Savo
Savo reikšmė
nurodant daikto, dalyko, reikalo priklausymą, artumą bet kuriam iš trijų (ppr. veiksmą atliekančių) asmenų (kalbančiajam, klausančiajam arba asmeniui, apie kurį kalbama)nurodant giminystės, artumo santykiusnurodant kas kieno atkakliai daroma, sakomanurodant kas kam skirta, prideranurodant kas yra kieno nuosavybė
Kalbos dalis: įvardis
Kirčiavimas: sàvo
Savo frazeologizmai
ant sàvo savarankiškai (gyventi): Potam pradėjo ant sàvo gyventant sàvo dúonos nuei̇̃ti imti savarankiškai gyventi: Nuo dvylikos metų nuejaũ an sàvo dúonosant sàvo kurpãlio savaip: Jis viską perdirba ant sàvo kurpãlioant sàvo pastatýti padaryti taip, kaip nori, savaip: Žmogus užsispiria, būdavo, ir pastato ant savoant sàvo rañkų savarankiškai: Paskui davė dirbti ant sàvo rañkųant sàvo rei̇̃kalo šlapintis ar tuštintis: Ir taip jau atsitiko … ant savo reikalo iš vežimo išlipti. Blogai, kai žmogus negali nė ant sàvo rei̇̃kalo nueitant sàvo sėdỹnės atsisė́sti savarankiškai pradėti gyventi: Na, tai galiu pasakyti, ir aš kumečiavau, dabar, Erželiškių ponui kiek įdavęs skatiko, ant savo sėdynės atsisėdau: dvi dešimtines valdau kelinti metaibe sàvo gãlolabai, smarkiai: Geruoju buvome be savo galo. Būdams parkliokęs ir paralkęs be savo galo.labai daug: Grybų čia buvo be savo galobe sàvo var̃do labai (girtas): Buvo girtas be savo vardo, bet išsiblendėį sàvo aki̇̀s visiškai: Kad aš būčiau į sàvo aki̇̀s tavęs nematęs, tokio vyro pijoko!iš sàvo dėkõs savaime: Žolės auga iš savo dėkosiš sàvo galvõs pats, savarankiškai: Nekas meistras iš jojo, teip iš sàvo galvõs prasidėjoiš sàvo pil̃vo pats (išgalvojo): Iš sàvo pil̃vo išsigalvoja i plepa. Aš iš sàvo pil̃vo neišsimisliu nė per aguonos grūdąkai̇̃p ne sàvo dantimi̇̀s nenoromis (valgo, kramto): Ėda kai̇̃ ne sàvo dantim̃s. Ir kramto kai ne savo dantim.kai̇̃p ne sàvo protè negudrus, lėtas: Koks kai̇̃ ne sàvo protèkai̇̃p sàvo ãkį [kaktojè] labai (žiūrėti, saugoti): Žiūrėk vištas kai̇̃p sàvo ãkį kaktõj, kad neitų į kviečius. Mažą vaiką saugok kai savo akį. Ganyk jį kap savo akį!. Verutė ir jį patį, ir jo turtą globojo ir žiūrėjo kaip savo akįkai̇̃p sàvo ausi̇̀s (aũsį) visai, niekuomet (nematyti): Tuos pinigus matis kai̇̃p sàvo ausi̇̀s. Išvysi kaip savo ausį. Mato užmokestį matys kaip savo ausįne sàvo balsù labai balsiai: Jau išleidusios vyrus [į karą], moterys rėkė ne savo balsu. Mašina kriokia ne savo balsune sàvo káilyje (skūrojè) [bū́ti] nerimti: Ana nebe sàvo skūrõj – laksto visur. Ubagė ne sàvo káily: ka nepažintų sūnus, bijo.sàvo ámžių (ámžiuje) niekada: Tas jūsų peilis į jomarką joti, – negaląstas sàvo ámžių. Aš pats daktarų savo amžiuj nematęssàvo baudù savo ruožtu: Auksinuką… Gusčiui…, – buvo bepradedąs savo baudusàvo dienojè kada nors, tam tikram laikui atėjus: Matysi savo dieno[je], kad badu dvėsisàvo dvylẽkį ki̇̀šti kištis į kitų kalbą: Kur kiši savo dvylekį?!sàvo gálva savarankiškai: Savo galva pasidalino mišką. Nemokėjo savo galva gyventi, tai seno nors būtų paklausęssàvo gi̇́esmę giedóti užsispyrus tą patį tvirtinti: Nors tu ją sukapok, vis tiek sàvo gi̇́esmę gi̇́edasàvo káiliu praktiškai pačiam (patirti): Kad kaustyta, patyriau šiandien savo kailiusàvo keliai̇̃s ei̇̃ti savarankiškai gyventi: Daba gali sakyti, gali nesakyti – anie ei̇̃na sàvo keliai̇̃ssàvo keliõnę atbū́ti mirti.sàvo kū́ne riebus: Taip jau jis savo kūne buvosàvo laikù jaunystėje: Kad aš buvau sàvo laikù, tai kore dainavausàvo liežùvį (liežiùvį) įki̇̀šti įsiterpti, kištis į kitų kalbą: Negyva bus, ka neįkiš sàvo liežiùvio – kišutė nematyta!sàvo mažóji mažų mažiausia: Išgėrė sàvo mažóji dvi čerki. Uždirbs sàvo mažóji dvyleka šimtųsàvo nósį žiūrė́ti rūpintis savo reikalais: Tu savo nosį žiūrėk… – sumurmėjo Ignissàvo papéntį suválgyti (sugriáužti ) mirti: Jau sàvo papéntį suválgėsàvo rei̇̃kalu (rei̇̃kalo) šlapintis ar tuštintis: Jonas nuėjo sàvo rei̇̃kalu. Potam nuėjau pas klojimą sàvo rei̇̃kalosàvo rėžtù ei̇̃ti elgtis savo nuomone, supratimu, savaip: Sàvo rėžtù ei̇̃na, tegu eina, ką tu jai padarysi. Savo rėžtu eina.sàvo rúožtuį nieką nežiūrint, savarankiškai, įprasta tvarka: O, kad aš būčiau sàvo rúožtu, būčiau sutarkavus ir iškepus. Jis eina savo ruožtureaguojant į kokį kitą veiksmą: Ir aš savo ruožtu paklausiau, ką jis čia veikiasàvo širdyjè pérsipjaudinėti įpykti: Pakrutinti kerštu prieš jį buvo …, teip jie ant jo persipjaudinėjo širdysa savo.sàvo tri̇̀grašį ki̇̀šti kištis į kitų kalbą: Visur kiša savo trigrašįsàvo vélnią savąją, kas patinka (daro): Jei munęs nemato, sàvo vélnią darosàvo vi̇́eno kójomis pastovė́ti savarankiškai gyventi: Dvidešimt vienerių metų tu jau savo vieno kojomis pastovėsitarýtum ne sàvo kójomis sunkiai (eina): Eini tarytum ne savo kojomis!toliaũ sàvo nósies [gãlo] nematýti menkai ką išmanyti, žinoti: Jis nemato toliau savo nosies galo
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas