Subinė
Subinė reikšmė
užpakalis, sėdmenysdrabužio dalis, dengianti sėdmenisišangėapatinė ko nors dalisbulvės dalis be akučiųadatos skylė siūlui verti, ąselė, bulėkuliamosios mašinos užpakalinė dalis su skyle, pro kurią išmetami šiaudaiapie plepį, žioplį
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: sùbinė
Subinė frazeologizmai
ant sàvo sùbinės sėdė́ti savarankiškai gyventi: Palauk, kad reiks ant sàvo subinė̃s sėdė́t, praeis visi mandrumaiant sàvo sùbinės sė́stis (atsisė́sti) pradėti savarankiškai gyventi: Kaip, sako, an sàvo sùbinės sė́sys, i to nebturėsi. An sàvo subinė̃s atsisė́do, pradėjo geriau dirbtiant vélnio sùbinės išei̇̃ti iširti, virsti niekais: Išẽjo veselė ant vélnio sùbinėsbi̇́esui į sùbinę labai toli (nuvykti): Jug aš čia, rokuo[ja], žinau, jug aš bi̇́esuo į sùbinę nenuejaubùrną laikýti už sùbinę veidmainiauti: Jagu ji ma[n] nepatinka, kaip aš laikýsiu savo bùrną už sùbinęį kuri?̃ sùbinę kur: Į kuri?̃ sùbinę nukišai, ka negali rasti!į sùbinę [keliù] sakoma išvejant: Keliù į sùbinę, i mauk tokia poni!. Piningelius susiėmė [pamotė], i tėvuo į sùbinę, i maukį sùbinę pabučiúok sakoma nepaisant kito nuomonės: Aš savo gaidas grajysiu, i pabučiúok į sùbinę!. Pabučiúok tu mun į sùbinę! Nesusilygau ir nedirbsu!. Pabučiúok tu mun į sùbinę, baltai atsipraususi, žinai ką!į sùbinę dùrti su ýla labai versti ką daryti: Ką aš n'imsiu – aš turiu imt, ka ma[n] dùria su ýla į sùbinę. [kai̇̃p]į sùbinę ki̇̀šti (įki̇̀šti suki̇̀šti) dėti bet kur (nenaudingą, nereikalingą dalyką): Tokias akis įsikišk į sùbinę . O po švento Mataušo kišk į sùbinę kepalušąveltui, tuščiai, nenaudingai išleisti: Sukišęs į subinę jos tą dvylika rublių. Suki̇̀šo piningus kai̇̃p į sùbinę, jokios naudos neturėjoį sùbinę lį̇̃sti pataikauti: Juo lendi̇̀ į sùbinę, juo putas [marti]. Nė[ra] ko lį̇̃sti par daug į sùbinęį sùbinę patrū̃byti sakoma, kai kas neįstengia menko padaryti, negali pakenkti: Galia visi patrū̃byti į sùbinę tai bobaiiš kuriõs vélnio (bi̇́eso ) sùbinės neaišku, nežinia iš kur: Turėjo šautuvą ten dubeltauką iš senovės, iš kuriõs vélnio sùbinės buvo gavęs. Mūso Stasys ka parvedė [žmoną] iš kuriõs vélnio sùbinėsiš sùbinės bỹra smė̃lis (smi̇̀ltys pelai̇̃) apie seną, sukriošusį žmogų: Jau iš sùbinės smė̃lis bỹra, o dar boba kalba apie ženatvę. Iš subinė̃s jau pelai̇̃ bi̇̀rstakiaurà sùbinė neturtingas: Ką iš ano gausi – sùbinė ano kiauràkul̃nys mùšasi į sùbinękulni̇̀s mùšdamas į sùbinę apie smarkų bėgimą, didelį skubėjimą: Leku leku visą amžių – kul̃nės į sùbinę mušas. Ir lėksi, broliuk, kulnis į subinę mušdamas, jei norėsi sveikus kaulelius išneštilopeti̇̀nskis prie sùbinės apie artėjančią mirtį: Lopeti̇̀nskis pri subinė̃s, nieko nebreiklaukùs lóti sùbine plikam vaikščioti: Nuplyšau, prieita subine laukus lotimẽdžio (medi̇̀nė) sùbinė apie netikusį padarą: Eik tu sùbine medžio, netiesa. Cit, tu sùbine mẽdžio, a neisi gulti! (bara šunį). O jūs, sùbinės medi̇̀nės! Eisiu aš pats i pakinkysiu!ne į sùbinę spi̇̀riamas puikus, geras, neapsileidęs: Buvo motriška ne į sùbinę spiramà, darbininkėpãskui (kieno) sùbinę váikščioti tvarkyti, ką kitas netvarkingai padaro, palieka: Viską išmėčioji, pãskuo tavo sùbinės i váikščiok!paskuti̇̀nis narỹs leñda (ei̇̃na ) iš sùbinės apie nusenusį žmogų: Paskutinis narỹs iš subinė̃s leñda – gerybė motriškos!per sùbinę pérvaryti praleisti maistui, gėrimams: Par sùbinę párvaro viską, nėko neturapilnà sùbinė gerai gyvena, visko pertekęs: Žmonims pilnos sùbinės. Pilnà sùbinė, nebžino, ko nora. Kol subinė̃ pilnà, tai nieko nedirbapipi̇̀rą grū́sti sùbinėje labai šykštauti: Grū́da sùbinė[je] pipirą, o netura nėkoplikà sùbinė visiškas beturtis: Kur tu eisi, kad subinė̃ plikàprie (kieno) sùbinės išlaikomas, lepinamas: Py motynos sùbinės buvę, nėko nežinosmer̃tis į sùbinę bàgariuoja arti mirtis: Benušoksi tu kur, ka jau smer̃tis į sùbinę bàgariuo[ja]smer̃tis sùbinę úosto arti mirtis: A teip, a teip smer̃tis sùbinę úostosu sùbine susipỹkti imti viduriuoti: Buvau su sùbine susipỹkusi, i gansùbinėmis badýtis stumdytis, trūkstant vietos: Nėr kur apsisukt – sùbinėm bãdos. Bãdomos sùbinėms – tiek tos vietossùbinę bučiúoti labai sugyventi: Ana buvo su tais geruoju, sùbines bučiãvo, o paskui pagaliais laidės – tiek susipykosùbinės diẽną niekada: Nebent sùbinės diẽną tu eisi į giminaziją!sùbinę džiùginti lepiai gyventi: Nė ponai subinãlės nebdžiùgins, karietose nebvažinėssùbinė gáudo márškinius apie labai išsigandusį: Jau ir pačiam tiek tesiranda, subinė marškinius gaudosùbinėje gi̇́eda nežinia kur (pradingęs): Matai, tavo užpirkėjas subinė̃[je] giedasùbinė gróbsto márškinius apie labai išsigandusį: Kaip sùbinė márškinius gróbsto, gerybė žmogaus!sùbinė pàėmė vir̃šų pasidavė ištvirkimui, pasileido: Sùbinė vir̃šų pàėmė – su vaiku palikosùbine juõktis tyčiotis: Sùbine juõkas iš tų mergų. Sùbinėm juõksis visi iš tavęssùbinė nukándo nagùs nemoka ko dirbti: O pati nemoki, tavo nagùs gal subinė̃ nukándo?sùbinėmis kriaušýtis stumdytis, trūkstant vietos: Būtumėt matę, kaip čia dirbo – subinium̃s kriaũšėssùbinę laižýti pataikauti: Niekas ten anam sùbinės nelai̇̃žo. Dar žalčiuo laižýk sùbinę, a žinai, kas esanti?!sùbinę įmer̃kti į bėdą pakliūti: Bijau įmerkti subinęsùbinę atmèsti susirgti, pasiligoti: Pasiutimo pilna, ka i sùbinę àtmetėsùbinę atnèšti ateiti: A tos bobos pačios negali sùbinę atnèšt ir pasimt?sùbinės nepanèšti nutukti: Ji pas vyrą turi gerą gyvenimą, jau subinė̃s nepànešasùbinę prisipi̇̀lti pasigerti: Sakiau, be klauso – i vėl parejo sùbinę prisipýlęssùbinę išpū̃sti supykti: Ar tu manai, kad sùbinę išpū̃si ir nevaikščiosi su manim, tai aš verksiu?!sùbinė putója apie smarkiai dirbantį: Dirba, ka i sùbinė putó[ja]sùbinė raũkos ima baimė: Kad šuo sulo[ja], mun sùbinė raũkossùbinė rỹna márškinius apie labai išsigandusį: Iš tos baimės subinė marškinius rynasùbinę ródyti tyčiotis: Tu lankstais, o anie tau sùbinę ródo. Kad grybai dygsta, aš baduo sùbinę ródausùbinę paródyti būti nedėkingam, palikti likimo valiai: Sùbinę paródo tikras vaikas, o čia augintinissùbinei užrùkti kukliau gyventi, prasčiau maitintis: Daba biškį sùbinės užrùkssùbinei slū̃žyti vemti: Tas y[ra] prasčiai, ka reik sùbinei slū̃žytisùbinę susùkus skubant: Eisi sùbinę susùkęs, ka tik suspėtumisùbinę tri̇̀nti eiti mokslus: Nu jau, tiekus metus sùbinę trýnęs negaus kokio darbo!trupùtį tri̇̀nti sùbinėje būti šykščiam.vė́jo nebėrà sùbinėje atėjo senatvė: Ka vė́jo sùbinė[je] nebė̃[ra], i sėdėk pečių apsižergęsvelniai̇̃ leñda per sùbinę apie labai piktą: Par sùbinę leñda velniai̇̃! – Tau lenda!žẽmę badýti sùbine labai stengtis: Neparkalbėsi tu jos, koc sùbine žẽmę badýk!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas