Regėti
Regėti reikšmė
suvokti žiūrint, matytigalėti akimis patirti, galėti matytibūti matomam, galimam įžiūrėtistebėti, žiūrėtipastebėti, kreipti dėmesįsuprasti, suvokti, jaustibūti aišku, suprantamaatrodyti, rodytispatirti, išgyventigauti, turėtisusitikti, sueitivertinti, laikyti kuoturbūtneįmanomas dalykaspamatytipatirti, išgyventisusitikti, pasimatytiapžiūrėtibūti apsukriam, vikriampamatyti, pastebėtinustoti ką mačiusgalėti akimis patirti, primatytiįžiūrėti, pastebėtipakęstiįžiūrėti, pastebėtinebegalėti ko matyti, netekti, prarastipakęstigalėti matytipamatyti, pastebėtinumatyti, atspėti, suprastinusimanyti, būti apsukriampamatyti, išvysti, pastebėtigalėti akimis patirti, galėti matytipasidaryti matomampažiūrėtisuprasti, suvokti, pajaustipasirodyti, atrodytipatirti, išgyventisueiti, pasimatytipatikrinti, pažiūrėjus išaiškintinumatyti, iš anksto atspėtiper ką kiaurai regėti, matytiįžvelgti, suvoktinumatyti, iš anksto atspėtipradėti matytisusiprasti klydus, pasidaryti sąmoningamįžiūrėti, matytižiūrint sugadintinumatyti, iš anksto atspėtiįžiūrėtigalėti kiek matytibūti kiek matomampažiūrėtidaug ko pamatyti, prisižiūrėtipatirti, susidurtipamatyti, pastebėtigalėti akimis patirti, galėti matytisuspėti pamatytiakimis aprėpti, apmatytivienam kitą matytisusitikti, sueiti, pasimatytipasirodytipamatyti, pastebėti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: regė́ti
Regėti sinonimai
apregėtiatregėtidaregėtiįregėtiišregėtinuregėtiparegėtiperregėtipraregėtipriregėtisuregėtiužregėtiregiamaireginčiairegiančiairegimaiperregimaipriregimaisuregimai
Regėti frazeologizmai
Diẽvo regė́tas labai geras: Dievo regėti esat žmonysdievai̇̃ (kvarabà, kvarbà smalà, vanagai̇̃ velniai̇̃ ) (jo, jos, jų, jūsų) neregiẽ (neregỹ) tiek to, tesižino: Kvarabà jo neregỹ!. Šešiavilkis pamojo ranka. Dievai jos neregie!. Velniai, sakau, jūsų neregy!. Smalà jų neregiẽ!kai̇̃p regi̇̀ (rẽgis) tuojau, labai greitai: Kàp regi̇̀ pasgadins mėsa. Ot, kàp bèregi susrinksi saujon dantis (gausi lupti)!. Žmogų velnias kàp regi̇̀ apgaus!. Pri darbo kaip rẽgis, pri valgio kaip sudegęs (dirbti tingi, o valgyti tik paduok). Py darbo būk kaip rẽgis, py valgio kaip sudegęskur̃ regė́ta, kur̃ girdė́ta neįmanomas dalykas (stebintis): Kur̃ tai regė́ta, kur̃ tai girdė́ta, kad radnąją motulę anytėle vadintapregė́ti, àpregi, -ė́jopamatyti: Ir pirmadienį apregė́si tus žmonis. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi (nebematysi)!. Apiregiu. 1Ikšiol seseles apkalbinėjau, kurias už vyro jau apregėjaupatirti, išgyventi: Apregėt anus visus džiaugsmus savo. Žmogus tad visokias, apregėjęs tokias meiles, terūpinas atpildyt per save.susitikti, pasimatyti: Ateit top, broliai, idant su jais pamyluotumbimės ir apregė́tumbimės. Turi padaryt širdyj savo lipynes, kuriomis aukštyn jop prieitų ir apsiregėtų.apžiūrėti: Viską apregė́si, pasilipęs ant to kalno. Neapregamys laukaibūti apsukriam, vikriam: Iš Juzuko būs apsiregįs vaikis, kai paaugsatregė́ti, àtregi, -ė́jopamatyti, pastebėti: Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregė́jo (tiek ir bematė) nustoti ką mačius: Atsiregė́jau nuo jojo, t. y. nebregėsiu jįjį daugiau×daregė́ti, dàregi, -ė́jo galėti akimis patirti, primatyti: Aš nedàregiu, o ana nedagirdi. Dàregiu nesuvis. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiuįregė́ti, į̇̃regi, -ė́joįžiūrėti, pastebėti: Ji mane sutiko su atlaidžia, vos įregima laimės šypsena. Tamsyje niekaip jo gerai neįregiu.Aš nakties ūkanoje įregėjau aušros šviesą: supratau ir save, ir tavepakęsti: Geras buvo, pijokų neįregė́joišregė́ti, i̇̀šregi, -ė́joįžiūrėti, pastebėti: Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas. Aš išregiama iš žmonių esu (aukšta).nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave išregėsiu, tai kap pakasiu po sunkiąja žemelepakęsti: Aš jos nei̇̀šregiu, kad ana man ir sesuvanuregė́ti, nùregi, -ė́jogalėti matyti: Nuregiu, regiu šviesiai.pamatyti, pastebėti: Žvalgytojai vienok naktį nenuregėjo žemaičių artinanties. Buvo kas nors nuregėjęs, kame piningus slėpė, dėl to ir pavogė. Šuo iš bandos kaip parbėgo, į užugnį atsisėdo, laižydamos uostinėjo, jis tą mėsą nuregėjo. Nudaboju, nuregiu. Pats ją nuregėjo ir išrinko sau.Ale tik kad kiek akes nuregė́j[o], tiek rankos nugriebė (nori daug turėti, būti turtingas). Kur akes nuregė̃s, tai tę kojos invesnumatyti, atspėti, suprasti: Aš nuregė́jau, kaip ten buvo, t. y. numačiau. Nuregi dabartį ir ateitį. Filozofai …, nežinau, kokia dvasia nuregė́davo. Didi priepuoliai turi būt su rūpesčia nuregėti. Nuregiąs, suprantąs, permanąs.nusimanyti, būti apsukriam: Nusirẽginti gaspadinė, kuri žino, kur duoti, ką dirbti, ką priimti, t. y. numananti. Nusireganti mergė – gal eiti į gaspadines. Nusimanąs buvo vaikis, nusiregąs, ne koks ištižaparegė́ti, pàregi, -ė́jopamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba]. Aš įlipau į aukštą medį ir ėmiau dairytis į visas puses, ar neparegėsiu iš kur kokios pagalbos. Paregė́jau, ką Juoza ateina. Kad pliką paregėsi, apdaryk jį. Muno arklys baltas, aš, ir ratūse gulėdamas, paregė́siu savo. Ešerys, kaip pàrega lydeką, ans ešerį pastato. Tik paregė́jo, kad vandenio nėra, ir eina. Viską aš paregiu. Jis bėgo taip greitai, jogei jo negalėjo paregėti. Matau dabar, kad teks išvažiuot, neparegėjus gražiausio. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles …, kad paregė́čiau mergelės lovą. Aš kiek norė[ja]u velnią paregėt, neregė[ja]u. Kap nuvažiavom, pažiūrėjom, akimi savo paregė́jom.Jy kap užgieda, tai paregė́tūt!. Al paregė́tai, kap aiškiai girdis.Pakol neparegėsiu, patol neįtikėsiu. Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės.galėti akimis patirti, galėti matyti: Eik, kol kojos paneša, akys paregi.pasidaryti matomam: Kaip ir Onos galva pasiregė́jopažiūrėti: Kad aš ir toks tesu paregėti (iš pažiūros, pažvelgus), bet suprantu, kas ką daro iš ponybėssuprasti, suvokti, pajausti: Ką sumaniau – paregėsite. Iš anksto nėra ko kalbėti. Paregė́si, tave knapt ir nuneš šarka!. Paregėsi, ką prisakymūsu savo liep.Tada paregė́sme, kai dugną andėsme. Ant akių pažiūrėjęs, sveiką atspėsi, kvailą paregėsi.pasirodyti, atrodyti: Jam tie daiktai teip navatni pasiregė́jo. (A.Baran). Man tep pasregė́jo. Kas jam pasregė́jo, gal kad girtaspatirti, išgyventi: Aš už tėvo pečių bėdų neturėjau, o kai vienas likau – ir vargelio paregėjau. Kas vargo neregi, jaunas būdamas, pàregi, senas būdamassueiti, pasimatyti: Norėtau su broliu pasregė́t. Einu aš su anuo pasiregėti. Pasiregėjęs su jezavitais, vyskupystė[je] keliaujančiais, pagyrė jų darbumą. Ein matušė į svirnelį, neš margąjį kieliškelį, prašau svetį į svirną – ten mes pasiregėsme.patikrinti, pažiūrėjus išaiškinti: Reikia paregė́t, kataro [višta] su kiaušiniunumatyti, iš anksto atspėti: Juos visus suvienijo, vesdama savo nuo amžių paregėtais keliais. Taip buvusi paregėta ir lemta. Paregima nelaimė buvo, o vedė sau tokiu keliu gyvolį ir išlūžo koją. Tur būti koks neparegėtas atsitikimas į tarpą pasimaišė.pérregėtiper ką kiaurai regėti, matyti: Jai netinka ir perregimos kojinės, ir aptempta suknelė. Saulius nė nedirstelėjo į tėvelio galvą, lyg jis būtų buvęs stiklinis, tikrai perregimas. Kaip stiklas parregiamas. 1Vanduo sietuvėlėse esti taip tyras, taip perregimas, jog įmesta adata nepražūtų. Obuolas párregiamas i sėklos matyti.Motriška puiki, graži, párregiama (skaisti, apkūni). Jų vaikai párregiamys (gražūs, riebūs) yr. Jomarkas párregiamas (apytuštis), bijo žmonys karės. A du žmogu tiktai y[ra], visa párregiama ta keleivinė.pérregimai parregiamaiįžvelgti, suvokti: Giliai susimąstė, lyg norėdama perregėti tą jaunuomenės bendrovę, kuri laiką ir turtą deda spausdiniams, o savo laisvę už jų platinimą. Perregėdamas jo mislę, tarė. Pats vienas kiaurai parreg širdis žmonių. Mano akys kiaurai perregi kiekvieną tuščią pasipūtimą1numatyti, iš anksto atspėti.praregė́ti, pràregi, -ė́jopradėti matyti: Kaip plėkšną akies nuėmė, praregė́jo šviesiai akis. Paklausė aklas, nuėjęs nusimazgojo ir praregėjo. Tik patrynė akis ir praregėjo. Jis, kai praregė́jo, pamatė lanką didelę ir ežerą . Kokį tik neregį sutinka, tam patepa, ir tas praregi. Du paukščiai atlėkė ir sako: „Kad kas žinot, ta rasa pasipraust, tas praregė́t“.Kad praregėtų, daug pasakytų.susiprasti klydus, pasidaryti sąmoningam: Bet dabar mano siela praregėjo, ir aš ėmiau nekęsti savo lengvo būdo. Baisiausias išgyvenimas yra palaimintas, jei jis padeda žmogui praregėtiįžiūrėti, matyti.Bengęs liaudinelę [mokyklą], būs jau savo taką praregąsžiūrint sugadinti: Praregėjau akeles, prastovėjau duobeles ir nesulaukiau sa[vo] bernuželio×numatyti, iš anksto atspėti: Praregėti likimąpriregė́ti, pri̇̀regi, -ė́joįžiūrėti: Lieminingos eglės, pušys į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi. Rašo tų laikų rašytojas, teip kruvina mūša buvusi, jog, kol vien priregėti galėjo jūros ledą, sako, vienu krauju raudonavo. Dėl smulkumo tabokų sėklos, kurią sėjant vos gal priregėti ir visu gebantesis sėjėjas, todėl gal ją par tankiai susėti. Tol aš lydėjau, kol priregėjau rūtvainikelį besvyruojantį. Koks miškas – negal nė kraštą priregė́ti. Vandenio nepri̇̀regi (apie gilų šulinį). Tiek tu jo ir priregėsi (nebematysi)!.priregimai̇̃ Priregimai̇̃ ans gyvena, t. y. netoli, gali̇̀ regėtigalėti kiek matyti: Akys spangios, žvikros, netikrai prireginčios. Akys nepriregiančios, nevaizdžios. Tas žmogutis jau nepri̇̀reg. Nepriregiančios akys. Jau pasenau, akys nepri̇̀regi i kojos ilsta. Besveikatės jau senos bobutės – jau ir nepriregi, jau ir neprigirdi. Jau vos bepriregįs yra.būti kiek matomam: Ne visi žmonės turi geras akis: vienam tas pats daiktas tik ką priregėti, o kitam visai gerai regėtpažiūrėti: Kitiems priregėti valgau, o menkas mano valgymas tėradaug ko pamatyti, prisižiūrėti: Esu cigonų priregėjusi daugybę. Mes visokių priregė́ję žmonių. Ašenai vilkų priregė́jau, kai ganiau: tai kas trečia diena ateidinėdavo.patirti, susidurti: Visa ko reika priregėti ant svieto. Katras važinėjęs po svietą, visaip priregė́jęs. Kiek priregėjau, ūkininkai stengiasi padaryti kiek galėdami daugiau dirvų.Esu jau prisiregėjęs, kaip valdininkai tyko svetimų krislų ir lašųsuregė́ti, sùregi, -ė́jopamatyti, pastebėti: Turė[ja]u turė[ja]u jį an akių i nesuregė[ja]u, kada jis pragaišo.Aš jo ir sapne nesùregiu (nesusapnuoju). Suregė́jo sapnelį apie savo dukrelęgalėti akimis patirti, galėti matyti: Jau nesùregiu, negaliu siūtsuspėti pamatyti: Geležinius nuimti ir von – nebesuregėsi (greit nubėgs paleistas).Ir nesùregi, kai čėsas eina.suregimai̇̃ Vandenynu nesuregimai greitai nuslysdavo skaidrus spindulysakimis aprėpti, apmatyti: Pėsčiųjų daugybės juda kruta takais, nei suregėti, nei sužiūrėti. Kur aš vienas viską suregėsiu. Suregimi̇̀ kiemai (iš vieno kiemo galima kitus regėti).vienam kitą matyti: Miške ar aukštuose javuose, kame negalima susiregėti, paukštšunis meta rastą paukštį, bėga pas žmogų ir vedas jį su savim ton vieton, kame radinys yrasusitikti, sueiti, pasimatyti: Gal jau nesusregėsim su savo dukrelėm!. Vai, nūdna nūdna, an širdelės trūdna, ką labai myliu, susregėtie trūdna. Tada išėjo Joas, karalius Izraelio, ir anys susiregėjo. O jeigu nuo prietelių aš skirtis turėsiu …, tikiu, jog … vėl susiregėsiu. Aš su juo vėl susiregėsiuos. Žinom … mus vėl susiregėsiančius su didžia linksmybe.Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susi̇̀rega (susideda) su kokia lederga [merga]. Saldainis labai rūpi Almutei: mažai ji susi̇̀regi su jais.Susiregėjo, bet nesusikalbėjopasirodyti: Gal tau akysu susregė́jo?. Bemigdama tik akis suleidžia, tuoj užsišoksta: susi̇̀regi jai, kad žarijos akysan. Tai jiem susregė́jo, kad ana neapkenčia jųužregė́ti, ùžregi, -ė́jo pamatyti, pastebėti: Muitininkas, būdamas mažo augumo, negalėjo užregėti Išganytojaus. Gaspadorius savo ūkė[je] daugesniai ùžrega, nekaip jų visa šeimyna. Užregė́[ja]i savo namus, tik džiaugies. Ką tik užregi, tai gyvulys ir sukapanoja. Užreganti vis akis.Ar užregi savo ausį?
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas