Seilė
Seilė reikšmė
Žiūrėti žodį "seilės"kas nestiprus, nepatvaruskas silpnas, nesubrendęsnoras
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: séilė
Seilė frazeologizmai
ant séilės užei̇̃ti (bū́ti, užplū́sti) ateiti minčiai į galvą, toptelėti: Kas užė̃jo ant séilės, ir pliauškia. Kas užė̃jo ant séilės, tą ir varo. Viską išrėkė, kas tik ant séilės užė̃jo. Užẽjo man an seilė̃s pasakyt – i pasakiau, ė anas ažsidegė kai žiburys. Kai užeis an seilės (kai prisiminsiu), pasakysiu. Gi jam kas ant séilės, tas ir ant liežiuvio. Užplūsta kas ant seilės, tai ir kalbaužsigeisti, įsinorėti: An seilė̃s užẽjo, ir nuspirko. Daba, kaip užei̇̃na tau ant séilės, teip padarai. Paisai, kas jam ant séilės užė̃jokai̇̃p (k?̃) séilė i̇̀šnešė (ùžnešė) kas atėjo į galvą: K?̃ seilė̃ ùžnešė, tą ir plepa. Ūtarija, kàp séilė i̇̀šneša, net klausyt nemožna. [net]séilė bė́ga (drỹksta, tẽka, var̃va) sakoma, labai ko norint, reikiant, rūpint: Jiem net séilė bėga, kaip rūpi. Séilė bė́ga, kaip valgyt noriu. Séilė drỹko ant turgaus Šiauliuos [, pamačius medų]. Séilė tẽka, kai pamatai duoną. Noriu valgyt – net seilė̃ tẽka. Visas jas beskaitant, net séilė, būdavo, ema tekėti [iš susidomėjimo]. Seniau silkės labai norėdavau – būdavo, net séilė var̃va. Nieko viduj nėra, o stalas apdėtas visokiais valgiais, net jai seilė varva.séilę nuléisti (nurýti) trumpai numigti, nusnūsti: O taip norėtųsi séilę nuléisti, kad, rodos, jau alpsti, leipsti, bet nėr kada, ir gana. Eik séilės nuléisti. Séilę nurijái ir kelk kulti miegais pakratinasséilei nurýti apie mažą kiekį užkandos, gėrimo: Gal seilei nuryti ką nors turit?. Davė degtinės stiklelį tik séilei nurýtiséilę nuvarýti kiek patenkinti norą, troškimą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýtséilę rýtimatant ką (ppr. valgomą), labai norėti: Matydamas kitus valgant, vaikas tik séilę rỹja. Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaipos, séilę rỹna, uostus kraipogėrėtis, žavėtis: Jonis, į Onikę veizėdamas, séilę rỹna. Visos mergės, aną pamačiusios, seilę ryja. Vyrai in mane žiūrėjo ir rijo seilę.séilę var̃vintižiopsoti: Atėjęs seilės nevarvina be darbotykoti, labai norint: Nevar̃vink séilės, nieko neišdrebins jis. Vyrai kortom lošė, o vaikai apstoję séilę var̃vinogėrėtis, žavėtis: Seilę varvina in jątik žiūrė́k ir séilę rýk apie labai gražų žmogų: Duktė buvo taip graži, kad tik žiūrėk ir seilę ryk
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas