Šaka
Šaka reikšmė
medžio, krūmo ar šiaip kokio augalo stiebo atauga, išaugaprimityvus arimo padargasnupjautos išaugos liekana medyje ar lentoješakniagumbių dalis, skiltiselnio, briedžio ragų atšakažvakidės atšakagrėblio, šakučių dantiskokio nors organo atšakatinklo šoninė dalistam tikros kreivės dalisnuo pagrindinės linijos atsišakojanti, kita kryptimi einanti kelio, upės, ežero, kalno dalisvirvės, gijų, pinamų plaukų pluoštasaudeklui skirtų siūlų dalis; pusė metmenųgiminystės linija, giminės pusėatskira liaudies ūkio, mokslo, pramonės ir kt. sritis, tam tikra veiklos sferakryptisviena iš pagrindinių lygiagrečių dainos daliųtarpas perkole venteriui įstatytinegražiai guli, dukslus
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: šakà
Šaka frazeologizmai
ant sausõs šakõs atsidùrti būti pakartam: Ek, Juozai, bijau, kad tu galų gale neatsidurtum ant sausos šakosant šakõs [pakabi̇̀nti] pakarti: Sušaudyt juos, nevidonus! Visus ant šakos [pakabinti]!ant šakõs pakrãtomas niekam vertas, prastas: Tavo skarelė jau ant šakõs pakrãtoma. Jo gyvenimas an šakõs pakrãtomasgyvà šakà apie sudžiūvusį žmogų: Toki motriškelė atejo, o sudžiūvusi – gyvà šakàį šãką pavir̃sti labai sulysti: Arklys nu užžandžių buvo į šaką pavirtęskai̇̃p ant šakõsnegražiai guli, dukslus (apie drabužį): Tau drabužis tai kai̇̃p ant šakõslabai greitai susidėvi, plyšta: Tau autuvas tai kai̇̃p an šakõs. Toks plėšikas, nespėsi siūt – kai̇̃p ant šakõs. Par jį rūbai plyšta kai̇̃p int šakõskai̇̃p šakà (šakẽlė, šakùtė) apie labai liesą, sudžiūvusį žmogų ar gyvulį: Išdžiūvus kai̇̃ šakà, net baisu žiūrėt. Ožkelė kàp šakà. Su tuo vaiku kaip buvau, kai̇̃p šakẽlė sudžiūvusi, ka liūb lėksiu kaip šarka. Sesuo kai̇̃ šakà liko. Ji sudžiūvus, kai̇̃ šakùtė pasidarė. Dabar nuogaliai vežam mišką, tai arkliai kai̇̃ šãkos. Karvės guli kai̇̃p šãkos perkarękai̇̃p šakà nedegamà apie negreitai einantį: Eina kai̇̃p šakà nedegamàne ant tõs šakõs atsistóti ištekėti ne už to, už kurio reikėta: Ne in tõs šakõs, matai, atsistójaipo sausà šakà apie pakorimą: Jei sugausiu antrąsyk bėgantį – kulka į kaktą arba po sausa šaka!šakàs láužyti ant (kieno) kelių̃ daryti ką nors kieno apmaudui, tyčia, erzinant: Ji an mano kelių̃ šakàs neláužysšakomi̇̀s nuei̇̃ti iš visokių uždarbių praturtėti, prasigyventi: Jau nuei̇̃s šakõm Adomienėšakelè nepéreiti būti sudžiūvusiam, sumenkusiam: Jug ana nu to šakelè būtum nepárejusi, jei būtų kiteip valgiusišakõj šakaliai̇̃ apie ką netikrą, neaiškų: Tai dar šakoj šakaliai – nežinia, kada bus
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas