Rėžti
Rėžti reikšmė
kuo aštriu pjauti dalį iš didesnio gabalo, kirpti tam tikros formos atkarpą, ruožąskirti matuojant (žemės plotą, sklypą)skirti iškirsti tam tikrą ruožąsmailiu, aštriu daiktu brėžti, daryti žymę paviršiujespaudžiant, veržiant daryti žymę, ruožąjudant per ką, skrosti (vandens paviršių, orą)eiti, tiestis per ką skersai, kirstižeisti kuo aštriu brėžiantdrėksti, durtirantyti, raižyti, graviruotismogti, kirsti, tvotismarkiai mesti, trenktivirsti, kristi, griūtisparčiai pjauti, kirsti (javus, šieną)greitai eiti, važiuotidaug, godžiai valgyti, gertismarkiai griežti, dainuoti, giedotišiaip ką smarkiai darytiatvirai, drąsiai, tiesiai, smarkiai sakyti, kalbėti, pasakotiskausmui verti, labai skaudėti, diegtidaryti nemalonų pojūtį, dirginti, erzinti (apie ryškią spalvą, stiprų garsą, skambėjimą)sparną nuleidus, sukti ratą, gretinantis prie patelėsapipjauti, apkirptikuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplinkkandžiojant apiplėšyti, apdraskytiapvesti aplinkui liniją, ruožą, apskritimą, apibrėžti, apskriestiišvesti, nustatyti (ribą)atskirti (ribomis)apriboti, apibrėžtisparną nuleidus, apsukti ratąatpjauti, atkirpti dalį iš didesnio gabalomatuojant paskirti, atidalytidrąsiai, griežtai atsakyti, atkirstiatkeršytismarkiai ateiti, atidrožtiįpjauti, įbrėžtipalikti įbrėžtą žymępadaryti įkarpą, įręsti, įrantytisužeisti, kuo aštriu brėžiant, įdrėkstiįsmigti, įsikirsti, įsiremtiįsiterptiįstrigti, įsmigti (į galvą, į atmintį)braukiant įžiebtiįkirsti, įkrėsti, įpilti (rykščių)smagiai, tvirtai įrašytiišpjauti, iškirpti (ppr. ką pailgą)atmatuoti, paskirti (žemės plotą, sklypą)išpjaustyti, išrantyti, išdrožti, išraižytiišspausti, išbrėžtipraminti, išvesti (kelią)išpjauti, iškirsti (javus, žolę, medžius)kandžiojant išžudyti (ppr. apie žvėris)drąsiai, smarkiai išsakyti, išdrožtismarkiai išdainuotismarkiai išvalgyti, išgertismarkiai suduoti, sudrožti, supliektipavykti, susiklostyti, susidėti aplinkybėmsnupjauti, nukirpti dalį iš viso gabalosumažinti (sklypą)nubrėžti, nudrėkstiįspausti ruožąapvesti (liniją), apskrietinupjauti, nukirstigriežtais žodžiais nutraukti, nukirsti (kito kalbą)nudiegtipadeginti, padirginti (gerklę)numigtipapjauti, paskerstipapjauti (dantimis)pabrėžti, pabrauktipapjaustytiįpjautidrąsiai, tiesiai pasakytismarkiai pakultikiek paklimpti, įsmigtiperpjauti, perkirpti, perdrėksti į dvi dalisperdalyti, perskeltikuo aštriu brėžiant, giliai įpjauti, perskrostijudant per ką, perkirsti, perbrėžtisudrožti, suduoti, užkirstiprakirpti, prapjautikerpant nukryptikuo aštriu rėžiant, giliai įpjauti, įbrėžtijudant per ką, perskrosti, perkirstipradėti kirpti, pjauti po gabalą (audeklo)praminti, padaryti provėžaspraleisti pinigus (girtaujant, lošiant)prikirpti, pripjauti, patrumpintipaskirti, primatuoti (žemės sklypą)brėžiant pasiektiprisikirstidaug prigerti (ppr. degtinės)daug prisipirktireikiamai, tinkamai supjaustyti, sukarpyti, sukirptisuduoti, sukirstiišgerti, sugertismarkiai sugriežti, sudainuotismarkiai užlytiužbrėžti, užžymėtipasidaryti rievėtam, lyg įveržtamužbrėžti, uždegti (degtuką)išarti pirmą vagą; užarti lauko galusnusistatyti, užsibrėžtiužduoti, užkirsti, sušertismarkiai užgriežti, uždainuotiprisigerti, prisipampti (degtinės)smarkiai užlytidaug užprašytilabai užpykti, užsigautidarytis nelanksčiam, pastirusiampūstis, plėstispastirtipasidaryti storam, papamptipabrinkti, papurstipastirtipastorėti, papamptipabrinkti, papustipasidaryti nelanksčiam, pastirtibūti išsipūtusiam (apie storai apsivilkusį, apsipamplinusį)būti išdidžiam, pasipūtusiam
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: rė́žti
Rėžti sinonimai
aprėžtiatrėžtiįrėžtiišrėžtinurėžtiparėžtiperrėžtiprarėžtiprirėžtisurėžtiužrėžtirėžiančiaiaprėžtiišrėžtiparėžti
Rėžti frazeologizmai
bùrną rė́žti piktai kalbėti, plūsti: Španiolams taip burną prieš Vokietiją berėžiant, skaitytojai norės patirti, kokia jų macis.dañgų ragù (dangù rãgą) rė́žti pūstis, didžiuotis: Eik eik, ans dangù rãgą rė́ža, o žeme sparną brauka. Nežino nei kaip eiti – ragu dangų rėžia. Statragė lig nežanota dangų ragu rė́žia. Atabėga oželelis, dañgų ragù rė́ždamas, žemę pilvu plėšdamas . Nusipirkau oželį, dañgų ragù rė̃žiantį, barzda žemę šluojantįkãklą rė́žti versti skubėti: Niekas kãklo nerė́žia, nuskasiu [bulves]. [nė]nagù (nageliù) nerė́žtas (nerė́žtum) labai panašus: Tai panašus į tėvą – nagù nerė́žtas, tėvas o tėvas!. Tu tėvo ir trupinius surinkęs, nė nagù nerė́žtas. Abu kai vienas: nė nagu nerėžta. Mūs Stasia – gyvas Jasius, nei nageliù nerė́žta. Abu su tėvu vienoki – nei nagù nerė́žtaispar̃ną rė́žtisparną nuleidus, sukti ratą, gretinantis prie patelės (apie gaidį): Toks dar mažas gaidukas, o jau spar̃ną rė́žiasuktis apie merginas, meilintis: Ir Petras jau rė́žia spar̃ną aplink panas. Ans aplei Rūtikę spar̃ną rė́ža. Mat, ir tu jau sparną rėži, gal jau nori lizdelį susukti. Vladukas, pamatęs svetimų mergaičių keletą, užniko apie jas kaip gaidys sparną rėžti. Rėžia kaip gaidys sparną.sparnai̇̃s žẽmę rė́žti būti išdidžiam: Eina, sparnai̇̃s žẽmę rė́ždamas1 aprė́žti aprė̃žti, -ia, àprėžėapipjauti, apkirpti: Atskrabas aprė́žk dėl naginių vaikams. Kūdikius aprėžti (jiems drobę sukirpti).kuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplink: Peiliu aprėžia aplink mano galvą ir ėmęs skūrą nutraukia su plaukais. Jis tuo iš kišeniaus peilį, tam eržilui aprėžė kojas, skūrą užraitojo. Aprė́žė čebatus (nupjovė batų galvas).kandžiojant apiplėšyti, apdraskyti: Sako, [vilkai] visą karvę aprė́žę. Telyčiūtė kojas ištiesus, aplink pilvą aprė́žta [vilko]apvesti aplinkui liniją, ruožą, apskritimą, apibrėžti, apskriesti: Nuėjęs į budynes, aprėžk su šia kreida ant suolo ratą ir į jį atsisėsk. Čia mano žemė, – pasakė jis ir aprėžė aplink save ratą. Pasiimk žvakę ir knygą ir su žvake vieną kartą aprėžk apie kozelnyčią. Aprė́žei ratą ir stok vidury.Tu apsrėžk apie save ratą nykščiu ir peržegnok, tada stovėk ir niekam teisybės nesakyk. Apsirėžė aplinkui save su degančia grebenyčios žvake ir meldžiasi . Atsisėdo ažustalėj, apsirė́žė ratą raudoną ir laukia velnio . Tai tu nueik an mano kapo, su tuom peiliu apsirėžk didelį ratą ir sėdėk.išvesti, nustatyti (ribą): Mindaugo aktas padeda aprėžti ribas ir likusiajai anų metų Sėlos žemės daliai. O paskuo antejo tokie metai, vienkiemius tokius padarė, jau aplink ūkes aprė́žė.atskirti (ribomis): Geometrinis kūnas yra erdvės dalis, iš visų pusių aprėžta įsivaizduojamu paviršiumiapriboti, apibrėžti: Jie būdavo atsiunčiami į lagerį neaprėžtam laikui – nuo trijų savaičių iki šešių mėnesių. Kiekvieno gabumai aprėžti. Jo valdžia aprėžta. Vadinasi, tėvų išlaidos yra įstatymu aprėžtos.Ūkėje apsirėžė (nusistatė) sau labai tiesų keliąspar̃ną aprė́žti sparną nuleidus, apsukti ratą (apie gaidį): Aprė́žė [gaidukas] spar̃ną, kut kut vištas jau šauka1 atrė́žtiatpjauti, atkirpti dalį iš didesnio gabalo: Atrė́žk drobės, tai pasiūsiu marškinius. Prasta medžiaga, bet kai jau buvo atrė́žta, turėjau imt. Atrė́žk man aršiną gelumbės. Atrėžė stuomenuką. Atrėžęs drobės kąsnelį, nunešk dar kriaučiui. Atsidarė komodą, atrė́žė drobės šmotą iš ritulio. Atrėžk nagines su peiliu. Atrėžk ir man lašinių šmotą. Atrė́žė lašinių bryzą. Tai žemės gabalas, atrėžtas norago išara.Kad pasakiau, tai kap atrė́žiau (nebekeisiu žodžio). Va, tik truputį pabirinau trąšų, ė, žiūrėk, rugiai kap atrė́žta (labai žymu, skiriasi, kur tręšti, kur ne).matuojant paskirti, atidalyti: Atrė́žė man [arus] berželio mėnesį. Atrė́žia aplaižytai [žemės]. Pykosi, pykosi, ale ant galo nors kertelę lauko atrė́žė Petrui. Jam matinykas pali dvarą atrė́žė šmotelį pievos.Žemę juk ne slapta atsirėžiau, o valdžia davėdrąsiai, griežtai atsakyti, atkirsti: Davė vieną klausimą, atrė́žiau, tai daugiau neklausė. Atrė́žei tam išjuokai, ir sučiaupė burną. Aš jam viską atrė́žiau į akis. Spjaudėsi Tamošius vaikščiodamas, ūsus kramtė, o žmonos paklaustas, kas jam yra, atrėžė: – Savo puodų žiūrėk!. Martynas nori [Gaidienei] atrėžti, nori pasakyti baisų žodį. Jis atrėžė kap iš rago. Jis atrė́žė kap senisatkeršyti: Aš tau rytoj atrė́šiu, nemislyksmarkiai ateiti, atidrožti: Tik užgirdau – atrė́žia per mišką pulkas bernų, atšaukoja1 įrė́žtiįpjauti, įbrėžti: Įrė́žiau į skūrą negerai. Žievė peiliu įrėžtà. 1Į kailio kampiuką įrė́žia, jei pametei [žymę] – ir prapuolė kailiukas.Tarp jo antakių įsirėžė statmena raukšlė.palikti įbrėžtą žymę: Didis skausmas įsirėžęs jo kaktojepadaryti įkarpą, įręsti, įrantyti: Įrėžk mano vardą į kryžių.sužeisti, kuo aštriu brėžiant, įdrėksti.Su skarda įsirė́žiau koją. 1įsmigti, įsikirsti, įsiremti: Įsirėžė vežimas, ledva išvežė. Valtis įsirėžė į smėlėtą dugną.įsiterpti: Čia į aukštą krantą įsirėžęs Rašių ežerasįstrigti, įsmigti (į galvą, į atmintį): Tos dienos įspūdžiai ilgam laikui įsirėžė į jo atmintį. Tie žodžiai įsirėžė kaip įpjauti medžio žievėje ir neišnyko, augant medžiui. Kiekvienam giliai įsirėžia vaizdas motinos, vogčiomis skarelės kampu nubraukiančios nejučia ištryškusią ašarą. Okupacijos žaizdos giliai įsirėžusios širdyjebraukiant įžiebti: Inrė́žk sierciką (degtuką), tai pamatysi, kur kepurė1įkirsti, įkrėsti, įpilti (rykščių): Gal nori, kad užpakalin įrė́žčiau!. Sūdas prisūdijo Baltrui prie visų įrėžti į nugarą dvidešimtį rykščiųsmagiai, tvirtai įrašyti: Kažko nepataikiau atsakyti, ir J. Jablonskis prie mano akių įrėžė klasės žurnale „kuolą“. Redaktorius išvadino mane žiopliu ir vos papeikimo neįrėžėkai̇̃p nagù įrė́žtas labai panašus: Moterų vaidmenų atlikėjos buvo be priekaišto: abi – tikros kaimietės, kaip nagu įrėžtos1 išrė́žti, išrė̃žti, -ia, i̇̀šrėžė1išpjauti, iškirpti (ppr. ką pailgą): Drobės i̇̀šrėžiau du kavalkus ir paklojau – testa klojėjas. Dar gerai, kad nei̇̀šrėžė [audeklo]. Iš šitos eglės reiks išrė́žt lentų. Išrė́žiau vienas nagines. Dimus jau išrė́žei?. Išrė́žk man audeklo marškiniams. Išrė́žė iš senio nugaros tris diržus. Išrė́žė [iš odos] tokius šniūrukus kaip voteguo storumo.Išsirė́žk sau an marškinių, ba ir vaikščiosi su grynu pilvu. Leisk man tau iš nugaros diržą išsirė́žti.atmatuoti, paskirti (žemės plotą, sklypą):Išrė̃š tau Dievas kalioniją Paseirin (Leipalingio kapinėse), kad tu jos tep nori!.Tą lanką dvaras, lažininkus paleisdamas, buvo tyčia sau išsirėžęsišpjaustyti, išrantyti, išdrožti, išraižyti: Nusimovė nuo piršto žiedą su išrėžtu vardu, pravarde. Žiede išrėžiama sužieduotuvių data. Ir imsi du sardonikso akmeniu ir išrėši ant jų vardus sūnų Izraeliaus.išspausti, išbrėžti: Per laukus išrė́žtos didžiausios provėžos. Armotų ratai išrėžė gilias vėžes.Išseko gera jo nuotaika, per visą kaktą jam išsirėžė raukšlė.praminti, išvesti (kelią): Pro juos tę b[uv]o išrė́žtas naujas kelelisišpjauti, iškirsti (javus, žolę, medžius): Par dieną tą pievą išrė́žėm. Čigonas išrėžė pradalgį ir atsigulė. Prieš karą jie daug girių išrė́žėkandžiojant išžudyti (ppr. apie žvėris): Kurmienės vištas a septynias [lapė] išrė́žusi. Sykį vilkas įsisuka, tai jau visą būrį išrė́š. Įlipo ant kopėčikės [šeškas], išrė́žė vištas. Kad tik nepaveizėsi, tujau žiurkės būs išrė́žusios vištyčius. Kaip reikia, vieno ūkininko susirgo arkliai, kito avis vilkas išrėžė, o beveik kiekvienoje sodoje aplinkui ėmė karvės sirgti ir daugumas išdvėsėdrąsiai, smarkiai išsakyti, išdrožti: Jis išrė́žė, išrė́žė, kas jam reikėjo, ir viskas!. Išrė́žiau viską akỹs. Išrė́žė anas jiem visą praudą. Visą teisybę ana išrė́žė anam. Išrė́žiau, ką tik žinojau, daugiau nei neklausėsmarkiai išdainuoti: Kai įsidainavo, tai visokias dainas išrėžėsmarkiai išvalgyti, išgerti: Šitiek valgymo išrė́žt tokiam burlokui tai vieni juokai. Oi, jis išrė̃žia – nežymu, kad gėręs. Pats gi su savo bernu išrėžė po kelis [stiklelius]smarkiai suduoti, sudrožti, supliekti: Išrė́žė botagu kiaulei per šonus. Paims bizūną, išrėš in skūrą, išvarys visą blogą natūrą!.pavykti, susiklostyti, susidėti aplinkybėms: Kažin kaip tau išsirė́š su tuo teismu?. Prastai išsirė́žė su piningais – ištraukė visus. Kaip tau par karą išsirė́žė?. Puikiai išsirė́žė gyvenimas1 nurė́žti, nurė̃žti, -ia, nùrėžė1nupjauti, nukirpti dalį iš viso gabalo: Nurė́žiau galą audimo. Tik žiūrėk, nenurė́žk kažno kaip. Aš tau nurėšiu, tuto, baltas drobeles, tuto . Tamsta nurė́ši du metrus šito audeklo. Atnešė kita lašinių plaštaką nurėžusi. Kreivai nurė́žiau stiklą. Mikoniokas nùrėžė stiklą – ir mūsų mašina nebekiaura.Bepigu iš svetimo kailio nurėžti plačios naginės. Iš pašto nė kokios žinios nepaėmėm, lyg rėžte kas būtų nurėžęs. Kur tik mėšlu pakrupota – javai kap nurė́žt (labai žymu, skiriasi, kur tręšti, kur ne). Rugiai geri, kap nurė́žt.Tu dar, paskutinioji, nusirė́žk kasą.sumažinti (sklypą): Nurėžti žmogui asmeninį sklypą, nubausti jį – didelio mokėjimo nereikianubrėžti, nudrėksti: Kūleliai brūkš ir nùrėžė duris, kaip nešė. Vienai [pušiai] kad duota [perkūno] – žievė teip ir nurė́žtaįspausti ruožą: Sliedelis nurė́žtas dviračiu.Kap suklėstė vežimą, tai nurėžė ir nurėžė (nuvažiavo, ratais rėždamas) per pievasapvesti (liniją), apskrieti: Apskritus, lyg kaip cirkeliu nurė́žtas.nupjauti, nukirsti: Šiandien didelį šmotą pievos nurėžiau. Ar nurė́šit ryt rugius?. Paspaudę visą lauką rugių nurėžėm per vieną dieną. Nurė́ža eglę ir prisirenka šiuškių. Abu senu beržu nurė́žė.griežtais žodžiais nutraukti, nukirsti (kito kalbą): Jis rėžte nurėžė tam nepraustaburniui šnektąnudiegti: Nurė́žia par kriūtinę kai peiliu [, sužinojus blogą žinią]. Net par kriūtinę nurė́žė, kai pamačiau šitą žmogųpadeginti, padirginti (gerklę): Čia tai kas kita, tai nors nurėžia [degtinė], o ką ta buiza, tai čia man šioks gėrimas!numigti: Buvo pogulio gal nurė̃žęs gerai?1 parė́žti, parė̃žti, -ia, pàrėžė1papjauti, paskersti: Ar jau parė́žėt tą kiaulę?. Pjovikui tik duok, besiveizant kiaulę parė́ža. Jau laikas būtum prylaidą parė́žti. Pjoviau sėklinius dobilus ir zuikį parė́žiau. Tu gulinėji su vyrais, aš tave parė́šu po peiliu!.Tris kiaules pasirė́žėm, meisų turam. Kurs nor, tas i pasirė́ža karvę.papjauti (dantimis): Avinis vilkas parė́žė avį mūs. Ar ne tu, lapute, gaidį parė́žei?. Kai tik pasisuka žiurkė, tuoj katė parė́žia. Žiurkes parė́žia [katinas] didžiausias – su savim lygiaspabrėžti, pabraukti: Gaidys tik parėžė sparnu pakojėj – ir an vištos. Aplink jos (šarkos) per žemę parėžė su koja.papjaustyti: Parė́žiau vyrams lašinių, rūgusio pieno padėjauįpjauti: Jis gerklės nepersipjovė, tik lašinį parė́žėdrąsiai, tiesiai pasakyti: Aš parė́šiu visa, nesisarmatysiusmarkiai pakulti: Rėžk laukan, dvi valandas – parė̃ši daugkiek paklimpti, įsmigti: Kap važiavau per balą, tai vežimas ir pasirė́žėspar̃ną parė́žti pasimeilikauti, pasisukti apie merginą: Pas ją atjoja [karininkas], kad apsisuktų, sparną aplinkui parėžtų1 pérrėžtiperpjauti, perkirpti, perdrėksti į dvi dalis: Párrėžiau pusiau skūrą. Parplėšė visą kulšę i batą párrėžė [šernas su iltimis].perdalyti, perskelti: Ir jis perrėžė vis pusiau. Ir tur jo sparnus perrėžti (perskelti), o ne nulaužyti.Lauką pusiau pérsirėšite1kuo aštriu brėžiant, giliai įpjauti, perskrosti: Pérrėžė jaučio pilvą, ir išbėgo žarnos. Lūšis, gindama vaikus, geriausiam medžiokliniam šuniui vienu ypu pilvą perrėžia. Vanagas, kad ans paema grobį, tujau ans atvertęs párrėža su snapu. Nugi susimušė pasigėręs, ir jam kaklą pérrėžė. Atadarę atrado vaikelį da gyvą, nors su perrėžtais viduriais.Tylą perrėžia greitosios pagalbos automobilio sirena.1Su stiklu koją pársirėžiaujudant per ką, perkirsti, perbrėžti: Bevalgant užėjo debesis, ūmai sutemo, pakilo vėjas, žaibas perrėžė dangų, nušvietė mūsų gryčios vidų. Mėlyną tamsą perrėžė žalia raketasudrožti, suduoti, užkirsti: Ė kas gi tau per blauzdas pérrėžė, gal supykai su kuo?. Tu pérrėžei, aš ir atgijau. Nustilk, ba pérrėšiu!1 prarė́žti1prakirpti, prapjauti: Toly laby tos kojos tįsta, jam i tas kelnių kalaškas prarė́žė. Praė́žk man šitą maišelį, paskum vėl užsiūsi.kerpant nukrypti: Žiūrėk, neprarė́žk pro linijąkuo aštriu rėžiant, giliai įpjauti, įbrėžti: Kaip pajutus meška, kad pilvas prarė́žtas, nesavu balsu subliovus. Tai aš noriu prarėžt pilvą ir išimt tuos pinigus. Pilvą prarė́žk, mėsinėdamas paršą. Dešinė ranka aprišta ir parišta; kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas. Viršutiniais žandais erkės prarėžia gyvulio odą, o paskui į žaizdą įkiša straubliuką.1judant per ką, perskrosti, perkirsti: Greit judėdamas, laivo priekis prarėžė rūką. Vakaro prieblandą prarėždavo žalia, raudona raketapradėti kirpti, pjauti po gabalą (audeklo): Vienas rietimukas tik prarė́žtaspraminti, padaryti provėžas: Važiavom, tai niekien nei neprarėžta (apie kelią) praleisti pinigus (girtaujant, lošiant): Rėžė prarė́žė, parejo be kapeikos. Prie loterijos – Drūktenis daugiausia prarėžia.Iš pinigų kartas rėžė ir prasirėžė1 prirė́žti, prirė̃žti, -ia, pri̇̀rėžėprikirpti, pripjauti, patrumpinti: Prirė́žk man kvartūkąpaskirti, primatuoti (žemės sklypą): Dokumentus parodžiau, i iš karto mun prirė́žė dalį. Vienasėdžiai nevienodo didumo daromi: kur žemė geresnė, tam mažiau prirėžiama. Dalis tų sklypų buvo paimti ne iš prirėžtos prie palivarkų žemės, o iš valstiečiams priklausiusių ir bendrų kaimo žemių.O kaip reikia, mudu, štai, prisirėžėva gretimų trejetą valakų, kad turėtuva lygiai po šimtą dešimtiniųbrėžiant pasiekti: Prirėžk su paišeliu lig pat linijosprisikirsti: Nuvažiavai miškan, prisirė́žei kiek reikia ir parsivežei [malkų]daug prigerti (ppr. degtinės): Šitos degtinėlės kad prirėži žmogus, tai ir pakliūvi. Prirė́žę parejo, vos an kojų pastova.Taip prisirėžę, kad net akys pabalusiosdaug prisipirkti: Prisrė́žė siūlų ir neturi kur dėt1 surė́žti, surė̃žti, -ia, sùrėžėreikiamai, tinkamai supjaustyti, sukarpyti, sukirpti: Per dvi dienas į visus namo langus surė́žė stiklus. Jau surėžti, jau pasiūti [tavo marškinaičiai]. Ilgainiuo Liudvė pramoko marškinius surėžti ir pasiūti. Kita rieks pyragą taip po biškį, o kita surė́š tų pyragų malkas.Kiek džiaugsmo turėdavai, kai visame lauke gulėdavo vaga prie vagos kaip rėžte surėžtos (lygios, tiesios) 1suduoti, sukirsti: Surė́žė su rykšte, vaikas ir nutilo. Surėžė par kritę, ir paleido. Surė́žk gi arkliui!. Surė́žk tu jam botagu!. Vitviniu jam surė́žkit. Kaip surė́šim par pilvą, bus arielkos par pilna!. Par jomarką įsvadino tą vaiką į arklį ir surėžė su bizūnu par šonus. Ir tada staiga jai pašoko toks pyktis, kad vyrui vos per dantis nesurėžė. Surė́žk tris sykius į tą akmenį, ir atsiras budinkas . Kam gerai nugarą išskalbti, ką gerai supilti, surė́žti. Arklį surė́žiuišgerti, sugerti: Mes do te surė̃ždavom čėrką, kai nuvažiuodavom. Svečiam reikia surė̃žtsmarkiai sugriežti, sudainuoti: Trūbininkai pradžiai surė́žė maršą. Mes dažnai po punktelį surė́ždavom. Būdavo, surėžiame kokį šokį ar lietuvių liaudies dainąsmarkiai užlyti: Volungė priš lytų šauka „surė́š“1 užrė́žti, užrė̃žti, -ia, ùžrėžė1užbrėžti, užžymėti: Duok tu man paišelio lentom užrė́žt. Su peiliu užrė́žk. Čia durnai užùrėžė sklypą – nėr nė kur karvės prisirišt. Garsinu tų didvyrių vardus, su kuriais mane padavimai supažindino, kurių vardai užrėžti šventu raštu ant ąžuolo lentų ir kietųjų akmenų šventose gabijose.Kur su mėšlu kviečiai, tai kaip ažrė́žta (labai skiriasi, žymu, kur tręšta, kur ne). Šniūras [lauko] tiesus kap užrė́žta. Tavo javas visur kaip užrėžtas.pasidaryti rievėtam, lyg įveržtam: Iš riebumos net kaklas žusrė́žęsužbrėžti, uždegti (degtuką): Ažrė́žk degtuką, nesmato!.Ažsirė́žiau sierčiką, ir dabojam. Vis ažsirė́žia ažsirė́žia degtuką, ieškojo gal koišarti pirmą vagą; užarti lauko galus: Vaciau, padėk man užrė́žtnusistatyti, užsibrėžti: Pirmame numeryje dėl nekurių raštų rašytojai užsirėžė sau tą kelią, padėjo kampinius akmenis1užduoti, užkirsti, sušerti: Kai ažrė́šiu, tai žinosi!. Kai užrė́šiu, tai eisi, kur pipirai auga!. Užrė́žė gerai par galvą. Užrėžė bobutė ožiui par pat uodegą. Sykį palšmargei užrė́žiau votegu. Supykęs per butelio kaklą užrėžė, kaklas canktelėjo ir nukritosmarkiai užgriežti, uždainuoti: Tai skardumas balso: užrėš, tai net miškai skamba. Muzikontas kad užrė́žė polką!. Kur skripka ažrėš, te mane nuveš . Užrėžė kapelija taip graudingai. Muzikantas atsistojo ties langu ir užrėžėprisigerti, prisipampti (degtinės): Guli, degtinės užsirė́žusi. Pirmą kartą dabar jam gerti tikos – per daug užsirėžė.smarkiai užlyti: Gerai, kad užrė́žė lietaus, o jau viskas buvo indžiūvędaug užprašyti: Didelę kainą užrėžė maišelininkas už šiuos prabangos dalykuslabai užpykti, užsigauti: Jis jau an tavę kap užsirėžė, tai nigdi neatsileisùžrėžė kai ant pãdo; gerai padarė, pasisekė.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas