
Segti
Segti reikšmė
Žiūrėti žodį "nusegti"Žiūrėti žodį "prisegti"kabinti, tvirtinti (smeigtuku, adata ir pan.) ar nuimti ką prikabintąvieną su kitu kabinti, jungti, sieti (saga, sagtimi ir pan.) ar atkabintimauti, vilktiaprūpinti drabužiais, apsivilkimukalant tvirtintikaustytibrošiūruotismigtikabintiskibti, lįsti prie koįkirsti, užduotiprisegti, prikabinti, prismeigtiprikaltiapjuosus susieti, surišti, prikabintiapvilkti, aprengti, apmautiapsisiaustiaptraukti, aptaisyti, apmušti, aptempti kuoapkaltipakaustytiatpalaiduoti sukabintą, sujungtą, susegtą; atkabinus užsegimą, atvertiatpalaidavus nuimtisegant įkabinti, įtvirtintikalant įtvirtinti, įkaltiįsitverti, įsikibtiįsisiurbti, įsikabintiįkąsti, įgeltiįvaryti šaunant, įšautiįkirsti, suduoti, įkrėstimušant padarytipaskirti (bausmę)išimti ką įsegtą, atsegti, atkabintisegant pritvirtinti, prikaltikalant išklotiprisegtą, prikaltą nuimtiišsirengtinuimti ką prikabintą, prisegtąatpalaidavus ką susegtą nuimtinusitraukti (pririštam)atsegus pavogtinuvilkti, nurengti, numautinulupti, nudirtinualintiiš apačios prisegtipavilkti, pamauti į apačiąpakaustytikalant pritvirtinti iš apačiossuduoti, uždrožtiperkalti, persmeigtisusegiotipersirengti kitais drabužiais, persivilktiiš naujo pakaustyti, perkaustytiprimuštiprasiskverbtikiek atsegti, atlapotiprismeigti, prikabinti, pritvirtinti segantpriskirtipristatyti ką dirbtipritvirtinti, prijungti augantkalant pritvirtinti, prikaltiapsivilkti (ppr. išeigai skirtą, bet jau nenaują drabužį)įsisiurbti, prikibtibūti neatsitraukiant, prisikabintipriteistiatsisegti, atsilapotisegant susieti, sukabintikalant sutvirtinti, sukalti, suleistisusikibti, įsikibtisukabinti saga, segtuku ir pan., užkabinti, pritvirtintiužsidėti susegantužkalti, uždengtiužsivilkti, užsimautisužeisti kanopą (blogai kaustant)užduoti, uždrožti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: sègti
Segti sinonimai
antsegtiapsegtiatsegtiįsegtiišsegtinusegtipanusegtipasegtipersegtipiesegtiprasegtiprisegtirazsisegtisusegtiužsegti
Segti frazeologizmai
ant visų̃ keturių̃ sẽgtas labai gudrus: Juk aš sakau, kad ana y[ra] ant visų̃ keturių̃ segtà. Segtas ant visų keturiųši̇̀rdį sègti prie mẽdžio kaltinti, teisti: Čia muno ši̇̀rdį lai nèsega pri mẽdžio!antsègti, añtsega, añtsegėprisegti, prikabinti, prismeigti: Anseg manei vainikėlį ant mano kaselių.Apkarpyti būs tie popiereliai, antsegtà (uždėta, prispausta) būs tiktai tas pečiotės ženklas – nu i piningaiprikalti: Į tą volą antsegti kluciai. Įkalo mietą, añtsegė kartę, rageles pri galo – nu i suksapsègti, àpsega, àpsegėapjuosus susieti, surišti, prikabinti.Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė.apvilkti, aprengti, apmauti: Prastą margienį kokį išaudžia, api̇̀sega. Mes neapsẽgę gražiai. Man àpsegė gerais kailiniais ir liepė važiuot. Ką pačiai šalta, tai da kenčiu, ale neturiu kuom vaikeliai apsègt. Svietas àpsegė, aprengė, anas šokinėj su marškiniais [po gaisro]. Vis in pilvo: reikia papenėt, reikia apsègt pilvą. Dabar va kap vaikai – apsegti̇̀ viskuom. Tada jį pirtin nuvedė, api̇̀segė kap poną i apženijo .Ponelis dvidešimt kaptonų apsẽgęs (kopūstas).Senam šalta ir šalta, tai reikia kailiniai apsisègt. Kailiniai tai šilta, apsi̇̀segi žiemą, tai nedrebėsi. Atsikėliau ir kailiniais apsi̇̀segiau. Reikia apsisègt kailinius. Segutę apsisègt duoma. Apsi̇̀segė andaroką tai nuo predkų svieto: dar̃ tokių niekas nei turi, nei nešioja. Nors apsisegtum: svečiai atvažiavo, o tu tik su andaroku. Anas viso turi: ir pavalgęs, ir apsisẽgęs, ir apsiavęs. Juodai apsisẽgę buvo. Bėgo in šulnį lengvai apsisẽgus. Plentu eina moteris, tamsiu prinešiniu sijonu apsisegusi. Kailiais bestijų nudirtų apsisegę, žemčiūgus ant kaktos ir ant ausų pasikabinę.apsisiausti: Nu i jos į trobą an to arklio, drobulę apsisẽgęsaptraukti, aptaisyti, apmušti, aptempti kuo: Kailinius àpsegam. Aš àpsegiau naujus skritus ant ratpėdžių, karštuvų, tekinių. Kaulus iždžiūvusius tiktai oda apsega. Auksu tur anys apdaryti (viršuje apsegti) būti.apkalti: Yra tokia daržinė pabudavota iš rąstų arba apsegtà lentoms. Àpsega stogąpakaustyti: Be tėvo ans jau gerai kalvė[je] dirba: i arklius àpsega, i ratus apkala. Kaštavo rublis arklys apsègti. Raudąjį reikės duoti vėl apsegti.Apsisegė su pasagoms kuo aštriausioms ir įjojo į stiklo kalnąvil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Kęs, kęs, ale kap apsisègs vil̃ko káiliu, tai atduos visa, dar su procentaisatsègti, àtsega, àtsegė1atpalaiduoti sukabintą, sujungtą, susegtą; atkabinus užsegimą, atverti: Mane veržia, atsèk man segelę, kabę. Atàsegtos kelnės. Važiuoja girtas namo, pilvas (marškiniai) atàsegtas. Užsikėlė [mokytojas portfelį] ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius. Atàsegė [rankinuką] ir ištraukė pinigus.Šarko, apsiausto sagas atsi̇̀segė anaatpalaidavus nuimti: Atàsega pantį. Atsegti juostą.Pagaliau tėtis ima tyliai graibytis apie juosmenį – atsisegs jis diržąįsègti, į̇̃sega, į̇̃segė1segant įkabinti, įtvirtinti: Plaukiukai palaidi, dvi kukardikės į̇̃segtos. Pamergys į̇̃segė pajauniui švarko ąselėn rūtų šakelę. Jutryną į̇̃segė, su raktais nerakino. Įsegti reik dantis į šėrę kalvaratuo – parsiverpę dantys papjauna siūlą. Kad ir kokie tie parodymai būtų – aš juos įsegsiu į bylą. Poduškelė adatai įsegti. Sesute gražuole!.. Kad galvą kaišysi, įsek tu rūtelę!. O kai uždėsi tymo balnelį, įsek aukso kilpeles. Įkabink (įsek) ąseles ing kabes.Pirmas pabrolys maldaknygę in skarukę, in nosinukę iñsega (įvynioja).Litvomano vardas įsegamas tiems inteligentams todėl, kad jie neapkenčią kitų luomų inteligentų.Žyginę kukardą nešiojaus įsisẽgęs. Merga įsi̇̀segė puikią špilgą į plaukuskalant įtvirtinti, įkalti: Kiaulėms selę reik dirbti – reik šonus įsègtiįsitverti, įsikibti: Vaikas insisẽgęs in motinos sijoną ir sekioja visur. Antanėlis iš karto paleido mane. Įsisegė į Lauryną abiem rankom. Ji lig dvidešimt metų vis būdavo įsisẽgusi į motinos pasamonus.Ji įsisẽgusi dirba – nė neatsikvepia. Nėra ginklo prieš jos (mirties) nagus: kožną seka įsisegus.įsisiurbti, įsikabinti: Kai šienuodavom, tai įsisègdavo dažnai erkės. Ale kad insi̇̀segta žąsiuko pilvan kumedėlės (siurbėlės), tai nė ištraukt. Vėžys įsi̇̀segė į pirštą. Žąsinas insi̇̀segė andarokan, ir neatsiginu. Įsisegė kaip dėlė. Įsi̇̀segė kaip erkėįkąsti, įgelti: Į̃segė mun bitis, patino ranka. Man viena bitė jau į̇̃segė į kaktą. Bitė kap iñsegė, tai neturi kur dėtis. Jei gyvatė į̇̃sega, reik išpjaut. Reiks pasiundyt šunį: kai įsègs, tai daugiau nebesivalkiosi po lauką. Šuva jam gerai iñsegė, net kraujai nuej[o]. Šuva į̇̃segė pakinklin.Ėmiau iš pašalio malkas, ir insi̇̀segė rankon vapsva. Cakt – ir įsi̇̀segė bitis į kaktąįvaryti šaunant, įšauti: Senis įsegė man kulką į blauzdą. Merginėk tik, merginėk – insègs tau druskos uodegon, tada pašokinėsi!.Senis įsegė (įdūrė, įbedė) akis į maneįkirsti, suduoti, įkrėsti: Ka krioka [vaikas], į̇̃segu į užpakalį. Aš tau įsègsiu į kaktą, ka tu daugiau nebnorėsi. Karalius prisakė gultis ant stalelio, ir tarnai jam įsegė 50 rykščių į antrą galą.mušant padaryti: Da ir aš iñsegiau jam kelias mėlynespaskirti (bausmę): Jis buvo vyras padorus, tik jam labai nesisekė. Jam dvidešimt ir penkerius kažkaip netyčia įsegė. Vienam kap iñsegė ažu mažiuką berželį, ką pavogė!į káilį įsègti suduoti, sušerti: Įsegs tau į kailįį ši̇̀rdį įsisègti įsiminti, įstrigti: Tas jo pasakymas man in ši̇̀rdį įsi̇̀segėį úodegą įsisègti sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisẽgęs į úodegąkai̇̃p įsisẽgęs įkandin, neatstodamas (eina): Eik įkandin kai̇̃p įsisẽgęsži̇̀burį (žiùburį) įsègti nubausti, norint perspėti, paakinti: Dievas čia žiùburį į̇̃segė!išsègti, i̇̀šsega, i̇̀šsegėišimti ką įsegtą, atsegti, atkabinti.segant pritvirtinti, prikalti: Visur skelbimus išsègs, mieste, kame kryžkeliūse, ka ten i ten prasidėjo dobilų kūlėkalant iškloti: Anie tokiu popieriu i̇̀šsega sienasprisegtą, prikaltą nuimti: Lubos buvo lauk i̇̀šsegtosišsirengti: Išsi̇̀segė pasidegyt ir susirgonusègti, nùsega, nùsegė1nuimti ką prikabintą, prisegtą: Veliumą nusega segėjai. Tikroji pamergė nùsegė jaunajai vainikėlį nuo galvos ir padėjo ant staliuko. Jaunybėlėj, puikybėlėj nuseg vainikėlį. Nesėsk, našly, prie šalelės, tu negausi vainikelio: beveliju nusegusi ir į upę įmetusi . Nusègs vainikėlį, uždės gobtūrėlį, sunkumėlį ant galvelės.Nusisègti sagę. 1atpalaidavus ką susegtą nuimti: Ir prisėdo lelijėlė prie mano šalelės, ir nùsegė pentinėlius nuo mano kojelės.Nusisẽgęs diržą ir velėja vaikuo skūrą. Jis nusisegė laikrodėlį ir pasiūlė man.nusitraukti (pririštam): Nūsi̇̀segė karvė, bėk, sugrobk!atsegus pavogti: Kas no[rs] jam nùsegė tą laikrodį, i viskas. Lenciūgą nū̃segė, i nūtvėrėnuvilkti, nurengti, numauti: Anas nùsegė tą savo apranyką (apsiaustą) ir apkloj[o] paukštyčius . Ant kelio marškinius nusègs. Aš nuimsiu kepurėlę, aš nusegsiu surdutėlį. Aš noriu nusegti ta[vo] kailinėlius. Rūbus nusegdamas, kiemionis mokia, jog nereikia rūbų didžių ir gražumo kūno.Eisiu pirkion, tada nussegsiù [kailinius]. Sūnus tokis jau laidokas: ir burką pragėrė, ir kailinius nusi̇̀segė – pragėrė. Kad pasiuvo siaurą andaroką, tai negalima niekur ir nusisègt. Vakare, ka gulti eita, nùsegas i apsiklo[ja] su tais pačiais [sijonais]. Sėdi nusisẽgęs (be švarko) nulupti, nudirti: Ką, tu nemoki voveraitės kailio nusegt?!. Arkliuo kailį nùsegiaunualinti: Čystai nùsegė jų tą gaspadorstvąpanusègti, panùsega, panùsegė nusegti 4: Panùsegė, panutraukė drabužėlius.pasègti, pàsega, pàsegė1iš apačios prisegti.pavilkti, pamauti į apačią: Apačion pasèk kailinaičiais, o viršun segute – bus šilčiau.Apačion da pasi̇̀sega vieną [sijoną]. Margąjį andarokioką apačion pasisegsiù. Pasisèk anuoj (sijonėliu) apačion!. Pasisèk ką po kailiniais, ba bus šalta. Pasisegiau švarką, ir kap tik. Tai da gerai, kad apačion multinį pasagą pasi̇̀segiau, – būč sušalus ledan. Kai šokau iš ugnies, net ir nepasisẽgus išbėgau, vienais marškiniaispakaustyti: Arklį pasègti nūvedė. Kol jis arklį pàsega – prailgsta. Ans bijo duot ir arklį pasègt kitam. Po dviejų kojų pàsegtas arklys. Numaus tavo aukso žiedą, pasegs savo bėrą žirgą.Žylės žemos kojytės, stipriais nagais pasegtos.Girtiems ir ožkos pasegtos.Jis turėjo joti arklių pasisègti. Jis prisakė keturims velniams persiversti į žirgus ir pasisegti ne su padkavomis, bet su torielkomis molinėmis. Pasi̇̀segiau žirgą aukso pasagėlėmkalant pritvirtinti iš apačios: Pàsegiau paklajus (lenteles) – ekėtvilkos bengėssuduoti, uždrožti: Veizėkis, kol pasègsu į akių tarpąant visų̃ keturių̃ pàsegtas labai gudrus: Kol dar jauna tebebuvo, ant visų keturių buvo pasegtapérsegtiperkalti, persmeigti: Pársegta tura būti lenta suopynių viršuo[je] ir apačio[je]. Galvos gale vinimis persegtos raidės. Sveika būk, ranka kairioji, smarkiai vinim persegtoji.persirengti kitais drabužiais, persivilkti: Nė nepersisegusios sijonų, puolė žiūrėt, kaip viskas paruošta. Pérsisegė ir nuskrido (nubėgo) iš naujo pakaustyti, perkaustyti: Jau pradėjo pirmųjų kojų padkavos klepčioti, reiks vestis į kalvę pársegtiprimušti: Vakar kažin kas Kazį pakely pérsegė1prasiskverbti.piesègti, piẽsega, piẽsegėprisegti 1: Adata linams pysègtiprisegti 3: Lenta py namo galo pysegtàprasègti, pràsega, pràsegė kiek atsegti, atlapoti: Šeimininkas prasegta ilgaskverne skranda.Sau kaklą prasisẽgęs, pasirėdęs, ką tu nori!. Sulytas, prasisegusia apikakle atrodė apverktinas. Nė nejausdamas prasisega striukę, atlapoja šalikąprisègti, pri̇̀sega, pri̇̀segėprismeigti, prikabinti, pritvirtinti segant: Visi svotai turėjo po rūtelę, pri̇̀segtą prie krūtinės. Nuperka gėlę, pri̇̀sega panelei, tai su šitąja šoka gėlių valsą. Mes eisiam vainiko ten prisègti. Tai mes tau sudėsim po rūtos šakelę, tai mes tau prisègsim prie tavo širdelės. Šukuos galvužėlę, supins kasužėles, prisègs rūtų vainikėlį paskutinį kartelį. Prisèk kilpą prie atlapų, kad nenutrūktum. Pabalnok, pažabok arklį, prisek kardą ir paleisk, jis mane atras. Kaip prisègsi kilpužėles, kaip prisègsi auksinėles, sėsk. Ir suėmė brolelį kaip diktojį vyrelį, kojas rankas surišo ir kaladę prisegė. Tačiau vos koją pakėlė, tuoj pasijuto, sakytum, jam kas sparnus būtų prisegęs: lengva buvo. Užkabą prisek sagčiais.Raštelį išdevė, viską surašė, štampą cakt prisegė (primušė, prispaudė).Mokiniai, pabandę jam prisegti ir vieną, ir kitą pravardę, nusivylė – jokia etiketė ir nelipo, ir netiko. Vienuolio peizažas nėra vien išviršinė šiaip sau prisegta kūrinio puošmena.Žiūrėjo, skaudino akis, bet nė viena žvaigždė nekrito žemyn – visos blizgėjo kaip prisegtos. Ana, rasi, pasivaikščioti norėtum, o tu – kaip prisegtas pri to stalo (vis rašai, rašai). Niekas judums čia negala laikyti prisẽgęs (neišleisdamas).1Juodą kepurėlę užsidėjo, aukso pentinėlius prisi̇̀segė. Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė. Prisisegsiu šviesią šoblę – tu bijosi manęs!.Prie rytinio ežero galo prisisegęs (prisišliejęs) nedidukas ežeriūkštis Ilgis.priskirti: Plikės kalnas ne prieg mūs pri̇̀segtas. Jau prisegė jam kokią ten kaltybę. Daug ko bloga Ksaveras per tuos metus pergalvojo ir Klimkai prisegė.pristatyti ką dirbti: Prie katilo pri̇̀segė – vot tau ir užkuriom!pritvirtinti, prijungti augant: Lapai abipusiai prisegti. Jis girdi visa, tiktai kalbėt nekalba – gal prisegtas liežiuvis ar kas.Prie krūtinės ląstos ir stuburo yra prisisegę rankų ir kojų griaučiaikalant pritvirtinti, prikalti: Skliauto apačioje nuožulniai prisegama lenta, kad vanduo nuo skliautų netekėtų ant sienų. Pri pašto yra laikrodis pri̇̀segtas. Ans tik [tvoros] mietus prỹsega, aš suvelku. Tikriejai vainikai (Devintinės), reik beržų pry angos prisègti. Zovieskai pry durų prisegti̇̀. Ten rado pri vartų prisegtą popierių. (ž.). Atėmė jį ižg vidurio, prisegęs jį kryžiausp. Rankos ir kojos vinimis prisegtos. Sveika būk, dešine koja, kryžiausp baisiai prisegtoja.Davei uodegą, duok ir vinių jai prisegti.apsivilkti (ppr. išeigai skirtą, bet jau nenaują drabužį): Neturiu jokio prisi̇̀segamo andaroko: naujų škada. Turi prisi̇̀segamą eilukę. Broliai maniej, ir aš jotau su jumi, kad turėtau kuom prissegt.būti neatsitraukiant, prisikabinti: Prisisẽgus prie tų vaikų (niekur nuo jų nesitraukia). Tai prisi̇̀segė vaikas, lyg savo namų neturi. Šuo bėga prisisẽgęs iš paskos. Kad tu ir prisisẽgus labai prie pirminyko!. Buvo prie kokios tę gyvanašlės prisisẽgęs (prisiplakęs) priteisti: Capt nūtvėrė [pereinant sieną] i prỹsegė. Sūdas gerai pri̇̀segėliežùvį (liežiùvį) [prie gómurio] prisègtiuždrausti kalbėti, nutildyti: Bet liežiùvio niekam prie gómurio neprisègsi. Žmonių liežuvis neuždaromas ir neprisegamasnekalbėti ko nereikia, saugotis kalbėti: Katrie liežiùvio nepri̇̀segė, tuos išvežė vokiečiaiprie uodegõs prisisẽgęs neatsitraukia, labai prikibęs: Vaikas visą dieną sekioja prisisẽgęs prie uodegõs×razsisègti, razsi̇̀sega, razsi̇̀segė atsisegti, atsilapoti: Net razsi̇̀segta guzikai. Vaikščioja kap Pilotas razsisẽgęs. Tep ir važiuojat razsisẽgę.susègti, sùsega, sùsegėsegant susieti, sukabinti: Sagelę sùsegė jis. Skarą susek su sagčiu. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti, suvyniota, su gvaizdikeliu susegtà. Tujau paimk ir susek laikraščius. Sùsegė raštus į aplanką. 1Plonos knygos, brošiūros dažniausiai tik viela susegamos, o jų viršeliai priklijuojami.Mužikas – aukso guzikas bajoro kelnėms susegti.Susisèk apykaklę. 1Susisuka [Šarūnė] plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio ir, nusimetusi chalatą, brenda į vandenįkalant sutvirtinti, sukalti, suleisti: Duonos lovys iš lentų sùsegtas. Ans (lopšys) iš lentalių buvo sùsegtas. Susègti grabą reik, jau mirsiu. Prašiau brolių, ka susègtum klumpį. Triobos dar pjūklo nematę, medinėm vinim susegtos, kirviu tašytos.Susi̇̀segė lentas i gulėjosusikibti, įsikibti: Bitės susisẽgę koriuose. Kirmys susisegusios slenka paskuo kaip sakasužsègti, ùžsega, ùžsegėsukabinti saga, segtuku ir pan., užkabinti, pritvirtinti: Užsègsiav švarką ir eisiav lauk. Sijono apačioje, šoninių siūlių linijoje – trys ar keturios užsegamos sagos. Tada nusiėmė ji savo auksinį raištelį ir užsėgė stirniukui ant kaklo. Jungą ažùsegė iš apačios. Nupirkdė nagines gražias, dirželiais žùsegi. Seniau užteko branktelio kelnėm ar žiuponu[i] užsègt. Aš sagę nuo apkaklės marškinių užsegiau. Užsek Juzei kelnes – ar nematai, kad atkritusia kritele bėgioja. O kai uždėsi man tymo balnelį, užsek aukso kilpeles.Ùžsegė valgį (nebėra apetito).Vaiku[i] tep kap ùžsegė viduriukus, nieko o nieko nevalgo.Užsisèk sagas. 1Naujõs kilpos pats neužsi̇̀sega. Su pumpa ir kilpa užsisega kailinius. Kaklą gi ažsisèk. Ko vaikštai atsilapojęs, ar negali ažsisègt?!.užsidėti susegant: Reikia nusistatyt laikrodis ir užsisègtužkalti, uždengti: Langai buvo su lentoms užsegti, ir buvo tamsu. Nupjovei rąstą, iškaušei vidų, galus ùžsegei – ir aulys. Tad įkiša mane tėvas i bosalį, užsega tą. Nebė blėkų užsègti [stogui], eita viskas kiaurai (perlyja) užsivilkti, užsimauti: Nedėliom užsisègdavau šitą sijonėlį. Šiandiej šalta, užsisegsiu vilnoniu andaroku. Viršum užsisek geresnį sijoną. Kai jauna buvau, tai kuom užsi̇̀segei – i šilta, ė dabar?... Vienus metus rugius pjovėm ažsisẽgę (apsivilkę viršutiniais drabužiais). Žušalsi, žusisègt neturit kuom. Toj boba segutę buvo užsisẽgussužeisti kanopą (blogai kaustant): Segti arklį nemokėdamas, veikiai gali pusnagas užsègti. Kas ir par kalvis, kad tokį gerų nagų arklį galėjo užsègti?!užduoti, uždrožti: Uodegon kai ažusègs, tai žinosi!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas