Sėdėti
Sėdėti reikšmė
laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimisleisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbobūti kurneištekėtidirbti, veiktimokytisbūti paliktam kartoti kursokalėtikalint atliktipastoviai gyventi (kokioje vietoje)būti nemalonioje padėtyje, suvaržytambūti priverstam tenkintis kuo ribotustipriai laikytis, būti prisitvirtinusiamtupėtitupėti perintperėtisėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio)apsibūti, užtrukti sėdintužsibūti kur, ilgiau pagyventiturėti kaip nuosavybę, paveldėtiapsiausti, apsuptipraleisti laiką sėdintpakankamai sėdėtisėdint nuvarginti, nusėdėtiatbūti skirtą laiką kalėjimekalint atliktiatbūti tupint, atitupėtibaigti pragyventi, nubūtiįspausti, įduobti sėdintužtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėtinuo seniai apgyventi, užimtiįsisenėtiišbūti sėdintišgyventi sėdintištverti, iškentėti sėdintišbūti, nieko neveikiantišbūti sėdint ir ką nors veikiantpakankamai sėdėti, pailsėtisėdint išduobtigauti, laimėti ką sėdintišbūti skirtą laiką kalėjimeatlikti bausmęišperėtiištverti sėdint, galėti sėdėtisėdint nuvargintipabūti sėdint, pasėdėtipalikti žymes, įduobti ilgai sėdintiškalėtiilgą laiką būnant nugyventigalėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje)kiek sėdėti, pabūti sėdintgalėti, įstengti sėdėtiištverti sėdintpadirbėti sėdimą darbąpabūti netekėjusiaipabūti kalėjimepasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą)sėdint įduobtiišbūti sėdint, išsėdėtiilgiau už kitus išsėdėti, išbūtiper ilgai, per daug sėdėtiper ilgai išbūti krosnyje (apie duoną)praleisti laiką sėdintpirmiau sėdėtiprabūti be darbo, pradykinėtiišgyventi vienoje vietoje, neišvykstantsėdint pradėvėti, pratrintisėdint praleisti, pražiopsotiišbūti įkalintam, pasodintampakankamai ilgai sėdėtibūti, dalyvauti kur sėdintgauti sėdintpakankamai ilgai kalėtiprižiūrėtipasėdus suglamžytisėdint sudėvėti, sutrintiišbūti prie sėdimo darboužsibūti neištekėjusiailaimėti, gauti, sulaukti sėdintužtrukti, užsibūti sėdintnuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėtiišbūti, iškęsti sėdintužsibūti neištekėjusiaigauti sėdintlaimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietojesėdėjimu ką užlaikytiužgyventiužperėti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: sėdė́ti
Sėdėti sinonimai
apsėdėtiatsėdėtidasėdėtiįsėdėtiišsėdėtinusėdėtipasėdėtiparsėdėtipersėdėtiprasėdėtiprisėdėtisusėdėtiužsėdėtisėdėtinaisėdimai
Sėdėti frazeologizmai
ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio!ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́diant kabliùko sėdė́ti būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãrosant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsiant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko?. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiuant padur̃kų (padélkų; ) sėdė́ti būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinėsant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́diant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria meteliusant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́tant sprándo (kãklo) sėdė́tiDŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di. Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džiaišnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėtiprisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisysant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súoloant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́damaant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́diant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemetbasynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́disėdė́ti būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di!. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia!. Svetimoj kišenėj sėdi. (kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt!. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam mataspo padurkù (kantapliù; ) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́tprie (kieno) sùbinės sėdė́ti būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėtisàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiusė́di rūtà toks liaudies šokis.šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́diapsėdė́tisėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo.apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs.užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamųturėti kaip nuosavybę, paveldėti.apsiausti, apsupti.atsėdė́tipraleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį.Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) 2pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?!sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliuatbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau.Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi.kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti.atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos×dasėdė́ti baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čiaįsėdė́tiįspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta.užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum!. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik!. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim!nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietąįsisenėti: Įsisėdėjusi liga.išsėdė́ti;išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs.išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigultiištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit.išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?!1išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos). Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį?. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dimpakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidytisėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę.Kelnės jau išsisėdė́jo1gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?!. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą!išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime]. Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime.atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevaliąišperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius. Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius . Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką.gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstiponusėdė́tiištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?!. Ko tu nenusė́di lyg an ylų?. Tai nenusė́di – lyg an žarijų!. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?!. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t!. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo.sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau.1Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau. Nusisė́da be darbo i serga. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmėpabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau. Nusėdė́j[o] dieną kalvis. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo].Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužtipalikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo!. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas. Nugisėdė́jau suolą, suolelį . Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę.Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokusiškalėti: Koravonę nusėdė́ti. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęsilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę1galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je]. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di!. Jis nenusėdimas žmogus.Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų!. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdipasėdė́ti1kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus]. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia. Pakeliui pasė́džiu. Pasė́dy, nekada ažeini. Pasėdyte, kole eiste gultie. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k. Užeidykit pirkion pasėdė́t. Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime. Pasė́dit (pasėdėkite) truputį. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?!. O kur eiste, pasė́dyte!. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti?. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia . Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu.1Eisim, jau pasisėdė́jom. Ant kalno pasisėdė́jom. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos. Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot. Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi.Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augsgalėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau. Nepasėdžiu ant žirgelio. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si. Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi laukaištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]!. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di. Nepasėdi, gal yla šikinėj?.padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj.Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi.pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manępabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinospasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́duant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėtparsėdė́ti sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelįpérsėdėti parsėdėtiišbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą. Pérsėdėti visą dieną. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau. Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus.ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi. Persėdmiper ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečiumprasėdė́ti1praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau.pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́taprabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́joišgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių!. Prasėdė́jau ten devynis mėnesiussėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles.sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusąišbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo. 1prisėdė́ti1pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu.Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas. Dėkui, jau gana prisisėdėjaubūti, dalyvauti kur sėdint.Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau.gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamaspakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjaiprižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) susėdė́tipasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę!. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei. Kur tu tep susėdė́jai paltą?!. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius.Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko.Esi toks kaip susėdė́tas. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta.Tai važiuodama susisėdė́jau paltą!sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsiišbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo.Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriaiužsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jolaimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne.užsėdė́tiužtrukti, užsibūti sėdint.[Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs.Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai!. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus.Geri sveteliai, kai neužsisėdi.nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterysišbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́tužsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės.gauti sėdint: Užsėdėta ligalaimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́sisėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių.užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemėužperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas