Reikėti
Reikėti reikšmė
būti reikalui, būtinumuitikti, derėtitrūkti, stigti ko, kad kas galėtų atsitikti, pasidarytiatsirasti reikalui, būtinumui, prireiktibaigtis, pereiti norui, reikaluilabai reikėti (kartu su nepriešdėline forma)atsirasti reikalui, būtinumui, prireiktiatsirasti reikalui, būtinumui, prireikti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: reikė́ti
Reikėti sinonimai
pareikėtiperreikėtiprireikėtisureikėti
Reikėti frazeologizmai
jaũ neberei̇̃kia kóks labai geras, šaunus: Nukirpęs, pirtėj nupėręs, apdaręs suknėms brangioms – jau nebreik kokį kavalierių pataisęskai̇̃p [vi̇́en] rei̇̃kia (rei̇̃kiant) tinkamas, geras: Vakarienė turi būti kaip reikiant. Žmogus kai̇̃p rei̇̃kiant. Negaunam gaspadinės kai̇̃p rei̇̃k. Ne tokios marčios kàp rei̇̃kiatinkamai, gerai: Iš tikrųjų nedaug kas tesinaudoja kaip reikiant dabartiniu mokslu. Tarytum kas traukė jį ir tuo pačiu metu stūmė tolyn, neleido prieiti kaip reikiant. Par pačius paleidimus žmogus numirė, nė palaidoti negalėjo kai̇̃p rei̇̃kiant. Ka padėta an stalo, rei̇̃k kai̇̃p rei̇̃kiant kirst, o pati palaižei kaip katė. Reikia apsitaisyt kaip vien reikiant. Vyskupas Jonas valdė kunigais ir ištisa vyskupyste kaip vien reikiant, kaltus ir apskųstus kartais ir stipriai subaro. Lauką jis savo negal kaip reik įkrėsti. 1Sniego buvo kai̇̃p rei̇̃kia (užtektinai). Lietus duoda kai̇̃p rei̇̃kia (smarkiai lyja) staiga, netikėtai, nesitikint: Sakąs, ni bieso nebijočiu. Kai̇̃p rei̇̃k, tas biesas i nutvera už sprandą i už kenklę. Žadėjo muni vesti, o kaip reik, pabėgo. Tariau, kad nevogs, o kaip reikiant pavogėki̇́ek [ti̇̀k] nerei̇̃kia (nerei̇̃kiant) labai daug: Žemės ki̇́ek nerei̇̃kia. Malkų yra kiek tik nereikia. Turiu sylos ki̇́ek nerei̇̃k, galiu sunkiai dirbti. Akmenų čia buvo kiek nereikiant. Aš, sako, pagydysu, mun jau užmokėsi ki̇́ek nerei̇̃kiant . Jei kas, neklausei kame, gausi diržų ki̇́ek nerei̇̃kiantlig rei̇̃kiant pakankamai: Duonos turėjau lig reikiantli̇̀gi neberei̇̃kiant per daug.rei̇̃kia [ar] nerei̇̃kia; kur rei̇̃kia ir kur̃ nerei̇̃kia išvien, ištisai: Ana neveiza: rei̇̃k a nerei̇̃k – krioka i krioka. Tas ar po ta klėtele knebuojas rei̇̃k nerei̇̃k, o kur reik, ten neina. Kelionėje pinigus nesigailėdamas švaisto kur reikia ir kur nereikiapareikė́ti, parei̇̃kia, -ė́jo atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Ko tik pareikė́jo, tuoj ir duok. Tegu tie vaistai būn kitam sykiui – mažu kam pareikė̃s. Jeigu kur pareikė́jo, tai Juozas pirmutinis buvo.Esu sau vaikus auginęs, ne carui lepinęs – kaip maži buvo, tik man rūpėjo, o kai suaugo – ir jam pareikėjo.pérreikėtibaigtis, pereiti norui, reikalui: Lakstė paskum Janę griūdamas, kol perreikė́jo, dabar nė kreiva akia nebežiūrilabai reikėti (kartu su nepriešdėline forma): Mumus reik ir perreik antros dalies švento rašto.prireikė́ti, prirei̇̃kia, -ė́jo [K], atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Jis pamatė pas piemenį puikų, naują vytinį su botagu, na – jų ir prireikėjo. Prireikėjo gaspadoriui kelionėn važiuoti. Prireikė́jo ma[n] pinigųsureikė́ti, surei̇̃kia, -ė́jo atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Sureikė́[jo] jam pinigų, nuvedė karvę ir pardav[ė]
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas