Rūkyti
Rūkyti reikšmė
daryti, kad rūktų, leisti dūmus ant koleisti dūmus, tariamai šalinant kokią blogybę, ligądūmuose laikyti mėsą ar žuvis, kad įgytų reikiamų savybiųdeginti smilkalus, smilkytiįsikandus papirosą, pypkę ar kt., traukti burna į save ir išpūsti tabako dūmusvaryti laukdulkintiapleisti dūmais, apsmilkytiapleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligąmėsą dūmuose palaikyti, kad apdžiūtų ir ilgiau negestųapdulkinti, apiberti dulkėmispavartoti rūkymuiužsirūkytiprisirūkyti iki soties, užtektinaiužtektinai palaikyti dūmuosemėsą gerai išrūkytipridegti, uždegti (papirosą, cigaretę ar pypkę)pradėti rūkytiįsismaginti rūkytiišvaryti su dūmaispadaryti, kad išrūktų, išleisti dūmusmėsą ar žuvis dūmuose palaikyti, kad įgytų reikiamų savybiųišsmilkytiapleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligąbaigti rūkyti (prikimštą pypkę)prisirūkytiišvyti, išvarytiišbarstyti, išdulkintiišpurtyti, išdaužytirūkyti, surūkyti dalį (papiroso, cigaretės)nuo rūkymo susirgtiaprūkyti dūmais; apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligąpasmilkytimėsą ar žuvis dūmuose palaikyti, kad įgytų reikiamų savybiųkiek rūkytisurūkytipadulkintiper daug išrūkytiper daug prisirūkyti, apsinuodyti rūkalaispakartotinai, papildomai parūkytipalaikyti dūmuose kiek mėsos ar žuvųišeikvoti, praleisti rūkantrūkant sugadintirūkalų dūmais nudažytiprileisti dūmų ar garųrūkant tabaką, prileisti dūmųužtektinai, pakankamai rūkytiaprūkytibaigti rūkyti (papirosą, cigaretę ar pypkę)sudilinti, sudėvėti rūkantparūkyti, užrūkytiprileisti dūmų, prirūkyti, aprūkytiprileisti dūmų, tariamai šalinant kokią blogybę, ligąimti rūkytiuždirbti, gauti naudos iš rūkymo
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: rūkýti
Rūkyti sinonimai
aprūkytiatsirūkytidarūkytiįrūkytiišrūkytinurūkytiparūkytiperrūkytiprarūkytiprirūkytisurūkytiužrūkyti
Rūkyti frazeologizmai
šiknà (subinė̃ ) pýpkę rū̃ko ima baimė: Ne vienam šiknà pýpkę rū̃kė. Prisivirė košės su mergom, o dabar vaikino šiknà pýpkę rū̃koaprūkýti1apleisti dūmais, apsmilkyti: Išvalytų statinių vidų reikia aprūkyti sieros dujomis.Apsirūkę pypkių dūmais, [karčemoje] kaip pakuroje sėdėjo. Jis visada nesiprausęs, apsirū̃kęs.apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Verbom puodelius šutina, aprū̃ko karvę, kai akių paboja. Paskui aprūkė karstą [švęstomis žolėmis]. Ažlindo senelis až piestos ir ėmė gvalto rėkt, bet jo rėksmo niekas negirdėjo, nes buvo aprūkyti. Dūmais ligonis aprūkyti. Jei nusgąsta – plaukais aprū̃kia. Reikia medinės kačergos galą uždegti krosnyje ir tais dūmais aprūkyti susirgusius gyvulius ar paukščius. Kad kiaulės gerai penėtųs, reikia jas aprūkyt ožkos ragais.Kad nepriliptų niežai, reikia apsirūkyti ruginiais miltais. Anas apsrū̃kė plūksnom vištinėm, tai tada padėjo ir ažušavo bebrąmėsą dūmuose palaikyti, kad apdžiūtų ir ilgiau negestų: Aš aprūkiaũ biškį lašinius. Dešras pakabinti kaminan ir gerokai aprūkytiapdulkinti, apiberti dulkėmis.pavartoti rūkymui: Jis nerūko kito aprūkytos pypkėsužsirūkyti: Užvydo ugnį. Einamte, sako, apsrūkyt, apšiltatsirūkýti prisirūkyti iki soties, užtektinai: Jau neberūkau, atsirūkiaũ par tiek metų davaliai. Porą dūmų iš tokios didelės pypkos, ir atsirūkýtum. Ganydamas jis atsirūkė. Negalėdami namie gauti opijaus, jie čia atvyksta jo atsirūkyti×darūkýti užtektinai palaikyti dūmuose: Nedarū̃kė kumpių, i nuėjo šuniui ant uodegosįrūkýtimėsą gerai išrūkyti: Inrū̃kia, buvo, lašinius gerai, tai kaip šviežiapridegti, uždegti (papirosą, cigaretę ar pypkę): Įrūkyti (pypkę).pradėti rūkyti: Kazokai dar tik uždega ir įrūko savo pypkesįsismaginti rūkyti.išrūkýtiišvaryti su dūmais: Laukiniai žmonės, suradę bites, jas išrūkydavo dūmais ir iškopdavo medų. Išrūkydavo iš pilių priešus, sukrovę laužus.padaryti, kad išrūktų, išleisti dūmus: Išrūkyk tus dūmus iš trobosmėsą ar žuvis dūmuose palaikyti, kad įgytų reikiamų savybių: Palendvicas išdaro, apsiuva ir išrū̃kia, tai gardžios!. Niekas taip nemokąs išrūkyti šviežių žiobrių, kaip Jurbarko žvejai. Gerai išrūkyta mėsa gali ilgai laikytis. Nu kad jei jau gerai nora išrūkýti, be trijų parų jau negali̇̀ išrūkýti [mėsos]. Kalėdoms išrūkydavai [avies kulšį], į pirtį nunešę aba į jaują.Kap mažas vaikas su liulka – išrūkýtas visą amžių savo.Kad troboje palubyje būtų pakabinta mėsa, tikrai būtų išsirūkiusi nuo tokios pypkių dūmų daugybėsišsmilkyti: Kambarį išrūkýti žolėmis.apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Kad žaibas netrenktų, stubą reikia griaudžiojant išrūkyti švęstų verbų dūmais.Kad neažsikrėstum limpama kvaraba, reikia, prieš einant an ligonį, išsirūkyti ruginiais miltais.baigti rūkyti (prikimštą pypkę): Noriu eidamas išrūkyti dar vieną pypkę. Alaušas išrūkė savo pypkę. Iškratė ją, daužydamas į obelinę gugę. Spjovė Lapinas ir neišrūkęs užgniaužė pypkę pirštu. Išrūkė ir pypkę, prisėdęs pakelėje, iškratė pelenus. Pirkau pypkelę neišrūkomą . Turiu pypkę ir noriu, kad niekas jos neišrūkytų. O čia tik pakalnėn ir vėl į kalnelį. Pėsčias nueitum, ir dar nespėtum pypkės išrūkytiprisirūkyti: Kambary nerūkyk, gali lauke in valias išsirūkýt!išvyti, išvaryti: Svečiai dar būdavo „išrūkomi“, pakūrus bulvienojų po stalu, ar „iššienaujami“ spragilu, „iššluojami“ šluota. Net stačia galva išbėgs, kap aš jį išrūkýsiu. Išrūkýsiu jum visus kai[p] bites. Kaip tus velnius kvatarninkus išrūkýti?. Aš išrūkysiu visus tuos valdovus, ir kaip plati Dainava – ji mano visa bus!. Ir nusiuntė pasiuntinį, kursai Raivedžiui pasakytų, jog išrūkys jį iš jo pilių, kaip rūkia lapę iš gilių jos urvų. O ta mergšė, dievaži, tyčia sumanė išrūkyti mus kaip barsukus iš urvo. Daugirdą tuojaus iš Kauno išrūkėme.išbarstyti, išdulkinti: Neduok miltų – išrūkýsiu, neduok duonos – ištrupinsiu .išpurtyti, išdaužyti: Aš būčiau pati išrū̃kius takussàvo pỹpką išrū̃ko savo paskirtį įvykdo: Katrie vaistai sàvo pỹpką išrū̃kovisàs pypkàs išrū̃kęs visko matęs, vėtytas ir mėtytas: Jug paaugęs jau ir y[ra], visàs pypkàs išrū̃kęsnurūkýtirūkyti, surūkyti dalį (papiroso, cigaretės): Traukė papirosą po papiroso, o nurūkytus galus metė į aslą. Ant grindų gulėjo daugybė nurūkytų papirosgaliųnuo rūkymo susirgti: Rūkydavo žmogus, ką darysi, kol nusirū̃kėparūkýtiaprūkyti dūmais; apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Parūkýdavo išgydami gyvuolius pavasarį. Šitą kraitelę parū̃kia, andeda druskos kraitelėn, duonos i eina sėt. Suparižujo (suparalyžiavo) dvylikos metų, tai jį kap parū̃kė – anas pliaukšt ir atsitiesė. Eina parūkyti pirmą kartą išeinančių į lauką galvijų. Kad karvė neišsimestų, parūkia ir pagirdžia ruginiais miltais. Jei kas išsigąsta šunies, tai to šunies kudlais reik parūkyt. Grauzmas graudžia, parū̃kai pirkią verbom. Parūkýta (apsuodinta) kačerga gydydavo karvę. Jei nori, kad kas blogai gyventų, jo namus parūkyk juodvarnio plunksnomis.Jei nesisveiki, tai reikia paimt seno sieto dugnys ir juom pasrūkyt. Išsikirpk jo plaukų ir pasirūkyk, ir nesirgsi. Tai kaipgi jau dabar, ponuli, nė recepto neduosi… nors lašų ar kokių žolių pasirūkytipasmilkyti: Zakristijonas padavė smilkinyčią, klebonas parūkė, pagiedojomėsą ar žuvis dūmuose palaikyti, kad įgytų reikiamų savybių: Tris dienas parū̃kia, dvi tris naktis parnaktavoja, i gana, i rūkyta mėsa. Parūkýk pypkę arba mėsą pakrautė[je], paužlė[je]. Norint ilgiau dešras palaikyti, reikia 4–5 dienas parūkytikiek rūkyti: Vieno papiroso bent dešimtis parūkai̇̃. Kai parūkia, geriau darbuluoja. Valeras parūkyti mėgo.1Ateik kai kada pasrūkýt. Miesčionkos pasirū̃ko. Dabar vėl reikia pasirūkyti liuiką. Davė jam pasirūkyti.surūkyti: An dienos parūkaũ šitą počkelį [papirosų]padulkinti: Pasiimsu antai tokių pampotaukšlių, parūkýsu akis, aš jau būsu aklapérrūkytiper daug išrūkyti.Žmonių lašiniai rausvi, gražūs, o mūsų gal parsirū̃kėper daug prisirūkyti, apsinuodyti rūkalais: Sėdi tam kambaruky, prisirūko, pérsirūko. Pársirūkiau geltonlapio taboko ir – iš kojų bridinktpakartotinai, papildomai parūkyti: Dešras pérrūkyk kadugių dūmais, kad kvepėtųprarūkýtipalaikyti dūmuose kiek mėsos ar žuvų: Prarūkýsim kiek lašinių, galėsi nusivežtiišeikvoti, praleisti rūkant: Neprarū̃ko, neprasprogsta, i tura. Niekas rūkydamas namų neprarū̃kė.Jis prasirū̃kęs ir prasigėręsrūkant sugadinti: Plaučiai jo jau visai prarūkýti. Kažkoks kartus bejėgiškumo pyktis sustoja prarūkytam gomury.Prasrūkysi visą savo sveikatą, jei tep macnai rūkysi.rūkalų dūmais nudažyti: Ūsai jo pražilo, tik pačioje panosėje tebekyšojo keistas, rudai prarūkytas kuokštasprirūkýti1prileisti dūmų ar garų: Davė visur langus uždaryt ir tą pakajų dūmų prirūkýt. Garų prirū̃ko tą reją.Pati gryčią prirūkei, pati ir ašarok.Tirpė taukus, prisirū̃kės trobąrūkant tabaką, prileisti dūmų: Rūkė prirū̃kė pilną stubą – kirvį gali pakabyt!. Kambarys buvo prirūkytas iki žemės, visi daiktai jame atrodė kažkokie pasenę, suvargę. Kambaryje buvo šilta, trošku ir prirūkyta. Pypkių prirūkyta trioba. Ka prirū̃kė gryčią – kaip peklaužtektinai, pakankamai rūkyti: Prirū̃ko [vyrai], prigera i kojas krato. Už tiek, kiek parodyta, nei tau sotu, nei šilta, nei šviesu; nei tu prirūkęs, nei prigėręs, nei pasipuošęs.Prisirūkéi, mesk rūkyti šalin!. Pirkioj prisrūkýk, neik tvartan rūkydamassurūkýtiaprūkyti: Surūkýtas samtis, juodas. Ale suuodžia bebras, tai kas te jam surodijo: reikia surūkýt plūksnom vištinėm1baigti rūkyti (papirosą, cigaretę ar pypkę): Juk jau vieną surūkei̇̃, kam tei greit griebi už kito. Kiek čia ažkrutėjau – vienas papirosas surūkýt ir išspjaut (labai nedaug).Per metus daug susirū̃ko. 1sudilinti, sudėvėti rūkant: Jau jis tą mundštuką surū̃kėparūkyti, užrūkyti: Ans rokuona, aš norėčiu surūkýti, ale ka aš žinau, ka mun nė kokio to gerumo nėružrūkýtiprileisti dūmų, prirūkyti, aprūkyti: Ažrūkýta va teip, pusė lango ažrūkýta [dūminėje pirkioje]. O jų gryčios užrūkytos ir langinės išdraskytos.Ažsirūkei̇̃ – atadaryk duris!.prileisti dūmų, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Kaip graudžia, dūmais ažrū̃ko pirkioj1imti rūkyti: Jagu iš ryto atsikelsi, užrūkýsi, i nenori valgyt. Kap tik ažrūkaũ, tai ir kosulys. Kap tik paskelsiu ryt, nenoriu nė valgyt, reikia ažrūkýt. Vienas berniokas ažrū̃kė, tai visos mergiotės iš pirkios. Man užsimanė užrūkýt. Ka yr [cigarečių, tabako], tai ir ižrūkýsiu. Ažrū̃kė tokie vaikai ir padegė kiemą (kaimą). An sutkos du rozu galima žurūkýti.Na, vyrai, užsirūkykim pypkes, užsisegiokim knypkes, apsivilkim kailiniais ir eikim po velniais. Kap tik paskėlė, žusrū̃kė – rūkalai tie negerai. Užsirūkýkim po dūmą. Užsirūkýti sau pypkę. Po valgio jis žūtbūt turi užsirūkytiuždirbti, gauti naudos iš rūkymo: Prarūkyt prarūkai, o užrūkýt nieko neužrūkai̇̃
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas