Stumti
Stumti reikšmė
Žiūrėti žodį "užstumti"Žiūrėti žodį "pastumti"į[si]rėmus stengtis atitolinti, pajudinti, pavaryti, įkištitam tikru rankos judesiu sviesti rutulį ar kelti svorįpykinti, versti vemtibakstelėti, stuktelėtikišti į kąprimygtinai reikalauti, varu varyti ką atlikti, spirti, liepti, ragintibūti ko skatinamąja priežastimineleisti, trukdyti egzistuoti, gyventi, būti kurioje vietojestengtis, kad kas patektų į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būsenąatidėlioti vėlesniam laikui, vilkinti, tęsti, delstiteisintiskuo nors atsispiriant varytisunkiai, pamažu eiti, vykti, važiuotivargingai, nuobodžiai gyventi, gyvailioti; šiaip taip leisti laikąbe darbo būtiblogai ką atliktinemaloniai nuteikti, atgrasytistumiant apipilti, apkaupti iš visų pusiųapmautididumą (darbų) nudirbtiaplenktiapgautistumiant nutolintistumiant atvežtistumiant atidaryti, atsklęstipriversti pasitrauktiatmesti, nepriimti, atsižadėti, atsisakyti, paniekintinemaloniai nuteikti, atgrasytišiaip taip atlikti, atbūtiatiduoti skolą, atkištišiaip taip praleisti laiką, pragyventiatitolintipašalintiatgabenti, jėga atvarytisunkiai, lėtai atvykti, ateiti, atvažiuotistumiant įvaryti, įgrūstiįvežtiįkištipriversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenojeuždaryti (į kalėjimą)kuo atsispiriant įsivarytisunkiai įeitipridergtistumiant išvaryti, pašalinti iš vidausstumiant padarytidaryti, kad būtų išlindęs, iškištiišskleisti, išleistiatskirti iš kitų tarpo, išsiųsti, išleisti, išvytiišginti, išvaryti (į ganyklą)sunkiai, lėtai ištarti, pasakytisunkiai parduoti, iškištipašalinti, panaikintiišdildyti (iš atminties)sunkiai išeiti, išsigrūsti, išvažiuotišiaip taip pragyventi, išvargti, praleisti, išbūtiįveikti, baigti (mokslą)išeiti į žmones, prasimuštiprasisunkti (degtinės)išsilaukinėtistumiant pašalintistumiant nuvaryti, nutolinti, nublokštinusmaukti, nutrauktitam tikru rankos judesiu nusviestistumiant nugalėtivaru nuvarytinukeltipriversti atsitrauktipašalinti, panaikintinuskriaustinušalinti, pavarytipriversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje, būsenojeatidėti (vėlesniam laikui)atsikratyti, išsisuktisunkiai, pamažu kur nukeliauti, nuvažiuotinuvežtišiaip taip pragyventi, praleisti laikąpavogtinusilaukinėtikiek stumtelėti, stuktelėtistumiant pavaryti, paslinktistumiant pakištigalėti, pajėgti stumtipasisiųsti, varu pavaryti (dirbti)užuiti, nuskriausti, apleistibūti ko priežastimi, paskatintipakeisti vykimo laikąšiaip taip pragyventi kiek laikosiekti, išgyventistumiant pargriautinugalėti einant imtynių, ristyniųstumiant parvarytipaniekintisunkiai, pamažu parvažiuoti, parkeliautiparsivežtiper ką stumiant perkištiprasibrauti, pralįstistumiant perkelti į kitą vietą ar kitą pusęper toli nustumtišiaip taip prabūti, praleistiiš bėdos išsikapstytiišstumti pro tarpąkiek pastumti darant tarpąpražerti, praskirtiį kitą vietą perstumtistumdantis prasibrautipriversti pasitrauktiatstumti, atsižadėti, paniekintiiš lėto, sunkiai nukeliauti, persikelti į kitą vietąšiaip taip praleisti (laiką), pragyventi, prabūtislepiant tikruosius tikslus, padaryti, kad priimtų, prakištiįstengti baigti (mokslą)stumiant priartintipriglaustikiek užstumti, pridarytistumiant daug prikišti, prikimšti, prikrauti, krūvą prižertistumiantis, atsispiriant prisiirtiprimesti, priskirtiprispirti, priversti ką atliktiprisiartinti, prisibrautišiaip taip, vargingai gyvenant sulauktipridergtistumiant suvaryti į vieną vietąsuglaustistumiant sužerti, sukaupti, padaryti kaupąsukišti vieną dalį į kitąpriversti sueiti, susėsti į vieną vietą, suvarytipriversti visus kur gyventi, perkeltisurinkti, uždirbti pinigųbet kaip, nerūpestingai, prastai išaustiapie prastą, menkos išvaizdos žmogųstumiant užvežti, uždėti, užkelti; patalpinti ant viršaussunkiai užmautistumiant užkišti už ko, užvarytistumiant apdengti, užverstistumiant įtvirtinti, pritvirtintistūmimu uždarytiužsklęsti, užkišti, užšautiužstatytiužuitiužbezdėti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: stùmti
Stumti sinonimai
antstumtiapstumtiatstumtiįstumtiišstumtipaišstumtinustumtipastumtipadstumtiparstumtiperstumtiprastumtipristumtisustumtiužstumtistumtinaiatstumiamaiatstumiančiai
Stumti frazeologizmai
aklù stùmtis veržtis jėga: Aklu stumiasi viens vieną.ãtbulas stùmiasi labai nenori: Vaikas stùmas ãtbulas nu tos kankolputrėsdum̃blą stùmti su pečiai̇̃s sunkiai gyventi, vargti: Žydas visada gerai gyvena, o mūsų žmogus dum̃blą stùmia su pečiai̇̃snei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt; apie lėtą, nepaslankų žmogų.stùmk [ir] tráuk; apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Nieko pats nepadaris: tik stùmk ir tráuk, stùmk ir tráuk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk. Toks stùmk tráuk, užtat i žmonos ilgai neradosu grė́bliu stùmti apie didelį ko kiekį: Avėčių šįmet būs daug – galėsi su grė́bliu stùmti. Motriškų, mergų gali̇̀ su grė́bliu stùmti!. Tura piningų, gali̇̀ su grė́bliu stùmtiantstùmti, añtstuma, antstū́mė užstumti 1: Antstumtasapstùmti, àpstumia (àpstuma ), apstū́mėstumiant apipilti, apkaupti iš visų pusių: Stovi [namas] vos ne gatvės vidury, buldozerių apstumtas žemėmis ligi pusės apatinių langų. Apstumk valksną su tremtuvu ir išbalduok su balduška vandenis (žvejojant) apmauti: Anas maišu galvą apstū́mė ir in kaklo ažurišė.O viedma ragina kiauline skūra apsistū́mė ir važiuojadidumą (darbų) nudirbti: Lauko darbus jau apstū́mėm.Truputį apsistū́miau su darbais. Šiemet gal niekas neatvažiuos šventėm, mes vieni kaip apsistùmsme (apsieisime), teip bus geraiaplenkti: Jin mane apstū́mė su darbaisapgauti: Ans y[ra] jau kelis kartus apstū́męs muni – aš ano netiku. Ko tu nosį kiši, kur nereikia, paregėsi, kap liksi apstùmtas.aki̇̀s apstùmti (kam) apgauti: Tau jau aki̇̀s apstū́mė, tai nieko neregi.atstùmti, àtstumia (àtstuma ), atstū́mėstumiant nutolinti: Nu krašto atstumiu pergą (laivą). Paėmė šimtą markių, tris šimtus atstū́mė. Nenorit gražumu, teismas atidalins, – išpoškina Kazys ir, atstūmęs valgį, pakyla nuo stalo. Tokia kiauliotė nedora: visada kitas atàstuma nuo lovio. Kas par arkliai, kad tuščių ratų neàtstuma. Inėjęs ing vieną laivą, kursai buvo Simono, prašė jį, idant maž atstumtų nuog krašto. Tada ateidavo piemenys bei atstumdavo jas [nuo šulinio]. Ko gi prašo: idant luotą truputį atstumtų̃.Vokiečiai eina, – dingtelėjo ūkininkui į galvą, bet atstūmė pirmąją mintį. Neatstumiamas miegas juos apniko.Nuo krašto stùmtis, atsistùmti. O po valandos ar dviejų nuo kranto atsistūmė pirmos valtys. Adomas atsistūmė su visa kėde nuo stalostumiant atvežti: Tik staiga matau – nuo didžiosios gatvės kažkoks vyriškis atstumia ratukus, o juose sėdi žilas senis.Vežimaitį turia atsistū́musios, obuolius pardavinė́[ja]. Su vaiku atsistū́mė (vežimėlyje atsivežė), sako, mat žmonių pilna – sunku pravažiuotstumiant atidaryti, atsklęsti: Atstùmk duris užsklęstas. Atstùmk aukštinį. Tą langą atstùmk i išleisk tą bitelę. Durys atstùmtos, ko neini?!. Nuleku ten, duris atstū́miau jaujo[je].Atsistùm' duris!. Svečias pats atsistumia į šalį tvorinius vartelius. Atsistū́mė duris, aždarė i nubėgo bėgina namo.Atsi̇̀stumia dūminės pirkios langelispriversti pasitraukti: Laukiam – lenkai atstū́mė [mus] toliau1atmesti, nepriimti, atsižadėti, atsisakyti, paniekinti: Dabar aš nebenoriu veidmainiauti, ir todėl tiek tik pasakysiu tau: neatstumk mano pagalbos. Viešpats regi: tu pats atstūmei ištiestą tau ranką. Mes neatstū́mėm tėvų. Atstū́mė mane, paliko, o prieg jo vaikais buvau. Negerai padarė [operaciją], i nu savęs atstū́mė – važiuok savie!. Par tą didelį gobšumą visas gimines nuo savęs atstū́mė. Jis rublio neàtstumia. Atstumdamas nepataisysi žmogaus. Jį kartu su kunegaikščiu Svidrigalu žemaičiai nu savęs atstūmė. Mažų nuog meilės savo notstumia. Kalbu tada, atstūmėgu Dievas savo žmones?. 1Ir tapo atmestas (atstumtas) nuog žmonių. Nė vienas nuog jo neest àtstumiamas.nemaloniai nuteikti, atgrasyti: Atstumiąs, bodus, grasus. Ji ma[n] tokia àtstumianti. Kas negražu, bjauru – atstumia. Jo negalėjai pavadinti nei simpatišku, nei atstumiančiu.atstumiamai̇̃ Atstumiančiai (atstumiamai̇̃) abuojas.àtstumiančiai Aišku, ji nebuvo graži, bet negalėjai pasakyti, kad ji atstumiančiai negraži. Toji moteris nebeatrodė tokia atstumiančiai nemalonišiaip taip atlikti, atbūti: Stinga darbo rankų, žmonės kartais iki vėlyvos nakties užsisėdi, kad tik skubiausius darbus atstumtų. Su tuo gėreliu atstūmėm mašino talką (pavaišinom talkininkus). Nedaug tu ituom meitėliu atstùmsi. Gerai padirbt jam nesvarbu – bile tik atstùmt. Padaryta, kad tik atstùmt nuo savęs.atiduoti skolą, atkišti: Gavę pinigų, šiaip taip atstūmėme skolasšiaip taip praleisti laiką, pragyventi: Šiaip taip atstū́mėm dieną, i gerai. Bile atstumia dieną, ir tiek.Tą žiemą lig Kalėdų reik atsistùmti (išgyventi) atitolinti: Keistas padaras – žmogus: bet kokia kaina nors dienai atstumti mirtį. Kaip tik tuo laiku Dievas davė judviem dukterikę – sveiką, gražią ir ėdrią rėksnelę – ir kuriam laikui atstūmė visas šmėklas.pašalinti: Atdavei kaltybes – atstū́mei vieną bėdą nuo galvos. Pinigais visas bėdas atstùmsim.Jau nežiūrėk, ar išeis [tokia dalia], ale bi bėdą tik atsistùmsim!.atgabenti, jėga atvaryti: Kaip plunksną maišą atstū́miau. Pagerbti darbinykai: šešios – keleivine atàstumia. Paki atstū́miau namo [girtą sūnų], be sveikatos likausunkiai, lėtai atvykti, ateiti, atvažiuoti: Vos atstū́miau.Ir anas, nor vižla, ale delto atsistū́mė. Kada tamsta atsistū́mei?. Dvylikoj valandų Viktaras ir atsistū́mė. Lig kryžkelės būta atsistùmta mašinos, bet toliau nebevažiuota.Jei atsistùms vokytys, būs mums blogainuo rañkos (nuo rañkų) atstùmti atsikratyti (nemėgstamo darbo): Anai by tik nedirbti, by tik nu rankų atstumti. Kad tik nu rankos atstumti – tokie bataiįstùmti, į̇̃stumia (į̇̃stuma ), įstū́mėstumiant įvaryti, įgrūsti: Ižvarau, įvarau, įstumiu. Vaikas vaiką į balą įstū́mė. Darydavo tris didelius, vos į krosnį įstumiamus kepalus. Įstūmusi viešnią į kambarį, Karalienė taip pat dingo. Ana itą mergiokaitę anstū́mė upėn. Kol įstūmėm laivelį [į jūrą] su nugaroms, žvejas ir nuskendo. Tą salymą pečiun iñstumi. Pautienę pečiun iñstuma, ir ana iškepa. Ka ana movė anam į kuprą – dvilinką į tą keleivinę įstū́mė. Nakčiai įstùmk arklius į aptvarą. Nulūžo ližė – neturėsiu kuo nė duoną į pečių įstùmti. Uždenk katilą dugniu ir instùmk pečiun. Kvailys šiaip taip įstūmė ožką į savo gurbą ir uždarė. Ažu tokį žodį tėvas jį įstū́mė marios[na].Stumtinai įstū́mė šaltis į trobą.Tarpu durų insistū́mė tą šunį ir kirpo.įvežti: Sušnioris (sulis) Petru[i] šieną – paliko [uorėse], neįstū́męs daržinėnįkišti: Bijau instùmtie koją balon. Aš jam (lokiui) instū́miau ranką gerklėn. Ana kap razsižiojasi, tai varną instumtái. Šaltan vandenin kap į̇̃stumi kojas, tai tep lengva pasidaro. Į bačką tave žada įstùmt, į ežerą ketina įmęst. Mane maišan instum̃'. Tas senis padėkavojo už skilandį, instūmė in krepšį ir išėjo. Įstūmęs raktą ing dures, žiuburį užgesino.Ir aš pati jam dešim rublių instū́miau. Vaikai paaugo, tarp žmonių reikia jiems būti, tikrų žmonių, gal ir į mokyklą aukštesnę pasiseks kurį įstumti. Įstumami̇̀ tėvų į darbus vaikai karts labai nusimina, nenora.Dabar jaunimas į proftechninę įsi̇̀stumia ir dirbapriversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Ko ta meilė nepadaro!.. Atneša laimę, bet kartu ir į vargą įstumia!... Tik nuleidai, motinėle, už didžio girtuoklio ir instū́mei in vargelį an viso amželio. Ir įstū́mei mane jauną kaip į purvynėlį. Aitvaras ir deivės ing peklos ugnį gal įstumti. Įstūmė ing kitus visus klajojimus.uždaryti (į kalėjimą): Vienus iš savo žemės ištrėmė, kitus į kalinį įstūmė. Vaikiną instūmė in kalėjimą.kuo atsispiriant įsivaryti: Įsistū́miau pačian vidurin upės (valtyje su kartele spirdamasis) sunkiai įeiti: Įsistūmė į trobą aukštas žmoguspridergti: Įstū́męs į kelnes parejo. Vaikine, visi įstū́mė į kelnes, kai virves užnėrė!liežùvį įstùmti išplepėti: Kažkas liežùvį instū́mėišstùmti, i̇̀šstumia (i̇̀šstuma ), išstū́mėstumiant išvaryti, pašalinti iš vidaus: Išstumk iš stubos girtuoklį. Išstū́mė až durų. Išstūmė su visais rėmais [langą]. Motina aną išvedė, išstū́mė par duris anč gatvės i rėka atsisėdusi. Kaip jau anie paaugo, biškį kiek didesni, anie nebsutelpa tame lizde, i̇̀šstuma kits kitą laukon. Buvus būč, par duris girtą būč išstū́mus. Jį par duris išstùmsiu. Varto, pašio[ja] tus plaukus, iš veidrodžio neišstùmsi. Jeigu į akį įkrinta koks šapas, tai vėžio girnikės i̇̀šstumia. Toks didelis [akmuo], kad vienas iš ratų tik tik ką išstūmė.Buldozeriai išstū́mė tas žemes, i pasidarė prūdas. Susitraukus širdžiai, iš kairiojo skilvelio kraujas išstumiamas į aortą. Cinkas išstumia varį iš vario junginių. Kokis čia vištų dėjimas, kada ne kada išstuma po kiaušineliui.Išsistū́mėm tą mašiną palengveliais, ka nepajustų kas. Išsi̇̀stumiu aš jį iš pirkios. Išsistum̃s [skardinės] dugnasstumiant padaryti: Išstū́mė traktorium kelią in ežerą (išvalė sniegą) daryti, kad būtų išlindęs, iškišti: Gaspadorius atdarė langą ir triskart galvą i̇̀šstumia oran. Ìšstumia akį iš galvos [skausmas]. Kelnių keliai išstumti̇̀ (išduobti) nuo nešiojimo.išskleisti, išleisti: Karpytalapis pavasarį išstū́mė nekarpytą lapą. Ilgai trunka, kol jis i̇̀šstumia tuos žiedusatskirti iš kitų tarpo, išsiųsti, išleisti, išvyti: Mane iš darbo išstū́mė. Šiandie daug išstū́mė (iš ligoninės išleido) žmonių. Staiga ji pasijuto išstumta iš savo žmonių tarpo. Kad toj Ona išstūmus iš namų (ištekinus). Nori nenori i̇̀šstumia už vyro. Seseriai kad davė kokią karvelę, tai davė, kad nedavė, tai ir tep išstū́mė. Vaikas juk išstū́mė iš grinčios mane!. Oi močiute! Kam žadėjai man' už girtuoklėlio? Ir išstūmei ant vargelio, ant viso amželio. Melskit tada Viešpatį pjūties, idant išstumtų darbinykus ant pjūties savo. Žmogų iš linksmybės rojaus išstūmė. Ir anys buvo išstumti (viršuje ištremti) nuog faraono. Ižstū́mė iž dangaus. Ižstums iž anų amžinų linksmybių.Jau vaikus išsistū́miau. Močia laukia, kad tik greičiau išsistum̃t (ištekėtų).išginti, išvaryti (į ganyklą): Iš tvarto išstū́mei gyvuolį, i gerai. Bandą greit laukan išstūmė.sunkiai, lėtai ištarti, pasakyti: Negaliu važiuoti– vos ne vos išstūmė pro lūpas tuos kelis žodžius Elzėsunkiai parduoti, iškišti: Gal kokį jaučioką išstùmsiu – vė koks šimtelis. Jis pirkliškai išstumia pirmiausia prastą žaliavą.Da šį mėnesį mažu tą pieną išstùmsiu (išteksiu parduoti) pašalinti, panaikinti: Palengva šviesa nugali tamsą, o šiluma išstumia šaltį. Kurį laiką naujovė egzistuoja greta seno kalbinio reiškinio, o paskui, jei prigyja, išstumia jį. Kuo labiau išsivysto technika, tuo labiau išstumiamas žmogaus rankų darbas. Metaliniai darbo įrankiai galutinai išstūmė akmeninius dirbinius. Piktžolės įsigali pievoje, išstumdamos gerąsias pievų žoles. Piktas džiūgavimas išstūmė ir liūdesį, ir pavydą.išdildyti (iš atminties): Dienos rūpesčiai daug ką išstūmė iš atmintiessunkiai išeiti, išsigrūsti, išvažiuoti: Bobutei laukon išsistūmus, mergelės pradėjo taisyties namon grįžti. Ir Burzdulis standžiu, retu žingsniu išsistūmė iš trobelės. Šiaip teip išsistū́mė turgun. Jau gerickai sutemę iš miesto išsistū́mėm. Pilna gryčia darbinykų ir niekaip darban neišsistumia.Kolei išsistū́mė mašina iš stoties (slidu buvo).Mėnesėlis tuo tarpu jau išsistūmė iš debesųšiaip taip pragyventi, išvargti, praleisti, išbūti: Metus išstū́mė su žmona. Metus išstū́mė be pagalių (nesimušę). Gal žiemą kaip ir išstùmsma su tum šienu. Piemeniuo – bi diena išstumtóji.Išsistùmsu be mergės. Jis išsistums taip, kol tėvas tik pagaliau prirašys jam ūkį. Be vyro likusi, pati viena plėšėsi, pati viena iš bado ir vargo stūmėsi ir išsistūmė. Gal kaip išsistùmsu su tais rubliais. Šiaip teip išsistùmsim iki pavasario. Šiemet žiemą jau led ne led išsistū́miau (vos vos išgijau). Kad vaikai galėtų išsistùmt, ir sau gyvenimą prasidarytųįveikti, baigti (mokslą): O vėliau apkarto tas mokslas, su vargu penkias klases išstūmė. Dvi klases par vasarą išstū́mė. Vos porą klasių išstūmė. Vidurinę baigė, su lazda išstū́mė (sunkiai) išeiti į žmones, prasimušti: Darbštus vyras, kuriam tik lėšų trūksta pirmyn išsistùmtiprasisunkti (degtinės): Išsi̇̀stumia tos degtinės, parsiduoda ir turia pinigųišsilaukinėti: Reik eiti į užtrobgalį išsistùmtidi̇́eglį išsistùmti iš šóno atsikratyti rūpesčių: Išsistùmk di̇́eglį iš šóno, tada gẽra uždabosiiš kẽlio išstùmti sutrikdyti: Tokis gyvenimas tik žmogų iš kẽlio i̇̀šstumiaiš priprastų̃ pėdų̃ išstùmti labai nustebinti, šokiruoti: Elzę ne tik stebino, bet ir visai iš jai priprastų pėdų išstūmė tai toje lovoje gulinčios šeimininkės kūno nuogumasiš pusiáusvyros išstùmti labai sunervinti: Kada aš tave iš pusiausvyros išstumsiu?paišstùmti, pai̇̀šstumia, paišstū́mė stumiant pašalinti: Ragena paėmė ražną, paišstū́mė pakulasnustùmti, nùstumia (nùstuma ), nustū́mėstumiant nuvaryti, nutolinti, nublokšti: Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai. Jis suspėjo ir valtį nustumti į saugią vietą, ir inkariuką išmesti. Užrišo už jo sprando didį akmenį ir nustūmė nu tilto į upį. Nakčia kaip davė [sunkvežimis], tai visą namą nuo pamato nustū́mė. Užejo didelis potvynis, ledai nustū́mė namus. Už upelės buvo kalnas, ar jį nustū́mė (išlygino), nežinau. Nustū́miau šalin patalus. Nereik dabar braidyt po pusnį – sniegas visur nustùmtas. Ir padarė išgąstį jų pulke, ir nustūmė (viršuj nuvertė) ratus nuog jų vežimų. 14,24-25. Ir nustumk jas su dukterimis stipriųjų pagonų po žeme. Nustumt net ing pragarą.Reik jam tauko, be riebalo nenū̃stuma (nenuryja). Užgerk arbatikės, nustùmk tą kartumą. Dulkėms nustumti ir aš išgeru, o daugiau negaliu. Buvo kaip ir apsiniaukę, o dabar nustum̃s jau tolyn [lietų]. Už banko skolas be derybų draugingų nuo žemės nustums jus pečiais.Ko nuo kiemo nenustumsi? – Duobės. Palengvėjo – kaip nū širdies vežimą nūstū́mė.Dar vieną sykį leis [grūdus] par vėjį, tie pelai ka nusikrapštinėtum, nusistum̃tum.nusmaukti, nutraukti: Šilta labiai – i skarelę nustū́miau nuo galvos. Pro duris šokte įšoko Karka ir nustūmė nuo pakaušio didelę lapinę kepurę. Kailelį nulupai, nustū́mei, mėsos ka nebūtų.tam tikru rankos judesiu nusviesti: Jis rutulį nustumia 20 metrųstumiant nugalėti: Katras katrą nusistū́mė, to teisybėvaru nuvaryti: Alvydą sugrobė i nustū́mė gi agrastuosan.Jį kur stumsi, te nustumsi. Tinginį kiek nustū́mei, tiek nueisnukelti: Nežinom, a mum nustum̃s, a da paliks šitą rudenį (neiškels gyventi kitur). Daržinė ir kluonas su jauja stovėjo nustumti kone pačion paraistėn. Kapus nūstū́mė į pagirį. Šitai Venckaus gyvenimas [buvo], trobos yra į MTS nustùmtospriversti atsitraukti: Po Kuršėnais vokyčiai tris mėnesius išgulėjo, ale nustū́mė žalčius.Frontas nusistūmė, patrankų nebegirdėti. Nusistū́mės vokyčiai, palikom nesudegępašalinti, panaikinti: Dėkui, dabar nustūmei mums rūpestį. Karalienė stengiasi kaltę nuo savęs nustumti. Vieną vargą jau nustū́miau.Primanytau šitą vainą stumte nustumtáu tik del muilo.Vieną bėdą nùstumi, tai dešimt ateina.Negaliu minties nusistùmt, vis lenda į galvą. Merga gauna vyrą, visos kalčios nusi̇̀stuma – kaip išrišimą gauna. Čia dar sėja nuo galvos nenusistūmė, o jau karvių banda kosčioti pradėjonuskriausti: Kad jau seni žmonės, tai jau reikia nustùmt?!. Žmogus dirbęs visą amžių turi būti nustùmtas. Nenustum̃s jos (motinos) sūnus. Priprašyk, motinele, savo susiedelius, kad nenustumtų̃ mūs varguolelių. Nustūmė mane Dievas su sveikatanušalinti, pavaryti: Antsikarti [vyrą] y[ra] lengviai, o ka bereik nustùmti. Pasiturinčioji valstietija nustumia vidutiniąją. Nenustùmk tą vaiką nuo gyvenimo. Galiūnus nustūmė iš sostų. 1Anas piktus karalius nustumia nuog sosto jų.priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje, būsenoje: Nenustūmei į prapultįatidėti (vėlesniam laikui): Kad galėtum, smertį nustùmtum – tegu gyvena. Elzė padėkojo kukliai už pakvietimą, nustumdama apsilankymą vėlesniam laikui.Laidotuvės nusistū́mė į ketvirtą dieną. Anksti turi būti pasėtos ir kaupiamosios kultūros, kad derliaus nuėmimas nenusistumtų į trumpas, šaltas ir darbui nemalonias vėlyvo rudens dienasatsikratyti, išsisukti: Tik žiūri, kad darbą kaip nors nustumtų. Kitas toks valdininkas veiza, kad tave tik nūstùmtum kitam. By tik nu rankų nustumti, neveiza, kad tau pažytkas būtų.Nora vyrukas nu vargų nusistùmtisunkiai, pamažu kur nukeliauti, nuvažiuoti: Kai netol', tai gali ir netikusiais ratais nusistùmt. Neišeik, ažvažiuosiu, palengva nusistùmsma. Šlapiu keliu per dieną toli nenusistùmsi. Kada tu nusistùmsi tep lėtai važiuodamas?. Nėr ko skubint, nusistùmsma palengvėlionuvežti: Būtai nusistū́męs kokį vežimuką [malkų parduoti]šiaip taip pragyventi, praleisti laiką: Na, ir vėl, ačiū Dievui, šiaip taip nustū́mėm savaitę. Kokis tokis [paršas], uždūrei, tai kokią nedėlią nùstumi [su mėsa]. Ta diena nustumtóji, nerūpinkiamos rytoju.Kad dar nusistùmtumėm su senąja duona iki trečiadienio, tai ketvirtadienį jau galėtumėm kept šviežiospavogti: Jis tę dirba prie tos salietros i nùstumia kai kada kokį maišąnusilaukinėti: Nusistumt man ant jų!al̃kį (badùs) nustùmti šiek tiek užvalgyti: Al̃kį nustùmsi, paskiau daugiau gausi. A jau badùs nustū́mei?nuo krūti̇̀nės nustùmti širdžiai palengvėti, pasidaryti ramiau: Visa, ką jam pridėjo, nustū́mė nuo kriūti̇̀nėspastùmti, pàstumia (pàstuma ), pastū́mėkiek stumtelėti, stuktelėti: Rankos jums duotos ne tam, kad jūs pastumtumėt mažesnį. Kokį žirgą man tėvas davei, ar pameni? Kiaulė nosimi pastumdavo – nuo kojų griūdavo. Atsisės, tyliai juokdamiesi, pastumdami vienas kitą, kaip vaikai ir kaip senukai vienas kitą prilaikydami. Pastum̃s, i subyrės, ana (trobelė) senutė. Pastū́mė, kojos susmaišė, ir pienu apsilėjau. Jeigu pastumtų̃, tai lūžtų. Jei čia negali pavažiuoti, i prašąs, kad jau pridėk ranką, pastùmk. Pajutau, ka tą koją ma[n] pastū́mė, žiūriu, ka jau įlindo [į pelkę].Pastumti muni pastumsi, bet gauti neapgausi.stumiant pavaryti, paslinkti: Pastū́mė valtį nuo kranto. 1Pastūmė svečiui suoliuką, ant kito pats atsisėdo. Sugrįžo į kambarį, kilstelėjo užuolaidą, pastūmė langinę. Adatą įsmeigi, i paskui reikia pastùmt. Vaikas įsipjaus, pastùmk peilį toliau. Neėdrus: paknaisė, paknaisė i pastū́mė į šalį. An ten pastùmkiat vartelius. Pàstumia prie žarijom viralą. Šič mat pairę jau stogaũs: dvi plytelės žemėj numestos, o dvi ant šelmenio pastùmtos, ir stovia. Ją (gydomą ranką) an garų pàstumiu, ir rodos, kad pereido. Darynė, nuog vietos ing vietą pastumiama, mūrop, piliesp pristatoma.Likimas mane į tarnybą pastūmė.Kur pastū́mei, tę pagriuvo (bevalis). Tokia naginė: kur aną pastū́mė, ten nuvirto (ištižusi).Keleiviai pasistumia arčiau priekinių durų. Pasistumdamas pelekais, judindamas uodegą, jis (ešerys) pamažu ėmė tempti grobį į savo slėptuvę.Pasistūmė į priekį mėsos ir pieno pramonėstumiant pakišti: Pastùmsi pečiun tą puodą. Pastū́mė, pašutino i ištraukė – nedakepta duona. Skyles įkertam ir su tokia karte pastùmdavom tinklus. Po tais medžiais pastū́mėm tą mašiną. Pastùmk ratus po pastoge.Pietum pečiun pasistū́miau bulbųgalėti, pajėgti stumti: Vienas to rąsto nepastùmsi. 1pasisiųsti, varu pavaryti (dirbti): Noris ardą į subinę įrėmęs nepàstumi, kad nenor, neteikia dirbti. Neturiu ko pastùmt (pasiųsti už save). Jis tik avių ganyt, kitur jis nepàstumiamas. Anas jos niekur nepàstumia. Vaikai priaugo, vis pastumami̇̀. Geriau vaikis pastumamas, ne ko išmanininkas. Reik dirbti, o ne teip pastumamuoju. Numie pastumamúoju, o svetur plusta it sudegęs.Kas čia da darbinykas iš mažo, bet ilgesnė ranka pasistùmtužuiti, nuskriausti, apleisti: Sieną dvaro ponija per dešimtis metų buvo pastačiusi tarp pastumtojo pasenusio tarno ir jo gimtinių kaimynų. Vaikščioja visų pastùmtas, niekam nereikalingas. Nereikia tep žmogaus pastùmt. Kap aš mokytas, o jis nemokytas, tai jau mes imkim tą tarną pastùmkim ir vieton šunes laikykim?!. Buvo durnelis nuo savo brolių pastùmtas, ažmintas . Stumte pastùms, apgaute apgaus spitrą (nemokytą). Sūnus munęs tebėr nepastū́męs, esav geruojubūti ko priežastimi, paskatinti: Vargas pastū́mė jį į šitą poelgį.pakeisti vykimo laiką: Nežinojo kaltybės žiūrėt: bylą pastū́mė (pagreitino). Jei jau kokie atlaidai kada pripula, į šventą dieną pàstuma (perkelia) jaušiaip taip pragyventi kiek laiko: Da pastūmỹ dvi nedėlias, tai tada šviežių rugelių praspjausme.Gaunu už pieną, vis pasi̇̀stumu. Pasistū́miau skrumnian, ale vaikus pamokiau.siekti, išgyventi (apie amžių): Senis dar stiprus, o virš šimto pàstumianė pastùmt, nė patráukt sakoma apie tinginį.×padstùmti, pàdstumia, padstū́mė pastumti 2.nósį padstùmti parodyti nepasitenkinimą, supykti: Rikterėj[o] anas an motkos, nósį padstū́mė ir nutiloparstùmti, par̃stumia, parstū́mėstumiant pargriauti: Netyčia parstū́mė vaiką. 1Jis ją parstū́mė – šoną skauda. Bebėgdamas parstūmė arti dešimties žmonių, pasitaikiusių jam ant tako. Man vaikelius beplakant, starta žardą parstū́mė. Nesidžiaukias, mano neprietelka, jog parstumtas esmi.Seną parstumsi, bet neprigausi.nugalėti einant imtynių, ristynių: Buvo labai stiprus vyras, jo neparstumdavo.stumiant parvaryti: Numo stumte parstū́mė, nejo pats. Ir anus pradėjo šis stumti atgal i parstū́mė, jau ir išejo visai vokytis iš čia šalinpaniekinti: Parstūmė kelėje išmintį mano. Teisusis niekada nebus parstumtas. Sunku yra netikrą mokslą parstumti ir iš žmonių širdžių išvarytisunkiai, pamažu parvažiuoti, parkeliauti: Su šlėdelėms parsistū́mėm žiemos laike. Išvažiavau iš vietos da šviesoj, o ligi parsistū́miau, ir sutemo visiškai. Gal kap nors tokia bekele parsistùmsiu namo?. Parsistùmsim pamažu namoparsivežti: Einu žiūrėt, mažu jis parsi̇̀stumia tuos grūduspérstumtiper ką stumiant perkišti: Kap gemsta teliukas, tai šaltu vandeniu apleja albo per pavalkus pérstuma.prasibrauti, pralįsti.stumiant perkelti į kitą vietą ar kitą pusę: Spintą pérstumsime prie kitos sienos. 1Reik mašiną iš vieno tarpo į kitą párstumti, ans vienas párstuma.Kirtį nuo galūnės yra perstūmę ant šaknies dvibalsio.200 milijonų metų visiškai pakanka kokiam nors žemynui persistumti nuo ašigalio iki pusiaujo. Klimatinės zonos persistumia iš pietvakarių į šiaurės rytus. Velnias supdamas [vaiką] pérsistumia net par petįper toli nustumti: Párstūmei par daugšiaip taip prabūti, praleisti: Šiaip taip pérstumsime žiemą. 1Idant vakarus ilgus žiemos laike parstumt, reikėjo atrast užsiėmimąiš bėdos išsikapstyti.prastùmti, pràstumia (pràstuma ), prastū́mėišstumti pro tarpą: Prastū́mė vežimą pro duris. 1Gal tik tavo angelai galėtų per jį (langelį) mane prastumti. [Tokio blyno] nelabai gardžiai ir pakramtysi, o pakramtęs pro Adomo obuolį kažin ar labai prastumsi.Kūlėme pamaži, – prastūmė Grigas, nes tuo tarpu įsidėjo į burną pusėtiną kąsnį duonos1kiek pastumti darant tarpą: [Kreivėnienė] prastumia langą – tegul vėsos įeina, kol dar ankstus rytas ir musės nepuola. Prastumk duris, juo būs šviesiau.Vartai [šuns] prasistùmta, ant galo lentos nueita ir įdribtapražerti, praskirti: Anglis prastūmiau ir pakepiau plonį. Matau: yra vėžės važiuotos, prastumtas sniegas. Sniegą prastum̃s kely [mašinos], o purvo neišsems. Prastùmk paviršius [pieno]. Jonas tuojaus sugrįžo atgalios ir, prastūmęs žmonis, ištraukė žmoną, turinčią ant rankų žindomą kūdikį. Prastū́miau padelkas i gavau par snukįį kitą vietą perstumti: Vėsesnin [krosnies] šonan prastùmk puodynelęstumdantis prasibrauti: Sušuko vienas garsiai, prasistumdamas pro kitus, ir atsistojo prieš mane grėsmingai. Kol pirmiau atkeliavę prasistūmė pro vartelius, teko Elzei gerokai palaukti. Prasistùmsma pečiais kits pro kitą. Pro žmones sunku prasistùmt, reik su sveikata, vyrel, žmogaus. Šiek tiek į priekį prasistūmėmpriversti pasitraukti: Vokyčius prastū́mė, i tą kareivį nuvežėm į raudonųjų pusęatstumti, atsižadėti, paniekinti: Tas žmogus savo pačią prastū́mė, pavarė. Anies ją prastū́mė – nereikia mum tokios. Kur rasiu tėvą močiutę aš, prastumta vargdienutė?. Ir nusidėjai tuomi, kad savo prastumtąjį neduodi sugrąžint. Nemiprastumki (manęs neprastumki) nuo savęs, ak tėve maloningas!. Jis nu savo paties sutvėrimų buvo prakeiktas, prastumtas, sumuštas. Prastū́miau visus vargus tolyniš lėto, sunkiai nukeliauti, persikelti į kitą vietą: Nuo Krokšlio iki Marcinkonių prasistūmėme pėsti viso labo apie dvidešimt kilometrų. IX amžiuje žemaičių ir latvių dar neprasistumta iki Baltijos jūrosšiaip taip praleisti (laiką), pragyventi, prabūti: Džiaugiesi dieną prastū́męs. 1Gyvenau iš dienos į dieną, kad tik laiką prastumčiau. Gal kaip nors prastumsiu naktį. Išėjo vaikinas, šiaip taip metus prastūmė, o po metų ir grįžta vienas į dvarą. Šimtas metų nepigu prastumti. Kaip kiaulė žieminė pràstumi tus metus, i gerai. Po operacijos prastū́mė keturius metus. Iš tokių darbinykų niekai: jie tik žiūri, kaip diena prastùmt, o darbas jiem nesvarbu. Dieną pràstumi – smertis arčiau, ir gerai – ko gi senas daugiau belauksi. Žiemą prastū́miau su senu paltu. Jau porą karų prastū́mėm. Taip ir prastùmsu savo gyvenimą.Prastū́miau visus vargus tolyn.Šitie žmonės dar prasistumia šiaip taip be skolų. Vienas, tai ne su šeimyna – prasistumsi. Karalius nori prasistumti iki dagos, o tada imti penėti [kiaules]. Šiaip taip dar prasi̇̀stumam, nėr bėdos. Bėdavojas – iš vyro algos neprasi̇̀stuma. Prasistùmties dar galiu be pensijos. Su keliais klėbukais kažin ar prasistùms par didžiūsius speigus. Tam kartui prasi̇̀stumias. Prasistùmsim ir su vienu arkliu, kad nėr kito. Šlakelį pieno pasimelži, bulbelę išsikrapštai, ir prasi̇̀stumi. Teip gyvendami, tik prasistùmsim tas dienasslepiant tikruosius tikslus, padaryti, kad priimtų, prakišti: Prastū́mė savo kandidatą. 1Net pats galingasis žemės ūkio ministeris neįstengtų tokio potvarkio nei įstatymiškai, nei įsakymiškai prastumti per reformos komisijas!. [Vestuves] Kregždė Jonas iškėlė nė advento nelaukdamas, indultu visus užsakus prastūmęs, kad tiktai greičiau.Palauks, kol propsąjunga prastùms (paskirs) mašiną.įstengti baigti (mokslą): Kokias aštuonias klases prastū́mė ir išvažiavoį žmónes prastùmti pasiekti, kad turėtų tam tikrą visuomeninę padėtį: Būtų gerai pamokius rašto, į žmones prastūmus, gal net daktaru kurį padarius, bent felčeriupro kar̃tą prastùmti apgaudinėti lošiant: Aš pràstumu pro kar̃tą (kortą), nenorėdamas pralošti stukąpristùmti, pri̇̀stumia (pri̇̀stuma ), pristū́mė 1stumiant priartinti: Nedidelis stalas pristumtas prie lovos. Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šitas turėjo nudėvėt, jei koks valgis aniem dviem neskanus, šitam pristumdavo.Prisistūmęs lempą, ėmė skaityti.priglausti: Užlipu an linų, atsigulu, nugarą pristū́męs, i kenčiukiek užstumti, pridaryti: Pristùmk šyberį. Pristūmiau jušką, kad šiluma neišeitųstumiant daug prikišti, prikimšti, prikrauti, krūvą prižerti: Vilkas veršelį suėdė, o skūron pristū́mė šiaudų. Pristum̃s [voverė] riešatų pilną skylę. Pristū́miau dobilų viršun. Kam durpes kapot: cielų pristū́mei, tegu dega. Pristùmtos šukos šuns plaukų. To[je] krautuvė[je] ka pristùmta štalų, tos pardavėjos nė nematyt. Malkas grūdų pristùmsi – geros avižos.Pristū́miau, privalgiau, net pilvas plyšta.Kad prisiėdžiau – kaip stumte pristū́miaustumiantis, atsispiriant prisiirti: Žmogus su valtimi prisistū́mė prie kranto. 1Ledvai prisistū́mėprimesti, priskirti: O Vygirdas dar pasididžiuodamas anuos užtarė ir kaltę veik vien pristūmė Noreikaiprispirti, priversti ką atlikti: Užsispira kaip mažas vaikas, nepastumsi, nepristùmsi kur. Janikę vos ne vos pri mokslo pristū́mėmprisiartinti, prisibrauti: Prisistū́mė [armija] prie Kulpės (upės) i sustojo. Prisistūmiau prie ūlyčios – gausiu duonos ir bulvyčiųšiaip taip, vargingai gyvenant sulaukti: Jeigu ne patėvis, pasiimčiau aš jį su savim, į miestelį. Žydams vandens jis prineštų, malkų prakapotų – taip ir pristumtumėm pavasarį.Kad prisistùmčiau su dviem pūreliais lig naujų rugių, tai da ir tau paskolinčiaupridergti: Kelnes lig aprumbo pristùmsi, kol tokiais vėputais pareisi. Toks [vaikas] da pri̇̀stumia kelnes. Iš baimės net kelnes pristū́mė. Iš lėktuvo reiktum kristi [parašiutu], kelnes pristum̃tumisustùmti, sùstumia (sùstuma ), sustū́mėstumiant suvaryti į vieną vietą: Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį. Per daug ardus sustū́mei – lovos labai mažos. Pečiun sustumtà mėsa būna.Tris kėdes krūvon susistùmti. Poniulėms vienoms arčiau kitų susistūmus, užteko visoms vietos sėdėti. Ir debesis kur pamatau susistūmusius, vis, rodos, žiūri iš užu jų Dievas. Ižas susi̇̀stumia, i užšąla. Pavasarį ties mums Nemune susistùmdavo ledai.Šiemet atlaidai susistū́mė.suglausti: Diedas su boba šikines sustū́mę guli in pečiostumiant sužerti, sukaupti, padaryti kaupą: Sustùmk grūdus į krūvą. Senelė puodą perkėlė ant kitos skylės, šakalius krūvelėn sustūmė. Kad geras dalgis, žolę sustumti tereik pjaunant. Gerai sustùmsiam į kupetą [linus] i par tus kotus suduosiam. Javų krūvą klojimo gale sustūmęs, kūlėjas imas juos vėtyt. Reikia nublokšt, grūdai sustùmt krūvon. Rykmetį vasarojų kulsyt, grūdus į kerčią sustùmsyt (tu sustumsi). Į krūvą tuos pinigus sustū́mė i paliko. Krūveles sustūmė, vėtyklėle vėtė. Sustumti batai (batų aulai) seniau buvo, o nujau stulpėti. Sėda prie žalio stalelio ir tankiai sustumia nemažai skatiko į delmoną (pralošia) kokiam valkatai.Prie sienos kabąs senas laikrodis tingiai, bet atkakliai švytuoja sena surūdijusia švytuokle, be atodairos sustumdamas minutes į valandas.Anie žmoneliai, vargingai susistū́mę žemės kauburėlį, susidūrę iš žolynų velėnas, pasidarė sau urvus gyventi. Susi̇̀stuma autus, drabužius po galvos i miegta.Reikėjo spausti centą susistūmusiems į pavasarį mokesčiams. Susistū́mė darbai, susistū́mė, negal apspėti. Darbai susistū́mė į daiktąsukišti vieną dalį į kitą: Sustumiamas fotelis, skėtis. Turistai vartoja sustumiamas stiklines. Mūsų stalas ir ištiesiamas, ir sùstumiamas, kaip nori, teip ir padarai.Ta sofa, lova susi̇̀stumia. 1Par tas špuntas lentos susistū́mė, i niekas nebirs, jokia dulkėpriversti sueiti, susėsti į vieną vietą, suvaryti: Šeimininkė sustū́mė mudu į užstalę. Apie dvidešimt jų mašinon sustū́mė. Nedrąsus vaikis: ano nesustum̃tumi su motriška. Pats meisteris rambiuosius jaučius sustumia.Gyvenimas vėl sustūmė Romą su Stogdengiu čia – kameroje!.Susistùmti į vidų. Susistūmė visi.priversti visus kur gyventi, perkelti: Žmonės buvo sustumti̇̀ in prastas žemessurinkti, uždirbti pinigų: Bent žibalui sùstumiu.Tura susistū́musi šimtelį kitą juodai dienaibet kaip, nerūpestingai, prastai išausti: Menka audėja: tiktai gi kad sùstumia kokio kelnienio, bet šiaip jokių raštų nemokaapie prastą, menkos išvaizdos žmogų: Tokį sustùmtą jaunikį gavo. 1Sudurtas, sustùmtas – nė kokio puikumo žmogaus. Atvažiavo toks sustùmtas mažas žmogelis. Kokia ten merga, sustumtà. Čia visi sustùmti, pakratomi žmoneliaigalùs sustùmti išsiversti: Negaliu galùs sustùmti šiais karės metaissustumtàsis mi̇̀nkytuvis mažas, storas vyras: Sustùmtasis mi̇̀nkytuvissustumtóji grūstuvė̃ maža, stora moteris.užstùmti, ùžstumia (ùžstuma ), užstū́mėstumiant užvežti, uždėti, užkelti; patalpinti ant viršaus: Vežimą užstùmt ant kalno. Užstū́mė mažilelį šieno mynioti.sunkiai užmauti: Pančekas ùžstuma numirėliu[i]stumiant užkišti už ko, užvaryti: Užstū́mė vežimą už kluono. 1Pečiun ažu žarijų ažùstumia. Užstū́mė ardą, kitą džiaus. Pristatysi, pristatysi pėdų, čia kartį užstùmsistumiant apdengti, užversti: Tai primygia, šiaudais ažùstumia (kūlėjai, gąsdindami vieni kitus jaujose). Iškasė tą kanalą i laikė neužstùmtąstumiant įtvirtinti, pritvirtinti: Šaudyklėn indedam šeivelę siūlų, tada ažùstumam ir audžiam1stūmimu uždaryti: Ùžstumiamos durys. Ùžstumiamas langelis. Užstumiamieji vartai. Reikia jušką užstumt. Jau jis užstū́mė kaminą. Pečius užstùmtas, o aš to[je] lovelė[je] guliuužsklęsti, užkišti, užšauti: Užstùmti durų velkę. Užstumti duris. Užstùmta durelės. Velke žustū́mėm duris. Reikia durys ažstùmt. Seniau buvo brauktuvė ažustùmt [durims] iš geležies. Užustū́mė priemenę ir išėjo. Jis in stubą ir duris užstūmė.Aš visada miegčiu duris užsistū́męs. Pamatė mum ateinant ir užsistū́mė. Reikia eitie namo, kad tėvas su močia neužsistùmtų. Aš išeinu salon, ažsistùmk duris, kad vilkas neineit.užstatyti: Duris komoda užstùmtiužuiti: Kai pasakoju kitom marčiom, katros buvo užstùmtos, tai net tikėt negaliužbezdėti: A kad užstū́mė – dvasią ima
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas