Rišti
Rišti reikšmė
Žiūrėti žodį "pririšti"Žiūrėti žodį "perrišti"jungti pritvirtinant, sutvirtinantjungti raiščiu, grįžte į krūvą (javus, linus, žabus ir pan.)jungiant daryti (šluotą, puokštę ir pan.)sieti, tvirtinti gyvulį grandine, ryšiutaip prisiejus, pritvirtinus, leisti ganytisvaržyti ką raiščiu, kad negalėtų laisvai judėti, veikti; pančiotisuiminėtineleisti pasitraukti iš žaidimotuoktigobtijuostis sumezgantvardinių išvakarėse puošti vainikais varduvininko namų duris ar kitaip jį pagerbtivynioti, tvarstytijungti galus mazgu, mazgytimazgant daryti, gamintiveržti angą, apsukant raiščiu, ar užveržtą atleistivynioti ir užmegztisiūti knygas, dėti joms viršeliusjungti, tvirtinti statinio dalisjungti kietėjančiu skiediniusieti kuo nors bendra, vienyti, jungtinustatyti, rodyti reiškinių, faktų ryšį, sąsająturėti ryšįsklandžiai vykti (apie kalbą)būti nuosekliam, logiškamjungtis, burtisnorėti bendrauti, draugauti, jausti patraukimąužstoti, palaikytikabinėtis prie ko, kabintis, kibti, reikšti pretenzijasspręsti, svarstytimegzti (vaisių)aprištipririštiapsukti raiščiu sujungiant, sutvirtinant, suveržiantapgobtiapdengti, suveržiant galus ar apsukant raiščiuaptvarstyti, apvyniotiapsijuostiapjuosiant apdovanotirišant aplink apstatytiįpareigotiišlaisvinti ką suvaržytą, surištąatpalaiduoti ką prijungtą, pritvirtintąpaleisti nuo sieto, nuo raisčioatleisti ką užrištą ar surištą į ryšulįatvyniotiatpalaiduoti, atmegztipritraukiant ar sukryžiuojant surištipriešinga kryptimi sustačius, pririštisiūlo rišimu išgydytiatleisti (nuo pareigų, įsipareigojimų, pasižadėjimų)atleisti nuodėmesatitraukti, atskirtiatsiskaitytiįvyniojus užmegzti, užveržti, kad neiškristųįpinti, prijungtiraiščiu pritvirtintiįvėrus, įspraudus pritvirtintiįvedus pririštiįtaisyti, įtvertiapraišiotisusiūti, aptaisyti (knygą)suraišioti, surišti, suvaržytiįstumti į vargą, į bėdąsusidraugautisuteikti teisę, įformintiįrištiišlaisvinti surištąišleisti, paleisti ryšulįišimti iš ryšuliopraleisti kurį laiką, rišant pėdusbaigti rišti tam tikrą kiekįnuganyti rišantišganyti pririšantatmegztimezgant atskirtiišmazgyti, išpintisiūlo rišimu išgydytiišspręsti, išaiškintiišlaisvinti (nuo nuodėmių, kaltės)atleisti (nuodėmes)išsukti iš ko (ppr. iš kokio nemalonumo)panaikinti, atmesti, padaryti negaliojantįatmezgus nuimtinugobtinuvynioti, nudengtisiūlo rišimu nugydytinuganyti pririštais gyvuliaisganant priraišioti (daug gyvulių)visą tam tikrą kiekį surišti į pėdussuręsti, sukirptisumezgus, primezgus pakabinti apačioje ar šonepo apačia pasigobti, apsirištipasieti, pritvirtinti, kad nejudėtų, nenusmuktų, nenulinktųapjuosiant padaryti pasaitąpritvirtinti saitupritvirtintą saitu leisti ganytisraiščiu apsukus, suvaržyti laisvęsurišti į krūvą (javus, linus ir pan.)kiek pasidaryti rišantįstengti, suspėti surištidaugelį surišti, kad negalėtų judėtisumegzti, sujungti galusapjuosus per vidurį, suveržtiapjuosti, aprištiiš naujo užgobtiiš naujo aptvarstyti (ppr. gydant)iš naujo sutvirtinti grįžteį kitą vietą perkelti ir pririšti (gyvulį)truputį atrištipritvirtinti primazgantsuveržtipritvirtinti virve ar grandine (gyvulį)taip pritvirtinus, palikti ganytispritvirtinti, kad negalėtų laisvai judėti, veiktiprimegztijungiant, rišant daug pridarytidaug pridėjus, surišti į ryšulįužsigobti išeigaidaug užsigobti ir užsirištipriversti būti kur nepasitraukiant, pajungtipripratinti, patrauktipristabdyti, sulaikytipristoti prie ko, prikibti su pretenzijomisdaug pririšti, priraišiotipririšti ganytisišrišti, paleistiraiščiu sujungti, sutvirtinti, suveržtisujungti raiščiu, grįžte į krūvą (javus, linus, žabus ir pan.)rišant padarytisudėti į krūvą daiktus ir suveržti kuo, kad nepasileistųsutaupyti (rišant į mazgelį)suvaržyti pančiais, neleidžiant judėti, veiktisuvaržytisujuosti, apjuostisusivystytisutvarstyti, apvyniotiapgobtipritvirtinti virve ar grandine gyvulius, priraištytipriraišioti ganytissumegztisusuktisujungti, sutvirtinti statinio dalis, statybines medžiagassujungti kietėjančiu skiediniususieti kuo bendra, suartinti, suvienyti (žmones)įgalinti bendrautipadaryti glaudžiai susijusį, sujungtisuvokti ryšį, prasmęturėti ryšį, susisietisusaistyti, įpareigotiapsiimtisusidraugauti, susidėti, susijungtisujungti bendram gyvenimui, sutuoktiužmegzti ryšį, susižinoti, susisiektineatleisti kam nuodėmiųsuraišiotipriraištytiužmazgytisusirišti į ryšulįdaugelį suraištytiapsukus, uždėjus priveržtipritvirtinti, pririšti, parištiužveržti angą, apsukant raiščiu, kad neiškristųsugniaužti, užspaustiįvyniojus, įdėjus užmegzti ar užveržti raiščiuraiščiu veržiant uždengtiužgobti (skarą)raiščiu užsukti, pritvirtinti, kad neatidarytųužmegztisutrukdyti, sustabdyti kokį veiksmą, galimybęužbaigtinetekti apetitoužsimegzti (vaisiui)prikibti supykusįsipareigotirišant (javus) uždirbtiapraištyti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ri̇̀šti
Rišti sinonimai
antrištiaprištiatrištiįrištipaįrištiišrištinurištiparištipaparištiperrištipierištiprarištipririštipapririštirazrištisurištipasurištipapasurištiužrištipaužrištiišrištinai
Rišti frazeologizmai
drùgį ri̇̀šti toks būrimas, gydant nuo karščiavimo.ei̇̃ti (važiúoti) (kur) šlúotų ri̇̀šti mirti: Ir anas jau nuejo medžian šluotų rištie. Moj aš zara važiúosiu Armoniškėn šlúotų ri̇̀štgálvą ri̇̀šti [kočėlù] labai rūpintis: Kam tu riši galvą apie kitus, kacia tu savęs paisyk. Apie jus daugiausia ri̇̀ša galvẽlę motyna. Nerišk kočėlu galvos dėl tokių glupstvųrankàs ri̇̀šti tuokti: Rankas riša, žiedus mainoantri̇̀šti, añtriša, -oaprišti: Ančri̇̀šo vaikiukuon skarikę, tas plėša žemė[n], nenora.Su skepeta antsiri̇̀šk. Antsiriša kuskelę ir staipospririšti: Mun antri̇̀šo tokį raudoną kaspiną, kad jau tas žąsinas muni nekapotumapri̇̀šti, àpriša, -o (àprišė) apsukti raiščiu sujungiant, sutvirtinant, suveržiant: Apri̇̀šk apie mietus su kliūgu. Kai gausi ten gaspadoriškus, šituos drabužėlius susuk kezuliukan ir aprišk virvute. Šieno vežimus aprišę vadžiomis, dar apkaišėme alksnių lapinėmis šakelėmis, kad sausas šienas nebyrėtų. Jis įstatė savo bobą į šiaudų kūlį, aprišo ir pastatė į kampą. Ant nepašvęsto kryžiaus apriša šiaudų ryšį. Apirišu ką. Apirištas.apgobti: Rėtį ant galvos uždės, apri̇̀š su drobule [Užgavėnių Kotrei]. Neapi̇̀rišei vaikui galvos – pripūs ausysna. Apri̇̀š' (aprišk) mergiotei galvą vilnone skarele, kad nesušalt. O veidas jo buvo skara aprištas.Su skepeta galvą apsiri̇̀šti, arba apsiskvaukinti. Amilija apsirišusi juoda kuskele. Ne bet kas taip apsri̇̀šdavo, kaip ta bobutė. Skarelės nemoka apsrišt. Apsiri̇̀šk su gerąja skarele. Apsri̇̀šk baltąja (dial. baltuoju) skarele. Reikia lopinuku apsirišt. Eina dvi bobaitės apsiri̇̀šę galvas. Apsirišk skepetą apie kaklą. Nebijau bičių – nei aš apsi̇̀rišu, nei niek. Apsiri̇̀šk ir tu, Onute, į bobą (mazgu užpakalyje). Apsiri̇̀šk, mergele, šilkine skarele, niekas nepažis (nepažins), ką tu mergelė.apdengti, suveržiant galus ar apsukant raiščiu: Api̇̀rišiau puodynę – vis tiek priejo katėaptvarstyti, apvynioti: Sumuša nasravas i api̇̀riša žaizdą. Cukraus ažpylė an žaizdos, api̇̀rišė. Tada jaunikaitis paėmė ir aprišė pirštą ryzeliu. Api̇̀rišta galva. Reikia in žiemos apri̇̀št šiaudais obelelės. Vilnone skarele apri̇̀šk koją, nesuks. Da i api̇̀rišė šiaudais avilius.Galvą, roną raiščiu apsiri̇̀šti.apsijuosti: Juostą apsiri̇̀šti.apjuosiant apdovanoti: Marė rengiantis visus aprišti, net visai senoviškai: vyriškius abrūsais ir pirštinėmis, moteris – nuometomis ir kojinėmisrišant aplink apstatyti: Suvedė, apri̇̀šo arklių vežimą×(l. obowiązać) įpareigoti: Tie tada zokanai kitiems pagonims neyra įsakyti, nei juos apriša paklusnystėsp. Aprišu ką. Tatai àpriša bažnyčia ant pasnykų.Jei kuris vyriškis apžadą padarys Viešpati arba prisiega apsiriš, teneatmainai žodžio savo. Aš ir apsirišiau pridabotatri̇̀šti, àtriša, -o (àtrišė) išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: Atàrišė vištai sparnus. Atriš' manę, leid' manę iž maišo . Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas.Atsri̇̀šo žmogus ir pabėgo.Šiuo atveju, matyt, tikėta, kad magiška žemės jėga padės vėlei atsirišti nuo ją pančiojančių kūno varžtųatpalaiduoti ką prijungtą, pritvirtintą: Nuog kasų àtrišė akmenį.Maišiukas atsi̇̀rišė nuo balno ir nukrito.paleisti nuo sieto, nuo raisčio: Šunį, karvę paleisti, atri̇̀šti. Karvę atrišo nuo kuolo. Kas galvijų tur, tas kūtes tujaus teatdaro, galvijus teatriša ir jus tolie šalin tepavaro. Àtrišu šunį in nakties paskraidyt. Kap tik atvažiavom, tai mano šito uošvė išejo, atàrišė ir insivedė pirkion [turguje pirktą arklį]. Rasite asilyčią pririštą ir asilaitį su ja, atrišę atveskite man juos.Plėšikai atsirišo arklius ir nujojo savo keliu. Prano kumelys atsirišta, bet neimta, o atjoj[o] pas mane prašyt. Kaip ans užmigo, ana (merga) atsirišo ir į savo vietą ana tą ožką pririšo. Įėjęs į vidų, gaidį atsirišęs nuo girnų ir parsivedęs namo.Eina kaip avinas atsirišęs.atleisti ką užrištą ar surištą į ryšulį: Ryšulį atrišti. Ryšį atri̇̀šk, paveizdėsma, kas ten yra. Aliutė, pastačiusi ant žemės pusryčius, atriša juos. Kaip atàrišė maišą, ir išbėgiojo visi . O vienas, atrišdamas savo maišą, jeib asilui pašarą duotų padvarijoje, pajuto jis savo piningus, viršuj maiše gulinčius.Vasara atrišo pilnutėlį savo dovanų maišelį. O ji tokių posakių moka – tik atri̇̀šk ją!.Toj lapė, nuvilkus gana gerą galą, atsirišo maišą pažiūrėt, ar riebios vištos. Ji atsirišo tą mazgutį, grūdai išpuolė. Atsiri̇̀šo maišasatvynioti: Tėvukas atrišo braizgus, nuėmė lentutes, ir Martynas basas kojas nuleido žemėnatpalaiduoti, atmegzti: Mazgą atri̇̀šti. Šito mazgo niekas jau neatri̇̀š. Nei vėl vertas esmi, kaip jo kurpių diržus atriščia. Jam aš nesu vertas atrišti jo kurpių dirželio.Jei vyženos atsirišo, nesakyk, ka kitas tau ant kojų mina. Kuskelė atsiri̇̀šo. Tuojau atsidarė visos durys, ir visų pančiai atsirišo.Jo liežuvio ryšys atsirišo, ir jis kalbėjo.pritraukiant ar sukryžiuojant surišti: Atrišáu karvei galvą į koją, kad negyliuotų. Atri̇̀šk koją, kad arklys nešoktų par torą. Pirmutinę arklio koją su virve atriša į paskutiniąją koją [, leisdami į ganyklą]. Atrišau arklį, bet radau pasileidusį.priešinga kryptimi sustačius, pririšti: Į uodigas atrišti̇̀ tie arkliai į kits kitą ir eita po kits kitosiūlo rišimu išgydyti: Grizus atàrišaatleisti (nuo pareigų, įsipareigojimų, pasižadėjimų): Argi jūsų krivis negali atrišti tavęs nuo priesaikos?. Atrištas esi nuog moteres, neieškokigi moteres.Atsirišaigu nuog moteries, neieškok moteries.atleisti nuodėmes: Ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir dangujeatitraukti, atskirti: Tik nė viena nežinojo, kaip jis (vyras) yra atrišamas, kai vieną kartą prikibo.Neturiam laiko čia su tavim daug, atsiri̇̀šk nuo mūsų!. Atsiri̇̀šk tu nuog manę!.Nugąstavo anie, idant Lietuva veikiaus ar paskiaus neatsirištų būtinai nu lenkųatsiskaityti: Žemaičiai iš visos galės pradėjo tiekties į karę, bet idant visu pirmu atsirištum su gudais, karę jiems išsakėaki̇̀s atri̇̀šti leisti pamatyti, praregėti, suprasti: Man atri̇̀šo aki̇̀s, ir aš pamačiau, su kuo draugauju. Tik paskui, kai laikas atrišo akis, aš supratau, kad negalima buvo dėl savo nelaimės žmonių nematyti. Pasakyk jai, kad jis tavo sūnus. Atrišk jai akisliežùvį (bùrną) atri̇̀šti padaryti kalbų: Konjakas vėl jam atrišo burną, ir jis kalbėjo tai, ko visai nereikėjo kalbėti. Alaus ąsočiai vis dar putojo ant stalo, atrišdami piršlio ir uošvio liežuviusliežùvis atsi̇̀riša pasidaro kalbus, atviras: Ka užgeria kiek, tai jam liežùvis atsi̇̀riša. Atsiriša liežuvis išpasakyti tai, kas širdį slogina. Nei iš šio, nei iš to žmonėms atsiriša liežuviaimai̇̃šas atsiri̇̀šo pagimdė pirmąjį vaiką: Dar mai̇̃šas tik atsiri̇̀šo. Jau atsiri̇̀šo maišẽlis, tai ir byrėsnuo kiaũlės neàtrištas nesuaugęs, nesubrendęs: Da nuo kiaulės neatrištas.rankàs atri̇̀šti duoti laisvę veikti: O tu staiga išsigandai tiesos, kuri tau rankas atrišo. Mirė vyras, žmonai rañkos àtrištosįri̇̀šti, į̇̃riša, -o (į̇̃rišė) įvyniojus užmegzti, užveržti, kad neiškristų: Kiaušius į skepetą įri̇̀šti. Aš įrišaũ į ryšį knygas. Petniūniokas atidžiai įrišo žiedą nosinės kampan, įsidėjo kišenėn ir, jau niekieno nebestabdomas, išlingavo pro duris. Inri̇̀šo in ryšulėlį tę kiek kepsnio, ir jisai parnešė. Ataneša įri̇̀šus skepetėlėn piernykėlių. Laskūtan iñriša bandelę, tada niekas neažburs karvės . Duonikės į skudurą įri̇̀š, kamštį įdevė, i žindom. Prieš sodinant kopūstus, reikia įrišti į žiurstą didelį akmenį ir padėti kampe daržo …, kad ir kopūstų galvos užaugtų tokios didelės, kaip tas akmuo. Ejo mergos ir įri̇̀šo kūlį į rankovę. Žmonės nešė nekeptą tešlą, iki neįrūgo, sau ant strovo, įrištą savo drapanosu, ant pečių.1Įsi̇̀riša skarelėn knygą ir eina. Insiri̇̀škit kapeikų – gegulė kukuoja. Tai pinigėlį insirišė nosinėlėn. Į šnypštuką įsiri̇̀š tų sėminų saująįpinti, prijungti: Į vainiką buvo įrišusi margas pirštines ir juostą. Levutės kasų galiukuose įrišti šilkiniai kaspinai. Tokia mergaitė lakstė a šešių metų, kaspinai įrišti̇̀ į galvą. Iñriša mazgelį devyndrekio karvei terp ragų ir veda parduot (kad karvės kas neužburtų).raiščiu pritvirtinti: An galvos vainiką añriša. Pagailo Jono ir galvos jam nekirto, tiktai į savo puikiausio arklio uodegą jį įrišo ir paleido. Liepdavęs įrišti į nugarą butelį [girtuokliams]. Į eglę buvęs įkėlęs, įri̇̀šęs, matai, tą dviratį. Pustekinė bėga, sieksnį įrišta, numie.Eita kaip šiekštą į pečius įrištà (nepaslanki, nevikri). Rėkia kai ratan inrištas.Jis bačkelę tuščią į šniūrą įsirišęs ir išėjęs.įvėrus, įspraudus pritvirtinti: Daržinėje lingynė įrišta. Į ratus įri̇̀šdavo drobules, ka grūdai neišsibarstytų.Liuobam įsiri̇̀šma į apačią lopišio virvikę i supsi su koja, su rankoms bulves skusi. Paklodes įsiri̇̀šdavo į vežėčias (rugius veždami). Py stalo sėdėdamas, įsirišo stalo drobulę į pumpskylę.Įsiriškit tvirtą tikėjimo virvę į minėtąjį inkarą.įvedus pririšti: Įri̇̀šom karvę į alksnynusįtaisyti, įtverti: Aš ir išplakt dalgį moku, ir įri̇̀št. Iñriša žagrę prie arklo.Parėjo namo, įsiri̇̀šo naują dalgį ir vėl atėjo į būrį pjautapraišioti: Medžius į šiaudus įri̇̀šti.susiūti, aptaisyti (knygą): Jis ypač mėgo gerų dailininkų iliustruotas, gerame popieriuje spausdintas, meniškai įrištas knygas. Knygos išleidžiamos įrištos į kietus kartoninius viršelius. Sakydavo, kad ten sukrautos didžiulės, gyvačių odom įrištos burtų knygossuraišioti, surišti, suvaržyti: Eikim, inri̇̀šim vežimą. Inrišk gerai vežimą, kad neapvirstum. Inrištà virvelėm žagrė. Kad sienojus būt, tai būt inrištas. Tėvas, kaip tavęs nemato, tai linksmas, o kaip tik tave pamato, teip kaip in virves jį inriša, ir verkia.įstumti į vargą, į bėdą: Ką šaltyšius nori, tai išriša, ką nori, tai iñriša. Aš išsirišu, o jumis įkišu, įrišu policijai. Tas žodis vėl ją į ligas įri̇̀šo (kaip tik pasakei, tai ir vėl dėjosi serganti) susidraugauti: Viščiukai visi insri̇̀šę×(l. wiązać) suteikti teisę, įforminti: Įrišu, įleidžiu turtėn.paįri̇̀šti, paį̇̃riša, -o (paį̇̃rišė) įrišti: Paiñrišu skepetaitėn valgyt ir išleidžiu ganytišri̇̀šti, i̇̀šriša, -o (i̇̀šrišė) 1išlaisvinti surištą: Prasidžiugęs Abromas vos išrišo sūnų, išgirdo krūmalė[je] bliaunantį aviną. Išriškit jį, o tegu nueina. Išrišo jį ir liepė susieiti kunigams ir visai rodai.Ak, išmirišk, Dieve, iš tų ryšių griešnųjų.Idant išsirišti iš Lenkijos raikščių, su kaimynais savo vedė smarkią karę. Negaliu niekaip išsirišt su tais darbais (apsidirbti). Geid numirti, kad išsirištų iš kūnoišleisti, paleisti ryšulį: Išri̇̀šk ryšį surištą. Tik įejau gryčion, tuoj išrišė vaikai ryšulį, mislijo, kad ras baronkų. Reik išrišti pundą.išimti iš ryšulio: Traibėnas drebančiom rankom išrišo iš skarelės kampo dešimtrublinę ir padavė kunigui. Tas išri̇̀šo [pinigus], vaikali, iš to ryšio, skaito.Tik pilvą išri̇̀šo (išėmė, išvertė), o kiaulę čielą nusinešė.Žydą išsi̇̀rišė iš maišo, įlindo pats ir užsirišėpraleisti kurį laiką, rišant pėdus: Po dvylika dienų išri̇̀šdavo rugius. Kviečius trylekos metų tris dienas išrišáu. Teip po dvi savaites išri̇̀šdavau rugius pas svetimus. Dvi dieni išri̇̀šo [rugius], o nėko.baigti rišti tam tikrą kiekį: Kiti išri̇̀š pradalgę i leka gertinuganyti rišant: Jau savo Pagojį išri̇̀šot, tai dar po mūs pievą paleidot. Ìšrišė visas pievas gyvuliais. Visą rugieną karvėm i̇̀šrišė.išganyti pririšant: Šią vasarą karvių neganėm, in virvių i̇̀šrišėm.Mes savo lauke tik dvi karves išsi̇̀rišameatmegzti: Mazgą atrišti, išri̇̀šti. Tasai yra…, kurio eš neesmi vertas, idant išriščiau diržą kurpių jo. Idant autuvo tavo dirželį ižrištų̃.Ir išrištas yra ryšys liežuvio jo, ir kalbėjo gerai.išrištinai̇̃ Ažumezgu neišrištinai.Ir tuoj atsivėrė ausys jo ir išsirišo ryšys liežuvio jo.mezgant atskirti: Iš pavalkų i̇̀šrišė (pavogė) virves.Ans … užmiršo išsirišt drobulės kampą iš pum[p]skylės. Išsirišk iš mano uodegos, sėsk ant manęs…, aš tavo būsiu geriausiu draugu.išmazgyti, išpinti: Staltiesių kraštai užbaigiami paprastai atsiūlėjant, apsiuvant mezginiais ar išrišant kutelius. Ìšriša miksčių iš siūlų [užkalbėdami]siūlo rišimu išgydyti: Par mum senieji karpas i̇̀šriša. Atėjau, kad jūs man ranką išri̇̀štūt. Išriši man grizą?.išspręsti, išaiškinti: Ir šitą klausimą išrištie padeda dar patys žmonės. (Bs).Tatai visiškai pakirto silpnas jo spėkas, metėsi per burną kraujas ir išsirišo ta baisi neišgydoma liga – džiova1išlaisvinti (nuo nuodėmių, kaltės): Žmogau griešnyke, negaliu aš tave išri̇̀št iš griekų. Buvau gant kartą į rankas vieno kunigo papuolęs, katras nenorėjo manęs išri̇̀št. Jei munęs neišriši, aš eisiu pri kito spaviednyko. Šventa ir naudinga yra dūma … melstis už numirusius, idant nuog nuodėmių būtų išrišti. Ką išriši ant žemės, bus išrišt ir danguj.atleisti (nuodėmes).išsukti iš ko (ppr. iš kokio nemalonumo): Ką šaltyšius nori, tai i̇̀šriša, ką nori, tai inriša.Ot bile išsirištáu [nuo darbo]. Nuo vieno grieko išsirišaũ, tai te kitas griekas×(l. rozwiązać) 1panaikinti, atmesti, padaryti negaliojantį: Neatejau išrišti zokano, bet išpildyti. Dievas Kristų prikėlė ir išrišo sopulius smerčio. Malženstvą … tiktai smertis išriša.rankàs išri̇̀šti suteikti laisvę veikti: Leistoji laisvė, užuot pataisiusi tris latrus, tik išrišusi jiems naujoms nedorybėms rankasnuri̇̀šti, nùriša, -o (nùrišė) 1atmezgus nuimti: Virvę nuri̇̀šti. Virvę nuri̇̀šk nuo karties galo. Kad aš tą povelį pagautau, nuo kojelių šilkelį nurištáu . Nurišo nuo valties virvęnugobti: Kam nùrišei skarelę, aprišk, kaip buvo.Šiteip karšta, o tu skarelės nenusi̇̀rišei. Parvažiavus iš turgaus, gaspadinė nusi̇̀rišė skarą, nusivilko tolubą ir pakabino ant sienos. Būdavo, skarelės nenusriši̇̀ nuo galvos [bažnyčioj], ė dabar vienaplaukėjnuvynioti, nudengti: Sąnarį nuri̇̀šti. Jau nuri̇̀šk [įpjautą pirštą] – nieko te nėr. Jau laikas obelėles nuri̇̀št.Seniai užgijo, o vis da kojos nenusi̇̀rišasiūlo rišimu nugydyti: Noriant grizas sugydyt, reikia anas raudonu vilnoniu siūlu nuri̇̀št. Duok rodą, kaip reikia nuo karvės spenio karpą nuri̇̀št – labai bjaura laidyt. Jei karpų ant pirštų yr, tai reik jas nuri̇̀šti. Kas jauniausias ar vyriausias, tai tik tas galia nuri̇̀št grižąnuganyti pririštais gyvuliais: Nùrišė dobilus, i vė[l] želia. Noram tą pievikę nūri̇̀šti, tepaėda. Karvėms nūri̇̀šti reik pagrovukus. Ė kurgi reiks dėties, kai dobilieną nurišmà. Pievą nùrišiau karve – nebus ko šienaut. Kam tu man arkliais nùrišei pievą. Ar jau arkliais nuri̇̀šot dobilus?.ganant priraišioti (daug gyvulių): Karvės pakele nùrištos ganosivisą tam tikrą kiekį surišti į pėdus: Nùrišu pradalgę, ateinu atgal, tai ji tik baigiasuręsti, sukirpti: Kad nurišiam numų pamatus, dėsma šulus ir sienmedžiuspari̇̀šti, pàriša, -o (pàrišė) 1sumezgus, primezgus pakabinti apačioje ar šone: Po kuomi pari̇̀šti. Tėvas parišo karvei skambalą. Pagalį po kaklu paršėkui pàriša, kad nebėgtų. Išleisdami aveles pievosna, inkerpa ausį, pariša raištį. Šniūras po lubų aukštai pàrištas. Buvo skambalas, pàrištas toks noragas, suskambins kožną rytą. Baslį parišiù, ir nučiauši [nuo stirtos]. Suvyturęs jį (sakramentą) skepeton, parišo ant kaklo. Ant kožno malūno sparno pari̇̀š po beržą (pagalį, kad būtų sunkesni).Laksto kaip katė, pūsle parišta.Liuob kretilą pasiri̇̀š ir išsivėtys – kame tą erpą gausi. Pasiri̇̀šu pakaklinį ir eisu lauku. Tetutė pasiri̇̀šo burkštino karolius. Pasirišęs kaklaraištį, esi jau šiek tiek panašus į vokietį. Pasirišáu tais karoliais ir išejau į viešes. Pagurklis [vieversio] yra šlakuotas ir išrodo, lyg būtų karoliais pasirišęs. Moterėlės, baigusios valymą, pačios apsiprausė, apglostė plaukus, pasirišo baltas skareles, persijuosė priekyštėmis ir susėdo abi pavėnėje. Pasirišk kvartūką, eidamas sėt, – gal iš skverno grūdus semsi!. Ryto metą rado jį padvėsusį ir po kaklo pasirišusį arklio kaukolę.po apačia pasigobti, apsirišti: Tą skarelę reik sutaisyt, susiūt, ir bus po vilnone pasiri̇̀št žiemą. Aš niekada žiemą niekur neinu kitos skarukės nepasiri̇̀šus. Pasri̇̀šk skarelę apačion po šaliku, kad vėjas ausų neperpūstųpasieti, pritvirtinti, kad nejudėtų, nenusmuktų, nenulinktų: Plaukus, šakas pari̇̀šti. Pari̇̀šk pakojas. Pamidorai neparišti̇̀. Dešinė ranka aprišta ir parišta; kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas. Ant pakaboklio parišk skaustančią ranką. Jei nebaštikui užmauna pančekas, tai reikia jas parišt, ba, ant sūdo Dievo einant, nusmuks, ir bus negražu. Stovėjo keletas vežimų su parištomis į viršų ienomis. Tuo kalba ir pasibaigia, lyg kas liežuvius parištų.Dėdė jau ir pasiri̇̀šęs vaikščioja – ranką nutraukė. Pakeles pasiri̇̀šti. Sermėgą pasiri̇̀šti, pasijuosti. Kapucinai vaikščio[ja], lentelėms pasirišę.Ant virvutės pasiri̇̀šo (pasikorė), i nėra žmogausapjuosiant padaryti pasaitą: Pari̇̀šk puodynę, kad galima būtų nešt. Sykį sutikau Benių, grįžtantį namo su krepšeliu, per petį parištu virvute.Pasri̇̀šę kašeles, eina turgun. Abrūsą pasi̇̀riša, i nešdavo kašeles baravykųpritvirtinti saitu: Vištą pari̇̀šo į obelį i laiko [, kad neperėtų]. Senis vedėsi už ragų parištą karvę.Tai aš pasiėmiau kelnių pajuostuvę ir pasirišau tą vilką. Vieną dieną pasirišo tas žmogelis Jonuką šniūreliu ir veda per didelę girią.pritvirtintą saitu leisti ganytis: Parišo į dobilus, i išputo karvė.Karvės, avies nepasiri̇̀ši an kiemo, reik ganinklosraiščiu apsukus, suvaržyti laisvę: Laiko erelį narve su parištais sparnais, kad negalėtų vėliau tėvo lizdan atsitūpti. Padvažiavę in karčemą, pàrišė ponussurišti į krūvą (javus, linus ir pan.): Pjoviau, negulėjau, pėdelius parišiau. Nusineši šiaudų ir pàriši linus dideliuosnan kūliuos. Subaton linus parišau. Linai pàrišta kūliuosna. Pačkosa rūbai pàrišta. Toki didumos plaukeliai, ale parišti̇̀kiek pasidaryti rišant: A bagota šluotų? Aš nepasirišáuįstengti, suspėti surišti: Ta motriška po gero vyro rugius pjaunant pasirišaraudónus karoliùs pari̇̀šti papjauti: Teip vagis ir sako: „Tavo laimė, aš tau būčiau parišęs raudonus karolius“papari̇̀šti, papàriša, -o (papàrišė) daugelį surišti, kad negalėtų judėti: Atejo policija, anuos papàrišė, išvedė ir pašaudėsumegzti, sujungti galus: Kad patraukysiu [raištį], tai paparišiu, kad pabarstysiu [sagas], tai paparinksiupérrišti1apjuosus per vidurį, suveržti: Párrišau su paryšiu pusiau gijas drikos. Išėmus iš marinato, mėsa perrišama virvute. Pačiame [mietų] kryžtarpė[je] parriš su virkštėmis ar šlapiais ilginiais. Kūliai pérrišta kūlaraišom. Kap sausi linai – párrišei ir pirtin veži. Ant kairiojo virbalo į dešinę atskiriamos perrišamos akys. Kam tu riši, kad pérrišo. Tai ponas Dievas ją (skruzdėlę), kai leidęs, parrišęs su šniūreliu ir parveržęs.Asta apsivilkus palaidu mėlynu drabužėliu, liemenį persirišus aukso juosta. Pérsirišti skepeta per pažastes. Ji persirišo plaukus kaspinu. Jau taip nėr galvos, ė kai pérsiriša (skarelės mazgą suriša ant pakaušio), tai da mažesnė.apjuosti, aprišti: Dėdienė, išėjus ant kiemo, parrišė piršlį, ir tada jo nebekorėiš naujo užgobti: Kol tą mezgą atpunkeliojau, kol skariukę párrišau, vaikas net sukaito.Pársirišk skarelę: mažoji kerčiukė į viršų. Pérsirišk galvą – šlapia1iš naujo aptvarstyti (ppr. gydant): Tavo žaizdos nepavojingos; mes perrišim jas ir tave išgydysim. Būdavo, kas antra diena pérrišt. Kai párrišo, palaisvėjo piršteliai. Jiems taip besikalbant, iš kabineto išslinko ir patsai ligonis su perrišta dešine ranka.Pailsęs Povilas atsisėdo ant grindų, nuplėšė marškinių rankovę ir kaip mokėdamas persirišo kraujuojančią koją. Persirišęs žaizdą, aišku, mėgins pabėgtiiš naujo sutvirtinti grįžte: Tie vaikpalaikiai tuos pėdus tik pakrikštijo, i tiek – visus statant reikia parrišt par naująį kitą vietą perkelti ir pririšti (gyvulį): Eisiu da párrišiu karves, jau bus nugrūžinusios. Reikia karvę pérrišt i telyčiotę pažiūrėt. Reikia karvė pérrišt ažu to medžio. Gal prieičia karvę párrišt?.Išėjau karvę pérsirištpieri̇̀šti, piẽriša, -o pririšti:Py dviračio pỹriši. Py arklių kojų [apgaviką] pyri̇̀šo i sudraskė . Tokios skylės buvo pyrišt. Tas vaikūzas nurišo, eik tu mani pyriškGembę įdūrė ir pyri̇̀šo karvę. Reik šunį pieri̇̀šti – nusitraukėpririšti 10 Ans buvo pysiri̇̀šęs py ūkio. Py darbo nė[ra] pysiri̇̀šusiprari̇̀šti, pràriša, -o (pràrišė) perrišti 5: Kol arklys pasilsės, prarišiu karvętruputį atrišti: Efrunė, maišus prarišusi, vištas traukė, gyvas ir negyvaspriri̇̀šti, pri̇̀riša, -o (pri̇̀rišė) pritvirtinti primazgant: Pri kits kito pririšti. Vienas čiepas lankstos nepririštas prie baslio. Pri̇̀rišė prie medžio pagalį – tas tiktai pokšt, pokšt. Buoželė buvo pri̇̀rišta ir mušė javus. Pliauska aptašyta, pririštà [prie pagalio], i reikdavo, tamsta, kult. Pri̇̀rišta in lazdos tokis – anas lapatuoja gi i duoda. Jis pririšo jai (pelei) už kojos siūlą, kad nepabėgtų, ir įleido atgal į olą. O ketant jau zvanyti, pririš pri varpo širdies strykelį. Prie duknų kerčiai pri̇̀rišė siūlą. Kur tas šniūras apyniam priri̇̀št?. Va čia sėstis, va čia priri̇̀št pakulas. Priri̇̀šo po pėdą ant pečių [už pėdų vogimą]. Priri̇̀šdavo ant pavažos tą Kotryną [per Užgavėnes]. In mažyčių [rogučių] laibąjį galą [rąsto] virvelėm pri̇̀rišė ir važiuoja. Vienas ėmė sakyti: jūs mane priri̇̀škit ir leiskit priri̇̀šę, aš lįsiu [į skylę kalne]. Virvelė pri̇̀rišta. Pririšė gerai, kad neiškrist. Jungą jaučiam in ragus priri̇̀šdavo, anys i traukdavo žagrę. Karalienė pririšta prie girnom mala . Dešros ir kumpiai an karčių pririšta. Bei racionalas su jo ąselėmis tur pririšamas būti geltona virvaite ąseliump efodo. Geresn jam, idant jamui pririštas būtų akmuo pas kaklą.Koc ožkai keską piningų priri̇̀šk, i ženysis.1Čia stulpelis, kur pakulos prisi̇̀riša. Pri̇̀srišė galą sienojo ir kulia . Išbarškini tuos jau grūdus, daugiau paskiau krečiam kūlius, prisiri̇̀šę, va, teip šit. Kuolą prisi̇̀rišiau ir nuvažiavau (sulūžus ratui). Senutė, žinodama, kas bus, prisirišo prie piestos. Atsidrąsinęs apsijuosiau su savo turbanu ir prisirišau prie paukščio kojos, tikėdamasis, kad kitą rytą jis išneš mane iš tos negyvenamos salos.Tau reikia duot, sūneli, prisiri̇̀šus. Ką tu man gali padaryt: aš tave, prie padelkų prisiri̇̀šus, nudaužyč (esu darbšti, greita).suveržti: Priri̇̀šti vadžiom reikia vežimą šienopritvirtinti virve ar grandine (gyvulį): Paėmiau vadeles, sakau, pririšiù karvę. Didžiąjį baronioką pri̇̀rišiau, mažasai neis. Nepririšęs nepamelši – nesiduoda. Arklys anei pančiota, anei pri̇̀rišta, ir nuejo. Eš negaliu nueit karvių priri̇̀št. Karvę ilga virve pririšė ir virvės galą par kaminą perkišė. Įsakyta taip pat šunis pririštus laikyti. Muno šuo dieną naktį pri̇̀rištas. Kieme jau laukė arkliai pagirdyti ir pririšti pasvirny. Nuejo tada anys ir atrado aslaitį pririštą už durų. 1Atvedė mešką ir pas tą obelį pri̇̀rišė. Nuvedė tą mešką į reją, pririšo, jau nakos. Pasigavo iš girios vilką ir pririšo jį kluone. Priri̇̀štas šuva. Pririštà avelė ir būma namie. Reikia vestis, sako, Smurgainys (į Smurgainis) ir priri̇̀št per baljierių (apie viengungį). Prie gardžių tampriai pririšo karvę. Ir išjojo brolelis par lygiūsius laukelius, ir pririšo žirgelį pri rūtelių darželio. Ir pririšiau bėrą žirgą prie rūtų darželio. Priri̇̀šu pri lovos kojai – nėkur nebišbėgsit (sako motina vaikams). Pri̇̀rišė pas tvorą. Pririšė ją (ožką) an virvelės ir ažu klemkos prikabino. Pri̇̀rišiau an tvorelę. In virvės pri̇̀rišė. Kuolu pri̇̀rišė arklį. Karvę pri̇̀rišė in alksnį.Ištekėjai, pri̇̀rišė kai šunį prie būdos, ir stauk. Nuvargau vienas [begyvendamas], nė šuva pririštas taip nepavargsta. Jau ištekėjai i kai pririštà. Laiko kaip šunį pri̇̀rištą, ir negera (negirtauja). Arklį pririšk kaip vagį – atrasi kaip brolį.1Prisiriši avį vieną į vieną ranką, kitą į kitą ir pavest negali. Prisiri̇̀šk savo vištas, kad man daugiau nesirodytų darže!. Aš prisirišaũ bėrą žirgužėlį po žaliąja liepužėle. Prisirišau bėrą žirgą pas rūtų darželį . Prisi̇̀rišiau žirgelį prie žalios grūšnelės .taip pritvirtinus, palikti ganytis: Dabar vieną karvę turiu, ir tos nėr kur priri̇̀št. Arklį pri̇̀rišiau galu daržų. Miežiuose pri̇̀rišė karvę. Dobiluos pri̇̀rištos [karvės], ale nei te ėda, nei ką, tik trepsi trepsi. Inslėnėj karvę pri̇̀rišiau. Palikau priri̇̀šus karvę in beržiukų, in kemselių. Prie keliui pri̇̀rišiau karvę. Tu prie rugiais priri̇̀šk karves, te daugiau žolės. Oi, neėdri ta karvė buvo: į tokią žolę pri̇̀riši – kapšt kapšt i stovia. Pri̇̀riša arklį an kluonienos. Arkliai pririšti̇̀ į dobilus. Priri̇̀šo arklį į krantąpritvirtinti, kad negalėtų laisvai judėti, veikti: Vėjų kalba: žmogų priri̇̀šk – ans nebūs, nestovės. Buvo sukrautas didelis laužas, o vidury įkaltas stulpas, kad būtų prie ko pririšt. Žiūri – mergaitė pririštà prie beržo. Aš pri̇̀rišiau ją (pačią) prie ratų, kad ją šunys lotų . Priri̇̀š pri benkio, par naktį išlaikys, ka[d] sugaus. Krūmaliūs vaikas keturių metų pryrištas pry medžio. Nuvežiau in mišką, pririšaũ prieg medžio. Stulpopi jį pririšė. Ilgai gi ir buvai mieste, gal kas buvo pririšęs?! .Mane laikė prie lovos pririšęs keistas skausmas.Pririšk žalčiui sprandą, o jisai ir susirietęs tau įkanda. Žmonių liežuviai nepririšti, šneka jie, ką nori. Mažas r neištariau, liežuvis taip kaip pririštas buvo. Kap pri̇̀rišta visi galai – negali atsimintprimegzti: Siūlui pasibaigus, reikia pririšti kitą1jungiant, rišant daug pridaryti: Daug šluotų priri̇̀šo. Aš tau pririšiù vantų. Nei kašiko nupynei, nei šluotų pririšai̇̃, nei nieko. Priri̇̀šč[iau] kūlelių. Priri̇̀šo rugelių daugelį pėdelių.Šluotų jisai, būdavo, prisiri̇̀š ir veža parduotdaug pridėjus, surišti į ryšulį: Levutei skarelę dovanų pririšaũ. Obuolių skarukė pri̇̀rišta ir indėta. Pri̇̀rišė rezgines kuodelių ir liepė tai diedo dukteriai varyti karvę ir tuos kuodelius neštis ir suverpt.Ir karbelį prisidėjau grybų, ir skarelę prisi̇̀rišiau. Piningų nusivežiau ryšį priri̇̀šęs[is], bet kas iš to, kad ostiniai. Ryšiuką škurlių prisiri̇̀šusi, nulėkė į šalteniuką plautisužsigobti išeigai: Kur mano prisirišamà skepetaitė?daug užsigobti ir užsirišti: Aš prisi̇̀rišiau prisi̇̀rišiau skarelių [, kad nebūtų šalta]priversti būti kur nepasitraukiant, pajungti: Šiemet ir jį pri̇̀rišė prie darbo. Visi pririšti̇̀ in darbą. Bobutę pri̇̀rišė in vaikus. Pryrišti̇̀ visi pry darbo, jug reik duoną užsidirbti. Pri vaiko pririštà, niekur neinu. Prie vaikų, paskui prie anūkų pri̇̀rištas, lig užsimerksi (mirsi). Kiaulė paršus paturėjo, dabar prie namų pririštà, niekur negaliu išvažiuot. Aš pririštà prie ligonio. Jos vaikai geri, visada prie darbo pririšti̇̀. Motriška turi dirbti, esi pririštà: gyvoliai, vaikai. Markauskai nebuvo kokie vargšai, kad savo sūnų pririštų prie karvių uodegų, kad jam ko pagailėtų. Jei nepririši į raštą (neparašysi vekselio), tai negrąžins skolos. Pulkas … neesti pririštas tikrump vietump. Pririštas esi moteriesp. Nes moteriškė …, kolei gyvas yra vyras, pririšta yra įstatymui. Mergos nieko nesakė, bile galva prie vyro pririšta.Tai aš čia būsiu prisiri̇̀šus – ir aš noriu išeit į svečius!pripratinti, patraukti: Teip pri̇̀rišė prie savęs žmonis.Ir kodėl ji užsidėjo sau tokią kančią, tokią lyg atgailą, prisirišdama Ilžę su jos vaiku prie savęs. O tu kvailė įsitikėjai ir prisirišai prie vieno kaip šuo prie piemens. Tu dar nežinai, ką reiškia pažinti, mylėti, prisirišti ir netekti. Baisiai prisiri̇̀šęs prie mamos [vaikas]. Anūkė mano in ją (kaimynę) prisri̇̀šus. Iš mažuotės buvo prisri̇̀šęs int mane. Tiek jis prisi̇̀rišė prie manę. Prisiri̇̀šo jis in mergą kap velnias in epušę. Diedukai, diedukai, kas čia pas tave prisiri̇̀šo (įprato ateidinėti)?. Prie žemės reikia prisiri̇̀šti. Moteris labiau prisirišusi prie židinio, prie nuosavo kampo, negu vyras. Prisiri̇̀šus in darbus esu. Jis iš pat mažens buvo prisirišęs prie knygų. Neprisiriškit neišmintingai prieg turtų ir šlovės žemiškospristabdyti, sulaikyti: Pririšk jį kelias dienas, kad nesikeltų iš lovos. Ka niekaip negali jo priri̇̀št: bėga i bėga pas tą panelępristoti prie ko, prikibti su pretenzijomis: Tik ir ieško, kad prie ko prisiri̇̀št. Prisi̇̀rišė prie manę, negaliu ir atsikratyt. Prisi̇̀riša, nežinai až ką. Pri̇̀sriša, kad užfundytų. Pri̇̀srišė ingi jį, muštis nori. Ko čia in man prisi̇̀rišei lygiai pikta dvasia. Kogi anas in mane prisi̇̀rišė?. Kabinos, prisri̇̀šę buvo. Ot prisiri̇̀šo pas manę kap kokis dieglys. Prisri̇̀šo kap girtas prieg tvorai.Dėl ko toks sapnys prisiri̇̀šo?kai̇̃p prie (ant) lenciū̃go pri̇̀rištas labai suvaržytas: Skundės: nekokia marti, [anyta] kai̇̃p an lenciū̃go pririštàliežùvį priri̇̀šti priversti tylėti: Ano pri̇̀rištas liežùvis, o ta mala. Tačiau kaip moterėlės pririš vyrų liežuvius?liežùvį (liežiùvį) prisiri̇̀šti nekalbėti, nutilti: Aš tau sakiau – prisiri̇̀šk liežiùvį!pririštà uodegė̃lė nebegali iš namų išeiti: Vaiką tura, pririštà uodegẽlėrankàs prisiri̇̀šti užsiimti kokiu darbu: Prysiri̇̀šusi rankàs su vaikuši̇̀rdį priri̇̀šti turėti patraukimą, priprasti: Dvariškės puikesnės, matysi, taip patiks, nė nepasijusi, kaip širdį pririši. Nepriri̇̀šk širdiẽs prie nieko. Tebtur širdį pririštą pri kokio griekoširdi̇̀s prisiri̇̀šo priprato: Ano širdis prisirišo prie josiospapriri̇̀šti, papri̇̀riša, -o (papri̇̀rišė) daug pririšti, priraišioti: In atšlaimą arklius suvadžioj[o] ir papri̇̀rišė. Atvedėm arklius ir papri̇̀rišėm pas sienąpririšti ganytis: Karvę papri̇̀rišam ir galim baliuit lig vakarui×razri̇̀šti, ràzriša, -o (ràzrišė) išrišti, paleisti: Razriša kūlius i da rankom trina (kai kultuvais kuldavo). Pirtyj yra palotai, tai ràzriša [pėdus] ir sustatosuri̇̀šti, sùriša, -o (sùrišė) raiščiu sujungti, sutvirtinti, suveržti: Seniau du kuolu inkala, vyčia sùriša, kartis uždeda – ir tvora. Jo žalia tvora … su laibais karklais į kits kitą surišta buvo. 1Ryšiuką padarysi iš žalių [šiaudų], suri̇̀ši su tuo kūliu, i stova. Suri̇̀šom su šiaudų kūliukais [pėdelius], sustatėm, i[r] stovėjo. Oho, kult kultuvais: pusantro pagalio sùrišta, i daužyk. Rankelė dalgio sulenkta ir sùrišta. Drobiniu susuktiniu siūlu sùrišė. Šiaudus iškrečiam drabnus ir čia sùrišam, dengiam iš tų kūlių stogus namų. Į save sukant siūlą, surišti, apsukus siūlą keliskart (darant nikstą).Mun parpetės krito krito – aš i susirišáu. Nusivilkis marškinaičius, susiriškis rankovaites (originale hipernormalizmas rankuovačias), tai bus tavo žakas.sujungti raiščiu, grįžte į krūvą (javus, linus, žabus ir pan.): Rugius sùriša pėduosna ir sustato gubosna. Reikia pėduosnan suri̇̀št kviečius. Tėvas pjauna rugelius, mama riša pėdelius. Suri̇̀šo pėdelių tris šimtus kapelių. Ale bet turėjai suri̇̀šti dailiai tus pėdus. Nupjoviau, surišaũ ir suri̇̀šus pastačiau . Surinkite pirm kūkalius ir suriškite pėduosna. Suri̇̀šk kūlį šiaudų ilginių. Reikdavai (reikdavo) suri̇̀št į kūlius da, tokius juos pataisyt gražius. Storąjį kūlio galą suri̇̀š, ka nesidraikytų. Su brauktuvėms nubrauksi [linus], pašukas suri̇̀ši. Nurauna i paskleida į eilelę, reik surinkti i suri̇̀šti. Sùrišė žagarus. Anas (pėdas) sùrištas, tai tęsiam toli.Paskum susi̇̀riša kūliuosna [linus].rišant padaryti: Jautinyko darbas: šluota suri̇̀št, kašikas nupint. Sako, švanta toki nedidelė yr, surištà kaip šluota, trumpais koteliais iš beržo. Surišk pušinę pečiui šluostyt.Kol vieną bačką suri̇̀š, tai metai praeis.Patvorinių kiečių susirišaũ šluotą. Moka gerai šluotą susirišt. Šluotikę turėjo tam tikrą susiri̇̀šęs iš beržo šakų. Apsileidžiau, nė vantų nebsusirišaũ, nebus su kum perties.sudėti į krūvą daiktus ir suveržti kuo, kad nepasileistų: Apyaušriu atsikėlęs, surišau į autą marškinius, kuriuos turėjau pamainai, ir įėjau seklyčion pas šeimininką uždarbio. Viską surišaũ, an pečių ir perejau [per upę]. Surink ir suri̇̀šk visus ryzus, kad nesvalkiot. Kad drugys nustotų krėtęs, reikia nukarpyti nagus, nukirpti plaukus ir, surišus į skudurą, užkasti į žemę.1Susi̇̀rišė mazgiukan savo daiktelius i iše[jo]. Susri̇̀šo paklotėsa rūbus. Batelius į ryšiuką susi̇̀rišam, pasikaišom sijoniuką, i dui. Ant lenčiukės linus susi̇̀riša ir verpia.sutaupyti (rišant į mazgelį): Vienas duoda grošą, kitas grošą, tai zlotelį an tabokos i sùrišusuvaržyti pančiais, neleidžiant judėti, veikti: Važiavo žmogus keliu ir rado an kelio: guli ožys surištas. Man negaila, ką ma[no] mielą paėmė, tik man gaila, ką nedrūtai sùrišė . Aš pasakysiu virvėm, kad jus surišt. – Virvės, virvės, suriškit strielčius. Perskaitė dekretą, veda suri̇̀šę [piršlį] karti. Kam rankas ant nugaros suri̇̀šti. Sari̇̀šk kojas. Nė rankums surištum̃s, nė kojums negalėjo laidot. Rankos ažvačion sùrištos. Anam į užpakalį, į priekį mietus įdės, suriš rankas pri tų mietų. Ir sùrištos baltos rankos baltu kasnykeliu. Jis surištas kojas ir rankas tapė įmestas. Herodas nes pagavo Joną ir surišė jį ir įsodino jį kalinėn. 1Aš surišdavau ir atiduodavau į kalėjimus vyrus ir moteris. Tada tepasiliekt jūsų brolių vienas surištas jūsų apkalime. Ir todėlei čia atėjo, idant juos surištus vestų vyriausiump kunigų.Aš šiandien kaip surištà (neturiu jėgų). Teip lauku tų pietų, teip kaži kaip kojos tokios paliko kaip sùrištos, negal bepasivalkioti. Vonioj langas atadaras buvo – sprandą kaip sùrišė (negaliu pajudinti). Ją surišk, ir tai nenuturėsi. Į vakarėlį jo suri̇̀šęs neatvesi. Jau jo dabar suri̇̀šęs te nebenuvesi. Smerčio surišęs nepalaikysi. Višta surišta, į tvorą įkišta (šluota).Tai jis ją susirišęs mušė, o kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno. Jisai davės sugaut…, surištis prileido.Lageryje žūsiu, pati susirišusi sparnus.suvaržyti: Yra bėda, kad aš labai esu surištà. Žmonys dabar surišti̇̀, dabar turi eiti ir eiti [į darbą]. Antikristas apsėdo, dūmomis savo surišo [bažnyčią].sujuosti, apjuosti: Ji mane suri̇̀šo su šilkų juostele. Atėjęs į lauką, šeimininkas būdavo surišamas šiaudų ryšiu ir pakilojamas. Kai baigs, jį (šeimininką) suri̇̀š vainiku. Žėdną sùriša, sùriša iš tos pusės, iš jaunosios pusės leisdama. Veizu, ilga, tęva ta bitis, par vidurį geltona, par vidurį kaip su siūlu surištà.Diržų nebuvo, mergaitės juostas audė sa[vo] darbo, an kailinių tepgi susriši̇̀. Su baltom kelinėm, juostom susri̇̀šę [vaikinai]. Duok šniūrelį mun susiri̇̀šti.susivystyti: Vaikelį susiri̇̀šus, va teip šitai pasiėmussutvarstyti, apvynioti: O tėvas gulėj[o] galva sùrišta. Bintų nebuvo, su kokia skarele a su kuo i suri̇̀š. Pasigėriau kaip višta, net galvelė surišta . Inkandus gyvatei, tuoj reikia tas daiktas drūtai surišt ir tuoj eit an atžadėtoją. Prie jo šalelės stovi seselė, turi rankelėj šilko skarelę, nori surišti broliui galvelę.Tas perdėtinis tuo susirišo galvą.apgobti: Ant lovos krašto sėdėjo moteriškė, galvą skepetu apskritai surišusi. Visados nešiodavo po smakru surišamą skarelę.Pakaušin skarelėm susri̇̀šdavom kadai. Kad aš susiriščiau raudona skaryte, bet kas pasakytų: – Labrytą, martytepritvirtinti virve ar grandine gyvulius, priraištyti: Suri̇̀škiat karves į pavėsį – parkais. Parginsi karves vakare, surišai, subuvai – eini į trobą. Ir surišo bėrus žirgus pri rūtų darželio.Su arkliais tat nujojusi, susiri̇̀šusi arklius pri toros.priraišioti ganytis: Pusbernis išjojo, surišo arklius ir, kiek palaukęs, susisuko apsiaustu galvą ir užmigo. Karves draugėn sùrišė. Tarpmiškys, žmonių karvės sùrištos. Te karvės sùrištos tankiai, galia susisuktsumegzti: Aš nematau, ir pirštai kaip basliai, negaliu suri̇̀št. Suri̇̀šk pakaklėj stipriai skarelę. Kiek surištų̃ virvių, tiek ypų [duoda]. Geriau surišt dviem mazgais kaip vienu.Su tavim tai nei suri̇̀šus, nei nutraukus (niekaip neįmanoma). Dar ne visi atėjo, vieno dar trūksta. – Suri̇̀šim, jei trūksta .Jie atsinešę virves iš namų, susiri̇̀šę tas virves i tą piemenėlį pririšę. Leidės, marškas susri̇̀šęs, iš penkto aukšto ir ažsimušė.susukti: Iš ilginių šiaudų grįžtes liuobam surišti1sujungti, sutvirtinti statinio dalis, statybines medžiagas: Keturi medžiai aplink sùrišta – vainikas. Anys šiandie tik vieną vainiką sùrišė. Sùrišė stajokus. Suri̇̀šus pamatus saulėtoj dienoj, sausa troba bus. Kazilus sùriša su juostomssujungti kietėjančiu skiediniu: Praskiestos maliavos, arba dažai, galėtų būti su tinku surištos. Kalkių pienas … suriša įvairios kilmės rūgštis.susieti kuo bendra, suartinti, suvienyti (žmones): Meilė sùrišė karalių su tais vaikais. Jūs gentys, visi surišti̇̀, ilgai pykties negal. Visi žmonės, meile broliška surišti, peštynes ir vaidus visai užmirštų. Bendros ašaros stipriau suriša žmones, negu bendras juokas. Ilgam surišo mus bendri pavojai ir kritusių draugų vardai mieli.įgalinti bendrauti: Svarbus žemėtvarkos elementas yra keliai, kurie visą gamybinę teritoriją suriša. Telefonas, telegrafas, radijas surišo kaimą su visu pasauliu.padaryti glaudžiai susijusį, sujungti: Abi melodiji kietai surišti viena su kita. Tiedvi kalbos ypatybi, atskirianti sėlius nuo latvių, suriša pirmuosius su kuršiais.Jei sakinys su kitu nesusi̇̀riša, vadinas vientisu.suvokti ryšį, prasmę: Nesuriši, kas tai yra, kad vieno žodžio nesupranti [sakinyje].turėti ryšį, susisieti: Šis klausimas yra susirišęs su tąj žvėrimi. (Bs). Pri to paties [žodžio] tur susiri̇̀št [kiti žodžiai]susaistyti, įpareigoti: Esu surištas žodžiu ir pareiga ten.Nekurie susirišo su prasikeikimais. Buvo daugiau kaip keturios dešimtys vyrų, kurie buvo susirišę tokia priesaika.apsiimti: Nerodas, ką susi̇̀rišiau (sutikau avilį daryti) susidraugauti, susidėti, susijungti: Susirišu su kuo. Susi̇̀rišė merga su tuo bernu, o kad anas nors ką turėt. Kai susi̇̀rišė, tai abu i abu. Kur tavo protas buvo su tuo valkata susirišti?. Susiri̇̀šęs su rajonu – ką tu pirmininkuo padarysi!. Labai priderėjo, idant daug karalystų viena karalyste susirištų. Susirišot visi prieš mane.Su kvailu susiriši – patsai kvailu tapsi.sujungti bendram gyvenimui, sutuokti: Suriš' rankas su stulele, šventin vainikėlį, ir suriša mudu jaunus kai du balandėliu. Esi surištas su moterimi? Neieškok atsirišti. Kai bažnyčia bus visai tuščia, jus ir surišiu. Sùrišė, sùrišė, veskis, veskis – dabar tavo.Anas nepaiso, kokia ana yra, ale aby susri̇̀št×užmegzti ryšį, susižinoti, susisiekti: Sugrįžęs į Kazliškių valsčių, Kirstukas pirmiausia susirišo su patikimais žmonėmis. 1944 m. pradžioje jis susiriša su tarybiniais partizanais. Susirišo per radijąneatleisti kam nuodėmių: Ką tiektai suriši ant žemės, surišt bus ir danguj. Ir ką norint surištum̃bei ant žemės, bus sùrišta ir dangūse.gálvą suri̇̀šti susirūpinti: Kuris tai sùriša galvẽlę apie jusgálvą susiri̇̀šti kočėlù labai rūpintis, persiimti nelaime: Nesusri̇̀šk kočėlù galvõsliežùvį suri̇̀šti uždrausti kalbėti: Kas man liežuvį suriš?rankàs suri̇̀šti sutuokti: Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai. Jau sukeisti aukso žiedai ir surištos rankelės. Tai ščėslyva minutele sùrišėm rankelès, darbo palig kakli. Jei mislinai, mergužėle, atgalio sugrįžtie, tai reikėjo su berneliu rañkų nesuri̇̀štie.rankàs [ir kójas ]suri̇̀šti atimti veikimo laisvę, suvaržyti: Juozapo nelaimė žmonėms, rodos, surišo rankas: nuo ankstyvo pavasario ligi rudens nė vienas nepasirašė po pareiškimu. Aš nenoriu, kad man rankas surištų [ūkio rūpesčiai]suri̇̀šti ir atri̇̀šti sakyti vienaip ir kitaip, išsisukinėti: Jis sùriša ir àtrišapasuri̇̀šti, pasùriša, -o (pasùrišė) suraišioti: Noriu pasuri̇̀št vieną su kitu.priraištyti: Noriu pasuri̇̀št visus jaučiusužmazgyti: In matūzėlių galo mazgučiai pasùrištasusirišti į ryšulį: Pasùsrišė venzelkus, paėmė šepetį, žirkles ir galąstuvąpapasuri̇̀šti, papasùriša, -o (papasùrišė) daugelį suraištyti: Vilkas papagaudė, papagaudė arklius ir ažu uodegų papasùrišė ir parvedė diedu[i] tvartanužrišti, ùžriša, -o (ùžrišė) apsukus, uždėjus priveržti: Už ragų jaučiui užùrišta, ir vedžioja. Ažrišk virvę až ragų ir veskis. An kaklo jaučiui žùriša ir aria. Inspaudžia gerai [kartį ant vežimo] ir žùriša. Suriši tris devynerias raudono siūlo mazgelių ir ùžriši ranką (grižą gydant). Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipirko, laikroduką ant rankos užri̇̀šo. Tada užrišo ant jos senoji siūlą ir tarė. Užrišti arklio urėdą.Maršelka juostą tokią užsiri̇̀šdavo i visą tvarką veselė[je] darydavo, jagu neprisigerdavo. Reikia nuo grižo užsirišti, nuo kryžiaus nuėmus, tuo siūleliu.pritvirtinti, pririšti, parišti: Žaką ant balno užri̇̀šti. Darbas jam krito iš nagų: atleido pakeliamąją, vėl užrišo, lanką tempė nuo ievos gal tris kartus. Kap ùžriši didelį pagalį po kaklu, tai tada paršas nepabėga. Valstietis užrišė jam ant kaklo varpelį.Nu te vaikščioja skarelę užsirišę an ilgos lazdos, jau baido tas (dial. tuos) žąsis. Užsirišti akmenį ant kaklo. Greitai persirengiau, užsirišau naują kaklaraištį ir išbėgau gatvėn1užveržti angą, apsukant raiščiu, kad neiškristų: Ažri̇̀šk gerai maišus, kad nebyrėtų. Blogai ažùrišė maišus i pribirino grūdų. Ponas inlindo maišan, durnius ažurišė. Jie kaip te maišą užùrišė iš vidaus. Ùžrištas doklas, neišeisi vis tiek. Maišelį … užrišame ir užžymėjame arba pečėtavojame, idant ižg jo niekas neižpultų. Užrišti žarnos galą. Ažurištas.Suturi [vidurius], kaip rište ažuriša. Kada nori ką sakyt – kaip rište užùriša (nebeatsimeni). Kai mama numirė, tai, rodos, kap rište užri̇̀šo (niekad ten nebenueinu). Mano gerklė neužrišamà, neuždaroma, kuolu neužkišama. Kai apsivedžiau, į maišą įlindau, i užri̇̀šo. Mergų – maišas neažùrištas (labai daug). Kad nori gerai padaryt, supil’ maišan ir ažriš' (pradėjęs visada pabaik). Užriši verkdamas, atriši dainiuodamas.Įlindo į maišą ir užsirišo.sugniaužti, užspausti: Prisiminus žvejybą, ir man kažkas gerklę užriša.įvyniojus, įdėjus užmegzti ar užveržti raiščiu: Sukramto duonos, žùriša ir davė nastruosna [vaikams]: vargiškai augom. Pinigas ažùrištas lopinėlyje. Ir užrišė du talentu sidabro dviejose mašnose.raiščiu veržiant uždengti: Kam akis, burną užri̇̀šti. Užri̇̀š vienam akis i[r] bėgios visi ten tais pasieniais. Durnius ažrišė akis velniuo, kap dav[ė] kuolu per galvą, tai jo tik akys neišlakiojo. Kad būtum (būtų) neužrištõms akims, an karto aš būčiu atsekęs . Kaip gegužė su užrištomis akimis išskyrė sau vyrą. Akis užùriša, idant neregėtų kalavijo, kuriuo turi juos žudyt. O užrišę abi aki, pranašaut anam įsakė. Jaučiui kulančiam neužriši nasrų.Jūs mane puolate užrištomis akimis ir atsitrenkiate patys į save.Sarmata užriš akis, ausis i burną. Jai paimk ir užri̇̀šk [burną] ir tai jin neiškęs. Kai bėda, gėda užrištom akim vaikštinėja.Būtumi parejęs akį užsiri̇̀šęs i būtumi žinojęs (apie primušimą).Važiuot miestan gyvent – tai akys ažsiri̇̀št (nežinia, kaip seksis). Kad žinotum apaksiąs, iš anksto akis užsirištum.užgobti (skarą): Užri̇̀šk da vieną skarelę – sušals. Lopinaitį baltą žùriša ant galvos. Rišo, rišo jai skepetą, kaip gaidys pragydo, ir užrišo. Ir apjuosė juos juosta, ir užrišo jiemus čepčius.Kol neužri̇̀š (nedovanos) skarelės, nekviesiu [naujos giminės].1Tik naują skarytę užsi̇̀rišiau ir sutryniau. Skarelę ažsiri̇̀šus mažutę. Kastut, užsiri̇̀šk skarelę, neik plika galva ant kiemo. Užsiri̇̀šk šiltesnę tą muno kuskelę. Žùsriša lopinuką – šilčiau. Užsirišk, mergele, šilko skepetėlę, kad nieks tavęs nepažintų, kad be vainikėlio.raiščiu užsukti, pritvirtinti, kad neatidarytų: Užrišk užkėlęs vartus. Nueisat, pranešat, ka mes užeitam, ta uždegsma, užrišusys uždegsma, – matai, koks grasinimas buvo. Tai kad žinojus šitą neščėstelę, būčia užrišus vartelius juostele. Neik į tą kamariukę, kur su šniūreliu ùžrišta. Jaunesnioji užrišo duris taip, kaip raganos buvo užrištos. Užrišiù i uždegsiu, kad jūs sudegtut, man nekliūtutužmegzti: Ažùrišu mazgą. Įkapes siuvant, nereikia (užmegzti) užrišti siūlo galo, nes mirtis prie kito rišis. Jeigu ažri̇̀š [varpas mazgeliu], tai tas duonos nevalgys.Šiandie nieko nenuveikiau, nė šuniui mazgo neužrišaũ.Lėputis, bijodamas ką nors pamiršti, užsirišdavo ant nosinės mazgelįsutrukdyti, sustabdyti kokį veiksmą, galimybę: Nė provotis nebegali – kontraktas užriš visą kelią provoms. I jam lašinius jau užri̇̀šo (nebeturi lašinių). Apsiženijai – i viskas ùžrišta (nereikia pasilinksminimų, išėjimų). Paskiau ponas užrišė mišką ir nebeleido ganyti. Ji atsuko tą mašiną, o ma[n] užri̇̀šo kalbą, i gana. Kai jis įėjo, visiems kalbą užri̇̀šo. Dėl drąsos dar išmausiu burną, tuomet mano kalbos nė rište niekas neužriš.Su tuo rankiniu vaiku bėda dar gana: kap tik paskelia, tai ir žùsriša motinai visi darbai.užbaigti: Užri̇̀šk, jau užri̇̀šk, dėde!. Tada tą prašymą tuo užrišo, bylodamas žmoniump savo.netekti apetito: Valgiau, valgiau, tik staiga užri̇̀šo, ir daugiau nenoriu valgyt. Medaus su vandeniu nevalgyk: tuoj ùžriša. Jei tik biskutį ką riebiau užvalgiau, tuoj užri̇̀šo, ir gatava. Nenoriu valgyt, užri̇̀šo. Valgyt ažùrišė. Du [blynu] kepdama, du tepdama, du pirma, du paskui, ir išsyk užri̇̀šoužsimegzti (vaisiui): Tik mažiukas pamidoras žùsriša, jau ir supuvę. Uogai (uogos) tiktai ažsi̇̀rišė, jau vaikai i raško. Kataras ažsi̇̀riša, tai didelis auga [arbūzas]prikibti supykus: Pasakiau žodį, tai kad ažsi̇̀rišė!. Ko tu in manęs amžinai ažsi̇̀riši?!×(l. obowiązać się, l. zawiązać się) įsipareigoti: Neužsirišaũ tą darbą. O kada buvo diena, susiėję nekurie iš žydų užsirišė keikimu (prisiekė), kalbėdami, jog nenorėtų valgyt nei gert, pirm neg Povilą užmuštų.rišant (javus) uždirbti: Puspūrį rugių ka ùžriša, būs jau geraiaki̇̀s užri̇̀šti atimti galimybę objektyviai vertinti, apduoti: Na, ir užri̇̀šo jam aki̇̀s. Jie vienas antram iki mirties aki̇̀s užri̇̀šo. Taigi ne karštakošis buvo, meilė neužrišo akių, kaip su kitu tokio amžiaus bernu būtų atsitikę. Kas anai mergikei užriša akis, jog prisiklejuo[ja] pri vyroaki̇̀s užsiri̇̀štipasidaryti gėdos, turėti nemalonumų: Ką paėmė [Magdė], tą padirbo, niekur akių neužsirišo. Išvažiavęs neužsiri̇̀š akių̃. Vaikeli, apsižiūrėk. Jauna esi, kvailutė, žiūrėk, akių neužsirišk visam amžiuiKlKatsisakyti, nedaryti, vengti: Kad kas tau užsiri̇̀štų aki̇̀s su gėrimu!aki̇̀s užsiri̇̀šęs neatsigręždamas: Bėk iš čia aki̇̀s užsiri̇̀šęs!bùrną užri̇̀štiuždrausti, neleisti kalbėti: Tegu kalba, burnõs neužri̇̀ši. Durnam burnõs neažriši̇̀. Žmonėm burnõs neužri̇̀ši. Svietui burnõs neažriši̇̀atimti galią, sugebėjimą kalbėti: Užrišo burną anam tie muno žodžiai. Idant man neužrištų užsigėdėjimas burną manodanti̇̀s užri̇̀šti uždrausti, neleisti kalbėti: Užrišti̇̀ dañtys, negal lotigérklę užri̇̀štinetekti apetito: Jau nenoriu valgyt, tik gérklę užri̇̀šouždrausti, neleisti kalbėti: Žmonėm gerklė̃s neažriši̇̀: ką nori, tegul sau šnekaį mai̇̃šą įki̇̀šti (suki̇̀šti) ir užri̇̀šti apgauti: Į mai̇̃šą nor visus suki̇̀šti ir užri̇̀šti. Jautis yra kur kas storesnis už lapę, o vienok lapė jautį į maišą įkiš ir užriškai̇̃p rankà užri̇̀šti staigiai sustabdyti (ligą): Kap išgėriau žolynų, tai kvarabą kàp rankà ažùrišėkai̇̃p ùžrištas apie tylintį, nieko neprasitariantį: Kai reik, tai kai užrišta – nieko nežinau. Staučiūnas irgi laukia kaip užrištas. O pirmas žodis turi būti tartaskai̇̃p [rankà] užri̇̀šti labai daug: Žmonelių buvo pilna kaip užrišt. Privalgiau kai̇̃p rankà užri̇̀štliežùvį (liežiùvį) užri̇̀šti uždrausti, neleisti kalbėti: Kalba – ar tu jiem liežuvį užriši!. Žmonėm liežiùvių neažriši̇̀: kaip nori, teip ir kalbamai̇̃šas ùžrištas apie veiklos nebuvimą: Dabar amatninkams velnio šūdas: kalviams ir kriaučiams tad y[ra] čystai mai̇̃šas ùžrištas (nebėra uždarbio) val̃gį užri̇̀šti netekti apetito: Negaliu valgyt – užri̇̀šo val̃gįpaužri̇̀šti, paùžriša, -o (paùžrišė) apraištyti: Paažùrišė obelis.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas