Siųsti
Siųsti reikšmė
Žiūrėti žodį "atsiųsti"Žiūrėti žodį "išsiųsti"liepti eiti kokiu reikalupaskirti vyktitremtiliepti tekėtiper tarpininkus, tam tikromis priemonėmis teikti, perduotinurodyti, kur kreiptis pasiinformuotikokia kryptimi leisti, skleistimesti, sviestiduoti patirtikūlėjams slapčia ištepti spragilo kotus derva, kad susitepliotųvisiems ar daugeliui nusiųsti, tam tikromis priemonėmis įteiktiapgaubti, apšviestipaliepti ateiti, atvyktiper tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, įteiktiduoti pasireikšti, paleisti veiktisuteikti, paskirtiliepti įeitiliepti įliptipaliepti išeiti, kur nueitispecialiai kur paskirtiištremti, išvarytiper tarpininką, tam tikromis priemonėmis išleisti įteiktitam tikrą laiką siuntinėtipaliepti nueiti, nuvyktipaskirti kur būtiper tarpininkus, tam tikromis priemonėmis pateikti, įduotipaliepti kokiu reikalu nuvykti, nueitispecialiai paskirti kur būtiper tarpininkus ar tam tikromis priemonėmis įteikti, įduotikokia kryptimi paleisti sklistipaliepti pareiti, parvyktiper tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, perteiktisiunčiant grąžintipergabenti, perkelti, perduodant kitiemsper tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti į kitą vietąpasiųsti pro ką norspadaryti tarpą, praskirtiatsiųsti daug kokeliems ar iš kelių kartų atsiųsti kam tam tikrą sumą, tam tikrą skaičiųpaliepti kur užlipti, užeitipaskatinti eiti, vykti kur, užsiundytiužleisti ant ko kokią nesėkmęleisti kam ką patirti, skirti kaip bausmę
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: sių̃sti
Siųsti sinonimai
apsiųstiatsiųstidasiųstiįsiųstiišsiųstinusiųstipasiųstiparsiųstipersiųstiprasiųstiprisiųstisusiųstiužsiųsti
Siųsti frazeologizmai
ridi̇̀są sių̃sti kūlėjams slapčia ištepti spragilo kotus derva, kad susitepliotų (toks juokavimas).apsių̃sti, apsiuñčia, àpsiuntėAplinkui siųsti, apsiųsti.visiems ar daugeliui nusiųsti, tam tikromis priemonėmis įteikti: Àpsiunčiau į skridinį gromatas apie smertį savo genties. Daugumui [vokiečiai] apsiuntė popierius, kad pildytų [rekvizicijas]apgaubti, apšviesti: O apsiunčia jį dvasia savo.atsių̃sti, atsiuñčia, àtsiuntė 1paliepti ateiti, atvykti: Atsiųsk vaikų kurį. Jis manęspi jį atsiuntė. Atmisiųsk, meldžiu, vieną iš vaikų. Atàsiuntė paklaust, kiek mokėt. Atàsiuntė bernioką, kad pamačyt susemt. Àtsiuntė kumiečių dvyleka porų i pasakė, ka visą žemę suplūgavoti ir apversti. Dievas sūnų savo atsiuntė nuog aukšto. Ponas mane atsiuntė, kursai tau pasrodė ant kelio. Atsiųsti teikės sūnų. Kodėlei tu mane čia atsiuntei?. Eimi tieg top, kursai mane àtsiuntė.per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, įteikti: Vienu luomu (orig. łúmu) àtsiuntė daug piningų. Prašė, kad atsių̃stau pinigų šventėm. Prašo bočios: atsiuñt' man grašių daugiau. Lakštą atàsiuntė, patagrafiją atàsiuntė. Neatsiuñčia sūnus nė kortos (laiško). Atàsiuntė lakštą, ką sveikas. Lakštą àtsiuntė, ka buvo macnai kvara. Lakštą kas atsių̃s, tai eš ir turėsiu. Popiežius Aleksendra VII atsiuntė raštą, iškelantį Sapiehą į Žemaičių vyskupus. Atsiųsiu vyno išgerti ir užkąsti. Yr àtsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio. Broliukai mūsų, jaunasiai mūsų, kokią atsių̃si mum dovanelę? . Duktė negrįžo ir motinai žodžio neatsiuntė. Atsių̃sk man žinią.Savo [reikmenis] atsisių̃st galimaduoti pasireikšti, paleisti veikti: Ir atsiuntė vėją ant žemės. Eš atsiųsiu patvaną vandinio ant žemės.suteikti, paskirti: Priduos mumus palinksminimo ir stiprumo, idant šitą kryžių, kurį mumus atsiuñčia, pakelt galėtumbime.×dasių̃sti, dasiuñčia, dàsiuntė atsiųsti 4: Kap nevaikščiosiu, tai kad Dievas smertį greičiau dasių̃st!įsių̃sti, įsiuñčia, į̇̃siuntėliepti įeiti: Vaikus į̇̃siuntė pirkion, kad negirdėtų barimosi, nepadorių žodžių. Įsiųsk į vidų, lai įeita. Į̃siuntė mergelką piningų prašyti. Kas tave iñsiuntė in kiemo?. Čia medžiasargis insiuntė skrudėlę, kad pavadintų jo pačią.liepti įlipti: Būdavo, paims, medin insių̃s žmogų i šaunaatsiųsti 2: Žinias, tamstos įsiųstas, pasinaudosime … savo vietoje. Prenumeratoriai … nėra visus piningus įsiuntę.išsių̃sti, išsiuñčia, i̇̀šsiuntė 1paliepti išeiti, kur nueiti: Išsių̃sti ką iš namų. Išsių̃sti ką kelionėn. Ìšsiuntė vakare auklelę įnešti iš kamaros pakulų kuodelį. Ìšsiuntė pačią apsipirkti i negalia sulaukti. Ta [moteris] vaikus tus i̇̀šsiuntė kitur palakstyti. Karalius Zigmantas Augustas 1560 m. išsiuntė Jokūbą Laskauskį, Kališe gimusį, kad Žemaičių žemę kiaurai išmieruotum. Ragana išsiuntė savo dukterį pažiūrėti, kaip toji verps marškinėlius. Tą vaiką i̇̀šsiuntė karvės pakelti. Ir man[e] sūnus i̇̀šsiuntė paklaust ponip, ar anduos savą dukterį až mane . Ir išsiuntė [faraonas] ir atvadindinojo visus burtininkus Egipto ir visus žynius. O ans išsiuntė du iš mokytinių savo. 1Jis žmogus išsisiuñčiamas (išvaromas, išprašomas): kai ateina, tai tris dienas išdienoja.specialiai kur paskirti: Rudenį mane išsiųs į zootechnikos mokyklą. Nu tad aš nognai įtikau gerai, ta muni anie norėjo išsių̃sti mokyties. Klaipėdo[je] mokės ir i̇̀šsiuntė į Vilnių dirbti. Biedni žmonys jau mažiausius vaikus išsių̃sdavo žąsų ganyti. Ìšsiuntė in vidaus daktarą.ištremti, išvaryti: Išsių̃sti į katorgą. Tai potam jį apsūdijo, kad išsiųst. Gali kur išsių̃stie ažu kaltybę. Kodėl atejot manęsp, noris nopkenčiat manęs ir ižsiuntėt mane nuog savęs?.Aš tave išsiųsiu, kur pipirai auga. Aš tave išsiųsiu, kur velniai vaikus peri.per tarpininką, tam tikromis priemonėmis išleisti įteikti: Išsių̃sti paštu. Laivais išsių̃sti. Hidroelektrinės statybai išsiųstas bokštinis kranas ir transporterių siunta. Aš i̇̀šsiunčiau (išleidau) gromatą. Vaikams i̇̀šsiunta laišką, o sulaukti [atsakymo] negalia. Tada buvo išsiųstos gromatos … kožnump žmoniump.Neliesk mano laiško, aš pats išsisiųsiù.tam tikrą laiką siuntinėti: Kelis metus siuntinius i̇̀šsiunčiauiš pasáulio išsių̃sti nužudyti, nugalabyti: Ant galo randas tokie, kurie ir artimuosius savus ižg to pasáulio ižsiuñčia, idant jų turtą apvilst ir turėt galėtų.sprãgatį išsių̃sti nubausti: Kad in jūs Dievas išsių̃stų kokią sprãgatįnusių̃sti, nusiuñčia, nùsiuntė 1paliepti nueiti, nuvykti: Nusiųstas. Nusiunčiu pas ką. Nusių̃sti daktaro. Jis nùsiuntė piršlius pas tą karalaitę. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį, tiktaik kana nusių̃st, kab aš ką pirkčia, ot kam mane vis siuñtė. Nusiuntė visus kap vėju. Vyrą nùsiuntė paveizėti, a vieto[je] šienas. Į jaują jauną, mažą nenusių̃si niekad (bijodavo eiti). Nusiuntė mane sunkian darbelin, sunkian darbelin in akmenėlį (malti). Itas nùsiuntė jau maskolius itop vagiop, jau kad jį atvest cėrop (pas carą). Jėzus nusiuntė du pasiuntiniu savo, bylodamas jiemus. Teikės mūsump čia, ant svieto, nusiųst sūnų savo. Ir Dovydas nusiuntė paslus, idant ją atvestų. Apvilkęs jį baltu rūbu, nùsiuntė Pilotop. Meldžiu tave, tėve, idant jį nusiųstum̃bei ing namus tėvo mano. Pone, numigisiųsk teipag kokį Ananijošių. Nusiuntė jop vyriausius žydų, prašydamas jį, kad ateitų ir pasveikytų tarną jo. 1Nusiųsi durnių šitą, paskui siųsk ir kitą. Nùsiunčiau – parnešė, pats neparėjo (lazda ir obuolys).paskirti kur būti: Daug vaikų an Pavalakės nùsiųsta mokintis. Ma[no] brolio duktė tepgi nusiųstà žu Vilniaus mokintis.Nusiuntė, kur duonos nekepaper tarpininkus, tam tikromis priemonėmis pateikti, įduoti: Nusiunčiu ką kam. Jis nùsiuntė jajai pinigų par pasiuntinį. Dar reikia du lakštai nusių̃st. Rašyt rašė, bet, ar nùsiuntė, nežinau. Jūs surašykit man margą gromatėlę, tai aš nusiųsiu in savo mergužėlę.Visi galai bus nùsiųsta: akim neregėsi, ausim negirdėsi [senatvėje]į an?̃ pasáulį nusių̃sti užmušti, nugalabyti: Kiek dvigalvio erelio tarnų jis nusiuntė į aną pasaulį!pasių̃sti, pasiuñčia, pàsiuntėpaliepti kokiu reikalu nuvykti, nueiti: Vyresnysiai vaikas visuomet eina te, kur jį močia pasiuñčia. Pusmergė pri rankų jau, šį tą ten pasių̃sti. Pàsiuntamas vaikas, atsikiša mun ejimai. Kur pàsiunčia eitie. Pàsiuntė brolis muni arklių paveizėti. Gaspadorius pieminį pàsiuntė kaži kur ten tolien. Anas sūnus pasiųsdavo ažu piemenis. Ana pasiųsta neryžės atnešti vandens, nebus atkakla. Kai stambas, kai žagaras – niekur nepasiųsi̇̀. Kaip mietai vaikai – nepasiuntami̇̀. Pasiunčiamoji mergaitė. Garbinkime ir branginkime kunigus, priderančiai pavadintuosius ir pàsiųstuosius mūsump.Miegantį pabudini, tinginį pasiunti – tikt netuščia vieta. Pasiuntė ežį mielių parnešt. Jį tik pasiųsti smerčiui marškinių parnešt. Tave tik smerties pasių̃st ieškoti. Pasiųsk karvę silkių pirkti.Ganyti netinki, gal geriau tiksi man kur pasisių̃sti. Geras vaikas, pasisiuñčiamas. Toks spritnus berniokas, ar kur pasisių̃st – net gera. Jeigu aš savo vaiko negaliu pasisių̃sti, kur reik, kam ir auginu. Dabar jau vaikų niekur nepasisiųsi̇̀. Toks jau neklaužada – niekur jo nepasisių̃si. Pjauni rugius ištroškęs, tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst. Šito mašina maklinėja (važinėja) teip, kur reikia pasisių̃sti. Darbinykų kai velnių peklė[je], o kai reikia pasisių̃st, tai nėra ko.Pasisiųsk mulkį, tai ir pats eik paskui. Pasisių̃sk subinę ir pats drauge eik.specialiai paskirti kur būti: Buvo ant ligoninę pasiuñtę, ant Vilnių. Čia bengė [mokyklą], pàsiuntė į Vilniųper tarpininkus ar tam tikromis priemonėmis įteikti, įduoti: Dovanas pàsiunčiau paštu. Kam pasių̃sti žinią. Rytojaus dieną jis pasiuntė Skrodskytei raštelį, kad nori su ja pasimatyti svarbiu reikalu. Jis pasių̃st tų pinigų negali. Kai po kelių dienų mano tėvai paskerdė kiaulę, motina pasiuntė skerstuvių ir Pečiūrienei. Tujau, matai, pàsiuntė čia biednysims dalyti miltus. Kankinio vainiką pasiuntė tau dangus .Iš tolo per tvorą pasiųstas bučinys – ir širdys liepsnojakokia kryptimi paleisti sklisti: Centrinė nervų sistema per sekundę pasiunčia 50–200 impulsųį ámžinastį pasių̃sti numarinti.po velnių̃ pasių̃sti iškeikus pavaryti: Juk jis sykį net savo dvaro inspektorių pasiuntė nuo daikto po velnių. Ir jeigu kas šią minutę pakištų Gediminui bokalą, vargu ar susivaldytų, nepasiuntęs po velniųžvaizdžių̃ skaitýti pasių̃sti nužudyti: Po karo ir Sedoje pàsiuntė ne vieną žvaizdžių̃ skaitýtiparsių̃sti, parsiuñčia, par̃siuntė 11paliepti pareiti, parvykti: Netiko (nepatiko) tarnauti, par̃siuntė numie. O dabar ponas nenor ją vest, o parsiuntė ją namo. Ir paniekino jį Herodas su kariu savo ir…, apvilkęs rūbu baltu, ir par̃siuntė Pilotop atgalios. Parsiuñčia tarną.per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, perteikti: Parsių̃sti pinigų. Juk ten liuob uždirbti piningų, parsių̃s broliams i tėvams. Dukteri ižg miesto plono materijolo par̃siuntė. Ji laukė pakvietimo – manė, kad sūnus pinigų nors kiek parsiųs. Kareivis par̃siuntė laišką, kad po tos pušies yr pakavoti piningai. Ei, cit, neverki, mano mergelė, aš parsiuñsiu tau dovanėlių. Tylėk, neverkie, mergužėle mano, aš parsiųsiu gromatėlę. Oi brolyt, brolyt, brolytis mūso, ką tu parsiųsi mums trims sesutėms?.siunčiant grąžinti: Ji mūsų ponui žiedą par̃siuntėpérsiųstipergabenti, perkelti, perduodant kitiems: Tę buvo nuvežę, tai turėjo šę pársiųst. Nuvežė į Šiaulius [ligonį], iš ten pársiuntė į Vilnių, gydė1per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti į kitą vietą: Čia tos senikės nerado, pársiuntė piningus į Raudėnus, kur agistruota (registruota).Nuvežė tę, tai jiejie pársisiuntė pãts namõprasių̃sti, prasiuñčia, pràsiuntėpasiųsti pro ką nors.išsiųsti 1: Jį prasiuntė šalin, ė man an ausies pašnibždė[jo].Tėvas prasisiuñčia sūnų: eik tu, sūnau, iš po kirviopadaryti tarpą, praskirti: Paput', vėjeli, prasiunt' [v]andenį – aš eisiu in motulęprisių̃sti, prisiuñčia, pri̇̀siuntė 1atsiųsti daug ko: Tėvas pri̇̀siuntė visokių rūbų, pripirko žemės(sl.?) atsiųsti 1: Prisiųsk man savo angelą, kad tas mane užstotų(sl.?) atsiųsti 2: Kas dovanas pri̇̀siuntė mošelei?. Prisių̃sti paštu.(sl.?) atsiųsti 4: Kad tau smertį prisių̃stų greičiau!susių̃sti, susiuñčia, sùsiuntė keliems ar iš kelių kartų atsiųsti kam tam tikrą sumą, tam tikrą skaičių: Apie šešis šimtus rublių sùsiuntė. Sùsiuntė piningus kostimukuo nūsipirkti. Jau kelmo darbas būs: susiuntė du pakvietimu [vekselius išpirkti], o aš piningų neturiu.Nereiks nei dirbti: matome „Garse“, kiek mums susiunčiamaužsių̃sti, užsiuñčia, ùžsiuntėpaliepti kur užlipti, užeiti: Vaiką ùžsiuntė an viršaus linų grįžtikės. Užveizdui kartą vieną baudžiauninkytę ant klėties užsiuntus …, ji, ant klėties užlipusi, pamačius poną čion bestovintį.paskatinti eiti, vykti kur, užsiundyti: Kiba kas čia šiandien ùžsiuntė tų ubagų. Užsiunčiu ant ko. Užsiųstas. Greičiausiai kas tyčia šiuos vagis ir chuliganus užsiunčiaužleisti ant ko kokią nesėkmę: Kodėl jūs nesimokot, ar jus ùžsiuntė?!. Kiba jau ùžsiųsta, ka tep nesiseka. An manę vis viena kai velnio ùžsiųsta (niekas nesiseka). Kiba ùžsiuntė! (sakoma, kai negalima atsiginti nuo derlių puolančių paukščių, gyvulių). Po pietų, lyg ùžsiųsta, miegas imaleisti kam ką patirti, skirti kaip bausmę: Dievas todėlei ligas ant žmonių užsiunčia, idant anus teipo pakūtospi priverstų. Tada užsiuntė ponas didį vėją ant jūrių. Lytaus ir tvano tytveiką tu užsiunti tai šaliai. Aš išpažįstu ir žinau, jog tu man tą vargą esi užsiuntęs. Tada dūmojau kerštą savo ant jų išlieti ir visą mano rūstybę ant jų užsiųsti.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas