Šuo
Šuo reikšmė
gyvulys, laikomas namams saugoti, medžioklei ir ktpiktas, nedoras, kerštingas, klastingas žmogusnesmarkus keiksmasstaklių prietaisas velenui prilaikyti, kad nesisuktųžvaigždynas, kuriame yra šviesiausia žvaigždė Sirijuspaprastasis ruonisšakalasvaistinė veronikašunobelėnuodingoji šunpetrėsmulkioji rūgštynėtoks plėšrus šunų šeimos žvėrelis, mangutas
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: šuõ
Šuo sinonimai
šuojšuonšuva
Šuo frazeologizmai
ant šuñs (šùnio) [karnõs] nuei̇̃ti niekais virsti: Ant šunio tekybos nuejo. Nuej[o] an šunio darbas!. Visas jo mokslas nuẽjo ant šùnio karnõs. [nórs]ant šuñs mèsk (numèst) niekam tikęs: Vakarėly šmaikšti, o prie darbo – tai nórs ant šùnio mèsk. Metus pas motiną padykaduoniavo, tai dabar nors ant šuns mesk. Kitą dieną lyg geresnis, o kitą – ant šuñs mèsk. Jauni buvom bravi i mes, o daba tai an šuniẽs numèstant šuñs pazvanų̃ ei̇̃tipasidaryti nenaudojamam: Tai mėsa pas mus mėtosi, an šuñs pazvanų̃ ei̇̃napasidaryti blogam: Nuė̃jo ant šuñs pazvanų̃ant šuñs pir̃dalo (pir̃džiaus) nuei̇̃ti niekais išvirsti, veltui pradingti: Nuejaũ ant šuñs pir̃džiaus, t. y. ant niekų. Viskas nuė̃jo ant šuñs pir̃daloant šuñs uodegõs nuei̇̃ti (nuvažiúoti) niekais virsti, be naudos dingti: Ir vėl visa diena ant šuns uodegos nueis. An šunio uodegos nueis: visos piršlės nuvažiavo – pražvalgos suirodėl šuñs añtprusnio dėl niekų: Kremezija (kremta) numiškius, o dėl niekų – dėl šuniẽs ántprusnioDidỹsis Šuõ žvaigždynas, kuriame yra šviesiausia žvaigždė Sirijus (Canis Major).gývą šùnį labai daug: I prisišienavęs gývą šùnį šienoį šùnį labai, smarkiai (sušalti, sukietėti): Tos mūsų dešros pakriautė[je] sudžiūs į šùnį. Sušalau į šùnįį šuniẽs aũtą smarkiai (iškeikti): Kad ana mudvi išdirbo į šuniẽs aũtąį šuñs (į šuniẽs ) dienàs smarkiai (išplūsti), labai (suniekinti, iškoneveikti): Jei kuris pradeda šnekėti, kad Vanagas kvailai darąs, ji užpuolusi išlojoja, į šuns dienas išdeda. Kaip susipyko, viską išsipasakojo, į šuniẽs dienàs viena kitą išdėjo. Išdėjo mane į šuñs dienàsį šuñs kar̃ną di̇̀rbti (sudi̇̀rbti, varýti) smarkiai peikti, išpeikti, išjuokti: Pats šventą dieną su velniais prie katilo broliaujas, o mus į šuns karną dirba!. Aš jį šùnio karnõn išdi̇̀rbsiu. Šùnio karnõn berną sudi̇̀rbo. Anas karvę šùnio karnõn vãroį šuñs kar̃ną nuei̇̃ti niekais virsti: Visas jo turtas ir darbas nuẽjo šùnio karnõnį šuñs skū̃rą įlį̇̃sti būti ujamam: Inlindaũ in šùnio skū̃rą ir kenčiu kap šunelisį šuñs sùbinę niekur (nenueiti): Kur jis eis – į sùbinę šuns!iš po šuñs ištráuktas labai suglamžytas: Apsivilks paskutiniais lakmonais iš po šunies ištrauktais, nutaisys tokį veidą, kad raudok, jį pamatęsiš šuñs daliẽs be išteklių, vargingai (gyventi): Jis sako: mes iš šuniẽs daliẽs gyvenamiš šuñs [viẽtos] visiškai (pradingti): Iš šuns prapuolė. . Jeigu šarvuoti joja, tai šarvuotas ir sutiki juos, kitaip iš šuns vietos prapulsijū́ros šuõ paprastasis ruonis (Phoca vitulina).kai̇̃p ant šuñs uodegõs beprasmiškai, veltui: Prapuolo jo visas vargas kaip in šunio uodegoskai̇̃p iš šuñs gerklė̃s [ištráuktas] labai suglamžytas: Jo kelnės kai iš šuns gerklės ištrauktos – vienos dumšlės. Kai nusineši suknelę susrišus, tai bus kàp iš šùnio gerklė̃skai̇̃p šùnį ant gi̇̀rnų labai, smarkiai, ne visai pelnytai (iškelti, pakelti, išgirti): Toksai pagyrimas Petriuką kaip šunį ant girnų pakėlė. Pakėlė kaip šunį ant girnųkai̇̃p šunų̃ gẽnamas labai greitai: Atlėkė kaip šunų genamas. Buvau įbėgęs kaip šunų genamaskai̇̃p šunų̃ malūnè bùvęs labai nuvargęs: Būsi kai̇̃p šunų̃ malūnè bùvęskai̇̃p šuõ mui̇̃lą labai greitai (praryti): Prarijo kai̇̃p šuõ mui̇̃ląkai̇̃p šùnį mùšęs (lùpęs, plãkęs) nieko nepešęs: Ech! kaip šunį mušęs grįžtu! – net atsiduso, sėsdamas ant kėdės Erdivilas. Nusigando pirkliai [pralaimėję lažybas], atidavė vargšui sudėtus pinigus ir sugrįžo namolei it šunį lupę. Kai tie (žandarai) pagaliau ničnieko nerado, kaip šunį plakę turėjo grįžtikai̇̃p šùniui penktà (penktóji ) kója (penktõs kójos) apie nereikalingą dalyką: Prozai visoks stiliaus išdailinimas yra kaip šuniui penkta koja. To tvarto jam reikė[jo] kap šun penktos kojos. Reikalingas tu čia man kàp šùni penktà kója. Susmislijo ką – reikia čia tau kaip šuniui penktos kojos!kẽlio neródyti (neparódyti) šùniui (šùnie; šùnei; ) savarankiškai, be rūpesčių gyventi: Gana gana, kokia tau čia laimė! – atsiliepė Onė. – Troba ir daržas… bulvių pasisodinsi, nei dienelės niekur, nei šuniui kelio nerodysi…. Ir tiek mokėdamas šuniui kelio neberodysnieko neveikti: Par visą dieną nė šuniui kelio neparodėki̇́ek šuõ apibė́ga apie mažą plotą: Daba tiek bereik suarti, ki̇́ek šuõ apibė́gakójas pridė́ti šùniui veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùniui kójas pri̇̀dedalauki̇̀nis šuõE šakalas (Canis aureus).barsukas (?): Lauki̇̀nį šùnį [keptą] suvalgė ir tuos taukus išgėrė (nuo džiovos gydydamasis) miški̇̀nis šuvà mangutas.nami̇̀nis šuõ namisėda: Aš – numi̇̀nis šuõne iš kélmo šuñs išspi̇̀rtas sumanus, apsukrus: Aš ne iš kelmo šunies išspirtasnei̇̃ šuñs nieko: Ar daug sugavai žuvies? – Nei̇̃ šùnionė̃ šùniui niekam: Prastai padarė, toks darbas nė̃ šùniui nevertasnei̇̃ (nė̃) šùniui nei̇̃ (nė̃) kãteiniekam tikęs: Tai ir padarė vyras lanktį – nei̇̃ šùn nei̇̃ kãteinėra kur dėti, niekas nenori: Mėsos nepjaustysiu, paskui kai lieka, tai nė šun nė kateinei̇̃ šuõ (šuvà) nei̇̃ katė̃ nei šis, nei tas; neaišku kas: Nei̇̃ šuõ nei̇̃ katė̃ būsi [vyro palikta]. Nei̇̃ šuvà nei̇̃ katė̃ (apie išsiskyrusį žmogų) nei̇̃ šuõ nei̇̃ kėdãlė (uodegà, ver̃šis) nei šis, nei tas; neaišku kas: Tiktai paliekta [išsiskyręs vyras] nei šuõ nei kėdãlė. Nei šuo nei kėdalė, nei duonos puskepalė. Nei šuo nei uodega. Tiek išvargus pertraukti [mokslą], vaikas liktų, kaip sakoma, nei šuo nei veršis, nei ponas nei mužikasnė̃ [nusprógęs] šuõ (šuvà) visiškai niekas (neužeina): Pas munęs nė̃ nusprógęs šuõ neužeina. Montvilai ūkininkai ėmė vežti rugius – tik dirbk ir dirbk, o prie Rupkaus nė šuva neužbėganei̇̃ (nė̃) šuõ (šuvà) neámterėjoniekas nesužinojo, nepastebėjo: Pavogė, kad nė̃ šuvà neámterėjo!visiškai ramu: O pas visus vaikus Izrael nei šuo neamterės.ne šuñs kraũjo nepiktas, pakantus: Toks ne šuniẽs kraũjo, geras žmogusnė̃ šuõ kraũjo nèlakė apie labai susipykusius: Paskuo kaip susipykov, nė̃ šuõ kraũjo nèlakėnė̃ (nei̇̃) [vi̇́enas] šuõ (šùnes, šuvà) nelõs (nesulõs) niekas nė nepajus, nesužinos: Ui, koks tu kvailas, taigi aš juos taip paslėpsiu, kad nei šunes nelos. Aš viską taip sutvarkysiu, kad nė šuva nesulos. Daryk taip, kad nė šuva nelotų. Pakavosiu taip, kad nė̃ šuõ nesulós. Viską sugebėjo iš namų teip išnešt, kad nė šuõ nesulójonė̃ šùniui neskanùs niekam tikęs: Pijokas smertelnasis nė̃ šùnie neskanùsnórs ant šuñs li̇́ek apie prastą viralą: Išvirei viralo, tai nors ant šunio liek. Kokie rūgštūs kopūstai, koc tu an šunio lẽj (liek).nórs šùniui gálvą praũsk apie prastą, neskanų valgį: Atnešė ingrykščių (likusių nuo ryto) kopūstų, tai nors šuni galvą prausk.nórs šùnį kabi̇̀nk ant kãklo apie labai nuolaidų, sukalbamą žmogų: Nuojėgus žmogus – nors jam šunį ant kaklo kabinknórs šunim̃ per aki̇̀s apie prastą darbininką: Žiedai ant pirštų žvaga, o į darbą tai nors šunim per akisnórs šuni̇̀s švil̃pk sakoma niekaip nerandant ko.nórs šuni̇̀s vejók apie didelę, erdvią patalpą: Ilgas ilgas namas, didelis, nór tu šuni̇̀s vejóknuo šunų̃ dė̃džių visokių niekų: Tu čia nuo šunų dėdžių prirašysipãtį šùnį labai daug (nuveikti): Lig vakaro pãtį šùnį gali išsiplautiesper šùnį prapùlti virsti niekais: Toks geras vyras, o par šùnį prapúolėpo šuñs balsù (gálvai) per vėlai, po laiko: Po šuniẽs balsù pasėta. Viską daro po šuniẽs gálvaipo šuñs úodega nuei̇̃ti virsti niekais, sunykti: Nuẽjo kopūstai po šùnes úodega (pagedo) po šuñs úodega paki̇̀šti niekams išleisti, prarasti: Pàkišė po šùnio úodega, kad ir daug turėjosriubõs nedúoti šùniui neniekinti: O ką nušnekėjau? – klausė tėvas. – O ką, kad matulėlė ir neturėjo pinigų, dėlto neduodi šuniui sriubos, bet pats bučiuoji jos rankelessu šunimi̇̀ ant pùsės niekam netinkamas: Tavo darbas su šunim ant pusėsšè táu šuniẽ Deviñtinės (ri̇́etas Velýkos) sakoma stebintis ar piktinantis: Še tau šunie Devintinės… Pinigus Kozeriui sukišusi, plika brukasi man ant senatvės…. Šè táu šuniẽ Velýkos, ta ir užarei (sudavei per žandą)!šlãpią šùnį šukúoti turėti daug rūpesčio: Jeigu vakar būtų sugedę, būtume turėję šlapią šunį šukuotšunų̃ agronòmas mergišius.šuñs ãkį ničnieko (negauti, nežinoti): O ką, ar pasisekė? – paklausė pakėlusi galvą senė. – Šunio akį! – numojo ranka Bruzdulienė. Šùnio ãkį, nei jis žino, nei ką!. Šùnio ãkį tu iš jo gausi!šuñs ãkys (kieno) apie neturintį gėdos: Jo šuniẽs ãkys: čia išvarei, čia ir vėl lenda. Oi berneli mano, šunio akys tavo.šuñs aki̇̀s pasiim̃ti (nusipir̃kti) liautis gėdytis (ką daryti): Šùnio aki̇̀s pasimtáu ir eitau, jei reikt. Šunies akis nusipirkus i vaikščiojašuñs aki̇̀s turė́ti nesigėdyti, būti begėdžiui: Tas žmogus šunies akis tur. Turėtum šuns akis turėti, – pradeda ūdyti Bobjonienė, – vaiko užsidirbtus kelis grašius tam tinginiui sukišti. Šùnio aki̇̀s tùri, ka tep daro. Kur šùnio aki̇̀s tùri, ir rioglina stačiai per daržąšuñs algà menki pinigai, menkos pajamos: Rašiau jam, kad mestų tą savo šuns algą ir atvažiuotų pas manešuñs ámžių ilgai: Tokio balžieno vinis laikys šuns amžiųšùniui ant pazvanų̃ ei̇̃ti pasidaryti nenaudojamam: Viskas ei̇̃s šùniui ant pazvanų̃šùniui ant uodegõsbe naudos, niekais: Šuniui ant uodegos toks mūsų darbas! – dar pikčiau kirto Žiauka. Daba tie gyvenimai (sodybos) šùnie ant uodegõs. Visas darbas ir vargas nuėjo šùniui ant uodegõs. Kišė pinigus, dirbo – šùniu an uodegõs. Susensta žmogus, nueina šùniui an uodegõs. Dirbt tai nieko, bet kai dirbi dirbi ir visa kas nueina šùniui ant uodegõs, tada piktaniekams (išleisti, išeikvoti): Visą sa[vo] darbą šùniuo an uodegõs sudė[jo], viską pragerdė. Moma viską šùniui ant uodegõs atadavė. Teip visas gėrybes šuniui ant uodegos nuleidėšuñs api̇̀vara tinginys: Tu ir stipsi būdamas toks šuñs api̇̀varašuniẽs aplaižà niekam tikęs žmogus.šuñs autùs skal̃bti pasidaryti niekam netikusiam: Sako, [siuvėja] šuniẽs autùs skal̃bašuni̇̀ms aũtų skal̃bti nuei̇̃ti (išei̇̃ti) nieko gera nepasiekti, niekais virsti: Norėjo žmogum išleisti, o ans nuẽjo šuni̇̀ms aũtų skal̃bti. Išėjo šunims autų skalbti.šuñs balsù kaũkti (šaũkti) gailiai verkti: Jei būs liepėlė, kaũksi dar šuniẽs balsù. Kaũksi šuniẽs balsù, bet būs po laiko. Senatvės sulaukęs šuniẽs balsù šauksi̇̀šuvà pérbėgo kẽlią pasisekė: Tai jau tau šuvà kẽlią pérbėgo, ka tep pigiai gavaišuñs bidznà lengva risčia: Kas tau yra – tu šunies bidzna gali nulėktšuñs dai̇̃nos žiovulys: Jau mane šuñs dai̇̃nos ima, reikia jau eit gult. Šuñs dai̇̃nos jau imašuñs daiktè paniekintas, ujamas: Vyžom apautas vaikas parvasar šùnio daiktè ganėšuñs dañtys liežuvininkas: Tai šuñs dañtys, kad gali teip ant žmogaus šnekėtšuñs dantimi̇̀s apkramtýti apkalbėti: Išeina, tokis tokį šuniẽs dantimi̇̀ apkram̃tėšuñs diẽnos prastas, vargingas buvimas: Užtenka man tų šuns dienų! – sakydavo jie, nesuprasdami tėvo, ir dingdavo iš namų. Kaip aš pargyvensiu tas šuñs dienàs?!šunų̃ diẽnos; 1karščiausias vasaros laikas.šuñs dúona prastas, vargingas gyvenimas: Piemenio šuniẽs dúona.šùnį dúoti per aki̇̀s iškeikti: Už tokį darbą jis jau seniai ketina tau šunį per akis duotšùnys suė́dė nuėjo perniek: Kad tik šunys nesuėstų šitos dalios!. [nė̃]šuvà neė́stų mėsõs apie smarkų barimą, plūdimą: Metus išbūsi geras, vieną dieną ne – tave išdirba ponas, kad šuva mėsos neėstų. Teip išdėjo, teip išlojojo, kad nė šuva mėsos neėstųšuni̇̀s ganýti valkatauti: Kap vaikas neklauso, tada tėvai pasako: kad neklausai, galėsi šuni̇̀s ganýt.šunų̃ ganýti ei̇̃ti (išei̇̃ti ) niekais virsti, pasileisti: Žinai, jau ir mūs giminė išẽj[o] šunių̃ ganýt: visi [sukūrę šeimas] išsiskyrę ir išsiskyrę. Jis vis dėlto, anot jo betariant, eis šunų ganytų. (r.).šuni̇̀ms pùtros vi̇̀rti išė̃jo sakoma juokiantis iš likusio nevedusio: Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims putrą virtišuñs gãras valkata: Ak tu šunio gare, valkiojies po svietą ir eik vėl iš namų!šùnį gáuti per aki̇̀s būti sugėdintam: Neik tę – gáusi šùnį per aki̇̀sšuñs gerklėjè bùvęs apie labai suglamžytą: Po kelionės drabužiai tep susikliukinę (susigarankščiavę), rodos, kad šuns gerklėj buvęšuñs gi̇́esmės žiovulys: Šuñs gi̇́esmės imašuñs gi̇́esmes giedóti vargstant dejuoti: Dabar pamiegosi – žiemą šuns giesmes giedosišuñs (šuniẽs ) grỹbas šungrybis: Čia šùnio grỹbas: apačia kitokia. Vaikai, nerenki̇̀t šùnio grỹbųšuñs gum̃bo nieko (neduoti): Šuns gumbo jiems, ne arbatos!šunų̃ jótas netikęs: Toks šunų̃ jótas vyras neįtiks pirmininkautišunų̃ juõkas (juokai̇̃ ) keista, juokinga: Šunų̃ juõkas būt, kad tu šitą mergą paimtumšùnys juõkiasi (iš ko) apie ką netikusį, niekam vertą: Iš tavo darbo visi šùnys juõkiasšùnį apkabi̇̀nus (apsikabi̇̀nus) labai graudžiai (verkti): Prisidaužysi vieną kartą, tiesiai pasakau. Raudosi šunį apkabinus. Kauksi šùnį apsikabi̇̀nęs, kaip motinos nebeliks. Apsikabi̇̀nęs šùnį staugsi, kai aš numirsiu.šùnį kabi̇̀nti ant kãklo kenkti: Geri draugai vienas kitam šunies ant kaklo nekabina.šuni̇̀s kabi̇̀nti versti kaltę: Tu ant manęs šunų nekabýk, aš juk nekaltasšuñs káilis nenaudėlis: Šuns kailis! By tikt vienas apžioti!. A tai tu, šunies kaili, tai tu mane plėši!. Susikursi iš to šunies káilio – jam tik svietą juokintšuñs káiliu apsisiū́ti į nieką nereaguoti: Jau iš jo nebėr žmogaus: apsisiùvo šùnio káiliu, nieko jam nebepadarysišuñs káina menki pinigai: Verčiau buvo dykai palaidoti… bent geras būtum pasirodęs… ne ką už tokią šunies kainą – tris rublius! – apmaudingai klebonas rokavošuñs kãklą apsikabi̇̀nus labai graudžiai (verkti): Šuñs kãklą apsikabi̇̀nus verksišunès kárdyti; [visùs]šuni̇̀s kárstyti (kárti) versti kaltę, šmeižti: Vakar užvakar stumdė, pravardžiavo, šunis ant manęs karstė. Jau ir taip žmonės ant mūsų šunis karia. Ant manęs artimiausi kaimynai mokytojai šnipai jau nebesivaržydami šunis korė. Ponas, kai ant ko supyksti, tuoj ant manęs visus šunis kari. Kai susipyko, tai dabar ant jo šunis kariašuñs ką́snis sulipusių snaigių gumulėlis: Vakar visą dieną šuñs ką́sniais snigo, tai šįryt ir takų nematytišuõ (šuvà) nepérkąstų (neįką́stų, nepérkanda); šuñs nepérkandamas apie storą ar labai nešvarų drabužį: Dvaro duotieji drabužiai buvę šunies neperkandami, iš kokių maišų pataisyti. Rugius rišom tokioms kelnėms – šuõ nepárkąstų. Kelnes ka išaus, ka šuõ nepárkąs. Baltinius apsivilkai, ta (tai) jau šuõ nepárkanda, ne daba ka krominiai. O tų marškinių storumas – šuñs nepárkandami. Kelinelės – kad šuvà nepárkąstų, i tos pačios gi nusmukę!. Duos tokius rūbus, kad net nai (negi, ir) šuvà nepérkąst. Suskrendęs kvartūkas – ir šuvà neanką́stų.šuni̇̀s káustyti elgetauti: Tegu dabar jis eina šunų kaustyti su abiem savo sūnum!šuñs (šunų̃) keliai̇̃s (keliù) ei̇̃ti (išei̇̃ti nuei̇̃ti) virsti niekais, pasileisti, išdargti: Pranas šunio keliais nuėjo. Jeigu vaikas dykas, šuniẽs keliù ei̇̃na. Ei̇̃na jau ir anas šùnio keliai̇̃s. Anas nuẽ[jo] šùnio keliù. Matai, nuẽjo šunès keliù. Tep kap pradės [blogai elgtis], tai ir susvalkios, nuei̇̃s šunų̃ keliai̇̃s. Vaikeli mano, paklausyk mane – nepražūsi. Jei neklausysi, išei̇̃si šùnio keliai̇̃sšuñs kẽpto nieko (negauti): Šuniẽs kẽpto! Negausi nė rubliošuni̇̀ms blaksti̇́enas (blakstė́nus) kapóti (karpýti) elgetauti, valkatauti: Blogi metai – reiks eit šuni̇̀m blaksti̇́enų kapót. Jis jau šunims blakstienas kapo[ja]. Eiti šuni̇̀ms blakstė́nų karpýtišuni̇̀ms blauzdàs karpýti bastytis, valkatauti: Jeigu jis neklauso nieko, geria, tai visą gyvenimą karpỹs šuni̇̀m blauzdàsšuni̇̀ms kir̃sti per blaksti̇́enas elgetauti: Taigi taigi, kaipgis! Pats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas, o aš žemės neišsižadėsiu!šuñs kója toks keiksmas: Išsibeldė, šunies koja, sūnus Jokymas, ir nė žodžio [neparašo]. Nenori, šunio koja, būt an stalo, tai būk po stalu!šuñs kum̃pis nenaudėlis: Tai šuns kumpis tas Vytautas – ir čion nesidavė apgauti. Tai šuns kumpis, o ne draugasšuvà nepalaižỹs kraujų̃ apie nesugyvenančius, labai susipykusius: Kas tę jau mušasi, nezgadoj būva, sako: kokis tę gyvenimas – šuvà kraujų̃ nepalaiži̇̀sšunutė̃lis nelàks kraũjo apie labai susipykusius: Pirma meile geras, paskui šunutẽlis kraũjo nelàksšùnį léisti gadinti orą: Pavalgei rūgštaus pieno su bulbėm, tai ir léidi šùnįšuñs litãniją giedóti žiovauti: Anksti atsikėliau, tai dabar visu keliu šuniẽs litãniją ir gi̇́edušuñs litãnijas lóti apkalbėti: Kai susieina kaimo bobos, tai ir lója šuñs litãnijasšunų̃ lodi̇̀kas padauža: Jau tas bernas tai tik šunų lodikas, daugiau niekošuni̇̀ms lódyti apie prastą, mėgstantį plepėti darbininką: Koks iš jo kalvis – tik šuni̇̀m lódyt!šuni̇̀s lódyti (lódinti) elgetauti: Jeigu būtų nedirbę, vaizdavę ponus, seniai būtų išėję šunų lodyti. Abu išėjome su žmona šunų lodinti po svietą. Senaisiais jau niekas i nebrūpinas, ir eis par kiemus šuni̇̀s lódydami. Daba nebreik eiti nei šunų̃ lódyti, nei ubagais, nei nėko, daba labai gerai yra. Iš vieno kiemo į kitą reik šuni̇̀s lódyti. Darbas gėdos nedaro, tinginiavimas šunų lodyt išvaro. Amatą mokėdamas šunų nelodysi.šùnys išlójo apie mirusį ar negrįžtamai išėjusį: Tą, sako, išlojo jau šunys, beje: numirė, pragaišo ar išejo kur kas nebgrįžtamaišùnys išlõs (nulõs) apie prastai išskalbtus drabužius: Užmesk ant tvoros, šunys ir išlos. Nedamazgojau – šùnes nulõsšunimi̇̀ lóti veltui kalbėti: Nusibodo šuni̇̀m lótšuñs lū́pa toks keiksmas: Tu dar murmėsi, šunies lūpa! – puolė senoji ant Petrošunų̃ maltuvė̃ toks nepiktas keiksmas: Tai šunų̃ máltuvės, kap anys siunta!šùnys (šuvà ) nemãtė (nemãtę) tiek to, tesižinai: Šunys jo nematę!.šunų̃ mélnyčia prasta darbovietė, pastumdėlio darbas: Tokioje šunų melnyčioje ištarnavęs mano vyras keliolika metų dykų dykai, be skatiko algosšuñs mė́nesį ilgai: Dirbsi šùnio mė́nesį. Kap nueis pirtin, tai šunio mėnesį būvašuñs mėsà nenaudėlis, bjaurybė: Šuñs mė̃sa, šuñs mė̃sa, vištelę užmuši!šùniui mèsk [ant uodegõs] niekam tikęs: Sūris buvo, tai šùniui mèsk – kietumas!. Čia reik prisiūti, čia sulopyti, o čia visai sutrūkę – mesk šuniui ant uodegos, – murmėjo jis sau po nosimišuñs (šùnio ) mėtà vaistinė veronika (Veronica officinalis).šuñs mẽtų senas: Šunies metų esi, o nenori mirtišùnį mi̇̀slinti (mi̇̀slyti) turėti piktų kėslų: Jau jos čia šùnį mi̇̀slija an manęs. Kap matau, tai šùnį tu mi̇̀slinišuõ nùnešė (nusi̇̀nešė) [ant uodegõs] dingo, pražuvo be naudos: Tokias vaišes šuo ant uodegos nunešė. Magdės kavalierių šuõ ant uodegõs nùnešė. Bites, gyvulius, visą turtą šuo ant uodegos nunešė. Šuo ant uodega nuneš, ir to pakaks. Šuva ant uodegos nunešė visą gyvenimą. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė. Ir tau nusnèš viską šuvàšuõ panèštų ant uodegõs labai mažai: Tiek čia jo naudos – ir šuo ant uodegos paneštųšuñs obelė̃ šunobelė (Rhamnus): Šuniẽs obelė̃ vadina, nu tai, sako, nuo skrandžio josšuñs óras apie darganą.šunų̃ pakártuvė nenaudėlis, padauža.šuõ pàkastas esmė: Be to, kaip psichologas, prisiekti galiu, kad čia kitur šuo pakastasšuñs paplū́da nuei̇̃ti išvirsti niekais: Migdydavo migdydavo mažą moma; kai užaugo, tai nue[jo] šunio paplūdašuñs (šunų̃) pãtalas kas labai suniokota, sujaukta: Šùnio pãtalas padaryta, o buvo toki gražūs rugiai!. Padarei šunų̃ pãtalą [iš siūlų], tai pats ir narpliok. Tep susmatarojo mano siūlai, kad iš matko siūlų šunio patalas išejo.šuñs petruškà (petrõšnas ); nuodingoji šunpetrė (Aethusa cynapium).šunų̃ pyrãgai vargas: Dabar pažins didžiažemiai šunų pyragusšunų̃ plaukų̃ pakėli̇̀mas vaišės, pasilinksminimas: Pas juos šiandie šunų̃ plaukų̃ pakėli̇̀masšuñs plikumù neturtingas.šuñs põteriai tuščios kalbos, plepalai: Tylėk, vis tiek iš tų tavo šuns poterių nieko neišeis. Gana čia tų šuñs põterių klausytisšuñs pūgà bjaurus oras: O tai šunies pūga užkilo, netikėta atmaina!šuñs pùsė toks keiksmas: Eik man iš akių, tu šuñs pùse!. Ko tie šuns pusės čion atsidangino?. Voi tu, muselė, šunies puselė, kam išgėrei arielkelę.šùniui rė́žti per kudlàs elgetauti: Par kudlas šunie rėši, kad slinkis būsišùnį (šùnio) išriẽsti prilenkti kieno galvą prie kelių: Šùnio kaip išriẽsme, tai žinosi!šùnio ramùlis šunramunė: Šùnio ramùliai baltai žydišuñs risčià (ristelè) nesmarkiai risnojant (bėgti): Šuñs risčià bėga. Nieko sau būt berniokas, bet ka jis eina šuniẽs ristelè, visą čėsą parsikreipęsšuñs ristẽlė; lengva risčia.šuñs (šunies ) rūgštỹnė smulkioji rūgštynė (Rumex acetosella).šuniù apsisiū́ti pasidaryti blogam, neklusniam: Nebūk, vaikeli, šuniù apsisiùvęs – klausyk, ką močia sakošuñs skūrà apsisiū́ti (apsivil̃kti) būti abejingam, į nieką nereaguoti: Šùnio skūrà apsisiùvo. Gal šùnio skūrà anas apsivil̃kęs, kad jį muši muši, ir nieko nepadedašunimi̇̀ smirdė́tišuniù apsmi̇̀rsti (pasmi̇̀rsti) nusibosti, įkyrėti: Tas tavo aimanavimas man jau šuniù pasmi̇̀rdo. Darbas šuniù pasmi̇̀rdo (vis tas pats dirbamas). Vėl ta šunim pasmirdusi kiaušinienė!pjáuti (pjáutų šienáuti ) ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti; ) virsti niekais, nieko gyvenime nepasiekus pasileisti: Šitas vaikas nenueis šunims šėko pjauti, kaip nuėjo Benius. Jei nenori mokytis, tai galėsi ei̇̃t šuni̇̀m šė́ko pjáut. Kitos [merginos] bet tik kiek, i nuẽ[jo] šuni̇̀mu šiẽno pjáutšuñs ši̇̀rdį turė́ti būti negailestingam, žiauriam: Jei turė́sit šuniẽs ši̇̀rdį, galėsit uždegt trobas. Šuniẽs ši̇̀rdį tùra, ka ligonį varošuñs šū́dą nieko: Šū́dą šuniẽs, o ne pinigų aš jam duosiu!. Ko nori? – Žuvies. – Gausi šū́dą šuniẽs!šuñs šū́das niekai: Čia jau be ano negal begyventi, makaninkas toks – šū́das šuniẽs!. Ir vė naktis atpuls, ir vė bus šunio šūdas (nieko nepadarysi)!šunų̃ šukúoti ei̇̃ti (išvažiúoti) užsiimant niekais atsidurti skurde: Eisi tu, bjaurybe, šunų šukuoti! – rėkavo tėvas. Jeigu nieko nemoki, tai ei̇̃k šunų̃ šukúot!. Šunų šukuoti jis išvažiavo, žinoma, ne tėvo motinos liepiamasšuñs šúoliu (šúoliais) paskubomis, labai greitai: Siūk atadagstinai, o ne šunies šuoliais. Šunio šuoliu perskaičiaušùniui nušvil̃pti ant uodegõs sunaikinti.šunų̃ takai̇̃s ei̇̃ti (nuei̇̃ti) pasileisti, ištvirkti: Ei̇̃na tokie vaikesai šunų̃ takai̇̃s, nėkai. O paskui plykstelėjo kalbos po apylinkę, kad negerai su Karuse: šunų takais nuėjo, prasideda su kiekvienu, kas tiktai netingišunų̃ takai̇̃s paléisti nesulaikyti pasiduodančio į palaidą gyvenimą: Kur tu ją paleidai dabar šunų takais?šuñs uodegà; pataikūnas, meilikautojas.šùniui uodegõs neužmègzti nieko nenuveikti: Jau kur saulė – dar jūs šùniu[i] uodegõs neùžmezgėt!šuni̇̀ms úodegas karpýti užsiimti niekais: Liksi be darbo ir eisi karpýt šuni̇̀m uodegų̃.šunų̃ veséilia didelis triukšmas: Eik pažiūrėk, kas tę per šunų̃ veséilia pas Jonąšuñs viẽtojepaniekintas, ujamas: Nu piemuo jau šuniẽs viẽto[je] buvo. O ko aš teip šuniẽs viẽto[je] turiu būti!. Pas gaspadorių šùnio viẽtoj buvau. Nereik par daug kitą paneigti, nereik par daug kitą laikyti šuniẽs viẽto[je]prastas, niekam tikęs: Aš turiu strielbą šuniẽs viẽto[je] – visai prastąšuñs vėžè ei̇̃ti nedorai elgtis: Ta paaugo ir vėl sau ei̇̃na po velnių, šuñs vėžèšuñs zakristijà pastalė: Nuleido, matai, ji man akeles žemyn, Marija Magdalena švenčiausioji, ir žiūri šuns zakristijontrum̃pas šuõ prie uodegõs bėda: Bet kai jau buvę trumpas šuo prie uodegos, tai ne tik grasinęs, bet ir apstumdęs gyventojususū̃rinis šuõ 1toks plėšrus šunų šeimos žvėrelis, mangutas (Nyctereutes procyonoides).už šùnį nuei̇̃ti virsti niekais, pasileisti: Buvo ištvirkus ir nuẽj[o] už šùnįuž šuñs pi̇̀nigus pusdykiai: Atėmę turtingesniems ūkininkams arklius už šunies pinigus, paskelbė, jog dabar imsią iš bežemių ir mažažemiųuž šùnį prapùlti patirti nesėkmę: Kad ne advokatas, būtų žu šunį prapuolęsvisų̃ šunų̃ po kóją; visko primaišyta.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas