Skūra
Skūra reikšmė
viršutinis kūno sluoksnis, odatik nulupta ar ir išdirbta gyvulio oda, kailismedžio luobas, žievėnetikęs, liesas arklysšykštuolis
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: skūrà
Skūra frazeologizmai
į skū̃rą dúoti mušti.į skū̃rą neparei̇̃tibūti labai nutukusiam: Ana skūrõn nebeparei̇̃naDs didžiuotis, pūstis.į skū̃rą gáuti būti primuštam: Nezurnyk, o gáusi į skū̃rą!. Gáusi skūrõn!į skū̃rą įpi̇̀lti primušti: O tau reikia gerai inpi̇̀lt skūrõn, kad daugiau nemeluotumį šùnio skū̃rą įlį̇̃sti būti nuolat vainojamam, ujamam: Inlindaũ in šùnio skū̃rą ir kenčiu [ujimą] kap šunelisiš skūrõs griū́ti nerimauti, nesitverti: Kap pasukė bizgėlė par arklį, tai prosta iš skūrõs griū̃va (labai muistosi).skū̃rą di̇̀rbti mušti: Ko eini už mušeikos! Tau skūra y[ra] nedirbtà, nori, ka dir̃btumskū̃rą išdi̇̀rbti (išpi̇̀lti; iškapóti, išmùšti, išskùsti apvelė́ti) primušti: Tėvas būt skū̃rą išdirbęs. Kap pasgausiu, tai apvelė́siu tau skū̃rą. Ką aš neverksiu, kad man žmogus skū̃rą i̇̀šmušė!. Vyras skū̃rą iškapójo.skū̃rą padžiáuti ant tvorõs mirti: Vai tu padžiáusi skū̃rą ant tvorõs, jei nevalgysiskū̃rą lùpti (nulùpti) mušti, primušti: Vienas vaikas prasikalsta, o visiem duoda – tėvas lùpa visiem skū̃rą. Neklausysi – skū̃rą nulupsiù!skriausti, engti: Tas bjaurybė baigia jai skū̃rą lùpt: sudžiūvus, susisukusskū̃rą lùpti nuo (nuog) pénčių spausti, varginti.skūrà ir káulai apie labai liesą žmogų ar gyvulį: Ka parejo, nu balso tik pripažinau: skūrà i káulai. Senus arklius sukūdindavo tiek, kad anie bebuvo tik skūrà ir káulaišùnio skūrà apsisiū́ti aptingti, pasileisti.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas