Remti
Remti reikšmė
dėti ramstį, spirtibūti ramsčiu, laikytinaudotis kokiu ramsčiugalėti pastovėti, laikytisgalėti išlaikyti (einantį, stovintį)pajėgti veikti; būti tvirtamstatyti, dirbtiįsispyrus versti, griautiatstumti, sulaikytispausti, bestibūti prie pat ko, siekti, liestisaukštai iškilus, siekti (dangų, debesis)diegti, durtiištiktiteikti paramą, šelpti, padėtiturėti šiokios tokios paspirties iš ko, laikytis kuopritarti, palaikytipasitikėtigrįstiturėti ką pagrinduvadovautispriešintis, kovoti, grumtisginčytis, prieštarautispirti, versti, reikalautipradėtiapdėti ramsčiais, paspirtiatsiremti, pasiremtiapsuptipaspirti ramsčiu, prilaikytiprispausti prie ko (ranką, alkūnę, petį), norint atsispirtipašalinti ramstįatšlietiįstatyti, įremtiįdurti, nudiegtiateiti, priartėtiįsibestiliestis, siektipasitikėti, pasikliautivadovautisatsakyti, atkirstiatmesti, paneigtiatmušti, sulaikytiprispausti prie ko (ranką, alkūnę, petį), norint atsispirtiįsispręstipasipūtęs, išdidusįbesti, įspraustiįsmeigti (akis, žvilgsnį)aukštai iškilus, pasiekti (dangų, debesis)įsimesti, suspausti (apie skausmą, dieglį)išversti, išstumtiįkurti, pastatytinuleisti, nudurti (akis)suspausti, suimti (apie dieglius)ištiktipargriūtibėdą suverstižiūrėti į vieną taškąpaspirti ramsčiuprispausti prie ko (ranką, alkūnę), norint atsispirtiatsišlietipajėgti atlaikytipadėti (pamatus)įsispyrus pastumtiaukštai iškilus, pasiekti (dangų)nusmelkti, suspausti (apie dieglius)teikti paramą, šelpti, padėtiturėti paspirtiespritarti, palaikytipagrįsti, patvirtintivadovautispasitikėti, pasikliautisusibartiatspirti į kąpriglausti, prišlietigreitosiomis, laikinai pristatytigalėti pastovėtiprispausti, primygtiprispirti, priverstiprigriebtiprimygtinai įprašytikiek padėtisiekti, liestissuspirti, prilaikyti ramsčiaisatsispiriant, remiantis prispausti prie ko (kumščius, rankas)suspiriant sustatytiiš kelių pusių prispaudus, laikytilabai arti prikišti, subestiiš abiejų šonų suspaustisuglausti, sušlietigreitomis ar prastai pastatyti, suręstiapsuptiužgriūti, susitelkti vienu metupadėti, sušelptisusigrumti, susikibti, susimuštisusiginčytisuspausti, suimti (apie skausmus)apimtiužpulti, prispirtisuspausti, sukaustytisu ramsčiu prispausti, kad nebūtų galima atidarytiuždaryti, kad neišeitųužgulti, prispaustipasiremti, užsikniaubtiužveisti, pasodintipriversti, prispirtisumanyti, pasiryžtisuspausti, suskausti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: rem̃ti
Remti sinonimai
apremtiatremtiįremtiišremtinuremtiparemtipersiremtipriremtisuremtiužremtisuremtinai
Remti frazeologizmai
abiẽm kójomis rem̃tis turėti tvirtą pagrindą, tvirtai laikytis.pẽtį rem̃ti kibti prieš, nepasiduoti: Rem̃su vieną sykį pẽtį, nepasiduosu jojamasprie si̇́enos rem̃ti versti ką padaryti: Ir jį, žmogelį, jau vaikai rẽmia prie si̇́enos. Apie žvaigždes ir raketas vyrai kalbėjosi, vis dėdę Joną klausimais prie sienos rėmėšãknį rem̃ti įsigalėti, įsitvirtinti: Žodis Dievo šaknį remti pradėjo.špýkiai rẽmia (kieno) stiprus, pajėgus: Katrų špýkiai rẽmia, tai tos uždirbaaprem̃ti, àpremia, àprėmėapdėti ramsčiais, paspirti: Namas senas, bet reikia iš visų pusių aprem̃ti – ir gyvenk. Iš abiej[ų] šonų pagaliais àprėmė nušautą vilką. Poduškoms apremtà, i sėdu. Sniegas aprė̃męs tvoras stoviatsiremti, pasiremti: Anys gailiai verkauna, net an dalgelių apsiremdami . Apsrė̃męs sėdiapsupti: Iki gyventojai suskato, priešai jau spėjo visą miestą apremtiatrem̃ti, àtremia, àtrėmė1paspirti ramsčiu, prilaikyti: Tvorą atrem̃k, kad neišvirstum. Aš jį (medį) su savo laza atremsiu. Ano rato neatàrėmėt, tai ir slysta.Seniai, atrė̃mę sąsparas, stovia. Ko čia stovi, tvorą atrėmęs?.prispausti prie ko (ranką, alkūnę, petį), norint atsispirti: O Vilius sėdėjo, alkūnes atrėmęs į stalą ir galvą parėmęs į rankas. Petį atrė̃męs buvau [į duris], i atlaikė [durys].Jis atsirė̃męs rymo ant stalo (skomijos) rūpestingas. Atsirė̃mus an alkūnės, tai da nieko, da man gerai. Senam y[ra] gerai atsirem̃ties su lazda. Kam tas vyras, jei ant jo peties negalima atsiremti. Slenka jie susikibę kits į kitą, vienas antrą palaikydami, vienas antru atsiremdami. Grigas, atsirėmęs alkūne stalą, parėmęs pasmakrę, papsėjo tylėdamas. Aš nusėdau nuo žirgelio, atsirėmiau an balnelio. Kiek sykių traukiau, tiek gailiai verkiau…, an baltų rankų atsiremdama.Su šūdu vandenė[je] neatsiremsipašalinti ramstį: Ateisiu vėlai, tik tu atrem̃k durisatšlieti: Mane atrėmęs į pečių, liepė stovėti.Atokiau, atsirėmęs tvoros, snūduriavo patruliuojantis esesininkas. Dešinėj, prie sienos atsirėmusioj spintoj su išdaužytais stiklais, jis matė išvartytas knygas. Jis į sieną atsirėmė nugarą. Kame ten pirtė[je] atsisėsi, į sieną atsirė̃męs.Į ką gyvenime atsirem̃si, kai tėvų nebus?įstatyti, įremti: Išsitraukė kardą, atrėmė sau in krūtinę ir norėjo persidurt.įdurti, nudiegti: Oi kas atsirėmė an mano mergelės, kad jam atsiremtų po širdžia dieglelis.ateiti, priartėti: Per potvynį vanduo àtrėmė net prie sodžiaus. Kolei aš išsipruitinau, tai ir vakaras àtrėmė.Dabar, kai nuvokiu, kad atsirėmiau į Avižienas, jau ir kelią žinau. Mišku, mišku [eisi] ir į Nemuną atsirem̃si. Pskavą nudeginęs, vos beatsirėmė su savo šimtais pulkais į mūrus Maskvos.įsibesti: Išsviedau tą Šlepingį, ta (tai) kiaurai į kopą laivas atsi̇̀rėmė.Jos akys atsirėmė į Barbutę. Yra dalykų, apie kuriuos nepagalvoji, iki nosim į juos neatsiremiliestis, siekti: Dabar dar ir šilimos yra, kur saulutė àtremia.Uostai dideliausi į ausis atsirė̃mę. Mūs laukas net prie plento atsi̇̀remia. Ganyklų vienas galas atsirėmė į kaimo laukus. Takas atsiremia į skardį, nuo kurio pro praretėjusias krūmokšnių šakas sidabru sutviska upė.Dangus juodais sparnais atsirėmė į žemę.Valgiau, kol atsi̇̀rėmė (daugiau nebetilpo) pasitikėti, pasikliauti: Tavim pačiu ramindamiesi, ant tavę visiškai perstotumim ir atsiremtumim.vadovautis: Šis, jau ta medžiaga atsirėmęs, išduodavo savo nusprendimąatsakyti, atkirsti: Ne vienas man atrems: tiek ant svieto dumia tabaką. Prisipažįsta, bet tuoj pat atremia: tai buvę tokie laikai.Buvo toks taikus žmogus, neišdrįsdavo atkariu žodžiu atsiremti.atmesti, paneigti: [Gediminas] tvirtai pasiryžęs atremti visus kaltinimus. Atremdamas priekaištus, kiek pašiepdamas rašėatmušti, sulaikyti: Vyras kerta kardu, tačiau Paulius atremia jo smūgį. Teko atremti pašėlusį plėšikiškų hitlerinių ordų spaudimą. Gėris privalo būti ginkluotas, jeigu jis nori atremti amžiną blogį. Nebstengdamys atremti neprietelių galybės, velijos irose pilės užsirausti, nekaip jų vergais tapti. Nesa kuo mes arčiaus Dievo būsime, tuo toliaus nuog mūsų priešinykai bus atremti. Neprietelių mūsų atremk.Delnu kūjo neatremsi, kakta sienos nepramuši.Kad galėtų atsiremti prieš neprietelius, padirbo Jerozolimoj pilę. Stengė atsiremti nu Kuršo ir Prūsų griaunantiems į Žemaičių žemę vokyčiamsįrem̃ti, į̇̃remia, į̇̃rėmė, įrémti, į̇̃remia, įrė́mėprispausti prie ko (ranką, alkūnę, petį), norint atsispirti: Įrėmė alkūnę į langą ir sekė tas jaudinančias atmainas. Tas kaip susmuko ant suolo, užmušęs Untulį, tai ir sėdėjo, alkūnes įrėmęs į kelius, delnais veidą suėmęs. Įrem̃kime stiprai pečiais, tai ir apversime (šieno, rugių) vežimą.Alkūnę ant kelio (į kelį) įsirė̃męs, rymo brolis. Traukė [kojas iš raisto], insrėmus kašiko lanko. Su laza įsi̇̀remiu, tai braškių parenku. Senis tvirčiau įsirėmė į žemę, kad nepavirstų. Anzelmas tvirčiau įsirėmė kėdėje. Mindaugas, įsirėmęs pečiais į kamaraitės duris, sako tėvui1įsispręsti: Tą megztinį tuojau sujuodys: nagai bjaurūs, o įsirė̃męs [į pašones]. Vaikščioja įsirė̃męs lyg koks baisus ponas. Kaip gera su skalbimo mašina skalbti: nieko neprivargsti, tik, įsirė̃mus šonuos, pastovi šaly. Po bobelę pasiėmę, visi šokam įsirėmę. Dvarponis įsirėmęs vaikščiojo paauksuotuose kambariuose. Įsirė̃męs rankas, stoviu.pasipūtęs, išdidus: Aš pasogą pasiėmęs, išvažiuoju įsirė̃męs. Kad ir iš kito ėmęs, betgi įsirėmęs. Įsirėmęs kaip pono šikamas puodas.įbesti, įsprausti: Įremk ietį į jo sprandą ir nudurk, jei drįs dar nors vieną prieštaravimo žodį tarti. Dvi kartali vienais galais į kamaros sieną stipriai įremti skylėse. Krizas mato, kad ir meisteris stabtelėja, įrėmęs lazdą. Aš į̇̃rėmiau į šoną jam su karte. Dreifusu jis vadinamas dėl to, kad turi skaudžią koją, kuri keliu įremta į medinį ramstį. Aš galvą į̇̃rėmiau į žemę (nulenkiau) i nieko nemačiau.Elnė kaipo ing žemę įremta stovėjo. Ji negarsiai sušuko ir sustojo kaip įremta.Ledlaužis priešakiu įsiremia į ledą. Ašaka įsirėmė jo gerklėje.įsmeigti (akis, žvilgsnį): Kitas inlindo, akimi iñrėmė ir žiūri. Akimi iñrėmė in mane. Jo žavinčios akys sustingusios ir įremtos į Elzę. Jaunoji sėdėjo, nedrąsiai akis įrėmusi į baltą sūrį. Vyriškis įrėmė akis į tolį. Jonas įrėmė žvilgsnį šeimininkui į akis, valandėlę patylėjo. Įrėmė į savo žmoną klaikų, šėtonišką žvilgsnį.Akys įsirėmė į didelį, žydrą dangų. Sargas piktom akim įsirėmė į jo veidą. Akys įsirėmė į žemėlapįaukštai iškilus, pasiekti (dangų, debesis): Ir tiktai miškas, toli galulaukėse įrėmęs į debesis karpytas savo viršūnes, atrodė melsvas.Čia pat ir Vilnius bokštais krištoliniais įsiremia dangunįsimesti, suspausti (apie skausmą, dieglį): Skausmas į šoną kad į̇̃rėmė, negaliu nė atsikvėpt. Koks dieglys į šoną į̇̃rėmė.Man šiandie dieglys įsi̇̀rėmė.nors ė̃męs ir ši̇̀k įsirė̃męs apie padėtį be išeities: Nors ėmęs ir šik įsirėmęs, o čia kryzė ir kryzė.šãknį (šakni̇̀s) įrem̃ti įsišaknyti, įsitvirtinti: Šaknis įremiu, įleidžiu, šakninuosi. [Dievo žodis] jų širdyse padžiūvo, neturėdamas kur šaknį savo giliaus leistų ir įremtų dėl kietybės jų. Šaknis įremtiišrem̃ti, i̇̀šremia, i̇̀šrėmė išversti, išstumti: Ìšrėmiau (duris). Jei šakos auga pryšais ir viena antrai augti neleida ir išrema iš patogios vietos, maž nereikalingąją teip pat pagenėtinurem̃ti, nùremia, nùrėmėįkurti, pastatyti: Viešpats nùrėmė pasaulę. Atejo tvanas, ištiko upė anus namus, bet negalėjo jų pakrutint, nes nuremti (gruntavoti) buvo ant uolės. Tarpu mūsų ir jūsų yra tarpapeklis didis nuremtas, idant tie, kurie nori iš čion eiti jūsump, negalėtų, ir anys iš ten pereit mūsump.Idant … per meilės šaknį nuremti ir nugruntavoti būtumbit.nuleisti, nudurti (akis): Ko nùrėmei akis, juk nieko tau nesakiau. Vaikai, paklausti, ar mokėsi skaityt, akis žemyn nùrėmėsuspausti, suimti (apie dieglius): Nùrėmė mane dieguliai, kad negaliu nė pasijudinti, kad dūšią iš kūno varoištikti: Stabas jį ištiko, nùrėmė. Stabas nurėmė ranką. Jis buvo stabo nuremtas. Stabu nùremtas. Tai mane lyg kaip perkūnas nùrėmė. Kad ją (lazdą) vienas į ranką ėmęs prieš kitus žmones iškeldavo, tai anie kaip perkūno nuremti stovėjo.pargriūti: Nùsrėmė in žemębėdą suversti: Ai, ant to senbernio kožnas nusi̇̀remiaaki̇̀s nurem̃ti [stulpù] žiūrėti į vieną tašką (apie silpną ligonį): Kaip apsirgo nedėlioj vaikas, taip aki̇̀s nùrėmė stulpù ir lig šiai dienai nebeatsigauna. Myliutė jau visiškai aki̇̀s nùrėmė, jau greit mirskai̇̃p nùremtas lyg stabo ištiktas, nejudrus, sustingęs: Jis stovėjo kai̇̃p nùremtas. Stovi kai̇̃p nùremtas. Kokią pusę adynos aš taip galėjau būti stovėjęs kaip nuremtas ir vos tiktai atsidvėsdamas. Ir tuoj užkilo iš to dūmtraukio sūkurys tokiu smarkumu, jog aš, dalgį betraukdamas, likau lyg nuremtas stovėt. Aš iš išgąsčio kaip nuremtas buvaušãknį nurem̃ti įsitvirtinti, įsigalėti: Godui pergalėtis ir širdy savoj šaknį nuremt davė.žõdžio nenurem̃ti nieko bloga nesakyti: Jis man žõdžio nenùrėmė, pirštu nepridėj[o]parem̃ti, pàremia, pàrėmėpaspirti ramsčiu: Virstančią sieną parem̃k. Parem̃t šakaliuką atnešk. Balkis buvo pàremtas. An ūlyčios pàrema kartis. Tvora paremta aptrešusiais basligaliais. Papulkininkis, parėmęs galvą rankomis, tebesėdėjo prie stalo. Ir pakėlė galvutėlę, rankele parėmė. Kas pakurstys man ugnelę, kas parems seną galvelę. O Aaronas ir Hur parėmė jam jo rankas ant kožnos šalies viens. Kad dangus ant tavęs užgriūtų, ginklais paremtumėm.Stovėjo Puodžiūnų Antanas, parėmęs petimi bažnyčios sieną, ir bijojo atsigręžti. Vaikai, nestovėkit, sieną parė̃mę – neišvirs. Ko stovi, kampą parė̃męs.Netaisysi stogo – supus, neparemsi namų – sugrius.prispausti prie ko (ranką, alkūnę), norint atsispirti: Vilius sėdi, abi alkūnes parėmęs ant stalo.Jau ligonis krapina, pasiremdamas su ramčiu. Kai jis pradėjo nepaeit, padarė lazikę, eidavo pasirem̃damas. Pasrem̃k stalo ir sėdėk. O ana sėd pasirė̃mus. Gediminas šypsojosi, pasirėmęs dalgės. Sunkiai sėdėti tamistai, su ta ranka pasirė̃mus. Aš pasirėmiau ant rankų. Stovėjo, pasirėmusi kumščiais stalo krašto, akimis stačiai žaibavo. Da buvo tamsu, ale jis paslydo, pasirėmė an rankos. Graudžiai verkiau, ant grėblužėlio pasiremdama. Ir nusėdau nuo žirgelio, pasi̇̀rėmiau ant kardelio. Vai aš pasremsiu ant rūtų darželio, vai aš kalbėsiu su rūtele žodelį.Kad jis ateitų, liežuviu pasiremdamas, daugiau aš jam neskolinčiau. Nei basliu susijuosi, nei maišu pasiremsi. Nepasiremsi su šapu vandenė[je]. Kam aš tą lazdą kirsčia, kad nepasiremčia.atsišlieti: Pasirėmusi į gluosnį, stovėjo mergina.Neturi kur pasirem̃t (pasidėti), vis čia ir čiapajėgti atlaikyti: Negal pavaikščioti, nepàrema [kojos]padėti (pamatus): Pamatus paremk pirma, o pasku ręsk rentinįįsispyrus pastumti: Greitakojis iš viso vieko parėmė pusiauverinius vartus ir nedrąsiai įėjo kiemanaukštai iškilus, pasiekti (dangų): Dangų parė̃mę miškai turė[jo]. Pušys laiko dangų parėmę. Kur aš gimiau, miškai dangų parėmė. Eisiu, motut, eisiu žmonėsan: čia nieko nėr, tik giria dangų parė̃mus.Tėvas neužgimė, sūnus dangų parėmė (ugnis ir dūmai).nusmelkti, suspausti (apie dieglius): Kap gausit, net jus devyni diegliai parem̃s!teikti paramą, šelpti, padėti: Reik vis vaiką parem̃ti. Aš mielai sutikčiau pagloboti našlę ir paremčiau ją. Paremki, Jore, savo sesutėlę!. Nes kožnas viernas tikrai turi gailėt nupuolio artimo savo, o kur gali, tame paremt jį. Bus tau atgaivinimu dūšios ir kad paremtų senatvę tavo.turėti paspirties: Su vekseliu nepasirem̃si, jei nėr žiranto. Su dvidešimt penkiais [rubliais] gali pasirem̃tipritarti, palaikyti: Viso kaimo vaikai karštai parėmė mus. Mes savo kraujo balsą kalaviju paremsime. Savo žodį kombinato kolektyvas paremia darbais. Mus, varginguosius, smarkiai parėmė tarybos. Jo žodžius kaimynai parėmė sutartiniu juoku. Neatsižvelki į tai, ar jis tau pelno atneš, ar žmonės tave pagirs ir parems!. Paremk širdis ir sąžinę. Paremk mane, davęs dvasios valnumą. Terp to paremiamas est Maižiešius pašaukime urėdo savo pagelba septynių dešimtų vyriausių. (įžanga).Sudėtiniai paremiamojo sujungimo sakiniai jungia du ar daugiau gramatiškai vientisinių sakinių, kurių vienas pasako pagrindinę mintį, o kiti papildopagrįsti, patvirtinti: J. Jablonskis labai nuoširdžiai man visa aiškino, savo teigimus paremdamas gausiais pavyzdžiais iš kitų tarmių praktikos. Metraštis buvo paremtas graikų šaltiniais. Rytų Prūsijoje anksti įsigalėjo raštų kalba, paremta to krašto vakarų aukštaičių tarme. Kompozicijos turinys paremtas kontrastu. Pareiga yra paremta teisingumo jausmu. Ką dabar pàrėmė savuoju pavaizdu. Ižg čia arijonai … stengias paremt (orig. parempt) paklydimą savą. Kuriuog raštu tatai parėmė?.vadovautis: Lakoniškomis priemonėmis, pasiremiant kasdieniškiausia medžiaga, apsakyme išryškinta būdinga mūsų dienų gyvenimo atmosfera. Tamsta rašydamas kiek galima pasiremk ant tėvyniško pamato. Atsakovams pasirėmus įsisenėjimu ir jų pristatytais raštais, teismas ieškinį atmetė. Čia stipriai tikėjimu paremtis (orig. paremptis) turime.Pasirė̃mę ant to gėrimo (tik gėrimu rūpinasi, juo laikosi), kas i būspasitikėti, pasikliauti: Didelė mergelka, tokia jau gali pasirem̃ti. Aš ant tavęs buvau pasirė̃męs, kad tu man duosi pinigų. Ant tavęs užmestas esmi iš (paraštėje tavim pasirėmiau nuog) žyvatos augyvės mano.káulais pasi̇̀remiant klupsčiomis: Káulais pasiremdamà, diegiau daržus, buvau, bet dabar nebgaliupérsiremti susibarti: Liuobav pársiremsiav kasdien po kelis kartusprirem̃ti, pri̇̀remia, pri̇̀rėmė1atspirti į ką: Kopėčias pri̇̀remi prie tos blankelės, tai siūbuoja. Seržantas prirėmė prie sienos šautuvą, atsisėdo ant žemos palangės.Su ranka prisirem̃t galėjaupriglausti, prišlieti: Kiemelyje prie sienos priremtas stovi suolelis. Paširdžius prirem̃s [liuob] pri poduškos i rymos.Jis atsistojo nuo žemės ir prisirėmė prie sienosgreitosiomis, laikinai pristatyti: Prie pietinio tvarto galo priremtas gardelis, kuriame kriuksi paršiukasgalėti pastovėti: Kojoms nepri̇̀remu, tiek skausta. A galėsi prirem̃ti pri žemės – mėgink stotiesprispausti, primygti: Priremtos basliais langinės. Verdant plaučius prirem̃k, bo jiejai plūdura, negrimzta.Pri̇̀rėmė pusbernį tik prie sienos ir taikstė į snukį skelti.Kai žmogų priremia bėda, tai ir gudrumo atsiranda. Danutė sakė, kad tave liga prirėmėprispirti, priversti: Kai gerai pri̇̀rėmė, tai ir pasisakė. Bus tep pri̇̀remtas prieg darbo. Pri̇̀rėmė (prispaudė mokytis) jį labai. Vaiką (dukterį) negali priremti, jei nenora už jo tekėti. Aš, daktare, visko mačiau, ir pamokslais manęs nepriremsi. Bepigu Šiliniui – tas žodžio kišenėje neieško, bematant suriečia senį. Jeigu kaip, ir griežtesniu žodžiu priremia.prigriebti: Suskubo pilvazas pasprukti iš sodo, o tai būčiau prirė̃męs jį.primygtinai įprašyti: Muni pri̇̀rėmė, ka[d] fermo[je] kiaules mėnesį pašerčiaukiek padėti: Jau vaikai pri̇̀remia motinai. Tu eik, vaikeli, o aš prišokdama tave prirem̃siu. Pri̇̀rema valdžia, gal išeiti mokslus. Jau mergučė pradės tuoj prirem̃t. Dirba jos sunkiai, kiek galėdamos, bet labai mažai tegali ką nors priremti savo vyrussiekti, liestis: Tas miškelis pri̇̀remia ir ežero kraštą. Dvaro laukus pri̇̀remia sodžiaus ganyklosprie si̇́enos (tvorõs, žẽmės) prirem̃tipriversti nusileisti, pasiduoti: Evaldas pajuto, kad aš priremtas prie sienos. Mes jį pri̇̀rėmėm kai šunį prie tvorõsgriežtai pareikalauti: Pri̇̀rėmė pri si̇́enos: „Atiduok!“. Prirem̃k prie žẽmės, kad žinotų!surem̃ti, sùremia, sùrėmėsuspirti, prilaikyti ramsčiais: Surem̃k tvorą, kad negriūtų.atsispiriant, remiantis prispausti prie ko (kumščius, rankas): Aiktelia Elzė, įtraukdama galvą ir suspaustus kumštelius suremdama po smakru.suspiriant sustatyti: Naujos fermos jau sùrėmė gegnes. Šautuvų buvo suremtų̃ kaip gubų. Eik šen, ir mudu surem̃sim kokią rikę.Liesa kumelė: vos kauleliai suremti̇̀. Kaulai suremti, skūra aptempti (apie sulysėlį).suremtinai̇̃iš kelių pusių prispaudus, laikyti: Vyrai sùrėmė pečiais ir išstūmė vežimą. Vokiečiai, pasiviję žmogelį, surėmė jį šautuvais ir keikdami ėmė kratyti.Iš karto ir pats Zenonas nustebo, nepažįstamų akių suremtas.labai arti prikišti, subesti: Surėmė automatų vamzdžius ir nusikvatojo.iš abiejų šonų suspausti: Uošvužei einant, kančiukėliu sudrožei, mergužei einant, pentinėliais sùrėmei [žirgelį].suglausti, sušlieti: Ko čia sėdit, pečius surė̃musios?. Abudu ant pečiaus, surėmę pasturgalius, galėsime kirmyti. Ten pat du seni medžiai, surėmę kreivas šakas.Mergelė su berneliu peteliais susirė̃mę [sėdi]. Žaidėjai susi̇̀remia rankom ir eina pro vienas kitą. Ąžuolas su liepele šalia kelio stovi, šakelėms susirėmę, lapeliais susiklėstęgreitomis ar prastai pastatyti, suręsti: Jau trys nameliai suremti̇̀ – greit dirba. Reikia surem̃t kokia pirtelė – nėra kur apspraust po darbų. Kam tu surėmei tamsų svirnelį. Atvykusiems pradžioje surėmė barakus, o paskiau ėmė statyti namus. Surėmė, surėmė liemenėlių pirtelę.Surem̃kim, vyrai, dainą (uždainuokime), lai plyšta laukai, lai skleidas visi pašaliai. Buvo toks tylenis, kad per dvi dienas vieną žodį tesuremdavo.Palaukė[je] trobikę susi̇̀rėmė i gyveno. Vargais negalais Martynas susirėmė trobą. A galėsma susirem̃ties trobikę?apsupti: Iš šonų kaimynių suremta, kiūtojo ji, įkaitusi nuo alaus ir šilumos. Areštantus paprastai lydėdavo raiti sargybiniai, taigi užpuolimą reikėjo vykdyti staigiai, kartu suremiant iš visų pusių.užgriūti, susitelkti vienu metu: Tai sùrėmė darbai – negaliu nei rankų praskirti (daug darbų reikia padaryti).Dabar visi darbai susi̇̀rėmėpadėti, sušelpti: Sùrėmė kaimynai muni. Neatsisakyk surem̃t manę bėdon. Kur vienas antrą myli, vienas antrą supranta ir suremia, – visa tur nutilti arba nieku pavirsti.Prisidėsim, susirem̃sim, bus geraisusigrumti, susikibti, susimušti: Susiremdavo didesni ir mažesni kariuomenių būriai. Abi pusi baisiai susirėmė ant kalnais. Kiekvienam riteriui malonu ir garbinga mūšio lauke ginklu susiremti. Susi̇̀rėmė vyrai, maniau, ka[d] užsidaužys. Jaučiai susi̇̀rėmė. Karvutei ragas nulaužtas – galėjo su kitoms karviums susirem̃t. Reta katė teišdrįs susiremti su žiurke. Anie su neprieteliais jau susi̇̀rėmė.Teisme susirėmė pinigas prieš pinigą.Nelaimės susirėmė su ragais.susiginčyti: Ponui Skrodskiui teko susiremti su sūnumi dėl pinigų. Buvom susirė̃mę su marčia. Juodu smarkiai susi̇̀rėmėsuspausti, suimti (apie skausmus): Surėmė iš visų pusių mane dyguliai. Naktį surėmė jį tokie diegliai, jog žmonės manė, kad gyvas nebeliksiąs. Suremta dyguliais, graudžiai suvaitojo. [Grėtei] skausmai suremia strėnas ir vidurius. Lyg nuo nuodų jaučiau skaudėjimus, ir surėmė diegliai. Kad surėmė šoną skausmas, nors rėk. Pilvą kad sùrėmė, tai sùrėmė, nei paeit negaliu. Surem̃s kada liga, ir ištiesiu kojas. Nuo žuvų kad sùrėmė diegliai, kad ėmė dusint!. Ant kaklo [puolė skausmas], sùrėmė tokie galąstuvai kieti. Sukukuo gegelė, sùrėmė širdelę.Pyktis jam krūtinę suremia. Tėvo akyse ašaros, ir sūnus pajunta, kaip karštas kamuolys suremia jam kvėpavimą.Ka susi̇̀remia į nugarą, eina kraujo leist. Po Kalėdų pasikėlė kosulys, atsiliepė pilvo slogos, susirėmė kitos ligos.apimti: Nausėdą surėmė nykus vienatvės jausmas. Marijoną staiga surėmė liūdesys. Gėda ir gailesis taip surėmė Barbelę, kad nežinojo kur dingtiužpulti, prispirti: Bobos kai iš visų pusių sùremia, tai jis, žmogelis, tik lekia, susėmęs galvą, iš gryčios. Tik gerai visi surem̃kit, ir pats prisipažins. Suremsim mes tą paukštį iš visų pusių. Kurie šneka ir žodžiais suremia.suspausti, sukaustyti: Pirma lijo pliaupė, o dabar kad surėmė staigu, rodos, visus syvus išspaus iš žemės. Kai šaltis surem̃s, ateik pas mus gyvent. Ežeras buvo suremtas. Nuo pat rudens kai tik užšalo, surėmė ežerus ir upes storu ledu. Žemelė stingsta šalčiu apsemta, kaip gruodu visa suremtà. Įkaitusi saulelė šviečia, lygu geležimis, įkaitintais iki raudonumo, savo spinduliais surėmusi žemę spargina.Jau karštis duoną tik sùrėmė, ir apsitraukė rudumaliežùviais surem̃ti imti apkalbėti: Žmonės kad sùrėmė liežùviais kai basliais!pečiùs surem̃ti draugauti: Jie neparsiskiria, surė̃mę pečiùs vaikštopečiùs surė̃mę daug prisirinkę: Pečiùs surė̃mę pas dantistęužrem̃ti, ùžremia, ùžrėmėsu ramsčiu prispausti, kad nebūtų galima atidaryti: Ažuremti. 1Užrem̃ti seklyčią. Aš basliu spragą užrėmiau, kartį ten nuvilkau, užtaisiau. Pirties duris tuojau tvirtai užrėmė. Spėjo pasislėpti malūne ir duris iš vidaus užremti. Užùrėmė duris – o kaip tu beišeisi?. Aš užremsiù duris. Užrem̃kite duris, kai eisit. Ar mes kiaulės, kad jūs mum ùžrėmėt?. Jegu vysas (vysis), ti uždaryk duris i užrem̃k. Duris su geležiniais balkiais ùžrėmė.Kad tau ažurem̃t visus galus, ko tu rėki!.Skląsčio nėra, užsiremčiau [duris]. Mano mieli vaikeliai, duris užsiremkite ir nieko į trobelę neleiskite.uždaryti, kad neišeitų: Gediminas su teta Petrone, surišę jį, užrėmė kambaryjeužgulti, prispausti: Staiga dvejetas jųjų (žvirblių) užremdavo krūtinukėm tas tąpasiremti, užsikniaubti: Aš matau: moteriškė stova, užsirė̃mus veiza. Gale lovos mes stovim užsirė̃mę. Gali ant stalo rymot užsirė̃męs. Tavo panytėlė aukštajam svirnely, užsirėmus ant kraitelio, aisiai gailiai verkia. Užsirėmęs prie lango išstovi valandas. Senis kūpso, užsirėmęs ant lazdos, ir žiūri į juodą savo šešėlį.Tą vatą an rankos laikau užsirė̃mus (prispaudusi) užveisti, pasodinti: Ùžrėmiau sodą, t. y. naujį uždėjaupriversti, prispirti: Ažùrėmė visa ką darytsumanyti, pasiryžti: Jis ùžrėmė eiti, t. y. pakilo. Jau buvo užrėmę jį išmest. Jis ùžrėmė statyti didelį klojimą. Jei jų teip ùžremta, teip ir bus. Kolūkio pirmininkas ką užrem̃s, tą ir padaryssuspausti, suskausti: Teip ùžrėmė kažin kas, žodžio ištart nebegaliu. Kažkas taip jai užrėmė širdį, kad kūkčiojimai smaugte smaugė
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas