aprovė rūsą kaselę, apmušė baltą burnelę.apskinti: Vaikai svogūnus apróvėaplenkti raunant: Elena mane apróvė vienu pėdu. Ji mane penkiais pėdais aprovė.apdraskyti, apkandžioti: Vortujau gyvulius, tai atė[jo] vilkas, apróvė telyčiąapmušti, apipešti: Tas gaidžiukas tuoj puolęs ant tos vištos, aprovęs.Jei tik gerai apsiraũs, tai dar jie ir į teismą pasiduospaapráuti nurauti: Pavasarį imsim gėlių visokių, nueisim ir itą žolę paapráusimatráutiišrauti 1: Iš žemės atróviau medį su šaknimis. Atróvė krūmus ir pasėjo linus.išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atráuna, kojas atráuna.nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiráunu.nudaužti, nuskelti: Kaip davė mano naman, tai atróvė šitą galąpadaryti tarpą raunant: Atraukit linus nuo kelio, o kaip mėšlus veš, tai išmindys labai. Atráuk linus, kad galėtum pravažiuotatidirbti rovimu:Kap dar neatduosiu, tai po smerti grikiais atráusiu.atrautinai̇̃ Talkos buvo kviečiamos savitarpio pagalbos principu, t. y. atrautinai, ir samdant rovėjas už pinigus.atsirautinai̇̃ Atsirautinai̇̃ liuobam eiti i rauti. Eisam atsirautinai̇̃, anie ateis pas mūso, mes eisam kitur rauti [linų]baigti rovimą: Atrautos mūsų dienos (sako linus rovusios kaimo merginos, išeidamos į miestą) įvargti raunant: Tiek linų šiemet prisėjo, kad ir rankos atsiróvė beraunantsunkiai atnešti, atgabenti: Sunkus maišas, led aš jį čia nuo kluono atróviau. Katė atróv[ė] kačiukuo pelę. Pilną viedrą [v]andenio atróvė. Maišan, da až pečių – ir atráusi. Man ir atraus traktoriuku medžius namogreitai atbėgti: Pamatėm, kad anas atráuna par laukus, kojas paraitęs. Kas te vieškeliu atráuna teip smagiai?įráutiišpešus iš šaknų, įdėti, įsprausti: Linų kuškis įráutas į tarpą, i negaliama išimti. Kašelytėn inrovė bil žolės ir nunešė seneliui.nurauti tam tikrą kiekį, tarpą: Nė pusės tiek neįróvė tos, kur dešimt rovė, kiek tos penkios įróvė [linų]. Tik pusėn šniūro teįróvėmpajėgti pešti iš šaknų: Žemė įdžiūvus, linai neįraunami̇̀įsitraukti į rovimą: Iš pradžių nemokėjau linų rauti, bet kai insiróviau, tai pasirodė nesunku esamaraunant įeiti: Kurgi įsiróvei mano baranįklimpti: Insróvė ragutės sniegan. Mašina insróvė purvan. Ratai teip insróvė purvan, kad ir arklys neišvežasunkiai įkelti: Tik tik inróvėm akmenį ratuosišráutiištraukti, išpešti iš šaknų: Ištraukiu, išrauju. Velėna su veja ižrauta. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko, su šaknim išraudamos medžius. Abu sausu ąžuolu išróvė. Kab išverčia, išráuna vėjas medžiagą, tai šaknys viršun. Vėtra buvo, išróvė medžius iš šaknių. Reikia išráutie žolė, kad linai čysti būtų. Daigus išróviau prieš lietų, bet nesuspėjau pasodint. Šitas aguonas reikia išráut iš uogų. O jis tačiau nelieptų išráut kūkalių tarnamus saviemus, idant neišrautų̃ ir kviečių. Bet jis tarė: Ne, kad raudami kūkalius neišrautumbite su jais ir kviečių. 1Grybą jei jau pamatei, tai jis daugiau neauga – reikia jį išrauti. Visas bulbas išknisė, išróvė [šernai].Karas išrovė ne vieną vyrą. Taip greit, kai ráute išróvė žmogų (greit mirė). Beširdė giltinė jį (Jaunių) išróvė iš mūsų tarpo. Ir priešai jį tuojau išrovė, kaip vėtra jauną medį rauja. Kap išróvė vyrus smertis!.Ką žmonės pasėja, velnias visa išrauja. Didelis medis sunku išrauti, didelę skolą sunku atgauti. Už pavogtą obuolį jei tėvs vaiko nebaus, tai ir medį iš šaknų vaiks užaugęs išraus.Kažin ar obelė prigis – didelė išsiróvė. Pažeisti augalai džiūsta, lengvai išsirauna iš dirvos. Išsiróvė po vieną ropę [piemenys]. Ateina kažin koks žmogus, išsirovęs beržą. No kam mum reik[ia] tų kirvių – mes išsirausim medį ir parsinešim.ištraukti, išplėšti iš kūno: Mano dantes šitie išráuta seniai. Kai griučkas išróvė tas [dantų] šaknis. Jis pagyrė mane, liepė negyvą dramblį vakare parvilkti namo ir išrauti jo iltis. Plauką išráuna ir žino, ar grybelis. Gaidžio uodegos pusė išráuta – vanagas bus užpuolęs. Skruzdė išrovė sau šlaunį. (Bs). Ji moka išrauti jam gylį. Kad arklys turi kaltūną, tai svetimas žmogus turi išraut tris plaukus ir, nunešęs ant bėgančio vandens, paleist.Uogelėse neišráusi ūsų, tai ir uogų nebus.Iš delno plauko neišrausi.išplėšti ką įstatyta: Samsonas, to neveizėdamas, išrovė su visais štulpais vartus.Jau vėl guzikus išróvei [iš palto].sunkiai išimti, ištraukti: Keršis vargais negalais išrovė iš žemės vieną, paskui kitą koją.Anas, plytą išsirovęs, sviedė tą velnią. Vieną, kur mažesnį [akmenį] išsiroviau ir įsidėjau į vežimą.greit, smarkiai ištraukti: Jis išrovė iš kišenės ginklą ir nusitaikė į priešakinį mašinos stikląnurauti tam tikrą plotą: Ana jau išróvė linus. Jie niekad neišraũs gručkų. Kad linų barą tiesiai išrausi – ištekėsi.rauti tam tikrą laiką: Visą savaitę išróviau pas kaimyną linusišnaikinti: Iš šaknių neišraujamas. Išrauju. Su šaknimis turi būti išrauti iš mūsų gyvenimo kenksmingi piktybiniai kritikos užgniaužimo, o tuo labiau kerštavimo už kritiką reiškiniai. Jaunikaitis žada tos meilės atsižadėti, išrauti ją iš savo krūtinės. Proletarinės revoliucijos idėjų niekas nesugebėjo išrauti iš darbo žmonių širdžių . Vai aš tau pyktį ir pasiutimą su šaknimis išrausiu.Varnai išskrido, i lizdas išsiróvėišgraužti, išnešti: Kad išróvė ratai vėžas!. Išróvė [vanduo] toliau upę. Te (upėje) buvo duobė išráuta didžiulė. Čia pavasarį vanduo gilius ravus išráunasunkiai išvilkti, ištempti: Led led išróvė arkliai [vežimą]. Kai ažvažiavau per brastą, tai tik išróvė arklys. Amerikoniukas pakilo ir abiejomis rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo. Neverk, – baido jį Alena: – išgirs laumė, išraus tave už plaukų per kaminą.Kas metai neišvežam i neišvežam [mėšlo], tik iš tvarto išráunam (išmėžiame).Inej[o] svirnan ir išróvė (išgabeno, išvogė) visa.išsiveržti: Dovydonis tūptelėjo žemyn, išsirovė Marijonai iš rankų.Gera valia išsirauna iš tarpo tų, su kuriais gulo ir kėlė per šešias dešimtis metų. Premjeras pasijuto išsirovęs iš oficialios aplinkos ir panoro išsikalbėti su poetu diplomatu intymiai, be diplomatinių varžtųiškelti, išvaryti, pašalinti: Kuriej bagoti buvo, tai išróvė. Jo (girininko) norėj[o] iš čia išráut tepgi. Pagimdžiusi sūnų, ji pasijuto taip stipriai įleidusi šaknis į Pikčiurniškę, kad nė Bušė jos neišraus. Dar audra neišrovė Grožvydos iš Romuvos brangios taip mums be galo!gauti: Išráuk, kad nori, dabar puspenkto šimto!. Kur anas ir išrovė tiek pinigų!.gauti vedant: Žiūrėk, Jonas katrą išraũs: a[r] Oną, a[r] Elziukę. Kad ir senas, ale da ne bet kokią mergą išráusiu.išgauti: Nori iš mumį išráut (išsiklausinėti) kokią giesmelę.Uodai iš žmogaus lūpų kažkada velnią išrovė (privertė sukeikti velniu) atrasti (ką pasakyti): Kap išráuna kap ką, tai nor už pilvo susėmęs voliokis. Ale tu ir žodžių išrauni!atsirasti, būti: Iš kur tu išsiróvei tokia didelė – ar močia, ar tėvas didelis?. Išsiróvė koks velnias iš pačios peklos ir monija žmones. Iš kurgi par mum šitokia neklaužada ir išsiróvė?!išbėgti: Anas nenorom turėjo išráut nuo šito gaspadoriaus. Kap puolės su plyta, tai kap dūmas išrovė per durisišgerti, išmesti, išlenkti: Degtienės butelį išróviau, ir galvoj nesgirdi. Jis per kelius gurkšnius stiklinę išráuna. Milė, jau gerokai alaus išrovusi, raudona kaip vyšnia. Bernas atėjo raudonas, matyt, pusbutelį už kertės išrovęs. Jeg ažkart būtum išróvęs, ir kartumo nenumanęs. Išráuk da šitą, velnias neims, nepasgersi. Išráukiam, susiedeli, ant visų bėdų ir vargų!. Išróviau spirito butelką, ir esu ponas. Ką tik atvykusis svetys būtinai turi du puodelius išrauti, jei ne tris. Ot, kad jau būt gatavas alus – puodą išróvei!nuráutinuvalyti tam tikrą plotą, traukiant iš šaknų: Pirma linus nuráudavo, pamerkdavo ežeran. Linai nurauti̇̀. Buvo daug nurautų̃ linų. Pilni laukai nuráutų linų. Kad nėra kas nuráunąs, [linų] galvikės pajuoduo[ja], nubirsta. Nuróvė grikius – pjaut nebuvo kas. Kanapius nuróviau. Reikia tenai daržo gale tuos burokus nurauti – notnėrynas didžiausias!. Saldžiūsius batvinelius be lopetos negal nurauti. Tik tu nuráuk, o dešim atlėks ir [burokus] nugenės. Rudinį bulbes kasė, batvinius nuróvė. Nuróviau linelius po biržyneliu, žaliuosius, gražiuosius po biržyneliu. Motinėle mano, širdužėle mano, kas tau linelius nuraus?.Pernai ne nukniso, o nuróvė [šernai] bul’bas, moteriškė, dievaž, verkė.Nuróvė (nukirto), ir viskas, tą mišką.Ar kiaulę papjauk, ar bulbas nurauk.Kol mes linus nusiráusim, nusibrauksim, tai jūs pievą išpjausit. Ar nuspjovėt, ar nusróvėt, ar viską in kluoną sukrovėt?. Tu šįmet pjaukis [pupų] viršūnes, aš nusirausiu apačias (sakė velnias žmogui). Kaip žali [linai] nusirovė, tai žinoma, kad tik vieni pelūs.nupešti nuo kūno: Kai supyko, tai Jonas jam visus plaukus nuróvė. Užsispirdavo ant mažesnės kainos, nors tu jiems barzdas nurauk!. Su vienu plauku ir su tuoj nuráutu. Jai pakaušis nuráutas. Žibelė činkčio[ja], startelė čikščio[ja]; matydams anas, vipčio[ja] katinas, norėdams pas savęs prigauti ir jų visas plunksnas nurauti.nutraukti, nusukti: Už tokią atvogą tujau, ot, aš nurausiu galvą tau. Gyvai vištai galvą nuraunam. Aš, tą velniuką sugavęs, ausis nuráusiu!. Senelė norėjo man ausį nurautinunešti, nutempti, nugabenti: Jau gal vaikai nuróvė mano kelnes. Jonas miestan nurovė didžiausį vežimą malkos. Tol nenuráusi šitokios naštos. Galvon buvo grybas, i nuróvė mane Vilniun.Baidėsi ožka girion bėgioti, bet vilkas ir iš daržo nurovė.Velniai tenusiraunie mane gyvą į pragarą!greit nutraukti, nuplėšti: Kajetonas, dantimis grieždamas, puolė prie jos, susibadė į žagarus, nusikeikė, nurovė šautuvą nuo diržo ir šovė. Justė, pripuolusi prie Jurgio, nurauna nuo kojų klumpes ir ištrenkia priemenėn. Nurovė jam nuo galvos kepurę, ant ledo išmėtė knygas. Tyko mane pagauti ir vainikėlį nurauti.nugriauti: Tus rūmus norėjo nuráuti. Susilipdėm pirkelyną, tai švirkšt vėjas ir nurovėpavogti, nučiupti: I mano daug vištų anas nuróvė. Tep i nuróvė pinigusnugalėti imantis, galynėjantis: Vedvi rovėvos su viena merge, aš aną nuroviaunubėgti: Vilkė išsigandus miškan nurovė. Rausi rausi – tiesiai Poškonysna nuráusigálvą nusiráuti nusižudyti: Napalys bedrėksdamas gali sau ir galvą nusirautipanuráuti tam tikrą plotą nurauti: Kiemas panuróvė linus. Aš tau panuraũčia!paráutikiek ištraukti, išpešti iš šaknų: Parovęs sėtinių, ropių, virk sėtinynę, ropynę. Žadėjo eit į daržą usnių paráut. Paraũ žolės. Žolių paróviau paršiukam.Pasiráuna žolės ir valgo [bado metais]. Žąsyčiai pasiráuna žolės, i anims gerai.pakasti: O bulbių paróvei žingsnį – jau kiocis ant vietai.patampyti, papešti: Ar neverta tam kaltuosius už ausų parauti?.visą plotą nuvalyti raunant: Linus paráuna ir džiovenapaeiti raunant: Kastis tolie pasiróvė, vedu negalėsav nė bepanoktiįstengti, sugebėti traukti, plėšti iš šaknų: Paráuna [linus] gerai mergaitės, padeda mamai. Usnys aštrios, nemona paráut. Parsivedžiau jauną, linų neparáunaįvargti raunant: Rankos y[ra] pasiróvusios, nudraskytos, linus rovus. Rankos pasirovė, gana berautiišrauti 1: Ar žolės šaknį paróvus virsiu?!. Rudmėsėlę … paróviau. Ei tu, šelmi, atsitrauk, žalią rūtą neparáuk.Jis pasiróvė runkulį, tuo įtarkavo, sumaišė i nunešė kiauliums. Kur gudresni, pasiróvė dvi ropesnuplėšus ką padaryti:Jau aš tave į lanką sulenkiau, į vyžą paroviau (pažeminau).pagriebus patempti: Viesulas parovė laivą ir išmetė jį į jūrmalę teip staigiai, jog jis iširopavaginėti.parmesti: Naujas smūgis meisterį parovė ant žemėseiti imtynių, pasiristi: Kas su juo gali pasiráut?!. Kad jum šalta, tai pasráukit, sušilsitpasimušti, pasipešti: Jei durna esi, tai eik tu į tą būrį pasiráutimestis kur: Klemensas lyg ir pasirovė jos pusėn, bet tuoj sustojopalįsti: Tu buvai pasróvęs po padlaga?giltinė̃ (kélmas, nelabàsis, perkū́nas, vélnias) paróvė apie pražuvimą, dingimą, mirimą: Parovė giltinė kirvį, tegul rauna ir kotą. Nu ankstybos giltinės parautas. Šitai nelaimingi apkėlė namus vedums su liežuviais, kad jus giltinė parautų!. Ka[d] tavi kélmas kame paráutų už tokį tavo neklausymą!. Kad jį kur nelabasis parautų!. Perkūnėlis tave kur parautų!. Vel[nia]s parovė arklį, lai pasiema ir votegą!. Paema, į žemę kad duoda, ka vél[nia]s paráuna. Dievas davė, velnias parovė. Kad tavi vélnias paráutų už tokį apgavimą!. Jei vel[nia]s neparaus, lig Sekminių atsigaus. Turėjau sūnų kaip akį kaktoj, bet ir tą patį vélnias paróvė. Kad tave šimtas velnių parautų!parráuti sunkiai parnešti, parvilkti: Ką tik parroviau maišą avižų. Ir sunkus, vos parroviau vienas. Kad prilėdavau vežimą malkų, led arkliai namo parróvėpraráutikiek apretinti raunant, apraustyti: Buvo prarautà rasoda, tai kad suaugo!. Tai kur bus tanku, tai tada praráusi – Bareikienei reiks duot. Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus.Moteriškės, prasirovusios griežčių, pradėjo graižytipraplėšti: Kur tu suknelę prarovei?.praardyti, pradraskyti: Iš gėdos žemę tu dar kiaurai neprarovei ir po tamsių versmių kur neįmovei?.Patį pirmutinį sliedą čia praróvė (padarė pradžią, sudarė sąlygas) palėkaiprasiveržti: Vanduo per mūs rugius prasiróvė. Ale iš kur šitas lietus prasiróvė – toki gi lašai dideli!. Jau ir gudai [iš miesto] prasrovė (gausiai ėmė važiuoti) prasigraužti: Vanduo prasiróvė kitą vagąpriráutidaug ištraukti su šaknimis: Priráunam, o reikė buvo išmint. Pareidamas mačiau galybę prirautų̃ kanaplių. Ant kelių atsiklūpus, priráusiu dilgių – daugiau nieko negalėjau.Žolės prisráuna ir valgo [badų metais]. Ropių prisirovęs, krepšį prisikrovęs.prisiskinti, prisiplėšti: Prisiróvęs žalių vyšniųsunkiai ištraukus sudėti, sugabenti: Ką čia statyste, krūvą akmenų priróvę?nuvargti, sunkiai kilnojant: Noriu šiandie pasilsėti, bo vaka[r] labai prisiróviau, bekraudamas balkius×razráuti išgriauti: Anas (sunkvežimis) gal pirtį jau razróvė.suráutitraukiant iš šaknų, sudėti tam tikrą kiekį: Seniau, būdavo, grikus augindavo: suráuna, sustato gubelėm. Rauna rauna [linus] – suraũs [pėdais], potam apmušdinėja. Tėvas gal padėsi linus rauti – vis kokią saują suráusi. Dešim saujų nesuróvei ir jau rėki nugara. Reikia žolės suráut. Suróviau rasodos krestį. Aš anų suróviau galybę i parvežiau. Kad plaukai dideli augtų, reik[ia] tatarškos suráuti šakneles ir suvirinti. Paėmė, surovė samanų, susuko lizdelį ir sudėjo balandžius. Tris valakus numėžtai, kapą grikių suráutai . Kai aš surausiu šimtą kapelių, nueisiu jaunimėlin.Dobilų nuejęs susráusi ir atneši kumeliuo.prirauti, gauti derliaus: Linų mažiau suraunam nei grikių. Po dešimt vežimų grikių suráuna.prikasti: O kitą kartą liūbėjom šimtais centnerių suráuti [bulvių]priskinti: Puokštę reik[ia] suráutisubarti: Aš savo žmoną kai suróviau, tai ji daug minkštesnė pasidarė.Mes su juoj susróvėm, tai kad rovėm!susipešti, susimušti: Jie ten ar keturi susiróvė iki kraujo. O moterys jau spėjo ir susiráut. Darbe kaip žmonės, o namie susirovė. Ar tau gerai, ma[no] sesule, ažu seno nutekėjus? – Einam gulti, tai suskaunam, o paskėlę tai susraunam .Tę lėktuvai kad susiróvė!.susiginčyti, susikirsti: Girdėjau, susirovei su mūsų veikėjaiseiti imtynių, susiimti: Su Bronium kai susiróvė, tik pykšt į duris abuduišgerti: Atameni, kai šulinį kasė, abu puslitrį suróvėmužráutiraunant aplenkti, viršyti: Aš nespėsu tims vaikams rauti, anie užráus muni. Rovėjas reikėjo užrauti, mynėjus užmintisunkiai užgabenti: Ne štuka ir vežt tokiuo arkliu – ką bemat užróvė vežimą. Aš nebeužráusiu prieš kalną tokios kašelės. Kap tik užróviau kalnan, ko akys neišlindoįklimpti: Važiavo per brastą, o ratai tep užsirovė, kad arklys neištrauks. Rãgutės pusnėn ažsiráuna, ir neišveža kumelėužeiti, pakliūti: Niekis, kad tu mane primušei: užsiráusi kada nors, kad ir tau kuprą palygins!suriaumoti: Atalekia žvėris labai didelė, kad ažróvė – net žemė dreba!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas