Rūgti
Rūgti reikšmė
Žiūrėti žodį "parūgti"darytis rūgščiam, fermentuotisdarytis gaižiam, gižtigestibūti prastai nusiteikusiam, suniurusiam, piktam, pyktinevykęs, netikęsilgai miegotisilpnai lynoti, dulktigyventi nuobodžiai, be darbo ar dirbant monotonišką, įkyrų darbą, sėdėti namieraugėtipasidaryti kiek rūgščiamapgižtiapgesti, pridvoktiišrūgtitam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybiųatsiraugėtiatsiliepti, nelikti be pasekmių, geruoju nesibaigtiatsibosti, pakyrėtigerai neįrūgęsprastai nusiteikęs, sugižęsne visai sveiko proto, apykvailispasidaryti rūgščiam, įgauti rūgštumoįmirkti, prisitraukti kvaposušniurtiįmigtiprisigerti drėgmėsįsilytiįpyktiįprasti, įsitraukti, įniktipasidaryti rūgščiamtam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybiųnuo rūgimo pasikeistiišbūti suniurusiam, supykusiamišmiegotiper daug surūgtiišrūgtiįgauti nemalonų pašutimo kvapąpraeiti (norui)netekti jėgųkiek parūgštėti, kiek įrūgtiaprūgti, surūgtipašvinkti, sudvoktikiek papyktikiek pamiegoti, pagulėtiper daug įrūgtiprisitraukti, prisigerti smarvėssuirzti, sušniurtinuo ilgo buvimo, netinkamo laikymo sugesti, pasidaryti gaižiam, sugižtipasidaryti kiek rūgščiamsuniurti, suprastėtiprisitraukti rūgštumo ar nemalonaus kvaposubjurti, apniuktipasidaryti gaižiamprabūti, pratūnotidideliam kiekiui surūgtipridvokti nuo rūgimo, nešvarumopasidaryti rūgščiam, labai surūgtiprikilti rūgstantdaug užaugtiprisigerti drėgmėsbūti supykusiampasidaryti rūgščiamsugižtinuo gedimo, puvimo, nešvarumo įgauti prastą kvapąsuirzti, supykti, būti blogos nuotaikossušniurti, sutingtibūti vargingam, prastamapsiniaukti, apsiraugtigauti rūgštumoapsiniaukti, apsitrauktisupykti, pasidaryti nepatenkintamužpusti nuo miego
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: rū́gti
Rūgti sinonimai
aprūgtiatrūgtidarūgtiįrūgtiišrūgtinurūgtiparūgtipadrūgtiperrūgtiprarūgtiprirūgtisurūgtiužrūgtisurūgusiai
Rūgti frazeologizmai
kai̇̃p ant mielių̃ (rūgtè) rū́gtilabai gerai augti, didėti: Šera veršį, kiaušiukų tankiai įplaka – veršiukas rū́gte rū́gsta. Augimas paršų – kai̇̃p rū́gte rū́gsta. Putrą gerdama, kumelė rūgte pradėjo rūgti. Kai̇̃p rū́gte rū́gsta roputikės. Skola kaip ant mielių rūgstasektis: Vieni kitiems padėsime, ir gyvenimai lygu rūgte rūgs. Be galo jam klojasi, viskas rūgte rūgsta. Jie gerai gyvena, gyvenimas kai̇̃ ant mielių̃ rū́gstabūti labai patenkintam: Jis, išgėręs alaus, kai̇̃p ant mielių̃ rū́gstaplaũčiai (vė́daras) rū́gsta turi paslėptą pyktį, kerštą: Rū́gsta, rū́gsta vė́daras, vienąkart neiškentėsiu. Vėdaras rūgsta ant jo. Išėjova mudu su dėde duobės jaujai kasti, nes jau buvova susigerinę, ale mano plaučiai rūgo ir rūgo.aprū́gtipasidaryti kiek rūgščiam: Savo raugu aprū́go alus. Moteriškė užraugino [raugą] trise mierose miltų, iki aprūgo visas.apgižti: Aprū́gęs pienas. Aprū́go pienas, jau rūgštas daros. Aprūgusio pieno jokiu būdu negalima duoti veršeliui. Jau pienas aprū́gęs, tai tegu ir visai surūgsta. Sviestas neišmaigytas, tuojaus aprū́gsta. Pasenusios dešros turi aprūgusį, kartų skonįapgesti, pridvokti: Rūbai aprūgę, net iš tolo smirdaUpė yra aprū́gusi, reiškia – ant ledaus vanduo užbėgęsatrū́gtiišrūgti: Šilumo[je] laikyk kopūstus, kol atrū́gs, o pasku nešk į viralinę, į šaltį. Raugina, lig atrū́gsta: i dvi dieni, i tris, i keturias. Aš aptenku utėmis [iš rūpesčio, kad kas neįduotų], kol ta šnapšė atrūgsta. Atrūgusi duona lovy atsėda.tam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybių: Gelsva ir dula barva tabokų lapų, sudėtų rūgimui, yra ženklas, jog tabokai yra atrūgęatsiraugėti: Valgis atsirūgsta. Atrūgos atsirū́gsta. Aš dar neatsirū́gau, tai valgysiu. Kad atsirūgai̇̃ ben tris kartus, tai ir sveikas. Po tokio mirusiųjų paminėjimo visuomet skųsdavosi svečiai negardžiai atsirūgstą. Tegu galas, kaip negardžiai atsirūgau nuo to sviesto!. Privalgiau pridegusių bulbų su pienu, tai sviltom atsirū́gstu šitom. Aš atsirū́gstu, kap išgeriu. Kas valgydamas atsirūgsta – sotus. Pavalgęs atsirū́gau. Kai valgydamas atsirūgsti, tai šitą valgį dar teks valgyti ir kitais metais.Atsirugs vakarykščiais barščiais. Kaip aš tau duosiu, tai tu atsirū́gsi kepenais!. Kad duosiu, tai motinos pienu atsirūgsi!. Erzina vienus kalbomis, kitus – darbais, kol atsirūgs abiem galais. Baltrus žuvis valgė – Tadas atsirūgo.atsiliepti, nelikti be pasekmių, geruoju nesibaigti: Nedarbuik, vaikel, tep sunkiai, tau tas viskas ant senystos atsirugs. Atsirūgs tau tas žodis. Vai, tu in trečią dieną atsirū́gsi, ką tu dabar pasakei. Dar tau už tai atsirùgs, nepraeis taip lengvai. Atsirūgs jiems mano sūnaus vargas. Atsirugs tau vieną dieną visi gražūs tavo darbeliai. Da atsirùgs tiem žmonių skriaudėjam. Kam ne kam, o tau, martel, tai greit tie žodeliai atsirugs. Palauk – tie juokai dar tau atsirugs!. Svetima skriauda atsirugs. Atsirugs tas tavo darbelis! Gal plaukus sau rausi, ale bus po laiko. Aha, kaip atsrū̃go – gana tau svetima procia ryt!. Pats atsitikimas jau senas, pernykščias, bet šįmet tiktai atsirūgo.Visko ans žmonėms pridirbęs yr, ne dyvai, kad trečioj dienoj po smerčio atsirū́gsta (atsimenami blogi darbai). Ale tu atsirūgsi koc pri smerčio savo. Atsirū́gs tie pyragai, nebvogs. Ateis laikas, atsirūgs i jam pyragai. Atsirū́go katei pelikių ašaros. Atsirūgo vilkui avių ašaros.atsibosti, pakyrėti: Jau tos bulvės [valgyti] atsirū́go.Merga ženatve atsirūgo (nusivylė) ×darū́gtigerai neįrūgęs: Nedarū́gę burokaiprastai nusiteikęs, sugižęs: Nedarūgęs vaikas, mažai miegojo, gaižus, piktasne visai sveiko proto, apykvailis: Toks nedarūgęs, kad rimto darbo jam negalima duot. Kad jie visi toki nedarūgęįrū́gtipasidaryti rūgščiam, įgauti rūgštumo: Tešla įrū́gusi. Alus įrū́go jau. Inrū́gsta pečy ta raugienė. Ka šaltai, lėdniau įrū́gs, būs lėdnesnė. Kap inrū́gsta duona, tada minkia. Sa[vo] rūgščia inrū́gus duonelė. I par naktį duonos plutą įmerkė, i ans (kisielius) ir įrū́go. Ta sula yr įrū́gusi. Įrū́gę kopūstai, anus reik nudeginti, verdančiu vandeniu nupilti. Ir medus inrūgsta. Bei žmonės nešė nekeptą tešlą, iki neįrūgo.Kol kopūstai įrūgs, mėsa ir iškirmės. Kad įrūgo, tai ir iškeps.įmirkti, prisitraukti kvapo: Kopūstais įrū́gęs kubilas. Varles su anodija dėjom vėžiams į keselę: medis įrūgsta ir kvepa anodija kaji kolei.Jie visi tuo pačiu raugu įrū́gę (sutaria) sušniurti: Be reikalo priguliau, tik įrū́gau, nieko nepailsėjau. Ko toks įrū́gęs atsikėlei, ar miego per mažai?įmigti: Įrū́go – miegta skaniausiai. Įrū́go vaikas i rūgsta lig dvylektos. Popiet biskį atsiguliau, tai kad įrūgau, žiūriu – jau temt pradedaprisigerti drėgmės: Dieną naktį lyja, žemė įrū́gus. Lietui palijus, inrū́go lentos. Oras buvo įrūgęs, drėgnasįsilyti: Jau kad įsirū́go, tai ir lis kelias dienasįpykti: Taip įrūgo tėvas ant sūnaus, kad buvo beišvarąs iš namųįprasti, įsitraukti, įnikti: Dėdė įrū́gęs gerti arielką. Per vestuves, pakasynas tų parapijų katalikai mirksta degtinėje įrūgęišrū́gtipasidaryti rūgščiam: Duona išrū́go įmaišyta, jau gali kepti. Juo daugiau į tešlą įdėta mielių, juo labiau išrūgsta. Gerai išrūgus duona esti akyta. Gražiai išrū́go pyragai. Sudedam kopūstus, išrū́gsta – valgom. Ir galvom indedam [kopūstus] – gerai išrū́gsta. Kopūstus reik raugt sengaly, tada jie išrùgs kieti ir gardūs. Užmaišai [avižinius] miltus, anglį įdėdavo, iš savęs pradeda rūgt, puška, puška ir išrū́gsta. Rūgsta rūgsta ir išrū́gsta alus, ir dainuok išgėręs. Vynas buvo puikiai išrū́gęs. Jau išrū́go, galima varyt [naminę degtinę].Itas valgis greit išrugs (susivirškins) 1tam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybių: Tabokų lapai paskuojo skabymo vos teišrūgsta par 10 ar 12 dienų.nuo rūgimo pasikeisti: Riebumas skūros išrūgsta, bet reik po dūmais džiovinti, vėl du tris kartus į raugus dėti, ir būs diktos naginėsišbūti suniurusiam, supykusiam: Ka supyks, tai tris dienas išrū́gsišmiegoti: Tinginy, ar jau išrū́gai?. Nu, jau išrū́gai, sėskias valgyti!. Kaip tu išrūgus per dieną, tai tu ir naktį nemiegi. Tėvas lig pat pusryčių išrū́go, o sūnelis dar ir dabar tebkirmyja.Išrūgau (išsipagiriojau) iš vieno baliaus ir vėl gerukáilis išrū́go nusilpo, nusistekeno begerdamas, nusilesė: Ilgainiuo, kad vienims kailiai išrūgo begerant, kitims įkyrėjo, tad į namus beišsiskiedėkai̇̃p ant mielių̃ (rūgtè) išrū́gti pasitaisyti: Klaipėdo[je] Stasė kai̇̃p ant mielių̃ išrū́go. Po anų badmečių stojosi treji geri metai, laukuose viskas rūgte išrūgonurū́gtiper daug surūgti: Kad smetonas nurūgsta, parūgomis barščius balina. Smetonas nurū́go. Nešim kopūstus rūsin, bijau, kad nenurūgtų. Duona nurūgo, tai smirda kailiu. Bestovėdama gira nurū́gstaišrūgti: Namie mama, padedant kam nors iš moterų, ruošdavo valgius, žiūrėdavo, ar nurūgo jau iš anksto užraugta gira. Gerai nurūgusi degtinė. Sakyk, iš kokio grūdo nusunkei?.Kartomis (eilėmis) dėk gijas ir avižiniais šiaudais apipurtink – kad nurūgs, bus balčiausi siūlaiįgauti nemalonų pašutimo kvapą: Mažas vaikas neplautas nurū́gsta veikiaipraeiti (norui): Nurūgo, nugaravo tas tėvo noras jauną vestinetekti jėgų: Tu nurū́gai, nukvėpai, aš nu vyro pabėgauparū́gti1kiek parūgštėti, kiek įrūgti: Parū́go biškį smetonas, ir partraukiau, nedaviau rūgti. Parū́gę, saldrūgštukai agurklai. Ažmaišydavom vakaro [duoną], ryto jau būdavo parū́gusaprūgti, surūgti: Kad jį balai, kad parū́gęs alus!.Parū́gę (pagyvenusios) mergos, paliks senospašvinkti, sudvokti: Vakarais negalėjo nusėdėti troškiose, parūgusiose gryčiosekiek papykti: Tokia jos mada: parū́gsta kelias dienas ir vėl gera. Parūgęs ir pasenęs ateities nemato!kiek pamiegoti, pagulėti: Pamėgino vėl užsimerkt – juk šiandien ir jai valia ilgėliau parūgti patale×padrū́gti parūgti 1: Pernakt padrū́gsta tiej miltai – ir gardi raugienėpérrūgtiper daug įrūgti: Smetonas labai párrūgo. Pienas pérrūgęs, liežiuvį kerpa valgant. Pérrūgęs pienas labai rūgštus bus, tada saldaus andeda. Perrūgusi tešla. Suvalgiau skeliaudriukę perrūgusio agurko, tai kokią nedėlią ramstė vidurius. Iki pietų kad palieki jį (kisielių) rūgti, tai jis pérrūgsta didžiai.prisitraukti, prisigerti smarvės: Storapilvis triptelėjo vapsvą, vabzdžių karalaitę, dideliu, vaksu perrūgusiu batusuirzti, sušniurti: Perrūgai bemiegodama.prarū́gtinuo ilgo buvimo, netinkamo laikymo sugesti, pasidaryti gaižiam, sugižti: Bulbos vakarykščios bus prarū́gę. Sriuba jau prarū́gus. Tėvas nuo ryto nusineša, prarūgsta jam pietūs. Pasuolėje, kur stovėjo puodai su prarūgusiais vakarykščiais viralais, ėmė kažką lakti šuva. Pliupsi kap prarū́gus buza. O, kad jis (alus) prarūgtų!. Sukiužusioje trobelpalaikėje buvo niūru, dvokė prarūgusiu senu srėbalu. Prarūgęs, rūgštelėjęs medus netinka bitėms penėti.Vaikinas kap prarū́gęs (netikęs) – ar jį priims [kareiviu] ?. Rytdienai kruopų nevirk – prarugs. Poteriai ne kleckai – neprarugs. Kvietinė košė kad ir prarūgus – iškabys (apie turtingą senstelėjusią merginą). Kad tu prarū́gtum su savo tvarka! . Kad tu prarūgtái!. Sėdaus iš juoko, tegul tave prarū́g!1pasidaryti kiek rūgščiam: Gal maži prarùgs alus lig sekmadieniuisuniurti, suprastėti: Prarū́gus boba. Kelinta diena Jonas prarūgęs vaikščioja. Mūs boba prarūgus (sukiužusi), moja ana ilgai negyvensprisitraukti rūgštumo ar nemalonaus kvapo: Man prarūgo burna, ir dabar neskanu. Nusivilko prakaitu prarūgusią palaidinę. Kelionėje prarūgęs, brolau, neik į tokius namus.Nusiųs tave į kokį prarū́gusį (apleistą, nuobodų) kaimąsubjurti, apniukti: Prarū́gęs oras, lyja ir lyjapasidaryti gaižiam: Nuo tokio pasakymo vyriškio šypsena visai prarūgoprabūti, pratūnoti: Visądien namie prarūgaũprirū́gtidideliam kiekiui surūgti: Pieno prirū́gę pilni puodaipridvokti nuo rūgimo, nešvarumo: Ilgai nemazgotos bačkos prirū́go, dabar negal šviežio alaus košt. Reikia saugoti, kad puodynės neprirūgtų. Švarios motriškos, tik prirū́gę viskas . Prirū́gę namai visokių smarvių. Nesinorėjo eiti tamsion, prirūgusion pirkelėn. Visą mielą vasarėlę čia telkšo rudas, prirūgęs vanduopasidaryti rūgščiam, labai surūgti: Ale kaip tie agurklai teip prirū́go – jug išstovi ilgiausiaiprikilti rūgstant: Pilnas dubuo prirūgęs tešlos.Jų tokia plemė: ka jau numiršta, prirū́gsta pilnas grabasdaug užaugti: Šiemet nežmoniškai prirūgo atolo: kas žingsnis – kupetysprisigerti drėgmės: Stalas kad prirū́go, nė pakelt negali̇̀. Prirū́gę šiemet malkos – šlapios.Tuomet ir tu buvai jų dvasios prisigėręs, jų raugo prirūgęs, primirkęsbūti supykusiam: Tavo motka prirūgus, kada tik ateinusurū́gtipasidaryti rūgščiam: Verėnas surū́gsta, katile bebūdamas. Surūgęs pienas. . Pienas surūgęs, kad gali vaikščiot (labai kietai surūgęs). Pienas [kubile] surū́gdavo kaip uksusas. Grei̇̃ta va čia surū́go, čia pašildei, tai tada gardu [varškė]. Anas (kisielius) surùgs, ir pasdaro rūgštus ir gardus.Kol mesa paaugs, i kopūstai surū́gs.sugižti: Tas maistas surū́gusis, subuvęs. Surūgęs kaip šunies lakalas.Poteriai ne kleckai – nesurūgs. Vestuvės tepalauks, ne kruopos – nesurugs. O kad tu surūgtum – nebėr!. Kas iš tavęs bus, kad tu surūgtum!. O kad tave notra, o kad tu surū́gtum!. Kad tu surūgtum pupų rūgšty!. Kad puodynėj toj surūgtum, uodegą kur nusisuktum! (bara katę) nuo gedimo, puvimo, nešvarumo įgauti prastą kvapą: Pakabinsi šlapias virves, tuojau ir surū́gs. Surū́gusią sermėgą apsirėdyk. Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas. Kiti merkdavo [linus] į bėgantį [v]andenį, kokie upeliūkščiai kur būdavo, dar, sako, gražesni būdavo, mat, nuneša tą surū́gusįjį [v]andenį. Apiploviau [ligonį], lova buvo surū́gusi. Šviežio oro turi, nesurū́gęs nėkumet esi1suirzti, supykti, būti blogos nuotaikos: Gal nesveikas, kad toks surūgęs vaikas. Tai surū́gus – ne tą koją iš lovos pakėlei. Šiandien tėvas kažkoks surūgęs, be ūpo. Kolgi tu vis toks surūgęs, tartum dantis geltų?. Surū́go, ir įkalbint negalima. Nesmagu, kad žmogus toks surūgęs. Pasakyk žodį, tai tuoj ir surunga. Kelinta diena surū́gęs ulioja. Ko tu in jį lendi – žmogus bėdoj surū́gęs. Ko surūgęs kap kvošiniena?. Surūgęs kaip degtienė ažupečy. Vaikščioja surūgęs kai kisielius. O Grėtė atsikėlė surūgusi lyg piktas oras. Surūgus kai devynios pėtnyčiossušniurti, sutingti: Nieko iš jo neišklausi, matai, kad jis su miegais surūgęs. Dieną prastas miegas, tik surū́gsti žmogus. Turbūt negerai numigai, kad toks surū́gęs. Surū́gsta senė bemiegodama. Miegužiu ji susnūdus, tinginužiu surūgus.būti vargingam, prastam: Mano surūgusį jaunų dienų gyvenimą sunkino ir tai, kad negaudavau lig soties pavalgyti.surū́gusiai Čia žmonės beveik visi surū́gusiai gyvena, ot, kas kita laukinykuosapsiniaukti, apsiraugti: Nū saulutė šviečia, ne tai, kai vakar – surūgus diena. Dangus apniukęs ir surūgęsužrū́gtigauti rūgštumo: Duona užminkyta užrū́gsta. Jau gira biskį užrū́gus. Šilton dieškeliūtėn supilia, apdengia, ir ažrū́gsta [tešla]. Ažmaišom, pastatom in nakties pečiun. Pečiuj ažrū́gsta. Užrùgs toj raugienė – negalim atsivalgyt. Kai kopūstai ažrū́gsta, ir valgom. Kopūstai ažrūgo kailio rūgščia. Duona nuo rėčkos užrūgsta. Teažrū́gst pienasapsiniaukti, apsitraukti: Ažrū́go visas dangus, kad net tamsu pirkioj pasdarė. Kelinta diena kaip ažrūgo ir nėr pagados. Kaip ažrū́go per šienapjūtę, tai taip priešokiais ir darėm šienąsupykti, pasidaryti nepatenkintam: Užrū́go mūsų kaimynėlis: pirmiau čia ir čia, dabar – nė kojos. Vis kap ko ažrū́gus, vis onaras. Ažrūgo anas an manę. Kaip šiteip jai pasakiau, tai kad užrū́go baisiausia!. Kogi teip ažrū́gęs kai devynios pėtnyčios?!. Jam ažrū́go: ubagėnas jo turtą valdis!užpusti nuo miego: Jo akys užrūgusios, užtraškanojusios, ir žiūri ans pusiaumirkomis. Užrū́gusioms akims atsikėlėvė́daras (vė́deras) užrū́go paėmė pyktis: Vė́deras ažrū́go. Nu, ir užrū́go vė́daras!. Jam nepasakyk – užrùgs vė́daras
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas