Rodinėti
Rodinėti reikšmė
Žiūrėti žodį "rodyti"Žiūrėti žodį "aprodyti"Žiūrėti žodį "darodyti"Žiūrėti žodį "įrodyti"Žiūrėti žodį "įrodinėti"Žiūrėti žodį "nurodyti"Žiūrėti žodį "parodyti"Žiūrėti žodį "nurodinėti"Žiūrėti žodį "priparodyti;"Žiūrėti žodį "prirodyti"Žiūrėti žodį "susirodyti"gestais atkreipti dėmesįatvertiišryškėtiįrodinėti
Kalbos dalis: kartotinis veiksmažodis
Kirčiavimas: rodinė́ti
Rodinėti sinonimai
aprodinėtidarodinėtiįrodinėtiišrodinėtinurodinėtiparodinėtipriparodinėtiprirodinėtisusirodinėti
Rodinėti frazeologizmai
pir̃štais rodinė́ti tyčiotis: Visi rodinė́ja jį pir̃štais, juokias1 aprodinė́ti1 aprodyti 1: Tėvas aprodinėjo ūkio rubežius. Ponas vedžioja berną po svirną, aprodinėja miegas, pilnas grūdų, vedžioja po kaminą, aprodinėja juostas, mėsa apkrautas.1gestais atkreipti dėmesį: Vienuolis su šakele aprodinė́jo, kur šulinę kasti1 ×darodinė́ti 1 darodyti 2: Jis darodinėjo, kad jo pasielgimas teisėtas1 įrodinė́ti 1 įrodyti 3: Jau seniai pasakyta, kad be revoliucinės teorijos negali būti ir revoliucinio judėjimo, ir šiuo metu vargu bereikia tokią tiesą įrodinėti. Galima įrodinė́ti, bet neįrodyti, ko reikia. Kai kam jūsų amžiuje jau nebereikia įrodinėti, kad meilė tokia pat iliuzija, kaip ir tie vaikystės žaidimai.Įrodinėti, įrodyti kaltybę, kaltę, įkaltinti. Ona vėl puola įrodinėti, kad čia grynas melas ir išmislai1 išrodinė́ti 1 įrodinėti: Mun išrodinė́jo, ka iš triušių jokio pelno. „Lietuvių laikraštis“ išrodinėjo, kad viena prekė teturinti «цeны» prasmę, o kaina, nėra dar žinios, ką galinti reikšti.Aiškinau jiems savo sumanymą, išrodinėjau naudingumą, kokį turėtų jie iš to mano sumanymo. Dvarininkai išrodinėja, kad Lietuvoje, norint gerai ūkininkauti, reikią nemaža ir pinigų turėti. Ilgai privadžiodamas išrodinėjo, kam jiems reikalingas buvęs seimas1 nurodinė́ti 1 nurodyti 1: Detaliai nurodinėja1 parodinė́ti 1 parodyti.atverti: Bjaurius vaizdus jam svajonė parodinėjoišryškėti: Tuom labiaus pasirodinėjo ir švento tėvo veiklumas1 nurodinėti: Parodinėjo reikalą vienybės1 ×priparodinė́ti 1 priparodyti; įrodinėti: Kam pamokslininkas besistengia priparodinėti tai, pasiremdamas ant viso svieto tikėjimo, kas jau buvo priparodyta šimtais kartų?1 prirodinė́ti1 prirodyti 1: Iš tiesų susibarė, ėmė iš senų senovės prirodinėti vienas kitam visokias teisybes ir neteisybes1 prirodyti 3: Grafo advokatas prirodinėjo, kad Kaukas pats buvęs kaltas. Jo politikos priešai prirodinėjo, jog blogas ūkio vedimas sukildė žmones1 susirodinė́ti 1 susirodyti 1: Dėl to visi čia vaikšto tarytum pakulų apsivalgę, kalbasi pusbalsiu, kaip kokiose pakasynose, o daugiausia susirodinėja rankomis ir akimis. Nešnekėjo [ligonis], pirštais susirodinė́jo su visais
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas