Snukis
Snukis reikšmė
gyvūno galvos priekinė dalissnapasčiulptuvėlisertmė tarp lūpų ir gerklės; joje telpantis kiekisveidassmakrasburnako nors priešakinė dalis
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: snùkis
Snukis sinonimai
snukys
Snukis frazeologizmai
ant snùkio griū̃nant sunkiai įstengiant: Ant snùkio griū̃damas eini, ale vis tiek padaraiį snùkį dúoti mušti: Davei tik snukin!į (per) snùkį gáuti būti sumuštam: Lenda prisispyręs, kol į snukį gauna. Todėlgis, jei nenori snukin gauti, prašau iš manęs to nereikalauti!. Už tokį drąsumą per snukį gavo. Gáusi su mazginiu par snùkįkùkį su snukiù nieko: Kukį su snukiu tu gausi, ne algą!pi̇̀lnu snukiù sočiai: Dar pi̇̀lnu snukiù gal ėstisausù snukiù be riebalų: Mes visą žiemą išbuvom sausù snukiùsnukiù árdamas girtas (eina): Pijukas eina žąsiukus varinėdamas, snukiu ardamas. Tai ir atsitikę vieną kartą, kai jis ėjęs namo iš smuklės, kaip vietiniai žmonės sako, snukiu ardamassnùkį atvérti daug šnekėti: Kad i[r] kojos nepakelia (nedirba), ale snukį atveria.snùkį áušinti ilgai kalbėti: Reik daug snùkį áušyti, kol jam atkalbėsi, ką jis užsimanėsnùkių dúoti primušti: Tik duot snukių už tokias kalbas!. Kad pradėjo snùkių dúot, tai tas tuoj apsijukojosnùkių gáuti būti primuštam: Tilk, snùkių gáusi!snùkį láidyti plūsti, keikti: Jei nori, galiu duoti dar. Aš tau parodysiu snukį laidytisnùkį laikýti tylėti: Laikyk snukį. Kas tau rūpi, laikyk snukį!snùkio neki̇̀šti visai neėsti: Nunešiau ėst – snùkio nèkišasnùkį paléisti negražiai kalbėti: Jo snukis paleistas kap sena vyža. Paleido snukį kap daržinės duris.snùkį paródyti pyktį lieti: Pamatysi, kokį paródys snùkį, pati išsigąsisnùkį pastatýti būti labai nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius snùkį pastãtęs, pamaišė i blinkt šaukštąsnùkį suardýti (suárti, suáusti) primušti: Aš jam snùkį suardýsiu nuejęs. Kad kas gerai suart snukį, tai nereikt blevyzgot. Kai suáudė snùkį, tai anas jo nekiš daugiau, kur nereikiasnùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi. Ko čia vaikštai snùkį susùkęs?snùkį užčiáupti (uždarýti, užim̃ti, užkim̃šti, užki̇̀šti, užsiū́ti) nutildyti: Gana jau bus, užčiáupk snùkį!. Reikėjo jai snùkį uždarýt su botagu. Vanda užki̇̀šo seniams snukiùs, dabar ramiai (ramu). Užki̇̀šk tą snùkį, ko dabar vapaliuoji!. Durniui snukio neužimsi, kvailų kalbų neuždrausi. Negali nei vienam snùkį užkim̃šti. (B). Dar aš jam snùkį užsiū́siu už tuos pletkus!snùkį užriẽsti supykti: Ko vaikščioji snukį užrietus visą dieną?snùkį valdýti 1nekalbėti, ko nereikia, tylėti.úodas snùkio neįki̇̀š (neįki̇̀štų) apie labai tankius javus: Ot rugiai – úodas snùkio neanki̇̀š (neinkištų̃. ).
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas