Šluota
Šluota reikšmė
Žiūrėti žodį "šluotelė"surišti smulkūs virbai, šeriai ir kt. kam šluoti, šepetysvanta(gėlių, žalumynų) didelė puokštėvirtinėant pagalio užrišta šiaudų gniūžtė, rodanti, kad draudžiama eiti, važiuoti, draudyklė, gairėlaukų matuoklėkometa, kometos uodegašviesos ar ugnies ruožasnegraži moterispasileidėlė, ištvirkėlėkryžmažiedžių šeimos augalas, šiukšlyninė pipirnė (Lepidium neglectum)kartusis kietis, pelynas (Artemisia absinthium)kas bėgioja po kiemus, nešiodamas paskalasant medžių augantis parazitas, gausiai šakotas amalas, laumšluotėamalas, laumšluotėpelkinis gailis
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: šlúota
Šluota frazeologizmai
aštri̇̀ šlúota apie piktą moterį: Mane vadina aštrià šlúotabažnýčios (bažni̇̀nčios) šlúota apie uolų bažnyčios lankytoją: Bažni̇̀nčios šlúota esi, o nežinai vyskupo vardodangaũs šlúotaR, MŽ, N, KŽ laumės juosta, vaivorykštė.NdŽ kometa.kai̇̃p pelė̃ iš po šlúotos apie tyliai išlendantį, išeinantį: Tyliai, kaip pelės iš po šluotos, jau be švilpavimo ir pravardžiavimo, išsinešino vokietukai, savo šautuvus pasiėmękai̇̃p pelė̃ po šlúota 1tyliai, ramiai, atsargiai (gyvena, tūno): Juk, rodėsi, tie Prapuoleniai tūno kaip pelės po šluotakai̇̃p su šlúota greitai (lekia): Visi žmonės bažnyčion kàp su šlúota lėkėkai̇̃p šlúotas pardãvęs apie neturintį ką veikti: Ot i švilpk, žmogau, kàp šlúotas pardãvęskiẽmo šlúota kas bėgioja po kiemus, nešiodamas paskalas (paprastai apie moterį): Tai kur tu buvai, kiẽmo šlúota?!. Jau mūso kiẽmo šlúota pareinalaũmės (rãganos ragãnės) šlúota (šlúotos; ) ant medžių augantis parazitas, gausiai šakotas amalas, laumšluotė (Viscum): Į vyšnes liuobėjo būti laũmės šlúotos, vietoms teip susirišusios. Ant beržo, ant alksnio suaugęs tokių šakikių keriukas – laũmės šlúota. Rãganos šlúota. Alksnių raganų šluotos. Aš parnešiau jum, vaikai, rãganos šlúotą. Ant beržo tankios šakelės kaip ir šluotelė, tai sakydavo rãganos šlúota. Laumė̃s šlúotos į beržus pakabytos. Slyvų raganų šluotos respublikoje tikriausiai yra retas reiškinys. Reik parnešt ragãnės šlúotą – kiaules iškapot nuo negerų akių. Lipsiu į beržą pasilaužti laũmės šluoti̇̀kiųlýgu pur̃vina šlúota per aki̇̀s ùžtepė padarė gėdą: Mums, keleiviams katalikams, lygu purvina šluota per akis užtepė, bet nė vienas neparaudomenežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įsto[ja], ano nežabóto ir pro šlúotą nepravèsinórs ir po šlúota bet kaip gerai: Savo, kaip turi, taip gerai: namie nórs ir po šlúotapo šlúota sėdė́ti ramiai gyventi, tūnoti.šlúotą (kam) paim̃ti išvyti: Kad aš paimsiu šluotą tam piršliui! – ėmė niršti Ignotas. Aš tokiam jaunikiui tai tik šlúotą paim̃čia. Paim̃k šlúotą – neis daugiau. Tegul kitąkart ateina, tai aš jiem šlúotą paim̃siušlúotą mi̇̀ndyti kampe stovėti: Vestuvėse nekviesti tik šluotą mindo. [ir]šlúota (šlúotos) šokinė́ja (šóka) [kertėjè, iš kertė̃s, kampè] apie plačias apkalbas: Prieš vestuves ir šlúota kertė̃j šokinė́ja. Par vestuves ir šlúota kampè šóka. Visada pletkų buvo, šlúotos šokinė́jo, kol merga išteka. Kai vedas, sako, ir šlúotos šokinė́ja. Žanijanties i šlúota kertė̃[je] šóka. Pradėk žanyties, tai i šlúota iš kertė̃s i ta šokinė́[ja]šlúota surištà tvarka: Dabar da šluota surišta, kai numirsiu, pasileisšlúotomis dẽbesis vaikýti dirbti nereikalingą, beprasmį darbą: Eisim šlúotom debesų̃ vaikýtšlúotos paragáuti (gauti) mušti: Oi tu seni senutėli, neik į rūtų darželėlį, kai įeisi į darželį, gausi šluotos paragaut.šlúotų ri̇̀šti nuvažiúoti būti palaidotam: Nėra jau mūsų bočios, nuvažiãv[o] Armoniškėn šlúotų ri̇̀štvélnio šlúotaMšk amalas, laumšluotė (Viscum): Ant mūsų vyšnių vélnio šlúotos auga. Vélnio šlúota berže pradėjo augtLBŽ pelkinis gailis (Ledum palustre).
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas