Rengti
Rengti reikšmė
Žiūrėti žodį "įrengti"ruošti, taisyti kelioneiruoštis, taisytis ką darytiketinti, norėti, žadėti, manyti ką darytikelti (vestuves, pokylį)organizuoti, vykdytidaryti tinkamą kokiam tikslui, tvarkytitvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį)sudarinėti, ruošti spaudaiteikiamomis žiniomis daryti tinkamą, pasiruošusį kammokytis tikrinamojo dalykodaryti išankstinius, paruošiamuosius darbusstatyti (pastatą)daryti vidaus įrengimusvilkti drabužiaispuošti, taisytivirti, gaminti, taisytilenktiapvilkti, aptaisytiįtaisyti drabužiųpapuoštiapsitaisyti kuo (maskuojantis)paruošti kiek reikia kelionei, sudėtiužmauti (pavalkus), pakinkytikeletą kartų apvilkti, aptaisytiprisiruošti, prisibaustiįruošti, įtaisyti (namą, trobesį, kambarį)apvilktigerai, gražiai apvilkti, aptaisytiparuošti darbuipakloti, pataisyti (patalą)paruošti audeklą austi; apmestiįlįsti, įsibrautiišruošti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiamišvykti, išsikraustytisusitaisyti ką darytinuvilkti (drabužius)gražiai apvilkti, aptaisyti, papuoštiišardyti, išmontuotisuruošti, iškelti (vestuves, pokylį, pobūvį)suorganizuotinuvilkti (drabužius)nuimti ką uždedamąnurinkti, nudoroti, nukraustytiparuošti, suruošti kur vyktiatlikti išankstinius darbustinkamai sutvarkyti ką kokiam tiksluisudaryti, sutvarkyti, paruošti skelbtiteikiamomis žiniomis padaryti tinkamąiš anksto nuteikti kokiam dalykuiišmokti užduotąjį, tikrinamąjį dalykąapvilkti, aprengtigražiai apsivilkti, apsitaisytipasivilkti (po apačia)persivilkti, persitaisyti kuo (maskuojantis)pagaminti, pataisytiiškelti (pokylį)pasiryžti, nusistatyti ką padarytipervilkti kitais drabužiaispersitaisyti kuo (maskuojantis)atnaujinti įrengimustinkamai paruošti, sutvarkyti kelioneiatlikti paruošiamuosius darbuspadaryti tinkamą spaudai, suredaguotiteikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, pasiruošusį kamiš anksto nuteikti kokiam netikėtam dalykuiatliekant tam tikrus nurodymus, tinkamai nusiteiktipadaryti, suteikti (ką negera)prisibausti, prisiversti, prisitaikyti ką padarytiprigaminti, pritaisyti, privirtiparūpinti drabužius, apvilktigražiai apvilkti, aptaisytiprisivilktipapuošti, padabintiprikrauti, prirūpinti (kraičio)padaryti, iškelti (vestuves, puotą)būti pasiryžusiam, nusiteikusiam, nusistačiusiam ką atliktisuruošti, sutaisyti kelioneisuruošti, sutaisytiiškelti (vestuves, pokylį)suorganizuoti, padarytitinkamai sutvarkyti kokiam tiksluisudaryti, padaryti tinkamą spaudaiatlikti parengiamuosius darbussukrauti, sudėti (kraitį)susivilkti, apsivilktisusilenkti, susiriestiparuošti audimuiduoti pradžią, įsteigtiuždrožti, užduotiužlįsti, užsibrauti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: reñgti
Rengti sinonimai
aprengtipaaprengtidasirengtiįrengtiišrengtinurengtiparengtiperrengtiprirengtisurengtiužrengtiparengtinai
Rengti frazeologizmai
namõ reñgtis būti arti mirties: Pamatę, kad Lapinas tikrai silpnas ir ne juokais rengiasi namo, surengė vežimą ir, susidėję arkliais, nuvažiavo kunigopir̃tį reñgti žadėti, ketinti mušti: Saugokis – jie tau rengia pirtįapreñgti, -ia, àprengėapvilkti, aptaisyti: Paduokit ma[no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį. Aprengt sutektau aš kuoj (turėčiau drabužių, autuvo). Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad [toji] an save negalėj[o] parnešt. Kaip bematant tuojaus jį aprengė, padarė tokiu gražum jaunikaičiu, kad kitą tokį ant šios žemės nebuvo. Lavonas aprengtas geriausiais senelio rūbais.Ale atėjo jis in tą karaliaus miestą, žiūri, kad viskas tamsiai aprengta.Aprengia medžius šerkšnu speiguotos naktys. Darželių tvoros aprengtos baltai (apšerkšnijusios).Nuoga panelė visą svietą aprengia (adata). Maža mergelė visą pasaulį aprengia.Jis jau apsireñgęs, gatavas važiuoti, t. y. apsitaisęs, apsirėdęs. Pavalgė, apsi̇̀rengė ir išėjo. Apsirenk, o nebūk plikas kaip žaltys. Lengvai apsireñgęs. Turi apsireñgt žiemiškai. Juodais [drabužiais] apsiréngus. Visi šventadieniškai, švariai apsirengę. Po langu ateidavusi laumė baltai apsirengus, tarytum koks stulpas. Pasimaudę išėjo, apsirengė su savo plunksnoms ir nulėkė. Da reikia man eit in laznę apsireñgt ir apsipraust. Ji buvo visa juodai apsirengusi, išbalusio dar neseno veido. Apsirengė taip margai, kaip čigonas.Tarp eglių prie pat geležinkelio sustoję jauni beržai jau geltonai apsirengė.Vasarą apsirengęs, žiemą nuogas (medis).įtaisyti drabužių: Vaikai reikia apréngt, reikia siuntiniai siųst. Tegu džiaugias, kad tėvas apréngia. Priaudžia margienio – bi tik api̇̀rengtas būtų. Prieg svietui anas (padegėlis) nepragaišo: i àprengė, i apsegė. Aš jį àprengiau nuo galvos ligi kojų.Bus metai geri – bus ir vaikeliai aprengti.Neturi kuo apsireñgt. Apsireñgę gerai ir apsiavę. Kada jauni buvo, tai, žinai, jiem reikė daugiau: ir apsiréngt, ir dirbt vis daugiau. Nebuvo iš ko apsireñgt. Nora užsidirbti, apsirengti. Ir apsireñgt, ir apsvilkt, ir apsiaut – nepragyvensi, tik tik galai su galais sudurt. Tu nori gražiai apsireñgt, gardžiai pavalgyt ir sunkiai nedarbuit. Jis (tėvas) jų nežiūrėjo, tų vaikų, nieko: nė kuo jie apsireñgę, nė ką jie pavalgę.papuošti: Sudėjo ant jo kapo eglinių šakelių vainiką, aprengtą baltomis jazmino gėlėmisapsitaisyti kuo (maskuojantis): Susiedas apsi̇̀rengė už velnią. Ona apsi̇̀rengė vyru ir išėjo į šokį. Užgavėnių žydai viseip bjauriai apsirengaparuošti kiek reikia kelionei, sudėti: Àprengiau didumą reikalingų daiktų į kelį, t. y. sudėjau, aptaisiau.Pavalgę pietus gerai, apsirengė toliau į mišką eiti.užmauti (pavalkus), pakinkyti: Aprengti̇̀ arkliai su pavalkais jauapreñgia ir nureñgia apkalba: Atėjo kartą ta pati Rutkuvienė muštuvo pasiskolinti ir plepa, visą kaimą aprengia ir nurengiapaapreñgti, -ia, paàprengė keletą kartų apvilkti, aptaisyti: Aš vaiką paàprengiau ir paapaviau×dasireñgti, -ia, dasi̇̀rengė prisiruošti, prisibausti: Nedàsrengiu in tave ateit pakieminėt. Vis nedasrengiu – reiks nedaugi apkirpt [šunį]įreñgti, -ia, į̇̃rengėįruošti, įtaisyti (namą, trobesį, kambarį): Dar neįrengta troba nauja. Aš da neį̇̃rengiau seklyčio[je] pečiaus, t. y. neįtaisiau. Ar jau įrengė seklyčią?. Namas į̇̃rengtas abygaliai. Ar jau į̇̃rengė tvartus žiemai?. Šiemet per Velykas gražiai buvo pokūčia iñrengta. Rūmus skubėjo užbaigti ir įrengti iki liepos mėnesio pirmosios dienos. Paskui buvo įrengiamas svečių kambarys su dviem lovom, marmurine praustuve ir veidrodine spinta. Laivas buvo įrengtas pagal paskutinius technikos reikalavimus. Marčio tėvas kalbėjo labai gražiai. Kad reikia mylėti žvėrelius, kad reikia juos globoti, įrengti ėdžių. Ant traktoriaus įrengiama darbinė dėžė, kuri varo javapjovės darbines dalis.Neseniai ans įsirengė naują namą. Kol įsiréngė [namą], buvo pas mane. O jis tuose [namuose] įsireñgęs be baimužėlės gyveno, kol gyvas. Bet savo miegamąjį Grėtė vis dėlto įsirengė savo kraitiniais daiktais, kurie buvo išvežti į Pamarių kaimą ir taip išlikęapvilkti: Įrengtai nešalta. Ragana parbėgo pirkion ir inrengė savo dukterį sesutės rūbuosna . Inrengta kailiniuosa [sesytė] ir kukuoja, ir verkia. Ir, kada žentas sugrįžo paimti sav[o] uošvę, mislydams atrasti negyvą, sustingusią, tai atrado puikiai įrengtą, šiltai besėdinčią.Insi̇̀rengiau kap skerdžius (storai), tai jau dar bus šilta.gerai, gražiai apvilkti, aptaisyti: Tą vieną vaiką turi, tai kad iñrengė – tik žiūrėk!.Ale teip žmonės insireñgę dabar. Jis insreñgęs lyg ponas. Dar̃ insireñgę, pririję, tada (seniau) tai vargas buvoparuošti darbui: Kelkis, kelkis, tėvužėli, tašyki žagrelę, įrenki arklelį.pakloti, pataisyti (patalą): Patalą vaikam inrengsiù ir atskrisiuparuošti audeklą austi; apmesti: Oi kas tau inrengė plonąsias drobeles?.įlįsti, įsibrauti: Karvė insireñgusi javuosna, visa kosere šluojaišreñgti, -ia, i̇̀šrengėišruošti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Gerai, aš jus išréngsiu, bet žiūrėkit, kad būt lauktuvių. Anyta i̇̀šrengė piemenį į bažnyčią. Nūnai i̇̀šrengiau savo sūnų Vilniun. Bobule, bobule, kas mane ryt art išrengs?. Motule, jau visus vaikelius ir i̇̀šrengei kelionėlėn. Savo pačios rankų darbu ji išrengė penkias savo dukteris, aprūpino jas kraičiais. Tėvas Utenon nevažiavęs, užtat išrengęs Skuodan pas Antaną sūnų Anuprą, kad sužinotų, kokia liga brolis serga. Nutraukęs nuo karties kailinius, išrengė vyresnįjį sūnų naktigonėn. Verkia tėvelis ir sena močiutė, mane jauną išrengdama. Yra broleliai, balti dobilėliai, tai išreñgs, tai išleis į svečių šalelę.Išsi̇̀rengėm kermošiun važiuot, o čia lietus pradėjo lyt. Paki ji išsi̇̀rengė, nieko nepradėjau daryt. Kada jis išsireñgs?! Arkliai laukia, tik sėst ir važiuot. Išsireñgsim kelionei septynioms dienoms. Vieną gražų rytą Tekorius išsirengė į miestelį pirkinių. (Žem). Ilgai praverčiau, lig išsi̇̀rengiau tolimon kelionėn. Jis buvo išsirengęs į turgų. Aš neišsi̇̀rengiu kap Lydon važiuot.išvykti, išsikraustyti: Išsi̇̀rengė Pervalkan šitus [žmogus]susitaisyti ką daryti: Tingiai išsirengia ir pradest ką dirbtinuvilkti (drabužius): Jeigu jūs neišreñgsit, tai aš išreñgsiu.Jis išsi̇̀rengė visai grynai. Toks žvejotojas išsirengia nuogas. Čigonas išsi̇̀rengė, užsilipo i gulia ant drabužių nuogas. Ak, vaikeli, koks tu šlapias. Išsireñk greičiau!gražiai apvilkti, aptaisyti, papuošti: Nereikėjo teip išrėdyt, nereikėjo teip išreñgt.Dar̃ pririję ir išsireñgęišardyti, išmontuoti: Greit išreñk dalgę, tai aš kiek palygysiu. Išrenk ratus, dar intęsk pavietin – kam anys turi lydytis lietuj. Jis išmoko išreñgti traktorių. Ar pats i̇̀šrengei dviratį?suruošti, iškelti (vestuves, pokylį, pobūvį): Tuojaus išrengė puikią veselę, kuri traukėsi per kelias dienas. Išrenkit gražiai tą vakarėlį, tai ir mes ateisimsuorganizuoti: Buvo išrengta kelionė, kuri labai liūdnai pasibaigėnureñgti, -ia, nùrengėnuvilkti (drabužius): Su mažais vaikais tai klapatas: juos apreñk ir nureñk.Tiej padotkai mus nuaus ir nureñgs (nuskurdins). Engė, kol visai nurengė – liko ant pečių skarmalėliai.Luote bus gerai nusirengti, einant maudytis, plaukytis. Nusrengė kap gimęs ir vandenin. Nusireñk, kad būtum grynas. Nuėjo, nuogas nusi̇̀rengė ir gulėjo. O toj pati… nusirengė dienines drapanas, nusirengė visai nuoga. Drabužius nusirengia ir apsirengia švariais priepirtyje.Žiemą nusirengia, o vasarą apsirengia (lapuočių miškas).nuimti ką uždedamą: Tai dar̃ da nenureñkit vežimo (nenuimkit gardžių).nurinkti, nudoroti, nukraustyti: Nureñgia [Kūčių] stalą, ituos šiaudus karvėm duoda, avimi duodaapreñgia ir nureñgia; apkalba.pareñgti, -ia, pàrengėparuošti, suruošti kur vykti: Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu. Seserėle lelijėle, motynėlės dukružėle, tau paréngta kelionėlė.Pasirengia in kelionę eiti. Mes jau buvom pasirengę važiuot, nenorėjom nakvot. Pàsrengė važiuot. Pasi̇̀rengė šeiminykas į turgų važiuotie. Buvau pasireñgęs važiuotie. Pàsrengė ir nuvažiavo pas brolį. Žalios levendrėlės pasilenkė, jau mūsų brolelis pasi̇̀rengė. Kur pasi̇̀rengei taip vėlai vakarėlį?.atlikti išankstinius darbus: Inlindęs in olą, rado gaidį jau parengtą pjautie. Klausimams išspręsti reikia ilgesnio pareñgiamojo darbo.parengtinai̇̃ Teisėjas pašaukia teisman sutuoktinį supažindinti jį ir parengtinai išaiškinti išsituokimo motyvus.Taip pat Menelajus garsusis pasirengė kovai. O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut: pasidėjo geldą, pasigalando peilį, ale negali viena tą gaidį papjautie, laukia vaikų, kad ateitų palaikyt. Anryt jau pasirengę dukterys laukia jaunikio. Pasistatė jie savo arklius ir patys pasirengė in guolį.Senas an to [=tam] jau esi pasireñgęs (lauki mirties). Boba pasi̇̀rengė ant maro (mirčiai).Gieda kaip gulbė, mirti pasirengusi. Dar Dievo daržo nenuganei, o mirti pasirengei.tinkamai sutvarkyti ką kokiam tikslui: Briką pàrengiau gerai. Tu parenk septynis laivus, mes važiuosim in kitą žemę. Tas pasiėmė spatą, griebė kelissyk – jau duobė parengta. Karalienė parengė karalaitei tokį arklį, katras galėjo kalbėt . Pareñgti stalą. Po baltu pareñgia (pakloja) [patalus]. Kambary kelios mergaitės; jos, matyti, vos tik parengė kunigaikštienei lovąsudaryti, sutvarkyti, paruošti skelbti: J. Basanavičius parengė ir pasirūpino išleisti keletą stambių tautosakos rinkinių, taip pat parašė tautosakos tyrinėjimų. Pareñgti pranešimą. Chrestomatiją galutinai spaudai parengė moksliniai bendradarbiaiteikiamomis žiniomis padaryti tinkamą: Organizuojami kursai I ir II klasės šoferiams parengti. Vilniaus piešimo mokykla parengė šimtus dailininkų. Jokia politinė grupė nebuvo taip rimtai parengta susiformuoti į partiją, kaip bolševikų grupė. Vakarinėse mokyklose, parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus ir Kauno universitetų mokėsi darbininkai, buvę samdiniai. Dar parengiamojoje klasėje Maironis išsiskyrė matematiniais sugebėjimais.iš anksto nuteikti kokiam dalykui: Aš, tiesą sakant, ją turėjau parengti tokiam rimtam pasikalbėjimui.Skaityk, ponas Viktorai, – sutiko Mackevičius ir, pasirengęs klausyti, ėmė vaikščioti po kambarį iš kampo į kampą. Ir, be to, aiškiai matėsi – ji nepasirengusi tokiam klausimuiišmokti užduotąjį, tikrinamąjį dalyką: Pareñgti pamokas. 1apvilkti, aprengti: Visi vaikaičiai buvo parengti̇̀ po baltais. Gražiai pàrengtas, parėdytas, minkštai pamigdytas. Močia dukrelę gražiai parengė. Pomerges jau pàrengė. Pareñgt [mirusio] vyro neturėjau kuoj. Pareñgia kultuvę vaiku ir gandina. Ir vaikučius pàrengė truputį tais pinigais.Elena sugrįžo pirkion, šventadieniškai kelionėn pasirengus. Jis žiūrėdavo, kad jo pati būt kaip reik pasireñgus. Ta pana išeidavo iš kalno pasireñgusi kaip į šliūbą. Dūmoja, kad pasreñgt gražiai, nedarbuit. Išeina gražiai pasireñgęs. Lietuviai pàsrengė kap ir kareiviai. Nuoteka pàsrengė po baltais. Seselės rūbais pàsrengė ir gano arklius. Užsivilk tik kokį nors naują drabužį ir veizėk, kad kitą šventadienį ir kita bus jau taip pasirengusi.gražiai apsivilkti, apsitaisyti: Jy ne tep pasreñgus, kap kitos. Pasi̇̀rengi biskį teipo ir eini basas bažnyčion. Pasreñgęs bernaspasivilkti (po apačia): Man nešalta, ba aš po apačia daug pasireñguspersivilkti, persitaisyti kuo (maskuojantis): Pasrengė merga. Pasirengė tie žmogžudžiai jaunikiais ir atvažiavo pas tą poną. Pasirengė tada Perkūnas jaunu bernu, ponaičiu, prisirinko daug dovanųpagaminti, pataisyti: Jiems valgyt parengdavo žmonėsiškelti (pokylį): Pàrengė jis gerą pokelį kaimynamspasiryžti, nusistatyti ką padaryti: Žemei laisvę laimėt pasirengę šitie vyrai plačia krūtine. Dėl tavęs ne tik mirt pasirengus, bet gyvent ir nemirt amžinai!. Eina pamiškėmis švilpaudamas, lyg velnio kūmuosna pasirengęs prašyti.pérrengtipervilkti kitais drabužiais: Aš lauksiu jo, perrengsiu ir išvešiu.Buvo galima juos palaikyti civiliškai persirengusiais kariškiaispersitaisyti kuo (maskuojantis): Pérsirengiau žydu. Katinėlis persirengė ubagėliu ir sliedu sekt, kur nuvežė vištytęatnaujinti įrengimus.prireñgti, -ia, pri̇̀rengėtinkamai paruošti, sutvarkyti kelionei: Reikia prireñgt vežimas iš vakaro, tai anksčiau išvažiuosim. Pri̇̀rengiau vežimą ir nenuvažiavau pas žentą. Įsakė tarnui vežimą su keturiais arkliais prirengti. Prieš pradedant vežti, reikia prirengti ratus tam tikslui. Teip tuo prirengė laivus ir iškeliavo.Prisirengė kelionėn ir išvažiavo.atlikti paruošiamuosius darbus: Parvažiavo namo, prirengė savo vaiską, atejęs užpuolė ant to karaliaus. Prireñgia vaiką krikštop.Kapitonas, gerai pažindamas šią jūrą iš dažnų kelionų, liepė prisirengti sutikti audrąpadaryti tinkamą spaudai, suredaguoti: Latvijos švietimo ministerija, nupirkusi žodyno rankraštį nuo [K. Miūlenbacho] įpėdinių, šiemet pavedė jį pabaigti bei spaudai prirengti Jonui Endzelynuiteikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, pasiruošusį kam: Daviau pamokas savo draugams ir prirengdavau į apskrities mokyklą berniukus iš pradžios mokyklos. Prirengiamóji klasė.Stojome į darbą, neprisirengusios prie jo kaip reikiant. Prie darbo prisireñgti. Mokiniai puikiausiai prisirengia, atsakinėjaiš anksto nuteikti kokiam netikėtam dalykui: Aš bėgau pirmas namiškių prirengti, kad jie per daug neišsigąstų.atliekant tam tikrus nurodymus, tinkamai nusiteikti: O kaipag turi prisitaisyt (paraštėje prirengtis), kuris nori nuodėmių savų ižpažint?. Idant žmonės per tą krikštymą ir gailėjimą prirengtų̃s priėmimop Jo.„Tegu ji dar vieną dieną pagyvena“, – pagalvojo jis ir liepė jai vakare baigti savo apsakymą, o kitą rytą jau prisirengti prie mirtiespadaryti, suteikti (ką negera): Žiūrėk, kad tu jį nužudytum, nes jis mirtį prirengs!. Tai tokį mylimajai prirengiau likimą!prisibausti, prisiversti, prisitaikyti ką padaryti: Niekap nepri̇̀srengiu in žentą nuvažiuot. Niekap nepri̇̀srengiu nueit pas Antaną. Rengės ir nepri̇̀srengė padaryt. Šalta, tai nė neprisirengiau ateit. Jau tos pupos seniai reikėjo iškult, bet jis niekap neprisi̇̀rengia. Kol pri̇̀srengėt valgyt, tai abieda ir ledu stojos (visai ataušo).Neprisirengia kap nuogas dirgėlyne šikt.prigaminti, pritaisyti, privirti: Ant stalo pri̇̀rengta visa [valgyti]. Tarnai, visa prirengę, nustato skobnis žvėriena ir mido ąsočiais. Aš tau pietus prirengsiu. Tiek visko daug reikia veseiliai prireñgt, pridaryt. Kur nori, kad mes tau prirengtumėm valgyti Velykų avinėlį?parūpinti drabužius, apvilkti: Buvo dvylika vaikų, reikėjo priaust, prirengt visusgražiai apvilkti, aptaisyti: Ką juos (vaikus) prireñgs – bet tik apvilktas1prisivilkti: Vargu prisireñgti, kad šalta. Na, ir prisi̇̀rengiau kai cibulis – devyniom skūrutėmpapuošti, padabinti: Arkliai pri̇̀rengta stučkom, kvietkom, žolynais, pabalnoti. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką. Prirengsim Agotos galvelę, tai sėsis Agota až stalo .prikrauti, prirūpinti (kraičio): Mergaitėms [laumės] duodavusios kraičius, ploniausių drobių gražiausių priausdavusios ir prirengdavusios.padaryti, iškelti (vestuves, puotą): Vestuvės, tiesa, prirengtos, bet pakviestieji buvo neverti. Štai aš prirengiau savo pokylį. Vienas žmogus prirengė didelę vakarienębūti pasiryžusiam, nusiteikusiam, nusistačiusiam ką atlikti: Aš už tave prisirengusi ir galvą padėti, kad tik tu, mano širdele, gyventum. Ir jūs privalote būti prisirengę stoti į kovą. Tarnauti tam, kas šventa, visuomet mums reikia būti prisirengusiemspir̃tį prireñgti primušti: Rengsiu aš tau pirtį, bet ir prirengsiusureñgti, -ia, sùrengėsuruošti, sutaisyti kelionei: Į kelionę (kelegą) viską sùrengiau, t. y. pritaisiau, ko reikia. Sureñk man visa, ba moja rytoj važiuosiu medžian. Tas senukas sako: „Jau viskas surengta, galėsim keliautie“. Mergužėle, lelijėle, motinėlės dukružėle, tau surengtà kelionėlė su rūtelių vainikėliu .Dar iš vakaro visa susreñk, ba rytoj labai anksti išvažiuosim. Anie jau susi̇̀rengė važiuoti kelionėn. Jis dar iš vakaro susrengė važiuot miestan. Nu, ar jau visi susirengėt keliaut?. Mums susirengus grįžti atgal, aš patikau ant jūros kranto moterį. Basasis susirengė į ilgą kelionę. Šimts velnių, argi jau dabar aš taip ir nesusirengsiu į tą Ameriką!suruošti, sutaisyti: Rengia, rengia ir nesùrengia lietaus.Mažu susireñgs lytaus ant vakaroiškelti (vestuves, pokylį): Veseilią sàrengė. O karaliūnas tuoj surengė vestuves, pakėlė didelį balių ir apsipačiavo su ta karalaite. Gaspadorius liepė surengti visas šermenis. Mum gi noris sureñgt kokis baliukas. Kolūkiečiai surengė visiems bendrus pietus. Kur bus surengta vakarienė. (komentarai). Surenk didę man rangelę, suprašyk svetelius. Kelkis, kelkis, tėtužėli, surenkie ma[n] rangelę. Kelk, mano močiutė, kelk, mano širdelė, surenk didę rangelę. Šviesus mėnelis ma[n] rangelę sùrengė. Diedus sùrengė (davė elgetoms išmaldą prie bažnyčios) 1suorganizuoti, padaryti: Sureñgti koncertą. Sureñgti išleistuves. Ir pikčiausią provokaciją leidote surengti prieš mane!. Jis pasiūlė surengti naują ekspediciją, kuri patvirtins jo pranešimus ir pasieks rytuose naują žemę. Trečią kartą jungtinės Švitrigailos ir Livonijos ordino jėgos surengė didelį žygį į Lietuvą 1433 m. vasarą. Dievulis ilgai rengia, bet kad jau surengia, tai surengia [bausmę]. Dabar bylą jai reñgs (sudarinės), kaži ar sureñgs ar ne.Susireñk veseliją ir atvažiuok in bažnyčią.tinkamai sutvarkyti kokiam tikslui: Paprašė tėvo, tėvas tuo jam surengė laivą ir kareivių, ir jie išvažiav[o]. Netrukus to krašto pirkliai surengė laivą į Basrą, ir karalius man davė leidimą keliauti su jais į mano kraštą.Aš da jumi turiu dainą sureñgus (prisiminiau ir galėsiu padainuoti) sudaryti, padaryti tinkamą spaudai: Jau bus dveji metai, kaip surengti ir ištaisyti spaudai visi Žemaitės darbaiatlikti parengiamuosius darbus: Susrengiau megzt švedarus. Paki sùsrengė kūlimu[i], tai ir susvėlavoįrengti 1: Da jų kambarys nesùrengtassukrauti, sudėti (kraitį): Nežadėsiu dukrelę, nesurengiau kraitelio.susivilkti, apsivilkti: Ką tik turėjau, ant savęs susi̇̀rengiaususilenkti, susiriesti: Velnias netoli už akmens susireñgęs tykojo. Onikė, apklosčiusi, aptapnojusi senelaitę, susirengė prie vaikų lovikėje prie durių. Senikė, susirengusi ant slenksčio, vis atkartoja. Motyna, girčiu apsimetusi, susirengė lovoje, būsis nieko nejuntantiužreñgti, -ia, ùžrengėparuošti audimui: Ùžrengiau drobę, ale neturėsiu kada aust. Nū stovus užrengsiù, o už poros dienų išmesiu. Suveriam nytysna, užreñgiam ir audžiam. Močiutė užrengė baltąsias drobeles. Kelkis, kelkis, anytėle, užrenkie stovelius.Užsi̇̀rengiau aštuonianytinius abrūsus, tik nežnau, ar išausiuduoti pradžią, įsteigti: Ta panelė užrengė mum mokyklą (pirmoji čia pradėjo mokyti) uždrožti, užduoti: Ale aš tolydžiaus išsikėsęs jam vieną [smūgį] užrengiau, o tas svetimasis tuomžyg iš po mūsų akių prapuolė. Didžiai supykęsis karalius jam su savo lendrine lazda ir tuomžyg kelis smarkius ypus užrengėužlįsti, užsibrauti: Anys (bitės) ažùsrengia ir po apgaubtuvu
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas