Ryti
Ryti reikšmė
Žiūrėti žodį "užryti"Žiūrėti žodį "praryti"sukramtytą maistą ar ką kita pro ryklę stumti į skrandįnekramtytą grobį (dažniausiai gyvą) pro ryklę stumti į skrandįėsti, lesti (ppr. daug, godžiai)dideliais kąsniais, godžiai valgytigerti (alkoholinius gėrimus), mauktitraukti į save, gerti (orą)griebti ką sau, į save, grobti, glemžtilabai įdėmiai klausytis, gaudyti (žodžius)greitai, godžiai skaitytieikvoti, naikinti, gadintirieti, uitidirginti, graužtiapėsti, apgraužtipajėgti suėstidaug suėstididumą suvalgytipersivalgytipriėsti ko netinkama, kenksmingaprivalgyti ko neleidžiama ar kenksmingapersigerti svaigiųjų gėrimųapsupti, apimti, nustelbti (spalvą)ką prarytą iš skrandžio išstumti atgalgodžiai valgant, susidaryti atsargąužtektinai prisivalgytiatsiganyti, nusipenėtigodžiai, daug valgant, pariebėtiprisigerti svaigiųjų gėrimųvėl praryti atgalkurį laiką įkyriai prikaišioti, graužtiryjant įstrigdyti stemplėje ar įtraukti į skrandį ką nesukramtytaįsipenėti, įsiganytinutuktisugerti, suimti į savebūti piktam, nepatenkintamgodžiai išėstivisus suėstiviską išvalgytiišgerti, išmauktipasigertidažnai gerti svaigalusnusipenėtiatryti, išvemtisukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandįpajėgti nustumti į skrandįnuėsti, nulesti, nugraužtiėdant, lesant nustumti, nuskriausti, apėstimėgti pagerti svaigiųjų gėrimųnusigertiatsiganyti, nusipenėtidaug valgant, nutuktiįtraukti į savenutylėti, nepasakytinukęstipaėstipavalgytisuėsti, prarytipasigertivisa suėstipasidaryti sau blogapersivalgytiperkąsti, užkąstipersigerti svaigiųjų gėrimųprigertipro ryklę nustumti į skrandį (kąsnį ar gurkšnį)pajėgti nurytinekramtytą grobį ar kokį daiktą nustumti į skrandįpragraužti, prakąstisuėsti, sulesti, sugraužtiiščiulpti, sugertigodžiai suvalgytiišeikvoti turtą valgiamspraleisti girtaujant, pragertipaimti sau ar į save, paglemžtipavergtipadaryti nematomą, negirdimąsunaudoti, išeikvotiapgrobtisunaikinti, nusiaubtisugadinti, pakenkti, sužlugdytipanaikintistaiga užmirštinepasakyti, neištarti iki galogodžiai perskaitytipriėsti, prilesti, prigertidaug privalgytiprigerti svaigiųjų gėrimųdaugeliui prisivalgytisuvalgyti, surytisuėsti, sulestisugraužtisukandžioti(godžiai) suvalgytiįsiganytinusipenėtisunaikinti, nusiaubtisugadinti, pražudyti, sužlugdytisunaudoti, išeikvotiapgrobtipaglemžtiužėsti, užlestinustumti ėdantnuryti, prarytiužspringtiužsikirstiužvalgytiužgertiko netinkamo suėstiko netinkamo suvalgytinutylėti, nepasakyti iki galoužmirštigalą gauti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: rýti
Ryti sinonimai
aprytiatrytiįrytiišrytinurytiparytipaparytiparsirytiperrytipierytiprarytiprirytipaprisirytirazrytisurytiužrytirytinairytinosprirytinai
Ryti frazeologizmai
akimi̇̀s rýtiįdėmiai žiūrėti, stebėti: Žiūrėjo į svečią arba, teisingiau pasakius, ryte rijo jį akimis. Grigienė stovėjo pas pečių, rankas po prijuoste susidėjusi, ir ryte rijo vyrą akimis. Rijome akimis puikius vaizdus. Ko tas berniukas taip ryja akimis moterį ir tą karvę, kurią ji melžia?. Akimis ryja kaip alkanas duoną.piktai šnairuoti, skersakiuoti: Baltakiavo [posūniai] į pamotę, akim̃s ri̇̀joãšaras rýti tvardytis, laikytis nepravirkus: O aš, nors neverkiu, bet ašaras tik ryju, ryju. Kas gniaužia ranką, kas ryja plūstančią gerklėn karštą ašarą. Salėje pažįstamos moterys rijo ašaras ir dusliai šliupsėjobáimę rýti bijoti: Per karą visi báimę ri̇̀jomgróbas gróbą rỹja apie labai išalkusį: Jam iš bado grobas grobą ryja.kraũją rýti labai išnaudoti: Ponai vargšų kraują rijopirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs vyresnis: Matai, tas daugiau supranta: tik pirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs. Jis pirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs, čia gyvenęsséilę rýti labai norėti, geisti: Bernai, į ją žiūrėdami, seilę rijo. Kad pamatytum, tai seilę rytum. Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaipos, séilę rỹna, uostus kraiposubinė̃ márškinius rỹjaapie sveikatos netekimą: Visai neturiu jėgų, jau subinė̃ márškinius rỹjaapie baimės ėmimą: Iš tos baimės subinė marškinius rynažarnà žárną rỹja apie labai išalkusį: Sėdim vis ir laukiam, kada atneš ant stalo, o čia, vyruti, jau žarnà žárną rỹja. Tep noriu valgyt, kad žarnà žárną rỹjaaprýtiapėsti, apgraužti: Karvės burokus apri̇̀jopajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yradaug suėsti: Apsri̇̀s telyčia dobilųdidumą suvalgyti: Ligi visa apri̇̀s, da galės paūžtpersivalgyti: Jam daug nemožna duot – tuoj apsrỹja. Kap tik metinė šventė, Paulina, būdavo, i apsrỹja. Daug gavęs, apsiryja, apsigeria. Kad lašinių, sūrio, sviesto [duotų], gal ir apsirytum. Ko žiaukčioji kai apsri̇̀jęs. Vienas alksta, o kitas apsiryja. O apsiryjančius nemieruotu badu ir troškimu žudys. Rodžia apsirỹjančiam gardumynus (orig. gardumymus) valgymų. Netur būt … noprỹjąs kaip kiaulės.priėsti ko netinkama, kenksminga: Apsri̇̀jo karvė žukų (vabalų) privalgyti ko neleidžiama ar kenksminga: Tik žiūrėk – Kūčios[e] neapsirýk mėsa.Kurių velnių tu miegi loc drignių apsiri̇̀jęs. Šoka kap dringių apsirijęspersigerti svaigiųjų gėrimų: Pamirodyk, kurį toji evangelija ižg aprỹjančios brukanu … padarė.apsupti, apimti, nustelbti (spalvą): Aprylis visa aprỹja. Vilnos apryna bielius, neišmanyties bielioãšaromis apsirýti prisiverkti tramdantis, kad ašaros nesilietų: Kalba – kaip lakštingala gieda, o valią tokiam paduok – ašarom apsirysiatrýti[K], 1ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles]. Atrijęs kremtu. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę. Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems patiekiamas jau sukramtytas ir prarytas maistas, kurį motina čia pat atryja. Tinklinio skrandžio judėjimais žolė susiraičioja į mažus kamuolėlius, kuriuos karvė atryja atgal į nasrus. Suglemžė snukiu karvutė pakulų kuodelį, suėdė ir už valandos atrijo gražius drobės marškinėlius. Kad neatri̇̀jęs, tai jau jam būt kaput!godžiai valgant, susidaryti atsargą: Kad ryja, kad ryja – mano už kelias dienas atrytiužtektinai prisivalgyti: Kišo kaip į peklą, dabar, kai atsirijo, tai nė pažiūrėti nebenori. Atsirijau kaip veršelis.atsiganyti, nusipenėti: Rudenį visi gyvuliai atsri̇̀ję. Atsri̇̀jęs šuva kaip velenas. Žąsys jau atsirijo ir pradeda penėtis (prievarta kemšami tešlos gumuliukai) godžiai, daug valgant, pariebėti: Atsrijęs kap paršasprisigerti svaigiųjų gėrimų: Girtuokliai kaimynai vėl pelnė, nes atsirijovėl praryti atgal: Išspjovęs neatrysi atgal.Pasakiau, o dabar nors atrýk. Atrýk žodžius, katrus iškalbėjaikurį laiką įkyriai prikaišioti, graužti: Gana jie man atri̇̀jo, kad nieko nedirbu, – išeisiu tarnaut, ir pabaigtaįrýtiryjant įstrigdyti stemplėje ar įtraukti į skrandį ką nesukramtyta: Vaikas į gerklę įri̇̀jo ašaką žuvies ir springso (springsi), t. y. negal nuryti. Nuo katės daboja mažus vaikus, kad neįrytų plauko. Jis kaulą įri̇̀jęs. A ta avis ką įri̇̀jo, a ko užėdė – riečias kai kamuolys. Tas katinas y[ra] ką norintais įri̇̀jęs, ka teip koso. Ką ta karvė įri̇̀jo?. Per didelę žuvį įrijo lydeka.Stov[i], kaip mietą įri̇̀jęs. Sustingęs, kaip mietą įrijęs. Ir nepasilenk[ia], kaip mietą įrijęs. Jūs esat kaip medį įriję, nepaslanki vaikai. Ir niūro, kaip bulbę įrijęs. Kaip maudą įrijęs. Du bėga, du veja – bus keturi, du riogso, du kiokso, tai bus aštuoni; devintas gerklėn inrytas (ratai, rungai ir grąžulas).įsipenėti, įsiganyti: Jų karvės kai levai – insri̇̀jęnutukti: Ale ka įsiri̇̀jusi, ka drūkta!. Ana insri̇̀jus – matos, gerai gyvena. Tas meisininkas įsiri̇̀jęs kaip paršassugerti, suimti į save: Juo kuris kūnas daugiau įryja šilumos, juo daugiau jis ir išspinduliuoja.Ar būtų mielas likimas su deficitais net ir tokiam, kurio kišenius menkiausiai įryja?būti piktam, nepatenkintam: Su insiri̇̀jusiu žmogu neik nei uogaut, nei grybaut. Tau geros dienos nėra: tik vaikščioji ir vaikščioji visada insirijęsišrýtigodžiai išėsti: Artipilnį viedrą [kiaulė] išrỹna, gerai ėda. Kiaule, kiaule, kam tu bobai tešlą išrijai̇̃?. Gaidys išrijo ten visus miltus ir laukia, kol jį kas paleis. Paršai pieną išri̇̀jo, išri̇̀jo.visus suėsti: Kielikė su gužučiais išpera gegutės vaikus, o tas gegužiukas kielikės vaikus išrỹ[ja]. Plėšriosios žuvys išrijo kitas žuvis. Pelkėse nė pasirodyti negal, visas (varles) išryna. Mano nedidelė karalystė, tai tu visus mano žmones išrysi.viską išvalgyti: Visas muno uogas išri̇̀jo ant sykio. Išrýk, t. y. išėsk. Jis visa, ką jam duok, išri̇̀sišgerti, išmaukti: Pasišokėdamas literį išri̇̀jo. Jau tik koks viedras vandens tam ežere, o ragana paskutinį norėjo išryti.pasigerti: Jau tas nedorėlis ir šiandien bus išsiri̇̀jęs. Jei išsiri̇̀jęs atsigulė, ilgai miegosdažnai gerti svaigalus: Aš tai išryjù ir da išrýsiu, – kam aš tuos pinigus paliksiu?!nusipenėti: Nebūtum išsiriję kaip biesai, mažas algas imdamiatryti, išvemti: Užejo blogumas, ir turėjau išrýt atgal visą valgymą.Gyvatė savo vaikus išrỹna (taip jie gimstą) nurýtisukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nuri̇̀jo kąsnį. Metylių žiedų suvalgau, nurynù. Kaklu sirgo, dar gal nuryti. Nurýk kąsnį, o paskui šnekėk. Kaip nurijáu tą kiaušį, dabar ans mun duodas (skauda skrandį). Taigi nurýkim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo potam mums duos riebiaus pasivalgyt. Barbutė tik seiles nuryja ir teigia, teigia. Sunku padaryt [vaikus] žmonėm – ne arbatą nurýt. Didžiausia bul'ba nurýta žąsino. Nurijo kap šuo mašalą.Ką nugiju (įsigiju), tą nùriju. Pilvas ne gromata: ką nurysi – niekas nematis!. Alkanas velnią su ragais nurytų. Daug apžiojęs, nieko nenurysi. Nebūk saldus – nurys (nuri̇̀s. ), nebūk kartus – išspjaus. A liežiuvį nurijai, ka žodžio nebeištari?!. Išspjovęs nenurýsi.Susmulkinta lengviau juk nusiryja.pajėgti nustumti į skrandį: Kai nenuryjù (sergu ir negaliu valgyti), tai prinešė valgyt visa ko, o pirma alkanas buvaunuėsti, nulesti, nugraužti: Žąsiokai nuri̇̀jo kopūstus. Nuri̇̀jo karvės batvinių visą kerčią. Kaip ir aplaidžia kokia su tais gyvuliais: baigia visus daržus nurýt. Visos vyšnios nurýta. Ir kožnąryt vis būdavo nuryta šienas, tik arklių šūdai tenai bebūdavo. Ožkos nutrūkta, kiek žmogus pasiekia, žievė nurýta, ir nudžiūvo obelė. Saugojau, kad žvynės [numirėlio] nosies ar ausių nenurýt.Pirštai taip nuryti žemių prie ravėjimo, kad negali paliest in žemęėdant, lesant nustumti, nuskriausti, apėsti: Senės žąsys jauniklius nuryjamėgti pagerti svaigiųjų gėrimų: Ale, sako, Antanas ir (taip pat) nurỹjąsnusigerti: Drauskit Stasių, ba da nusri̇̀s – teip insišumijo gert. Kad tas pamėklė bent nusirijęs tuojau užmigtų. Teip nusiri̇̀jo, kad nebepaeinaatsiganyti, nusipenėti: Nusirijo kiaulės smarkiai, su vikiais penėjamos. Ale mūsų vištos kad nusiri̇̀jo per vasarą, sunkios kaip molisdaug valgant, nutukti: Jos buvo tiek įaugusios ir nusirijusios, kad vargais negalais beįstengė judėti. Nu dabar jam gera te, vaikšto nusri̇̀jęs kai meitėlis. Jų Jono kad nusiryta, ir pažint negalima. Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti?įtraukti į save: Negaliu dūmų nurýt – nerūkaunutylėti, nepasakyti: Martynas girdi, kaip motina nuryja žodžius, kuriuos būtų reikėję pasakyti. Jis nurijo sakinio galąnukęsti: Girnius tylėdamas nurijo pašaipą. Nurýk skriaudą, susitaikykit ir gyvenkit. Kad i ką jis tau pasako, nuryk, i bus gerai[su] akimi̇̀s nurýti labai norėti ko valgyti: Jau aš tą vyšnasokį su akim̃s nurýsiuliežùvį (liežiùvį) gali̇̀ nu[si]rýti; nórs liežùvį (liežiùvį) nurýk apie ką nors labai gardų: Liežiùvį gãlima nurýt – teip gardžiai pritaisyta. Kad paragautum – liežiuvį nurytum. I moki tu skanią putrą virti, liežùvį gali̇̀ nusirýti. Gardumas – no[rs] liežiuvį nurij (nuryk).nórs nurýk apie ką nors labai gražų: Gražumas – nórs nurýkséilę nurýti numalšinti didelį norą: Gavo čierkiuką séilei nurýti. Kaip užeis noras, ir paimk biškį [saldimo] séilei nurýtiparýtipaėsti: Šuva parijęs piktas, o žmogus nevalgęs piktas.pavalgyti: Parýt da turim ko. Kad norės, i pari̇̀s. Da visi pari̇̀ję, nėr kas sakosuėsti, praryti: Vilkas parijo ožiukelius.pasigerti: Senis pasirijęs parvažiavo ir dar pačią primušė. Pabus va nedėlią, pasiri̇̀s, sudaužis mašiną ir išeis. Dėl Dievo meilės tik nepasrýk!. Tas vėl pasrijo – nėr tos dienos, kad nebūtų girtas. Jei pasirijai̇̃, tai eik drėbkis ir miegokpaparýti visa suėsti: Ingi stalą kap dapuolė, tai rijo rijo, papari̇̀jo vitvisaparsirýti pasidaryti sau bloga: Pati parsri̇̀jo, tai nors nieko nekaltinspérryti1persivalgyti: Jis pársirijo ir serga. Rijo rijo obuolius, kolei pérsirijo. Taip kartą, kai žmonės jam prinešė daug medaus, jis jo persirijo. Žąsų pérsrijęsperkąsti, užkąsti: Užukando, kokią silkę pérrijo, ir užtenka [girtuokliui]persigerti svaigiųjų gėrimų: Pársirijo, o daba raitos lovo[je]. Povilas tai persirỹja, tai jam diegliai nuo to alauspierýti prigerti: Žemė kraujais paplūdusi, pyri̇̀jusiprarýti1pro ryklę nustumti į skrandį (kąsnį ar gurkšnį): Žiūrėk, kap jis valgo: nespėja į rankas paimt, tuoj ir praryja. Neprarýčiau kąsnį. Anys, tieg Dievą savą, kurį garbina, dantimis sukramtę, praryja. Čiaumojau kąsnį ir neprari̇̀jus išspjoviau. Vienu malku prari̇̀jo jis vieną čierką. Kuršaitis tikrai išgėrė, antrą stikliuką pats įsipylęs rytinai prarijo. Degtienė negardi visiem, ale kai geri, tai praryji̇̀. Prari̇̀jo kaip uogą.Daug apžioti galima, bet praryti sunku. Kiek nukąsi, tiek prarysi. Musę prarijęs nebeišspjausi. Nebūk saldus – prarys (praris. ), nebūk kartus – išspjaus. Nebūk saldus nė kartus: saldį prarys, kartį išspjaus. (166psl.). Vandens šaukštą nu vienas kito nor praryti, kad tik kitas negautų. Jie yr pagatavys kitą praryti kaip vandens šaukštą.Atliekai valgių, tarp dantų užsikorę ir su seilėms prasiryną, nelaužo pastninkopajėgti nuryti: Miežių viščiukai nepràrija, atriek duonos. Jau viščiukai beveik miežius prarỹja. Nepràriju šitos duonos. Iškeps iš avižų duoną – bado gerklę, negal prarýtinekramtytą grobį ar kokį daiktą nustumti į skrandį: Va čia padirvėj mačiau, kaip starkus nuo rugienų pakėlė gyvatę i prarijo. Kad neprarýtum [gyvatė gyvačiukų], negalėtum beparsikasti par tas gyvates. Tas lydekas taisos prie galvos, ešerys atsukąs uodegą, pastatęs šerius, lydekas ir nebegaliąs praryti. Kam tu prarijai mano vaikelius? . Lydeka ant žolės miegta i blezdingą už karto prarỹna. Ana (katė) mislia, kad žiedą kokia didelė žuvis prarijo. Tik šaukštuką neprarýk . Kai iškrinta pirmutinis vaiko dantukas, tai tą dantuką reikia tik kam nors praryti, tai dantų niekad neskaudės. Vilkas įšoko pro duris ir prarijo visus ožkiukus. Tu kumelytę prarijai, dar tau (vilkui) neužteko, dabar eini manęs praryt. Vilkas paėm[ė] jį i prarijo, i po visam. Nakčia atsidarys rūsys, baisus slibinas išlįs ir abudu prarys . Smakas prarýdavo paprastą žmogų. Tas smakas žmogų praryna, kad jam nei kąsnoti nereik. Veršis prari̇̀jo žmogų, kojos vienos beliko . Prari̇̀jo kaip (lyg. ) šuo muilą. . Prari̇̀jo kaip šuva mašalą. Prarijo kaip gužas varlę. Čiaupos kaip starkus, varlę prarijęs. Prarijo kai meška uodą. Prarijo kaip smakas pakulas. Budėkite, nesa jūsų priešinykas velnas vaikščio[ja] apsukai kaip rėkiąsis liūtas, ieškodamas, jeib kurį prarytų. Ir kaip anos (karvės) buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo. O mus visus praryt norėtų [velniai].Jis tep žiūri, rodos, prari̇̀s. Aš nedirbsiu pas jį: jis gatavas prarýt žmogų.Ot noriu valgyti, kad ir šunį praryčiau!. Kaip tu [išalkęs] šunies neprarijai̇̃?!. Alkanas velnią su ragais prarytų, kad tik jį sugautų. Turime viltį, jog, Dievui neapleidžiant, kiaulė neprarys. Na, pažiūrėsim, ar dešra šunį, ar šuo dešrą prarys. Varlė jaučio neprarys. Musė jaučio nepraris. Išsižiojo, kad triobą prarytų. Nusigando, kai pelę į pilvą prarijęs. Prarijai karvę, ryk ir jeknas. Prarijęs jautį, nerodyk nė jo uodegos. Jautį prarijęs, uodegos nebeįveikė. Ko žiopsai, lyg jautį prarijęs. Apsilaižė kaip šuo, uodegą prarijęs. Didžiuojasi kaip šuva, uodą prarijęs. Vaikščioja, lyg muilą prari̇̀jęs (nesavas). Išėjau, kaip musią prari̇̀jęs (nepatenkintas). Nepasilenk, it mietą (baslį) prarijęs. (166psl.). Sustingo, it mietą prarijęs. Stov[i], kai mietą prari̇̀jęs. Eina, kaip lazdą prarijęs. Ar baslį esi prarijęs, kad negali susilenkti. Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, atejo senė be dantų ir prarijo paukštį (sniegas) pragraužti, prakąsti: Pelė prari̇̀jo skylę. Va jau pirštas vienas prarýtassuėsti, sulesti, sugraužti: Išrūga kokia – visa ką prarỹja kiaulė. Pelių prarýta visos morkvos. Pelės baigia visa ką prarýt. Atatrūko šuva – žmogų prarytų̃ (labai piktas). Šunes in ją lekia kap prarýt.iščiulpti, sugerti: Kūkaliai visą trąšą iš dirvos praryjagodžiai suvalgyti: Lygu tik obuolys nukrito, vaikesas prarijo jį su sėklomis. Padėjau ant stalo, i tujau viską prari̇̀jo. Prari̇̀jo kaip matai. Prari̇̀jo tik kap upė šapus. Stačiomis aš prarijau porą pomidorų ir naminės dešros gabalą. Be duonos, be druskos prarijo. Įlindęs po lapinės, prarijau porą stiklinių karštimo. Duosi žalčiams kąsnį – viską prarýs. Jei mas rublį turiam, lekam tujau, nūperkam, prarỹnam, i nebliko.Žiemos dantes ilgi – prarỹja visa ką.išeikvoti turtą valgiams: Ir Jurgelis prasiri̇̀jo kaip gyvaspraleisti girtaujant, pragerti: Šiandien gavo, šiandien prari̇̀jo. Nu algos nuvogė penkius rublius i prari̇̀jo. Par vakarą visą algą prari̇̀jo. Ką aždirba, tą prarỹja. Tu visa prarýtum, kad valią duoč. Ne tiek prarỹna, o vaikuo rublio neišvirpina. Nieko neturėjo, prari̇̀jo prasprogo viską. Viską viską, ale kaip tu tas akėčias prarijai?. Bet Pranciškus, ką įgijo, su mergoms viską prarijo. Mano gyvenimą smuklėje prarijo.Ką įgijo, tą prari̇̀jo. Protą prarijęs, pragėręs. Be vargo įgyta, greit ir praryta.Muno vyralis bankai prasirijo, ir pardavė butą iš varžytinių. Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukėpaimti sau ar į save, paglemžti: Jūrės daug žemės prari̇̀jo. Pelkė, ekležeris arklius, gyvolį kartais prarỹna. Ėjo stačiai prie bedugnės, jas prarysiančios. Atsivėrė kiaura žemė ir prarijo jį. Kai jis ženijos, i prari̇̀jo jį kiaura žemė . Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu. Nes žmogus kaip jau numirs, kūną žemė praris. Tai, žemė prari̇̀jo žirkles (dingo)!. O tetulėlis nieko nemato, prarijo jį Amerikas!. Ar liepė atvertis žemei, idant juos prarytų̃?. Kada tu savo dešinę ištiesei, tada prarijo jį žemė. Aarono ramtis (lazda) prarijo jų ramčius.Žiūrėdamas į miesto gatvėmis skubančias mašinas, jaučiu baimę; tos mašinos baigia užgožti žmogų, jos graso jį praryti. Šita kepurė prarijo visą mano atidžią.Diena naktis amžių prarys. Kad jus prarytų pragaras, jūs valkūnai!. Kad tave (taũ. ) kiaura žemė prarytų!. Kaip tave kiauroji žemė neprarỹja!. Vai, kad jį žemelė prarýtų!. Kaip tavęs skradžiai žemė neprari̇̀jo!. Nekoj jus žemyna tepràrija nuog mano biednos galvos!. Ėmė ir pradingo kaip žemės prarytas.pavergti: Vakar vienus, šiandien kitus prarijo, o ryt gali tavo eilė būti.padaryti nematomą, negirdimą: Tamsų vyro siluetą prarijo sniego pūga. Debesys, prariję ugninį saulės kamuolį, kaito ir tirpo. Divizija puldama įėjo į beribių miškų gilumą, ir miškai ją prarijo. Tamsuma viską prarijo ir susiliejo akimirkai. Naktis prarijo garsussunaudoti, išeikvoti: Ta budavonė daug piningų prari̇̀jo. Patrankos prarijo ne tik mūsų sviestą, bet ir mūsų duoną, – kalba Anglijos darbininkai. Čia atliekamos vinies nerasi, karas viską prarijo. Dvaras prarydavo viską, ką jis galėjo uždirbti. Bet kaip tik parėjo šitas tavo sūnus, kurs prarijo tavo lobį. Kad prarýta (pinigai įduoti, užmokėti), tai i tiek, nebesusigrąžinsi.apgrobti: Kurie praryja namus našlių po uždanga ilgos maldos, tie apturės sunkesnį sūdą.sunaikinti, nusiaubti: Jis turėjo ūkį su gražiom trobom – viską ugnis prarijo. Daug dailių dalykų turėjau, bet viską ugnis prarijo. Ne vienus namus ir turtus prarijo liepsna iš priežasties pypkio arba papiroso. Bet baisus kažkoksai laukimas ir karštis ugnies, kuri prarys priešinykus. Visa žemė bus prarytà ugnimi keršto. Ižbarstysiu ir prarýsiu drauge visus, pūstus padarysiu kalnus ir pakalnes. Jei Dievas nebūtų su mumis, neprieteliai mus seniai būtų prariję. Pelkės krašte gyvenam, prarýs mumis tie lytai. Pavasarį ir vėjas sniegą prarỹja.sugadinti, pakenkti, sužlugdyti: Kap anginą išpjovė, tai balsą prari̇̀jo. Nieko nemačis ašaros, tik sveikatą be laiko prarýsi, ir kas iš to?!. Kai prarijai sveikatą, tai dabar sveikas norėtum būti. Ketinai, šelma, mylėtie, ažu savo mielą turėtie, ė dabar, šelma, prarijai jaunas dieneles . Kiek ta degtienė prari̇̀jo žmonių i[r] prarýs?!. Arielka daugiau žmogų prarỹja nekap darbas.Kam až jo tekėjai – prasrijai saũ ir mane. Niekas nekaltas – pats saũ prasrijai̇̃, kad su juo susdėjai. Prasrijau pats save – mat, neklausiau žmonių patarimų.panaikinti: Žyvatas smertį prarijo. Tada išsipildys ans žodis, kursai parašytas yra: prarytas yra smertis ing apgalėjimą.staiga užmiršti: Teip ketinau kažką sakyti, bet prarijau. Buvau atminęs i prarijau tokį keistą vardą. Buvau atminusi i vėl prarijáu. Sakau ir kartais žodį praryjù. Prarijáu vardą. Ale neprarýk tu savo žodį!.nepasakyti, neištarti iki galo: Prarijau žodį. Pamačiusi mane, ji prarijo pusę žodžio ir atsistojusi žengė artyn. Visus likusius žodžius ji drauge su užplūdusiomis ašaromis prarydavo. Komendantas kalbėjo greitai, pusiau prarydamas žodžius. Praryju savyje (nukenčiu, nutyliu).godžiai perskaityti: Tą velnionišką knygą jis prarijo vienu mauku, per naktįakimi̇̀s prarýti sunaikinti, pražudyti: Ka jos valia būtų, jin mane akim̃ prarýtųãšaras prarýtitramdyti verksmą: Mergaitės mėlynose akelėse pasirodė ašaros, nors ir labai stengėsi jas praryt, kad tėvas nepamatytųdaug verkti: Kiek aš ãšarų prarijáu!ausi̇̀s gali̇̀ prarýti apie ką labai gardų: Jeigu druskos pakanka ir ne par tiršta, gali̇̀ ausi̇̀s prarýti, kai išverda košę [iš arbūzų].be dúonos ir drùskos prarýti pražudyti iš neapykantos: Jis kažką padarytų, gatavas be dúonos ir drùskos prarýtiliežùvį (liežiùvį) gali̇̀ prarýti apie ką labai gardų: Tai gardūs batviniai – gali̇̀ liežiùvį prarýt!. Kad prikeps pyragiukų – ir valgai, ir tik žiūrėk, kad liežuvio neprarytum. Gardu – gali̇̀ liežiùvį prarýtliežùvį prarýti negalėti, nemokėti kalbėti: Tai ką, vadinasi, liežuvius prarijote?. Kad tu liežùvį prarýtum besikeikdamas!vélnią prari̇̀jęs suktas: Jau ir tas, matyt, velnį prarijęs, nebe teip šneka, kaip pirma šnekėjoprirýtipriėsti, prilesti, prigerti: Spranguoja jau, šalto vandenio priri̇̀jęs. Antys įkiša snapą terp dumblo, prirỹja, prirỹja visokių nešvarumų. Karvės su šalna prirýta žolės, ir išsimetė.Jis prirỹja, šitas šulnys: burbt peilis, i po šiai dienai nėr.Avelė bebėgdama (bėgdama. ) priryja (ritė). Vasarą priryja, žiemą iššika (kluonas). Ryja ryja – nepriryja (kuliamoji).Kitos [karvės] per daug prisiri̇̀jusios jauno dobilo su rasa. Paršas prisiri̇̀jo gilių, gal nusprogtidaug privalgyti: Sotus, … pririjaũ, kiek tik norėjau. Ėdikas, rijokas jau priri̇̀jo. Prirýsma liuob košės, i gerai. Niekaip jis nepriryja kiek reikiant. Dar̃ priri̇̀ję ir išsirengę. Kad prirỹja šitų vaistų, paskum akis išvertę vaikščioja. Išėjo dvariškis, išliulėjo pririjęs, prispringęs. Pririjai̇̃ kaip šuva mašalo. Priri̇̀jo kai paršas.Ko pasiutai šiandien, kaip durnaropių pririjęs?. Ulioja (vaikšto), kai pupų priri̇̀jęs (piktas). Prirýk, nusprok, ne mano turtus vartok.prirytinai̇̃Tik aš, dešrų prisiri̇̀jus po aperacijos, sveika nebūsiu. Per daug visko prisiri̇̀jo ir apsirgo. Neprisiryk, tuoj išvirs sriuba, ir tada neėsi. Bobos kalbasi apie valgius, kuri ko gyvenime yra skaniausiai prisirijusi. Prisirijo roputynės i eita persdami par laukus. Jau tiek prisiri̇̀jo, kad galima pirštu pasiekt. Prisiri̇̀jo kaip užrišt. Prisirýsiu kaip žalis dobilienoj. Prisirijau kaip smakas dumblo. Prisri̇̀jo kap varlė purvo. Kad svietas prisirijęs yra, tai pavarguliai tur stokotiprigerti svaigiųjų gėrimų: Priri̇̀jo be jokios nuotuokos. Pririjai pririjai, o dabar į ką panašus esi. Tiek priri̇̀jęs, kad nė uodegos nebepakelia nuo lovos. Priri̇̀jęs eik gulti, ne kabinėkias!. Tik prirýt arelkos i durniuot jam rūpi.Prisiri̇̀jo i nuvirto kaip maišas. Prisiri̇̀jęs buvo ir neišvažiavo. Ir vakar parėj[o] prisri̇̀jęs. Prisiri̇̀jo vyrai i ėmė kult vienas kitą. Brangvynių bei alų prisiriję, namo važiuojant, arklius pergujastačių̃ velnių̃ priri̇̀jęsvelnių̃ prisiri̇̀jęs gudrus, suktas.paprisirýti daugeliui prisivalgyti: Bernai rijo rijo, paprisri̇̀jo pilnas koseres×razrýtisuvalgyti, suryti: Didelėj draugėj po didelį kąsnelį iškart razri̇̀sužryti 4 Dešrą valgė, razsiri̇̀josurýtisuėsti, sulesti: Trys arkliai, tai šieną ir surýdavo, o karvėm nėr. Švęstų žolynų duodi karvei surýt, kai varai [pavasarį] iš tvarto . Kiaule, kiaule, kam tu šeimininkės tešlą surijai?. Inmeti gyvatę, kiaulė surỹja kaip mat. Du gaidžiu suri̇̀jo, i nematėm kas. Gal šeškai?. Nesuri̇̀s daug duonos kalė. Ko nespėja čia pat suryti [beždžionės], tą nusineša su savim miškan. Vilkas pamiškėj surijo avį. Tada žalktys suprato skregždės darbą ir stvėrė ją, norėdamas suryt, ale papuolo tik uodega, ir ją iškando. Ale kiek surỹja karveliai – sulig višta. Atlėkė musė, vilko giminė, ir surijo liekarstvas.sugraužti: Surỹja lapus medžiam tie rudi vabalai (karkvabaliai). Pelės suri̇̀jo pinigus. Pelės suri̇̀jo maišus kaip kalieros. Vilną tai kandys surỹja, o šilkas sudunža.Kamgi šitos kliorkos reikia, ji gi viską surỹja.sukandžioti: Blusa suri̇̀jo vaikąpraryti 3: Varlių gandrai irgi daug suryja, bet ne visos jų rūšys yra jam pageidaujamos. Jau tas mūs tėvas niekur išnešt pinigų negalėjo, nepajėgė, jis turėjo suryti tuos pinigus. Tai kas juos čia galėjo teip suryti .Jau vandenio nebedaug ežere beliko, ir velnias jau artinas prie anties, kai ši ūmai pliurpt ir išvėmė iš gūžio surytą vandenį.(godžiai) suvalgyti: Suri̇̀jo visą valgį vienas. Šmakšt šmakšt po šmotelį i suri̇̀jo [mėsą]. Pasidėjau vaikams, o ans viską vienas suri̇̀jo. Parejęs kūlęs, viską suri̇̀jęs – taip išalkęs buvęs. Vaikai, nesurýkit visų žirnių, palikit sėklai. Cielą lašininį surýdavo. Patys kruopinius vėdarus suri̇̀jo, o mun padevė iškeptus su grobiniais taukais. Namo namo, svotuliai, namo: suėdėt suri̇̀jot kiaulę su paršais. Surijo kiaulę su šeriais ir ožkelę su ragais . Viską, ką turėjome namie, surijo mūsų nekviesti svečiai. Surijai kaip garnys varlę. Surijo kaip šuo lašinius: be duonos, be druskos. Suri̇̀jo kaip šuo muilą.Darbo – nėr znoko, o suryt sulig geru suryja. Jautėmės pailsę ir taip alkani, jog vilką būtume suriję. Geri žiemos dantys – viską suryja. Nėko aš nežinau: ką surynù, tas geraiįsiganyti: Mano karvė susiri̇̀jus dabar, ale telinganusipenėti: Ana susri̇̀jus, subuvus kaip meška. Kad susiri̇̀jo, net lašinių nepanešasunaikinti, nusiaubti: Tvartą ir kluoną jau spėjo ugnis suryti. Viską surijo gaisras.sugadinti, pražudyti, sužlugdyti: Anas nervų surýtas. Paspainiojo liga ir suri̇̀jo žmogų: kraujo vėžys buvo. Surijo tas šėtonas visą mano gyvenimą. Vargai suryja mano laimę. Viską surijo: ir ožius, ir tetervinus, ir mano gyvenimą surijo tik todėl, kad aš jam norėjau būti geras. Šitas kumelys jį ir suri̇̀jo: teip šėrė, teip ką gi – visus grūdus supenėjo, o kas iš jo?.Besimonydamas nūmetė nū stalo lempą ir surijo (sudaužė) sunaudoti, išeikvoti: Sari̇̀jo, sari̇̀jo septynias tūkstantes. Mokesčiai surijo visas mano lėšas.apgrobti: Nes suryjate namus našlių, o tai po dangalu, jog ilgai meldžiatės. 1paglemžti: Žemės ūkio darbas suryja visą valstiečio dėmesįbotãgą surýti gauti mušti: Gal botãgo nesurijai̇̃ nė karto?gãtavas akimi̇̀s surýti labai godžiai seka, stebi: Bernas gãtavas tą mergą akim̃ surýtužrýtiužėsti, užlesti: Karvė jau ažri̇̀jo – atsvesk. Na, užrijai̇̃ į tą kiaušinio vietą, štiš lauk!nustumti ėdant: Kiauliotę baigia ažrýt paršiokas, reikia atskirt. Didysiai meičiukas ažrỹja mažąjįnuryti, praryti: O ana, matai, kvėpavo, kvėpavo, traukė kvapą ir ažri̇̀jo žiedą . Kas rūko, užrydamas dūmus, sau plaučius gadina1užspringti: Valgys, valgys i ažsirỹja diedukas. Marod, to[je] sriubo[je] yr ašakų, neužsirýk. Miežio akuotu gegužė užsiryna, nebkukuo[ja]. Ėskit, svotai, neužsirýkit. Užsirijáu kartą begerdama. Žmogus gūktelėjo, matyt, užsirijęs ašaromis, ir susitvardęs pridūrė. Supjaustau bulbas, kad karvė neažsirýt. Neik tvartan su kąsneliu – galvijai užsiris .Venckų Adomėlis vieną sekmadienį atbėgo pas jį ir užsirydamas ėmė pasakoti, ką girdėjęs. Nei tu eik pas jį, nei tarkis – kalba taryčios užsirýdamas.Kad tu užsirýtum su tais pinigais, tau vis maža!. Ko žiopsai kaip varna užsirijus.užsikirsti: Tai laimė, kad šautuvas ažsiri̇̀jo – būt nušavęsužvalgyti: Neverda nėko: užrỹna parlėkę taip ką. Kad ko itai ažrýt. Duok nors duonos ažryt. Rytą išleka neėdęs, par pietus ko užrỹna, i viskas.Užsiri̇̀jęs bile ko, per dienas šliaužiojo.užgerti: Paskui jau nė skatiko neišleis ant vyno [ = vynui], oro tik užris – bematant jau girtasko netinkamo suėsti: Aš spėjau, kad paršas ką užrijęsko netinkamo suvalgyti: Užri̇̀jo šuniauogių kokių, paskui tąsos (vemia).Užsiri̇̀jo karštų rupučių ir gavo galąnutylėti, nepasakyti iki galo: Pusę žodžio pasako ir užsiryjaužmiršti: Užrijau pavardę, nebatminugalą gauti: Ir pats plėšės, ir žmones skriaudė, kol užsirijo[su] pi̇̀rmu ką́sniu užsirýti su viena žmona, vienu vyru pragyventi: Geriau su pi̇̀rmu ką́sniu užsirýti negu su antru. Kad tu, vaikel, pi̇̀rmu kąsneliù ažsirýtum
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas