Rėkti
Rėkti reikšmė
Žiūrėti žodį "įrėkti"garsiai kalbėti, šauktiskelbti (švietalus)šaukti (ant ko), bartisdraustidainuoti, giedotireikalautišaukiant kviesti, vadintigarsiai verktiapgailėti, apverktidejuoti, aimanuoti, skųstis kuobliauti, žviegti, čerkšti ar kitaip išduoti balsą (apie gyvulius, žvėris, paukščius, vabzdžius)girgždėti, cyptiapibarti, apšauktigarsiau už kitus įrėkti, perrėktigarsiai apverkti, apraudotipravirkti, apsiašarotirėkiant ateitisudainuotiatkalbėtismarkiai pakalbėti (už save ir už kitą)atsikirstiužtektinai prisiverktiverkiant atgaivinti, prikelti, grąžintirėkti, kad išgirstų, prišauktirėkiant įeitipajėgti rėktismarkiai bartisįsinašinti rėkti, garsiai kalbėtiimti smarkiai verktirėkiant išeitipajėgti rėktirungtis rėkiantkurį laiką rėktirėkiant pasakyti, ištartirėkimu pamėgdžiotismarkiai išbarti, išplūstipakankamai prisibartirėkiant išprašytigarsiai šaukiant, rėkiant sugadinti, pažeistilabai verkiant, pažeistikurį laiką verktiįsinašinti verktiišsiverktiverkiant užaugtiverkiant atgauti, pasiektirėkiant išprašyti (apie gyvulius, paukščius)rėkiant išpranašautirėkiant nueiti, nutoltismarkiai giedant, nulydėtiišrėkti, išdainuotirėkiant nurungtiatkalbėti, atgintinupeiktiišbartipaverktiapverkti, apgailėtiverkiant išvargtisurikti (apie gyvulius, paukščius)rėkiant pranešti (laiką)pasidaryti liesam, be grietinėskiek šaukti, rėktikiek pagiedotiužtektinai giedotigalėti, pajėgti rėktigarsiai papasakotipabartipaverktiverkiant apgailėtirėkiant, šaukiant pareitisu balsu parlėkti (apie gyvulius, paukščius)rėkiant nurungti, nustelbti kitusrėkiant pagadintiilgai verkiant, nusilpti, susirgtikurį laiką dejuoti, šaukti, rėktiįstengti šaukti, rėktirėkiant nurungti, nustelbti kitusgarsiai šaukiant, pagadintilabai verkiant, pažeistipravirktinuolat verktidaug rėkti, šauktidaug prikalbėti rėkiantdaug barti, keiktirėkiant, barant priverstirėkiant prižadintidaug verktipriverkti (ašarų)garsiai šaukiant, priprašyti, prišauktirėkimu priartinti, prišaukti kokį reiškinį (apie paukščius)trumpai rėkti, suriktirėkiant pakviesti, paprašyti, sugrąžintismarkiai sudainuotiatkalbėti, sudraustisubartipiktai užriktirėkiant sutarti, susišauktipradėti verkti, pravirktisudejuoti, pasiskųstipradėti rėkti, surikti (apie gyvulius, paukščius)rėkiant prišaukti (apie gyvulius, paukščius)trumpai rėkti, suriktiapšaukti, subartibarant užuitirėkiant pasipriešintirėkiant nurungti, nustelbtigarsiau už kitą dainuotirėkiant (dainuojant) gauti, užtarnautipalikti ilgo verkimo žymesužsiverktirėkiant nusikankinti (apie gyvulius, paukščius)riktisuriktisubartisurikti, subarti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: rė̃kti
Rėkti sinonimai
aprėktiatrėktidarėktiįrėktiišrėktinurėktiparėktiparrėktiperrėktiprarėktiprirėktirazsirėktisurėktiužrėktirėkiančiairėktinaiužsirėktinaisurėktiužrėkti
Rėkti frazeologizmai
nei bė́gti (lė̃kti ),nei rė̃kti padėtis be išeities.nors [ir] rė̃k [kad nóri] niekaip neįmanoma (ką padaryti): Pirštai suklupo, nebeišlaikau vadelių, nors rė̃k. Kai tuo žvyru reikia užsikast ant vieškelio su dviračiu, tai nors ir rė̃k. Karvės ir avys bėga į avižas, negaliu nieko padaryti, nors rė̃k, kad nóri1 aprė̃kti, -ia (àprėkia ), àprėkėapibarti, apšaukti: Trečias užsimerkęs ir baisiai išsižiojęs visus aprėkia. Visus aprėkė ir vėl išlėkė. Ana kožną žmogų vis aprė̃ks. Kas, kad jis aprė̃kia – bile nemuša. Api̇̀rėkė visus in ambonijosgarsiau už kitus įrėkti, perrėkti: Ta mergaitė visą vaikų pulką aprė̃kia. Mes api̇̀rėkėm lenkus bažnyčioj [giedodami]garsiai apverkti, apraudoti: Aš àprėkiau mirusį, t. y. apverkiau. Ir àprėkiau [velionį], kad jis teip rūpinos senais. Ana kožnitelį susiedą àprėkė, apgailėjo. Tie jo medaliai žėdnas krauju aplaistytas, ašarom àprėktas.Aš liūbu išvažiuoti po mėnesį paviešėti, ale anie liūb visi apsirė̃kti munęspravirkti, apsiašaroti: Motina išbėgo priimti savo dukterį, apsi̇̀rėkė, ale buvo jau vėlai. Ana išgirdusi apsi̇̀rėkė, apsirė̃kusi ir išejo. Stovi mergelė visa nusiminus, apsirė̃kus. Tinkas kartais ir iš džiaugsmo apsirė̃kti.Kas yra, kad jūsų duona apsirė̃kusi (šlapia, sudrėkusi)?. Žiūriu – ant mano kalno apsirė̃kusios bulbės (apsikrėtusios baltais puvimo taškeliais) 1 atrė̃kti, -ia (àtrėkia), àtrėkėrėkiant ateiti: Par visus kambarius àtrėkė, atidainavo [girtas]. Atskamba, atrė̃kia [vestuvės]sudainuoti: Vakar àtrėkėm neblogaiatkalbėti: Àtrėkė, atgynė – taip ir likosmarkiai pakalbėti (už save ir už kitą): Ji sueigoj ir už save, ir už savo vyrą àtrėkiaatsikirsti: Jau ji atsirė̃kia [barama]užtektinai prisiverkti: Vaikas rėks, kol atsirėks, tada nustos. Aš kasdieną po mirties savo sūnaus, kaip būnu viena, tai atsi̇̀rėkiu, kiek tik noriu, ir tada man būna lengviau ant širdiesverkiant atgaivinti, prikelti, grąžinti: Ignui mirus, Salė rėkė rėkė, rodos, kad ten atrėks. Nėko neatrė̃ksi – mirė i mirė. Rėk nerėk – išvažiavo tėvas, ir nebeatrėksi̇̀1 ×darė̃kti, -ia (dàrėkia), dàrėkė rėkti, kad išgirstų, prišaukti: Negirdi labai, trudna darė̃kt1 įrė̃kti, -ia (į̇̃rėkia), į̇̃rėkėrėkiant įeiti: Devainienė kad į̇̃rėkė iš priemenės, tas vaikas kad ėmė rėkt!pajėgti rėkti: A daugiau neįrėki̇̀?. Vaikučiai dainavo, kiek įrėkdamismarkiai bartis: Ir įrė̃kia gi dvaro užvaizda ant šeimynos, kad tinginiaująįsinašinti rėkti, garsiai kalbėti: Ko įsirėkei, kalbėk tyliau. Tik, labai jau joms įsirėkus, pamurma, kad bobos buvo bobos ir bus bobosimti smarkiai verkti: Įsi̇̀rėkė, par kiaurą dieną bliovė. Tas vaikas įsirė̃ks, nebenutildysiu1 išrė̃kti, -ia (i̇̀šrėkia), i̇̀šrėkėrėkiant išeiti: Visi vaikai i̇̀šrėkė, išlėkė į upę1pajėgti rėkti: Tai kas, kad anas išrėkia, svarbu, kad [daina] gražiai skambėtų. Aš jau nei̇̀šrėkiu [, vilką pamačiusi].Gerklė išrėktų, bet žodžių neranda.rungtis rėkiant: Moteriškei per varžytines sunku ir išrėkti, visi labai varos1kurį laiką rėkti: Visą naktį i̇̀šrėkiau, kad skaudėjo, tai skaudėjo!. Visą naktį išrė̃kęs, vaikas dabar užkimo ir visiškai nebeišrė̃kia. Visą savaitę iškentėjau, i̇̀šrėkiaurėkiant pasakyti, ištarti: Vėjo vanagėlis mirdamas išrėkė baisų prakeikimą ir daugiau nekrustelėjo. Didžiausios sėkmės! – vienbalsiai darniu choru išrėkėme atsisveikinimą. Eikit lauk! – paskutinį žodį Noreika išrėkė spiegiamai. Siūlė kandidatūras. Išrėkė kokią dešimt pavardžių. Kole visus savo ligos sopčius išrėkiau vilko balsu!. Plačianosė beždžionė supykusi išrėkia bent šešis atskirus garsus.Kas turėjo tik gerą kakarinę, jiems irgi buvo leista išsirėktirėkimu pamėgdžioti: Julė teip gražiai išrėkia pelėdąsmarkiai išbarti, išplūsti: Išrėkė, iškeikė, ka nors būt už ką. Įėjo Jonas, supykęs numetė katę nuo suolo ir moteris išrėkė, kam milžtuvę padėjo po kojų. Per tokį ir šiokį jį išrėkė. Žodis nepatiko, tuoj išrėkia mane. Išrė̃kusi pradėjo nešnekėtipakankamai prisibarti: Išsi̇̀rėkiau, net ant širdies lengviau pasidarė. Nelabai aš daboju: išsirė̃ks ir nustosrėkiant išprašyti: Lauk lauk, prašyk prašyk, kol išrėksi uždirbtą skatiką. Kiek davė žemės, tiek gana – daugiau neišrė̃ksi. Jos te riejos kelias dienas, ale i̇̀šrėkė anos brigados moterys, kad jom padėt ravėtųgarsiai šaukiant, rėkiant sugadinti, pažeisti: Nuo tų dainavimų jau mano gerklė išrėktà. Vaikai, jūs man galvą išrė̃ksit!. Gal jau ir bambas išrė̃ks, šit (per daug) bedainuodamilabai verkiant, pažeisti: Ka būč galvos neišrė̃kusi, tai būč protinga. Kai mažas buvo, tai dar rėksnys būdavo: berėkdamas ir vidurius išrėkė (pradėjo žemyn dribti), turėjau su diržiuku veržt. Kad kylos neišrėktų̃ vaikas.Kroklė, y[ra] bambą išsirė̃kusikurį laiką verkti: Kai tėtė numirė, tris dienas be perstojo i̇̀šrėkiau. Ìšrėkiau visą naktį – pavogė piningusįsinašinti verkti: Išsibudina, išsirė̃kia ir nebeužminga. Buvo mažas, išsi̇̀rėkė ir susirgoišsiverkti: Vienatinė Marijonos pramoga buvusi išeiti į Popšutės girelę ir ten, susiėmus galvą, visu balsu išsirėktiverkiant užaugti: Gal išsirė̃ks, užaugs kaip norintais tas čiauškalelisverkiant atgauti, pasiekti: Nėko nebišrė̃ksi, nebiškroksi – mirė, i tiekrėkiant išprašyti (apie gyvulius, paukščius): Nabagas [katinas] rėkė rėkė, led i̇̀šrėkė šmotelį duonos.rėkiant išpranašauti: Kai tik varnos ima rėkt, tai darganą i̇̀šrėkia. Kažno kam pelėda krikštynas išrė̃ks – niaugi man senai?1 nurė̃kti, -ia (nùrėkia), nùrėkėrėkiant nueiti, nutolti: Rėksnys jau nùrėkė, t. y. nuėjo rėkdamas. Nùrėkė vaikas į galvijus.Nulėkė, nùrėkė dvi mašinos ant Jurbarkosmarkiai giedant, nulydėti: Jau Mikučionies diedą nùrėkė [į kapus]išrėkti, išdainuoti: Pasako du, žodį nurė̃kia i vėl pasakorėkiant nurungti: Ką besakys marti, senoji vis tiek nurėks, jos vienos bus viršus. Kad būt daugiau buvę, būt nùrėkta (rėkiant nubalsuota) atkalbėti, atginti: Tik nùrėkėm nepirkt tos matarijos. Visi nùrėkė, kad brangu, ir nebepirkau. Nùrėkė nuo sporto jį. Siūliaus, gal reikia ugnis ažkurt, ana nùrėkė – aš pati ažkursiunupeikti: Ana šitam krašte nurėktà,. Visų nurėktas, nubartas, ką valgęs, ką nevalgęs, nebetekau aš paskutinės kantrybės. Visi jį nùrėkė, ir nepriėmė darban. Žmonės dažnai ir be reikalo nurė̃kia. Jis neturi valios, žmonos nùrėktas. Va, jam tėvai šitą nurėkė, tai anas ir liko vienas1išbarti: Paulina naują brigadierių kad nùrėkė už daržą. Aš vaiką nùrėkiau, kad nesipeštųpaverkti: Pati [sumušta] nurėka nudejuo[ja] gumbais ir atleida vyruo. Maršą buvo nurė̃kęs i vėl žviega.Nusi̇̀rėkiau nusi̇̀rėkiau ir išejau. Nusirėkė atsisėdusi, o mums tiek buvo juoko. Nieko jai nesakau, tik nusi̇̀rėkiu sau, kiek mo (man) telpaapverkti, apgailėti: Numirtų [ligonis], aš viena nurė̃kčio, i viskas. Nū̃rėktas, ašaroms nulaistytas laiškas. Nū̃rėkiau visus pašalius, be vyro palikusiverkiant išvargti: Mergos nusirė̃kusios, vis nesulaukia parvažiuojant vyrų. Nusirė̃kę vaikeliai, sirateliai paukštuičiai. Žmonys neša nusirėkę mokesnius. Atejo senelis, sako, nu žmogau, ko tu nusirė̃kęs toks esi?. Liūdnas miestas, nusirė̃kę žmonys .Akys raudonos, nusirėkusios, kas tau bepriskirs akulioriussurikti (apie gyvulius, paukščius): Per Naujus metus diena pailgėjus, kiek gaidys nurė̃kia (tiek, kiek užtrunka gaidžio surėkimas).Bet gaidys užlekia prieš pat nosį ant svirties drūtgalio ir nusirėkia lyg plėšomas. Zuikis, į duobę įkritęs, nusigando ir nusi̇̀rėkė: „Kvie kvie“.rėkiant pranešti (laiką): Tuoj vidurnaktis, dvyliktą nurėks gaidyspasidaryti liesam, be grietinės.1 parė̃kti, -ia (pàrėkia), pàrėkė1kiek šaukti, rėkti: Bobos skrenda per ūlyčią parėkdamos, paspiegdamos. Aš tau parė̃ksiu, tu pyply! (sakoma grasinant) kiek pagiedoti: Eva (eiva) parė̃kt. Ką te parėksiù, ūturt jau negaliuužtektinai giedoti: Rėkė rėkė tris giesmes, iki pasi̇̀rėkėgalėti, pajėgti rėkti: Gerklė ažkimo, parė̃kt negaliugarsiai papasakoti: Anąsyk ji pàrėkė, kad jų brolis parvažiuos iš Merikopabarti: Parė̃kčiau, išpūtęs akis, ir baigta. O tokio tėvo tai niekas neturėj[o] ir neturės: nei ažudavė, koc rozą parė̃ktųpaverkti: Potam i sako: eisu pri to akmens ka i parė̃kti. Likau par suolą parė̃kus, kai berną vaiskan paėm[ė]. Pàrėkiau, pàrėkiau i nusiraminau.Tėvas pasako[ja] pasirė̃kdamas apie dukrąverkiant apgailėti: O jaunoji tai, sako, baisiai rėkė; ką darysi, juk reik parė̃kti jaunų dienelių.1 parrė̃kti, -ia (par̃rėkia), par̃rėkėrėkiant, šaukiant pareiti: Ma[no] nuejo Danutė, par̃rėkė par̃rėkė atgaliosu balsu parlėkti (apie gyvulius, paukščius): Pempės parklykia, parrėkia1 pérrėkti1rėkiant nurungti, nustelbti kitus: Kuopininkas, perrėkdamas triukšmą, pakvietė visus į aikštę – rikiuotis ir demonstruoti. O raudonos mėsingos jo lūpos skirtos perrėkti vėjus kalnuos. Moterys rėkia, viena kitą pérrėkdamos. Jis visus parrė̃kia: balsas kaip iš bosorėkiant pagadinti: Aš, jauna būdama, dainavau dainavau ir balsą pérrėkiauilgai verkiant, nusilpti, susirgti: Vaikas paliko vienas lopišy, kol motyna parejo, i pársirėkė. Vaikas rėkė, rėkė ir pérsirėkė. Nepérsrėks, nelabai aš paturoju: parėks ir nustos1 prarė̃kti, -ia (pràrėkia), pràrėkė1kurį laiką dejuoti, šaukti, rėkti: Su rankom ligoninėj pràrėkiau pusantaro mėnesio. Visąnakt pràrėkė [iš skausmo]įstengti šaukti, rėkti: Kaip tam sapne: rėki rėki – neprarėki̇̀rėkiant nurungti, nustelbti kitus: Jis pràrėkė visus. Jos balsas visus prarėkė, visus užšaukė. Jie garsiai, vienas kitą prarėkdami, pasakoja apie kažkokį siaubą, stovintį kalvelėje1garsiai šaukiant, pagadinti: Ką ji giedos: beganydama balsą pràrėkė. Vestuvėse pràrėkiau balsą, dabar negaliu dainuot. Tebesigirdėjo pavargę, prarėkti dainininkų balsai.Aš iš baliaus – užkimus, prasirė̃kuslabai verkiant, pažeisti: Rėk, rėk tu man – bambą prarė̃ksipravirkti: Aš neprarė̃kčio iš pasiutimo amžiais. Ema pasiutimas – nepràrėkunuolat verkti: Prasirė̃kę vaikai, žviega i žviega1 prirė̃kti, -ia (pri̇̀rėkia), pri̇̀rėkėdaug rėkti, šaukti: Pri̇̀rėkiau, pricypiau [, susilaužiusi ranką]daug prikalbėti rėkiant: Čia bene daugiau bus „prirėkta“, nekaip „pririnkta“daug barti, keikti: Kiek an manęs mama prirė̃kia, kad aš pinigus mėtau. Reikėjo nuo jo viską kavoti arba prirėkti, prišaukti, kad nevogtų.Prisi̇̀rėkiau, prisikeikiau, bet matau, kad kitaip nebus, tai tegu žinosirėkiant, barant priversti: Gãli gãli: kai pri̇̀rėkiau, tai pasimokė ir išlaikėrėkiant prižadinti: Nerėk – prirė̃ksi vaikądaug verkti: Kiek aš pri̇̀rėkiau, kiek aš prikrokiau!. Kiek esu pryrė̃kusi, oi, oi!.Prysi̇̀rėkiau, kiek valiojau. Prisi̇̀rėkė motyna gerai, ka duktė mirė. Aš esu prisirė̃kusi, prisišaukusi – mama mažą mirėpriverkti (ašarų): O seseriai uždevė pakūtą: liepė anai vieną anglių bačką išėsti, o antrą – prirėkti ašarųgarsiai šaukiant, priprašyti, prišaukti: Prie kelio vienkiemis vienas, rėk – neprirė̃ksi [žmogaus]rėkimu priartinti, prišaukti kokį reiškinį (apie paukščius): Paukštė rėkia rėkia ir neprirė̃kia lietaus1 ×razsirė̃kti, -ia, razsi̇̀rėkė 1 įrėkti 5 Kai razsirė̃ks Uršuliotė, tai nenustoja1 surė̃kti, -ia (sùrėkia), sùrėkė1trumpai rėkti, surikti: Anas kap sùrėkė, tie manė, kad velnias. Da anas susprovijo surė̃kt iš visos gerklės. Kad surė̃kia kaip gilnytė.Du kartu gimsta, kai surė̃kia, velnias bijo (gaidys).rėkiant pakviesti, paprašyti, sugrąžinti: Surėk tėtę valgytų. Po abiedai nueisiu, maž Panavą surėksiù, gal anas pamačys mums pakelt šulas. Eik surėk piemeniui, kad avelės avižos[e]. Vos sùrėkiau – negirdi, ir gana1smarkiai sudainuoti: Sueinam visi ir kad sùrėkiamatkalbėti, sudrausti: Mes sùrėkėm, ir n’išvažiavo. Būčia pirkus, bet mane sùrėkėsubarti: Vyras ma[no] labai geras, negeria, nei surė̃ks. Surė̃k tu tuos vaikus – neleidžia žmogu[i] praeit. Tas (tėvas) vis surė̃kia, tai terkšt (suduoda) tėvuipiktai užrikti: Tai kap surė̃ks ant jaučio, tai, rodos, va čia, gale ūlyčios, aria. Aš anam i pakišau to mašinoto pieno – kad ans sùrėkė baisiausiai!rėkiant sutarti, susišaukti: Par keturius miškus bėgsme, katram miške susirėksme. Man bus dar trudna su tavim susrė̃kt, tu mane parrėksi. Miške paklydom, rėkėm, bet vieni kitų negalėjom susirėktpradėti verkti, pravirkti: Motyna baisiai bijo, kad ana nesurė̃ktų. Naujyna vaikuo surė̃kti!sudejuoti, pasiskųsti: Vieną sykį sùrėkė gerkle, uždaviau arbatos su krupe – nebrėkėpradėti rėkti, surikti (apie gyvulius, paukščius): Varna surė̃kia – kavojas [viščiukai] po krūmais. Kai suspjaunas [šernai], tai ka surė̃ks tik!.Paukštė per girią šmaukštė, uodega gvoltan surėkė (šautuvas) rėkiant prišaukti (apie gyvulius, paukščius): Tas apuokas tik surė̃ks ką nors – rėkia rėkia per naktis1 užrė̃kti, -ia (ùžrėkia), ùžrėkėtrumpai rėkti, surikti: Kap àžrėkė, tai ir nusgandau1apšaukti, subarti: Tėvas porą kartų užrėkė, nutilo vaikas kaip naktis. Kada uošvienė ją taip užrėkė, ji užsispyrė nieko nebesisakyti. Būdavo, užrėkiù, tai klauso [vaikas]. Ir teip anas vaikas spakainas, teip bijo, kai in jo užrė̃kia. Ką čia jūs sugalvojot? – ažurėkė ponas.Už akių joms (jaunoms dienoms) neužbėgsi, nepavysi, neužrėksi, o senatvė šit ir čia.Kam be reikalo an kito užsirė̃kt. Kad ažsi̇̀rėkė ant Onos!. Atejęs kad užsi̇̀rėkė!.barant užuiti: Ùžrėktas vaikas, bijo ką pasakytrėkiant pasipriešinti: Ùžrėkė, kad duotų karūną parapijai, ne filijairėkiant nurungti, nustelbti: Kažkas užstojo Pečiūrą, bet jį tuojau užrėkė keli balsai. Motūzos kalbą užrėkė keliolika balsų. Ginčijosi, vieni kitus užrėkdami, pertraukdami. Aš viena visų neužrėksiu. Tai garsus žmogus, jis vienas visus užrė̃kia. Mėgino užrėkti automobilių dundesį.Stengiasi Andrius užrėkti sąžinės balsągarsiau už kitą dainuoti: Tu nešauk kai gyvulys, matai gi, kad visiem ažrėki̇̀. Jau kai ana pradeda giedot, tai visus ažrė̃kiarėkiant (dainuojant) gauti, užtarnauti: Aš ùžrėkiau, t. y. gavau ką už rėkimąpalikti ilgo verkimo žymes: Nebžino ans, ką bedaryti, akys ano ùžrėktos, rėkė didliaiužsiverkti: Tėvas dejuoja, stena, motyna užsirėkusi, susiraukusi. Eisiu, ba namie užsirėks vaikas. Eik tu, žiūrėk, ažsirė̃ks vaikas. A, a, neduok, tai užsirė̃ks berėkdamas. Kad tau taip skaudėtų, kaip man, tai užsirėktai.užsirėktinai̇̃ Rėkiau užsirėktinai, kad prasriuvo[je] įlūžo septyni plateliškiai vyrairėkiant nusikankinti (apie gyvulius, paukščius): Teliukas neužsirė̃ks, kad neleidei prie karvės
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas