Sekti
Sekti reikšmė
eiti, vykti iš paskos, pridurmaisbūti, vykti tuojau po ko norsišplaukti, aiškėtieinant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptįstebėti judantį daiktąstebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškintidomėtis dalyko eiga, būklelaikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant korasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią)suvokti, susigaudytidaryti, elgtis panašiai kaip kitasremtis, vadovautis, laikytisbūti panašiam, atsigimtipanašiai vykti, atitiktibūti priklausomam nuo ko, lemiamam koatlikti, vykdytiprižiūrėti, saugotipasakotibūti galima, galėtipriderėti, reikėtiturėti sėkmę, gerai vyktis, eitispasitaikytibūti skalsiamsekant užeiti, užsivarytiapeiti iš paskos ratuapimtiateiti iš paskosateiti kieno pėdsakaisatrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiaisatminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta)nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudytibūti panašiamatrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėtaįspėti, atspėti, numatytisugrįžtiįvykdytiturėti sėkmę, sektisieškant, sekant surasti, susektinustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvoktisekant, iš paskos įeitinusisekti, pavyktisekant, iš paskos išeitiiš paskos nueitiieškant nueiti kieno pėdomisnulydėti žvilgsniu nutolstantįsekant išaiškinti, išsiaiškintiremtis kuo, laikytis koatsigimti, paeitinumanyti, nutuokti, suprastibūti sėkmingam, pavyktinueiti iš paskospaklysti, išsekus, išėjus iš paskospaskiau gyventisuspėti eiti iš paskosbūti, įvykti, eiti tuojau po ko norskiek stebėti judantį daiktąkurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškintiieškant paeiti kieno pėdsakaissurasti, einant kieno pėdsakaisatrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptįpasaugotisuprasti, suvokti, susigaudyti, atsimintipadaryti, pasielgti panašiai kaip kitaspaveldėti kokią ypatybę, atsigimtibūti panašiam, panašiai vyktinustatyti, išaiškinti, stebint eigąimti vadovautis, laikytispapasakotiturėti laimę, pavyktipareiti, parvykti iš paskos, pridurmaispareiti pagal pėdsakusišpasakotipersekiotipražiopsotisekant iš paskos, prieitiimti paskui eitiieškant, sekant pėdsakais, surastiišaiškinti, slapta sekantsulauktiįrodytipajausti, suvokti, pagautipripasakotisekant surastikurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatytiatrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią)suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuotipapasakoti, pasektimažėti, slūgti (apie vandenį)mažėti susivartojantnykti, menkėti, silptidžiūti, sausėtiapaugti, apeiti, aptektikiek nuslūgti, paseklėtipatekti, atsidurti ant seklumosaptvinti, paplukti, apibėgtiapsausėtinuslūgti, išdžiūtiišgaruotinutekėti, nuvarvėti, nusisunktinuo vartojimo sumažėtisusivartoti, išsieikvotiprieiti prie pabaigos, išsisemtisumenkti, sulystinusialintinusilptinuslūgtipasausėtinugaruoti, nuvirtisugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį)sumažėtiaprimtinusilpti, sumenktitam tikram kiekiui išnyktikiek nusekti, nuslūgtiapgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį)susmukti, sudubtisumažėti, susitraukti džiūstantpasilpti, kiek sumenkti, sunyktipatvinti, paplukti, apibėgtinusekti, nuslūgtisumažėtiprisisunkti, prisigertikiek pradžiūtidžiūstant, senkant priartėtipridžiūti, prikibti, prikeptipritrūkti, stokotipatekti, atsidurti ant seklumosprisilieti, pribėgti (apie vandenį)nusekti, nuslūgtiišgaruoti, nuvirtiišsausėtisumenkti, sulysti, sunyktisudžiūti, sukietėti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: sèkti
Sekti sinonimai
antsisektiapsektiatsektidasektiįsektiišsektinusektipasektiparsektipersektiprasektiprisektisusektiprisektinaiapsektiišsektinusektipasektipersektiprasektiprisektisusektiužsekti
Sekti frazeologizmai
sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis. Vaikas sẽka tėvo pėdõm. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai. Ar neseks močios pėdais?. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo. Vaikai visados tėvų takais seka. Sūnus (Vaikas. ) sẽka tėvo tãkąsèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo1 apsèkti, àpseka, àpsekėapeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukusapimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu?.1 atsèkti, àtseka (atseñka ), àtsekė (atsẽko ) ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias .O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka.Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio.ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį].Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėmsatrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų. Tik po metų atsekė. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi.Atsisèkt vagį ne bet kam atseinaatminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus. Šuo nebatseñka numų. Paklydęs kelį negal atsèkti. Ar vienas atseksi kelią?. Buvęs, o nebatseñkąs taką. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas. Atseku kelią. Kelią atsekti. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą. (M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? . Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum?.Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi.nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų]. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau. Negalim atsèkt, kas in ką priguli. Tai savo protu negali atsekti. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos). Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė.Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt?. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti. Toj girioj negalėjau atsisèktibūti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvąatrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektáiįspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus!. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]!sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks.Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsuįvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį.turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirktsiū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) 1 ×dasèkti, dàseka, dàsekėieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuoliusnustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekėsekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną.Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan. Sek paskui aklą – įseksi į balą.nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut]1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga. Šuo išsekė mane laukan. Žentas išsekė iš paskos. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva.1 nusèkti, nùseka, nùsekė;iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė.ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu.Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvęnulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogųsekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku. Nenusekamas, nenutiktinas. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt.remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiuatsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas. Mano vaikai po tėvu nusẽkę. Vienas sūnus nusẽkęs į mane. Sekęs tėvu ir nusẽkęs.Nusisekęs vaikas į motiną. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekęnumanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai. Ir nenusekami keliai jo.būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas.Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai1 pasèkti, pàseka, pàsekėnueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo). Pàsekė paskui ją kačiokas. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui . Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai. Daug žmonių pasekė jį pėsti.Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė.Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti.paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio?.paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniamssuspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus. Aš jį negaliu pasèkti. Slūgos led galėjo paskui ją pasektibūti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra. Žiemą pàseka pavasaris.Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekųkiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską supratokurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda. Pasèk, kur eis višta dėt. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti.ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavosurasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą . Šuo paseñka pėdasatrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus?. I kaip čia daba pàsekėt?. Jei pasèksi, eik tuo takiuku. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę?. Nebepàseku, kur yra vaistinė. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti.pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktaisuprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu). Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti. Ans natą pasenka, o balso netura. Balsą (melodiją) nepasèkti. Aš nepàseku tų dainų. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja]padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė. 1Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat?.Blogas pavyzdys lengvai pasekamas.paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo. Pasẽko vaikas po tėvi. Senelius daugiausia pàseka vaikai. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs?. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm. Anas močią pasẽkęs. Vaikai pàseka pagal tėvus. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia.Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀sekabūti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma. Vasara žiemą pasẽkusi. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys. Kap aš sakiau, tap ir pàsekėnustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą.imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta. (PraefatioXXIII).papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute. Aš tau paseksiù vieną sekmę. Pasèkt tau „Balti veršeliai“?turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)!.Tavo darbas nepasisèks. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt. Bet šį kartą kelionė nepasisekė. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas?. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia. Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie. (Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia?. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks. Kad tau pasisèktųs. Jam pasisenka kraują apstabdyti. Jam pasiseka. Gerai pasiseka jam. Darbas man pasiseka. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės.Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas. Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi.(kieno) pėdõm (pė́das) pasèktibūti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusipanašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom?1 parsèkti, par̃seka, par̃sekėpareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė. Visi gyvuliai paskui juos parsekę. Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės . O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę.pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo.Parsi̇̀sekė šuo pėdoms. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina1 pérsektiišpasakoti: Sekmės visos pérsektospersekioti: Persekiau bažnyčią Dievo.1 prasèkti, pràseka, pràsekė pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) 1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė;sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo. Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai.Siūlas kamuolio galą priseks.imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuoieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim?. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau.Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis. Prisiseko, kas pavogė karvęišaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimąsulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltųįrodyti: Neprisekamas.prisektinai̇̃ Prisektinai parodžiu, priseku ką kame.pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas.pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų1 susèkti, sùseka, sùsekė;sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio.Su siūlu kamuolį greit suseksi. Suseks siūlas kamuolį. Suseksim (susèkti. suseksi. ) siūlų kamuolį. .kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogųatrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdamisuvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus. Senas, visko jau jis nebsùseka. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti. Metus amžiaus savo suseka. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi.Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksipapasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką. Pie penkias sùsekėm [sakmes]. Ir sùsekėm kokią sekmaitę
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas