Rigzti
Rigzti reikšmė
kibti, kabintisdraikytis, raizgytis, taršytiskedėti, irti, plyštiįkyriai lįsti, kibti, įkyrėtipultitverti, būtiturėti reikšmės, rūpėti (ppr. su neiginiu)apspistiatsipinti, išsipintiįsipinti, įstrigtiįsikibtiįkyriai prikibtiišsivartyti, išsitaršyti, išgulti (apie javus)iširti, iškedėtisusijaudinti, sutriktiišsipainioti, išsisuktinudrikti, nukartiišretėti, iškedėti (apie audinį)susinarpliotipakrikti, susitrukdytiišsikerojus nusidriektikiaurai pradiltiprikibti, prilipti, prisikabintiprisiveltiįkyriai prilįsti, prikibtigausiai priaugti, prisiveisti, atsirastigausiai būtisusipainioti, susinarpliotisuvirsti, sukristi, susidraikytisusimaišyti, susipintisumišti, sutriktikiek pamištiimtis, griebtis, įnikti dirbtisuniurti, supykti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ri̇̀gzti
Rigzti sinonimai
aprigztiatrigztiįrigztiišrigztinurigztiparigztiprarigztipririgztisurigzti
Rigzti frazeologizmai
į aki̇̀s (akýsna) ri̇̀gzti įkyriai kibti, lįsti: Rỹzga į aki̇̀s, neatsiginu. Ko ryzgi man į akis?. Vaikas nežiūro: ar jam senas, ar jaunas – riñzga visiem in aki̇̀s, ir gana. Ryzga į akis kap smala. Ko tu man ryzgi̇̀ akýsna, atstok nuog manęs!apri̇̀gzti apspisti: Bitės aprizgę aplink maliotusatri̇̀gzti atsipinti, išsipinti.įri̇̀gztiįsipinti, įstrigti: Inri̇̀zgo galas siūlo kamuolin, ir nerandu. Vai, tai įrizgo mano gelsva kaselė erškėčių krūmelin.įsikibti: Ji įsirizgo į vyro plaukusįkyriai prikibti: Ot inri̇̀zgęs vaikas: kolei jam neduosi, ko jis nori, neturėsi ramybės.Kad įsirizgo į mane tie visi čigonai, kad iš jų arklį pirkčiau!į aki̇̀s įsiri̇̀gzti įkyriai prikibti, prilįsti: Kad jis man įsiri̇̀zgo į aki̇̀s, kad nuo jo kur išsisukčiau!išri̇̀gztiišsivartyti, išsitaršyti, išgulti (apie javus): Išriñzga, jei jauname miežius sė[ja]. Linai gražūs, ale išri̇̀zgę –gal atsikels. Toj dirvoj visumet avižos išriñzgaiširti, iškedėti: Išri̇̀zgo rūbas, prarizgo alkūnės (ataudai išbirėjo, metmenos pasiliko). Suraišioti siūlai išrizgo ir sutrūkinėjosusijaudinti, sutrikti.išsipainioti, išsisukti: Anie išri̇̀zgo, ta jų šeimyna tokia. Ir užstatė jamui zokaną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali.nuri̇̀gzti nudrikti, nukarti: Beržai nuri̇̀zgę, nutįsępari̇̀gztiišretėti, iškedėti (apie audinį).susinarplioti: Siūlai stovuosa pari̇̀zgo, ką ir atpliūtot nemožnapakrikti, susitrukdyti: Pari̇̀zgo mano darbas bedirbamas, kad kitą darbą partraukiau, t. y. išsklidoišsikerojus nusidriekti: Pasri̇̀zgus obelis an obeleliųprari̇̀gzti kiaurai pradilti.priri̇̀gztiprikibti, prilipti, prisikabinti: Lakišiai priri̇̀zgo prie sermėgos, t. y. prikibo. Pilnos kelnės dagių priri̇̀zgo.prisivelti: Jo barzda pilna priri̇̀zgus piesko. Tu visas priri̇̀zgęs trūkšliųįkyriai prilįsti, prikibti: Ko čia prie manęs pririzgai̇̃ lyg boba!.Kad prisirizgo tas šuo, tai kaip tik į koją neįkandogausiai priaugti, prisiveisti, atsirasti: Kad pradėjo apyniai augt – pilnas sodas priri̇̀zgo.gausiai būti: Šiandie priri̇̀zgus upė žmonių. Daug mūsų ten buvo priri̇̀zgę, kambary po kelis. Seniau par kermošių būdavo ubagų priri̇̀zgę visos pašalės.Priri̇̀zgęs oras dulkiųsuri̇̀gztisusipainioti, susinarplioti: Siūlai labai suri̇̀zgę. Vadžios surizgo, prijungtasai žirgas voliojos ant žemės. Tankmė, surizgę krūmai. Ligi šiol atrodę surizgę medžiai dabar atsiskyrė nuo vienas kitosuvirsti, sukristi, susidraikyti: Rugiai, kanapiai, linai suri̇̀zgo, kad neišrovei savo čėse, t. y. sukniubo, susilamino. Suri̇̀zgę miežiai – pjautuvu nesuimsi. Mūs rugiai suri̇̀zgę – nei pjautuvo inkišt. Rugiai suri̇̀zgo. Suri̇̀zgusios, suvirtusios builės, nepareisi1susimaišyti, susipinti: Vieną dieną lyna, antrą vėl šąla – turim surizgusią žiemą. Tos kalbos labai surizgusios. Čia nesuri̇̀zgę, gerai pasakyta. Pati nebesupranta, ko nori. Jausmai surizgo į vieną neišnarpliojamą kamuolį. Dar dramatingiau, kai ta neapykanta vaisoma tarp artimų žmonių, gretimų kaimynų, kur žmonės ir jų reikalai yra susipynę, surizgę. Menas visomis savo šaknimis surizgęs su visuomenės gyvenimu, su istorija. Per daug jau neišskiriamai surizgę vienas su kitu jų likimo keliaisumišti, sutrikti: Tas žmogelis taip suri̇̀zgęs, sumizgęs, kad nežino, ką daro.Jo liežuvis suryzga, neištaria gerai. Jam surizgo visos mintyskiek pamišti: Surizgęs savo ūmus į krūvą netura. Ūmai mano pradėjo surizgę rastis. Rodosi, kad jo ūmai surizgę.imtis, griebtis, įnikti dirbti: Suri̇̀zgo [vaikai piešti, rašyti], ir nebus galo!.Ant krūtinės dziegorėlis sidabrinis blizga, kai nueinu į darbelį, rankos nesuryzgasuniurti, supykti: Ana amžinai suri̇̀zgus, paspūtus
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas