Skinti
Skinti reikšmė
atskirti šakutę, stiebelį, lapą, žiedą, vaisių nuo viso augalo, rėkšti, raškytiėsti skabant, pešantkirsti, kapoti (mišką, krūmus)artiiškertant, iškapojant, išlaužant kuo apaugusį ruožą, daryti, taisyti (kelią)šalinti kliūtis (norint išeiti, prasiveržti)naikinti, žudytiskilti (ugnį)daugumą nuskinti, skinant sumažinti kiekįapgenėti, apkapotikapojant, pjaustant praretinti, nuvalytiiškertant, išlaužant ką augantį, pralaisvinti (kelią)nuskynus įdėtipajėgti skintivisus nuraškytinuraškyti iš kitų tarpoiškirsti, išrauti (medžius, krūmus)išplėštišalinant, įveikiant kliūtis, atlaisvinti (kelią)išnaikintiišskilti (ugnį)visus iškirsti, išskintinurėkšti, nutraukti (lapą, žiedą, vaisių)nuėsti, nugraužtiiškirsti, nukirstinupjautisunaikinti, nužudytikiek skinti, paraškytinuskinti, nuraškytipasiimti, pasiskirti saukiek nukirsti, pakirstiprasiveržti, prasilaužti, skinantis taką, keliąkiek nuskinti, nuraškytikiek iškirsti, iškapotipraartišalinant kliūtis, padaryti laisvą (kelią)kiek išnaikintidaug nuskinti, priraškytiprikirsti, prikapotipaskelbti rastą, žaidžiant skiniuką, užskiniuotiskinant sudėti, sudarytinuskinti, nuraškytikiek nuraškyti, įduoti nuskynusiškirstikertant sudaryti tam tikrą kiekį
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ski̇̀nti
Skinti sinonimai
apskintiatskintiįskintiišskintipaišskintinuskintipaskintipersiskintipraskintipriskintisuskinti
Skinti frazeologizmai
kẽlią (naujùs keliùs) ski̇̀nti būti pradininku, sudaryti palankias sąlygas kokiam tikslui pasiekti: Nelengva skinti pirmam kelią, nepalyginti lengviau žengti jau pramintu keliu. Ski̇̀nti naujùs keliùs mokslekẽlią sáu ski̇̀nti(s) [alkū́nėmis] įveikiant kliūtis, siekti geresnės padėties: Neteko tau per kraują ir ašaras skinti sau kelio. Neturtingų tėvų sūnus savo darbu skynė sau kelią į šviesą. Mokytis, skintis sau kelią į laimingą gyvenimą šiandien gali kiekvienas. Jis nenori, tiesiog negali alkūnėmis skintis sau kelio į geresnę vietąláurus ski̇̀nti turėti pasisekimą, garsėti.apski̇̀nti, àpskina, apskýnėdaugumą nuskinti, skinant sumažinti kiekį: Obuolius jau apskýnėm, maža beliko. Šitą vyšnią jau apskýnėm. Apačias [serbentų krūmo] aš jau apskýniau. Spurgus nuo apvynių apski̇̀nk. Vakar apskynė pačias geriausias aguonų galveles. Apskýniau batvinienius, nedaug ir liko. Diedas ažusturėjo in savo pupos, kap buvo neapski̇̀nta, o boba nugriuvo net žemėn, ba ana sa[vo] žirnį buvo apskýnus .Visur apsiskýnė vyšnios, tai į mūsų vyšnias manduliais paukščiai lekiaapgenėti, apkapoti: Sodas buvo labai gražus, jį reikė apžiūrėt, reikė trąšų, šakas apski̇̀nt. Apski̇̀nk šakas. Apskýnė žolynui padžiūvėles šakelesatski̇̀nti, àtskina, atskýnėkapojant, pjaustant praretinti, nuvalyti: Atski̇̀nkit bent kiek medžius, kad įeitų saulė pro langusiškertant, išlaužant ką augantį, pralaisvinti (kelią): Tėveliui einančiam kelelius atski̇̀nsiu.įski̇̀nti, į̇̃skina, įskýnėnuskynus įdėti: Įskýnė kelius agrastus į krapšiuką.Įsi̇̀skena kelias uogas į stiklinikę i leidas numopajėgti skinti: Jis švakai (silpnai) vyšnias iñskinaišski̇̀nti, i̇̀šskina, išskýnėvisus nuraškyti: Vakar išskýniau visus agurkus ir apraugiau. Kvietkas išskyčiau, o rūtas išlankstyčiau, bile savo bernužį gaučiau pamatyt.Ilgą ilgą pradalgėlį pievoj išvarysiu. Baltus baltus dobilėlius kaip skinte išskinsiu.nuraškyti iš kitų tarpo: Augo dygo žalia rūta tarp lelijų krūmo. Ir išskýnė žalią rūtą iš lelijų krūmo.iškirsti, išrauti (medžius, krūmus): Miškas verkia didžiagirių: baisūs kirviai jas išskynė. Perniai išskýniau krūmus, o šiemet jau šienaunu. Išski̇̀nsma tuos karklus, ir bus geros pievos šmotelis. Per vidurį balės išski̇̀nta. Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, kas žino, kodėl senobėje visiškai išskinti̇̀. Išski̇̀nk kuistus karklo ant pievos.Čia mišką išsiskýnė ir atėjo gyvęt. Išsiskýnė, pasidarė kąsnelį žemės ir pradėjo gyventi.išplėšti: O kas gi tuos išskynė – pievas, dirvas, laukus?šalinant, įveikiant kliūtis, atlaisvinti (kelią): Kaire ir dešine kirsdamas, išsiskyniau sau kelią ir nuog smerties aną išgelbėjau1išnaikinti: Šiltinė išskýnė visus vaikus. Žiema senius išskýnė. Ir išskýnė ūlytėles jaunų kareivėlių. O kad ir anys teipag būtų atkirsti (viršuje ižskinti), kurie jums neduost pakajaus. 1Kuri ponui pareitisi, ta bus išskinta iš savo žmonių.išskilti (ugnį): Išskiñ' man ugnies ažsikūrytpaišski̇̀nti, pai̇̀šskina, paišskýnė visus iškirsti, išskinti: Buvo medis didelis, ale paišskýnėnuski̇̀nti, nùskina, nuskýnė1nurėkšti, nutraukti (lapą, žiedą, vaisių): Be laiko nùskina vaikai agrazdus, obeliokus. Ana nuskýnė obalį, t. y. nuskabė. Ją mažą nuplakė žiaurus ponas, kad ji nuskynė dvi slyvas dvaro sode. Išlauži [kartėlę], nū̃skeni – baltas krau[ja]s bėga. Ponas sakydavo, ka žieminės bulvės, – bijodavo, ka nenuski̇̀ntumėm [pomidorų]. Nieko nebgaliu, lapo darže nebnùskenu. Ir Barbora vėl abejoja, graužiasi ir verkia, ir džiūsta kaip gėlelė nuskinta. Skinu, nuskinu kvietkelę. Rūtas numynė, rožes nuskynė, lelijas išlakštė. Ketinau nuski̇̀ntie žaliąją rūtelę, ketinau nupintie rūtų vainikėlį.Šalnelė nuskins tą papartėlį. Graži merga, gaus vyrą, nuski̇̀ns kaip uogą.1Nusiski̇̀nk – jos tai kvepia, šitos mėtytės. Paej[o] po obele ir nusiskýnė du obuoliu . Gera motka nuves vaiką ir sakys: atsiprašyk, kad [svetimą] žirnį nusiskýnei. Nusiskyniau žalią rūtą, bus mergelė man man. Nusiskinsim po lapelį, parašysim po žodelį. Obuolį nutveria [skintuvas], i jis nusi̇̀skina pats. Pamatos uoga – ir nùskenas. Nusiskýnė žirniai čystai. Anie pamidorai dar per anksti nusiskýnė.nuėsti, nugraužti: Ateina kiškiai paskutinių šakelių nuski̇̀ntie1iškirsti, nukirsti: Sūnus nepasijuto, kaip nuskynė visą girią. Oi kleveli šimtašaki, žada tave nuski̇̀nti.nupjauti: Nuskýniau pievąsunaikinti, nužudyti: Tokį jauną mirtis nuskýnė. Jonas negrįžo, kare vargšą nuskýnė. Tas karalius surinko stiprybę savo, atėjęs stojo priešais – tas vėl visus nuskynė.paski̇̀nti, pàskina, paskýnė1kiek skinti, paraškyti: Paski̇̀nk batvinialapių karvėm. Mama atnešė paskýnus kmynų. Išej paski̇̀nt laiškų cibulių. Paskýnė paskýnė uogų, tik an dugno – einu puodų pirkt (greit nusibodo skinti). Įnešu tų [aviečių] viršūnėlių paskýnusi, da uogelė, kita. Paski̇̀nk žirnių ankščių, t. y. paskabyk.Cibulės laiškų pasi̇̀skinu i einu patenkintas. Pasiski̇̀nkit, vaikeliai, serbentų. Reiks eiti lapų pasiskýti.Kai nori agrastų pasiski̇̀nt, nebijai nė rankų susibadytnuskinti, nuraškyti: Kur jūs dėsite žalią rūtą paskýnę?. Kam palaužei putinėlį? Kam paskýnei avietėlę?. Žirgai pamynė rūtelius, vedliai paskynė viešneles. Nors ir žaliausią rūtelę paskyniau, ant mano rankelių lapeliai nubiro. Verks mano seselės nevirkdomos, man žalią rūtelę paskindamos. Aš negrįšiu nuduota, nežels rūtą paskinta.Pasiskýk vyšnią užsigarduot. Ten tu pasiskinsi, ten tu nusipinsi žalių rūtų vainikelį. Ir užsimiršau pasiskinti kvietkužėlę už kiaunės kepurėlės. Aš žalios rūtos tai pasiskinsiu vainikėlį.pasiimti, pasiskirti sau: O ir atėjo iš kiemo jauns bernelis, o ir paskynė mane, gražią uogelę. Tu paskynei mane jauną kai kalne uogelę. Tą kūdikį ponas Dievas paskýnė (skyrė jam mirtį).kiek nukirsti, pakirsti: Eik į mišką karklų, alksnių paski̇̀nti. 1Eik, paskink kiek krūmų.pérsiskinti prasiveržti, prasilaužti, skinantis taką, kelią: Vilkas, pérsiskynęs per tankumynus, šast pas avispraski̇̀nti, pràskina, praskýnėkiek nuskinti, nuraškyti: Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus (iš kvieslio kalbos). Praski̇̀nkie man rūtelių.1kiek iškirsti, iškapoti: Čia da krūmus praskýnė, čiagi buvo baisiai užaugę. Praskýniau plotelį krūmuos, ir turiu kur karvę pririšt. [Girioje] žmogui nebuvo galima ir kirviu spindžių praskinti.Prasiskýnė miškelį, pasistatė trobesėlius. Tik čia vietelę prasiskynė, o aplinkui buvo brūzgai. Maž aš šituos tai karklelius šonan prasiskinsiu .praarti: Dirvas apsukuo praplėšęs ir pievas praskynęs.Neturime kame prasiskintie: skindami ganyklas, neturėtume kur gyvulių ganytiešalinant kliūtis, padaryti laisvą (kelią): Aštrūs jos dantys bematant praskindavo jai taką į pačią trobelę. Vagą praskinti.Prasiskýnė kelią per krūmus. 1Kol raganius prasiskynė pro tą mišką, arklys buvo tolikiek išnaikinti: Marai graužėjus kartas nuo karto gerokai praskinakẽlią (keliùs, tãką) praski̇̀nti būti pradininku, sudaryti palankias sąlygas kokiam tikslui pasiekti: Aš jiem keliùs praskýniau. Gudresniems vyrams, norintiems rašyti, kelią praskyniau. Mes pramynėme kaip primanu kitiemus taką, jau yra didis metas prieg tam takui jiemus kelią viešą praskint.sáu kẽlią prasiski̇̀nti įveikus kliūtis, pasiekti geresnę padėtį: Žmogus prasiskýnęs sáu kẽlią (išėjęs mokslus) priski̇̀nti, pri̇̀skina, priskýnė1daug nuskinti, priraškyti: Išvirk pupynės, vaikas pupų priskýnė. Piemuo priskýnė pilną antį brandžių žirnių. Beržams sprogstant, reikia priskinti jų pumpurų, sudžiovinti ir užpilti degtine – tai padeda nuo dantų skausmo. Dėkui dėkui, sesiutele, kad priskynei man rūtelių.1Bobutė prisiskynė kopūstų lapų didelį glėbį. Kiaulėms lapų prisiski̇̀nsi jau šventai dienai. Reikia prisiski̇̀nt trupučiukas [liepžiedžių]. In darželį ėjau, žalias rūtas skyniau, prisiskýnus sau rūtelių, vainikėlį pyniau.prikirsti, prikapoti: Priskýniau penkius vežimus žagarų.Prisiskýniau žagarų visai dienaipaskelbti rastą, žaidžiant skiniuką, užskiniuoti: Jau aš tave priskýniaususki̇̀nti, sùskina, suskýnė1skinant sudėti, sudaryti: Du klėbiu lapų kaip apkimbu sùskinu, i suėda [kiaulės]. Darželin gėlės, o kvietkas – katras suski̇̀nta. Reikia eiti į pievą ir suskinti puokštę nu visokių žolių. Vai kaip paduosi baltą rankelę, suskinkie, mergele, rūtų kvietkelę. Suskink suskink, mergužėle, rūtų vainikėlį. Iš pašakėlių vainiką pynė, iš viršūnėlės suskynė ma kvietkelę. Kad įmanyčiau, savo mergytę į kvietkužę suskyčiau, į antužį nešiočiau. Suskyts nupyts vainikelis, ant galvos padėtas. Dėl tos žalios rūtelės, gražiai žiūrėtos, … į kvietkelę suski̇̀ntos.Susiskýnė gėlių puokštę. 1Ana susiskynė sau gražią kvietką, puikų kupuolį. Susiskynė rūtelių kvietkelį, susipynė rūtų vainikelį. Eik, dukrele, į darželį, susiski̇̀nki sau kvietkelę. Susiskyniau dobilėlį, susidėjau į kvietkelį. Kad pamanytau, savo mergelę rūtų kvietkan susiski̇̀ntau, už kepurės nešiotaunuskinti, nuraškyti: Vaiką pavaryk – padės uogas suski̇̀nti. Vėlai suskinti̇̀ apyniai parudavę. Suskýnė žirnių vienas plokštekes.Mažai [uogų] susiskýnės, nėra ko pradėti uogynę virti.kiek nuraškyti, įduoti nuskynus: Rasi, dar suski̇̀nsu biškį uogų. Suskýsu tavie ramulikių. Suskýdavo lapynei [lapų], aptraukins par naktįiškirsti: Suskyniau skynimus, supyliau pylimus.kertant sudaryti tam tikrą kiekį: Suski̇̀nti vežimą žabų
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas