Ruošti
Ruošti reikšmė
atlikinėti namų apyvokos darbusvalyti (javus)gaminti (valgį, ėdalą)taisytis kelionei (ką nors specialiai tam darant ar tik galvojant, ketinant)taisytis ką darytiketinti, manyti ką darytidaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui)tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį)daryti tinkamos kokybės, šalinant netikslumus, redaguotirengtis vykdyti, organizuotirengti, taisyti, kelti (ppr. puotą)teikiamomis žiniomis daryti tinkamą kammokyti tikrinamojo dalykoatlikti mokymosi užduotis, mokytismokėti, suprasti, sugebėti (ką daryti)godžiai valgytivilktis puošniais drabužiais, puoštisvogti, plėštiapeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkytiaptvarkyti, parengti kamapsirengtiapvogti, apiplėštiapgauti, priveiktisuvalgyti (viską)ateiti, atvykti, atskubėtižinoti, atsektiatlikti vidaus apdailos darbus, padaryti tinkamą naudotisįtaisyti, padarytiišsipuošti, gražiai apsirengtiįlįsti, įsibrautiįsitaisytisugebėti, mokėtisutaisyti kelionei, išleisti kur išvykti, išrengtipraleisti kurį laiką ruošiantisišvyktipataisyti, iškeltiišvalgytiišvogti, išplėštinutvarkyti, nuvalytinuplėštinusirengti, nusivilktiapvogti, apgautimokėti, suvoktikiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbuspagaminti, pataisyti (valgyti)pasitaisyti vyktipasirengti ką darytipadaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui)galutinai sutvarkyti, pataisyti darbui (padargą, įrankį)atlikti išankstinius darbusiš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomamteikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, išmokytisudaryti, sukurti, suformuluotiiškelti (pokylį)pasiryžtipavalgytipasijudintiparvykti, parvažiuotipraleisti laiką ruošiantis, tvarkantisveltui praleisti laiką, pragaištipraversti, tiktidaug patiekti, prigamintipagaminti (valgį)atlikti išankstinius darbusiš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomampataisyti kelioneiprisibausti, prisiversti (ką padaryti)teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą kamprieitipagaminti, patiektiatlikti išankstinius darbussutaisyti, sutvarkyti (kelionei)suorganizuotisusigauti (kūdikį)suvalgyti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ruõšti
Ruošti sinonimai
apruoštiatruoštiįruoštiišruoštinuruoštiparuoštiparsiruoštipraruoštipriruoštisuruošti
Ruošti frazeologizmai
namõ (gul̃ti) ruõštis taisytis mirti: Reikia namõ ruõštis. Septyniasdešim išgyvenai – ir ruõškis gul̃tpir̃tį ruõšti 1ketinti, žadėti mušti: Ruošia jam pirtįapruõšti, -ia (àpruošia), àpruošėapeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt. Apruošk kiaules. Motina viena pati visus namus apruošia. Kambarys buvo visai gerai apruoštas, bet senutės nebebuvo. Visur visa apruošta ir gryna.Apšėriau gyvulius, apsi̇̀ruošiau visa. Apsi̇̀ruošiau arklį. Iš vieno galo kol apsi̇̀ruošei, tuoj iš kito [galo] ruoškis. Rytą reikia jai vienai apsruõšt: ir sau valgyt pramanyt, ir galvijai apeit. Palauk, tuoj apsruošiù, ir eisma. Visa ką apsruošus, atsiminė, kad jos vaikas lauke. Ryte reikia apsruõšt, sunku kur išvažiuot. Kai apsiruõšęs, gal sėdėt. Aš apsruošiù viską, o anas vis tebežiaumerėja (vaikštinėja be darbo). Geras šeimininkas pirmiau apsiruošia savo ūkyje, o tik po to sėda vakarieniauti. Ši apsiruõšus, knygas skaitydavo. Baigusi apsiruošti, tarnaitė turėjo eiti viena į pirtį.aptvarkyti, parengti kam: Pirminis nudegimo paviršius apruošiamas šiltoje operacinėjeapsirengti: I apsiruõšt[ų], i duonos tekt[ų], ale drena burna (prageria). Greičiau apsiruošk: antai marškiniai. Buvo taip apsiruošęs, kaip mūs kampe nešiojaapvogti, apiplėšti: Vagys àpruošė namą. Jei nežiūrėsi, tuoj apruõš. Ateję čystai àpruošė. Api̇̀ruošė kavalierius: atejo ir be kepurių, ir be pirštinių. Šiąnakt mūsų dėdę vagys api̇̀ruošė.Niekas nė nematė, kaip ji apsi̇̀ruošė. Ot, apsi̇̀ruošė žmonelė!. Vienus namus palikom, vagys atėjo ir apsi̇̀ruošė. Teip apsiruošė, kad nė lapė nelojo.apgauti, priveikti: Tris diedus api̇̀ruošė bobasuvalgyti (viską): Toks ėdrūnas per nemierą: ką paliksi, tą apruoš. Sėdo ir api̇̀ruošė staląatruõšti, -ia (àtruošia), àtruošėateiti, atvykti, atskubėti: Atruõš da ir ji kada. Kad atàruošė bent keliuos!.Mes iš vakaro atsi̇̀ruošėm į vestuves. Jie vis anksti atsiruošia. Ir vėl atsi̇̀ruošei! (barasi ant katės). Su didele iškilme mistras kardininkų ir vyskupai atsiruošė į Lietuvąžinoti, atsekti: Ar tu jau nė dienų nebeàtruoši?!įruõšti, -ia (į̇̃ruošia), į̇̃ruošėatlikti vidaus apdailos darbus, padaryti tinkamą naudotis: Pirkios neiñruošta buvo. Iñruošė namą. Ponas Tiškus į̇̃ruošė bažnyčią Raudondvary. Kambarys bent kiek švariau ir puošniau įruoštas, nekaip kitiįtaisyti, padaryti: Daigams išauginti kasmet kovo mėnesį buvo įruošiami seklieji mėšlu apšildomi inspektai. Yra dar vienas praktiškas būdas kultūrinę ganyklą įruošti – tai jos žolyno suformavimas iš dobilienų. Kai sukirsdavo (suręsdavo gryčią), pečių inruõšdavo. Prieš gyvenamąjį namą įruoštas gražus gėlių darželis. Žmogus sodina sodus, įruošia tvenkinius. Įruošk paplavų duobę. Išvalėme [fabriko teritoriją], užsodinome medeliais, įruošėme sporto aikštyną.Įsiruošė savo knygynėlįišsipuošti, gražiai apsirengti: Insiruõšę gi labiausiai visiįlįsti, įsibrauti: Šeimininkei pirkioj besiruošiant, kiaulė buvo įsiruõšusi palikton atviron maltuvėn.įsitaisyti: Už pečiaus čirškė šiltai įsiruošęs svirplyssugebėti, mokėti: Ar jau moka vaikas skaityt? – O, jau gerai įruõšiaišruõšti, -ia (i̇̀šruošia), i̇̀šruošėsutaisyti kelionei, išleisti kur išvykti, išrengti: A į Vilnių tavi i̇̀šruošė?. Kad vėjulis paskeltų, kad smėlelį nupūstų, man' tėvelis paskeltų, man' vainelėn išruoštų .Brolis išsi̇̀ruošė važiuoti į turgų. Išsirúošė į kelionę. Tuojau išsiruošim į tėviškę tavo. Greita greita i išsi̇̀ruošė eit. Lig išsiruošė eit, lig atejo – mano visa gatava. Mes da negreit išsiruõšme, da kiaulės nepaliuobtos. Rytą išsiruošia prie darbo.Anksti ruošės, vėlai išsiruošė. Tas į didelę kelionę išsiruošęs (sakoma apie einantį viduriu kelio).praleisti kurį laiką ruošiantis: Vakar visą dieną išsi̇̀ruošiauišvykti: Rytą, prieš dieną, ir i̇̀šruošė visipataisyti, iškelti: Veselei išruõšt reikia pinigų turėt. Gaspadoriai pjovėjams turi išruošti gerą balių. Vilkas sako: – Reikia išruõšt abiedasišvalgyti: Vaikai smetoną iš puodynės [neleidžiami] i̇̀šruošė. Kaip matai bliūdą parpelių i̇̀šruošėišvogti, išplėšti: Turguj jam kišenę i̇̀šruošė. Ìšruošė viską, nieko nepalikoį ámžiną gyvẽnimą išsiruõšti mirti.nuruõšti, -ia (nùruošia), nùruošėnutvarkyti, nuvalyti: Nuruõšk stalą, ir vėl tuoj eisium ant lauko.Papjaunam žąsį, nuruõšiam aną.nuplėšti: Baigi čeverykus nuruõštnusirengti, nusivilkti: Be reikos nusi̇̀ruošei, būtum da malkų atnešęs. Žulikas sako: – Nusruõšk vienamarškinis, grynas vykis bacionąapvogti, apgauti: Nùruošė ir juos. Kad nùruošė, tai nùruošėmokėti, suvokti: Jis geriau apie viską nuruošia (turi nuovoką, nusimano). Eik tu vežimą mint, tu geriau nuruošiparuõšti, -ia (pàruošia), pàruošėkiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbus: Aš kai padirbu, pasiruošiù, tai kaip kriste valgymas krenta. Morta padeda ir pasiruõštipagaminti, pataisyti (valgyti): Jiem paruošta skaniausia, patalai gražiausi, tik mokykitės, vaikai. Reikia paruõštie, tada bus gardu. Ji turi vaikučiui paruošti valgyti ir pati kiek pasnausti. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta.Mes viską pasi̇̀ruošėm ir jau valgysim. Pasruošiù [lauktuvių] – pasdarysiu porą sūreliųpasitaisyti vykti: Esu jau visai pasiruošęs į kelionę.pasirengti ką daryti: Negalima genėt pasiruošusių žydėti krūmeliųpadaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Reikia paruošt žemelę iš anksto. Reikia kviečiam paruošti žemę. Bulbėm sodyt reikia paruõšt laukas. Jie pàruošė kuparą ir pripylė suodžių . Viskas namuose buvo paruošta Naujųjų metų sutikimui. Paruõšti stalą. O kaip dailiai jos buvęs paruoštas stalas.Buvę valdžioje liaudininkai ir socialdemokratai paruošė dirvą fašistiniam perversmui.Gerai pasiruošdavo an žiemos. Žiemai pasi̇̀ruošėm malkas (nusipirkome, suskaldėme ir sudėjome). Matarijolą buvau pasiruõšęs tiems tvartukams.galutinai sutvarkyti, pataisyti darbui (padargą, įrankį): Javapjūvės turi būti gerai paruoštos, kad darbo metu nesustotų. Vyrai geriau pasislėpė, paruošė ginklus ir laukė tik sutarto ženklo. [Motina] rankoj laikė mano drabužius, seniai jau išdžiovintus, išeiti paruoštus. Rišamoms vienu metu knygoms reikalingas rišimui detales galima iš karto paruoštiatlikti išankstinius darbus: Užsimojęs parašyti stambesnį poezijos kūrinį, Baranauskas atliko didelį paruošiamąjį darbą. Paruošiu savo karžygių būrį, kuriam vadovausiu. Prieš kėlimąsi iš lovos naudinga paruošti ligonį lengva gydomąja fizine mankšta. Kiekvienas apsisvarsto, iki trunka paruošiamosios komandos pauzė.Reikėjo sutvarkyti mantą, tinkamoj vietoj pastatyti vežimus, pasiruošti nakvynę. Šitokiai šventei reikėjo gerai pasiruošti. Rengti kelionę į Šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Jam reikia nemaža ir pasiruošti.iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Visą laiką teko budėti ir plaukti visam kam pasiruošus. Per ilgas nemigos naktis aš laukiu, mylėt pasiruošusteikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, išmokyti: Marijampolės gimnazija ligi pirmojo pasaulinio karo paruošė daug žymių lietuvių kultūriniame gyvenime žmonių.Marš, marš pro duris! Man reikia pasiruošti pamokai. Mūsų atstovui reikia būti labai pasiruošusiam žmoguisudaryti, sukurti, suformuluoti: Socialdemokratų rateliai siekė paruošti savo programą. Prieš pusmetį buvo paruoštas naujos gyvenvietės planasiškelti (pokylį): Gražiai gi paruošė balių.Labai gražiai pasiruõšę buvo, didelį balių pakėlėpasiryžti: Supyko žmogus an pono ir pasiruošė jam kaip nors atkeršyt.pavalgyti: Čia da anys pàruošė geraipasijudinti: Iš vietos nepasiruošaparsiruõšti, -ia (parsi̇̀ruošia), parsi̇̀ruošė parvykti, parvažiuoti: Ale ir mūsų gi neparsiruõšia iš miestopraruõšti, -ia (pràruošia), pràruošėpraleisti laiką ruošiantis, tvarkantis: Nedaug turim lauko, bet visi praruošiam prie darbo.Netenka radijos ni pasiklausyt: aš prasiruošiù. Mes su mama taip ir prasiruõšiam po namus. Jie vieni prasiruõšia su gyvuliais.veltui praleisti laiką, pragaišti: Ant to rūkymo praruõšiapraversti, tikti: Tokiam ore ir pirštinės praruoštų. Praruoš šiandie i kailiniai. Praruõšia dabar (rudenį) šilima. Prie ūkės vaikai labai praruõšia. Turi paršą, porą vaikų, motina labai praruõšia namuose. Kai nori valgyti, ir bulbienė praruõšia. Man tos kapeikos išbirs, o jums praruõšia, kai reikia tiek grąžos duoti. Praruõš tas daiktas.Miegas visada praruõšia, kaip nuvargsti. Pasilsėk, tau pailsis praruošia.Pasiimk duonos, vaikeli, prasiruõš lig pietų. Da biškį ka būtų lietaus, da prasiruõštųpriruõšti, -ia (pri̇̀ruošia), pri̇̀ruošė1daug patiekti, prigaminti: Kiek pyrago prikeptų, visokio pavilgo priruoštų, kiek svečių priprašytų!. Oi, kaip mylėjo, teip jau viso priruošta, kaip didžiausiam boliui. Kaladnyko su cibuliu, su agurku priruõšia, tai su duona kad privalgom!.Primerkta, pri̇̀ruošta kiaulėmpagaminti (valgį): Ana man priruõšia valgyt. Pri̇̀ruošiau (sutaisiau virti) pietus, tik kurkit [krosnį]. Sugrįžę iš miesto, priruošė vestuvėms pietus ir išsiuntė kvailį svečių kviestų.atlikti išankstinius darbus: Ta (mergelė) pri̇̀ruošė [krosnį kurti], pakūrė. O jau pečius buvo priruoštas, iškūrentas .iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Ir Grėtė Karalienė ruošiasi, po teisybei, jau lyg ir prisiruošusi vienam dalykui: kai tik paskelbs varžytines ir atvyks jos varyti, ji kelsis į savo kumetiškę. Mūsų bus dalis būt prisiruošus savo pareigai. Kad aš, tamsta, neprisiruošiau prie tos pasakospataisyti kelionei: Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus!. Atėjęs pas arklį, viskas priruošta, tik reik sėst ir jotprisibausti, prisiversti (ką padaryti): Neprisiruošiù nuvažiuot [į svečius]. Paki prisiruošia paduot. Vis neprisiruošiu supinti cibulių. Gerai, apgausiu, ir ne bet kaip apgausiu, tik duok dieną prisiruošt.Neprisiruõšia niekaip, kaip šikt nevalgiusteikiamomis žiniomis padaryti tinkamą kam: Trečią dieną davė jam anksčiau pietus pavalgyti ir priruošė prie mirties. Tos mokyklos priruošia žmones, baigusius vien liaudies mokyklas, prie kvotimų už ištisą gimnazijos kursąprieiti: Nežinau, ar priruõšiusuruõšti, -ia (sùruošia), sùruošėpagaminti, patiekti: Suruošė blynų ir išleido dukterį jiem valgyt nunešt. Liepė suruõšt visą antį. Cibulių jau suruošiù, ridikeliai da menki. Suruoš' jam pautienę . Gaspadinė, suruošus talkai abiedą, išejo tvartan an gyvulius.Negalim susruõštie valgyt. Ką susi̇̀ruošė, tą ir nešas krikštynosna. Karvėm susruošt po viedriukui reikiaatlikti išankstinius darbus: Nu tai jau bus veselija, jau sùruošė, o jy vis rauda. Vienam ryte atskėliau, suruošiù pečių – beruošdama pradėjau griūt (alpti). Skubinkite, kad lig devintos valandos būtų visa suruošta.Susiruošk viską gražiai, paskui jau eiksutaisyti, sutvarkyti (kelionei): Karusę jis tuoj suruošė į kelionę pas savo motiną.Rytą susiruošė ir išėjo. Susi̇̀ruošė į tolimą kelionę. Anas paskinkė arklį ir liepė seseriai susruõšt važiuot. Iš vakaro kai susruoši, tai ir miegi spakainas. Kai atėjo vakaras, ji vėl susiruošė eiti namo. Spėriai susiruošė tėvas ir išėjo, kaušą šalto vandens išgėręs. Pas Gliaudelius visi jau buvo susiruošę važiuoti. Matydamas, kad kitoniško išėjimo nebėr, susiruošė ir išejo peklon.suorganizuoti: Tėvui suėjo penkiasdešimt metų, jo technikumo dėstytojai ta proga suruošė kavutę. Tėvas sùruošė balių, suejo visi kaimynai, susėdo. Didelė gegužinė demonstracija 1902 m. suruošiama Vilniuje. Kuokinę suruõšdavo dažnai.Suruõš lietų ant vakarosusigauti (kūdikį): Benkartą susi̇̀ruošė Varusiotė, ė bernas jos neėmėsuvalgyti: Mėsą sùruošėm. Kad sėda tokie vyrai, tai kaip mat visa suruošiapir̃tį suruõšti primušti, nubausti: Aš suruõšiu tau pir̃tį!. Tėvas paėmė diržą ir suruošė vaikams pirtį
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas