Triesti
Triesti reikšmė
sirgti vidurių paleidimu, viduriuotiterštibe reikalo jaudintis, karščiuotis, nekantrautilabai norėti, meilytituščiai, niekus plepėtiapteršti triedalaispajėgti padaryti, aprėptividuriuojant su išmatomis pašalintikurį laiką triesti, viduriuotiišleisti, išeikvotiišbyrėtiapteršti, nubjauroti triedalaisnusituštinti triedalaistriedžiant nueitikurį laiką triestinusilpti, nusibaigti beviduriuojantnetvarkingai, bet kaip išdraikyti, nubarstytinušnekėti, nuskiestibetriedžiant sunykti, sublogti, nusibaigtibet kaip, retai pabarstyti, pasėtisusirūpintituščiai pasakyti, pašnekėtilabai įsividuriuotipareiti baiminantissulysti, suvargti beviduriuojantpradėti viduriuotipribjauroti, priteršti triedalaisprišiukšlintituštinantis suteršti skystomis išmatomissuviduriuotisusidergtiniekus taukšti, plepėtiprastas, netikęs, nevykęsužteršti triedalaisužsikarščiuoti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tri̇́esti
Triesti sinonimai
aptriestiištriestinutriestipatriestipartriestipersitriestipratriestipritriestisutriestiužtriestiaptriedžiaaptriedėištriedžiaištriedėnutriedžianutriedėpatriedžiapatriedėpritriedžiapritriedėsutriedžiasutriedė
Triesti frazeologizmai
ant kulnų̃ (ant si̇́enų) tri̇́esti labai jaudintis, rūpintis, karščiuotis: Netri̇́esk ant kulnų̃!. Kai pirmininkas pričiups, tai visi tri̇́esim ant si̇́enųaukščiaũ savę̃s tri̇́esti vaizduoti didelį, pūstis: Ką anas tri̇́edžia aukščiaũ savę̃į kélnes (į deviñtą vaini̇̀ką, į rãgą, į riñkę, į sáują) tri̇́esti (tri̇́estis) labai, perdėtai rūpintis, baimintis, nerimauti: Tri̇́eda į kélnes del tų metų. Jis vis taip: sėdžia sėdžia, laukia laukia, o kai čėso nebėr, tada triẽdžia ragañ. Triẽdžia devintañ vaini̇̀kan. Ko čia tri̇́edi rãgą!. O jau tas žentas triedžia į rinkę. Ka tik pamato, kad jau vokiečiai ateina, i tri̇́edžia ant rãgą!. Aš kai paimsiu į nagą, tai tu triesi į ragą. Galybes rodo, o paskui tri̇́edžia į riñkę [dėl ligos]. Kad kas pagandint, tai tri̇́estųs sáujonZãpės pinigai̇̃s (ligà ) tri̇́esti karščiuotis, jaudintis: Netriẽsk Zãpės pinigai̇̃saptri̇́esti aptriẽsti, aptriẽdžia, àptriedėapteršti triedalais: Visą kiemą karvės aptri̇́edė. Nutaškuoti kiaušiniai – àptriedė vištos. Bėk jau greitai pro tus medžius; ka neaptriẽstum tas kovarnis. Paukštis koks šatonas – aptri̇́edo langą. Negana, ka musys trieda – i žvirblis aptri̇́edęs!.Lytus ne jautis – nesuės [šieno]. – Ėsti nesuės, bet galia aptri̇́esti (sugadinti).Tas vienas aptriẽs sienas! (apie vienturtį, išlepintą vaiką). Ir tas vienas aptriedžia sienas. Viena karvė triznė visą pulką aptriedžia. Viena karvė visą kaimenę aptriedžia. Ką tu atsiminsi – tu do aptriestai̇̃s kulnais vaikščiojai (dar buvai maža). Su piemeniu neprasidėk: ar apries, ar aptries.Kūdikis tavo apsitri̇́edė. Tik sustabdė, o tas i apsi̇̀triedė iš baimės. Apstriedęs kai teliokas. Kas te be žmogus, sako, par vestuves apsi̇́triedė užu stalo.Geras bulius (jaučias. ) nežiūri, kad karvė apsitriedus.pajėgti padaryti, aprėpti: Vieną dieną neaptri̇́esi visko. Apsiėmei tokį daržą, o ar aptri̇́esi?ištri̇́esti, ištriẽsti, ištriẽdžia, i̇̀štriedėviduriuojant su išmatomis pašalinti: Ka triedau, ką grobų neištri̇́edau. Meška iš išgąsčio ištri̇́edė su visom žarnom.Nebeturiu sveikatos, i̇̀štriedžiau sveikatą.kurį laiką triesti, viduriuoti: Apsivalgęs žaliumynų, dvi dieinas ištri̇́edė be perstogėsišleisti, išeikvoti: Lygu gavo algą, tujau ištri̇́edo. Ištaškė, ištri̇́edo tus piningus i paliko be nėko. Į minutą ir ištri̇́eda viskąišbyrėti: Tik sukrutinai – ir išbira [kviečiai]; tridžiai vadindavo – tuoj išsitriẽdžia, ir gatavakai̇̃p ištri̇́estas plonas, laibas: Kai spyna (sudžiūvusi) buvo, tos kojos kai̇̃ ištri̇́estospiemeñs trỹdalo (krẽkenos ) neištri̇́edęs apie jauną, nesubrendusį.vélnio riẽstas ir ištri̇́estas apie suktą žmogų: Boba vélnio riestà ir ištri̇́estanutri̇́esti, nutriẽsti, nutriẽdžia, nùtriedėapteršti, nubjauroti triedalais: Varyk tuos ančiukus, ba visą kiemą nutri̇́es. Žąsų vieną metą turėjom, – nūšika, nutri̇́eda: ne gyvoliuo papjauti, ne kiaulei. Ta vel[nia]s atejo sena [karvė], nutri̇́edė keli.Na, ir pasakei – kap karvė nutri̇́edei. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė. Toliau nutri̇́eda kaip mato (daug nori) nusituštinti triedalais: Po vaistų išgerk alaus, tai nusitriẽsi kai paršastriedžiant nueiti: I pastininkavo paskiau jau ka prisivalgė, ta nutri̇́edė lig pat Rietavokurį laiką triesti:Kad tu šimtą metų gyventum, kitą šimtą nusitri̇́estum!nusilpti, nusibaigti beviduriuojant: Veislinės kiaulės nusitri̇́es, tos žemės ka priės. Staseli, tu triesi triesi i nusitri̇́esi.Nusitri̇́edusios (suvargusios) čystai tos mergosnetvarkingai, bet kaip išdraikyti, nubarstyti: Išėjo ir neklausęs nùtriedė visą lauką vienom avižom. Kaip čia pjauni, nei pradalgių, nei niek – nutri̇́esta par visą pievąnušnekėti, nuskiesti: Jau tu nutri̇́edei kažin ką. Kalbėjai kalbėjai ir ant galo nùtriedei. Nėr ko da jos labai klausyt, ba ana per daug ir nutriẽdžia.Nùtriedei kap prūsas nuo tiltopatri̇́esti patriẽsti, patriẽdžia, pàtriedėbetriedžiant sunykti, sublogti, nusibaigti: Paršeliai čyst pasitri̇́edo. Višta tą (viščiuką) parmynė, pasitri̇́edo nabagelis.Tos bulvės pasitri̇́edusios, brandumo neturia.Paseno merga – ubagui, pasitri̇́edo veršis – kuniguibet kaip, retai pabarstyti, pasėti: Sėklos pristigo, tai tik bet patriedė.susirūpinti: Toks pasitri̇́edęs – riūkia ir riūkia (skundžiasi, inkščia) tuščiai pasakyti, pašnekėti: Ką kokia boba patriẽs, tu ir klausysi!partri̇́estilabai įsividuriuoti: Jau senelis visai parsitri̇́edęs. Ką tu parsitri̇́edusį daiktą da veži!. Parsivežėm buliuką parsitri̇́edusį, tuoj būtų stipęspareiti baiminantis: Partri̇́edė namo iš laukopérsitriesti, persitri̇́esti; sulysti, suvargti beviduriuojant: Pársitriedus ir valgyt nebeina. Pársitriedęs kai arklys nuo žolėspratri̇́esti pradėti viduriuoti.pritri̇́esti pritriẽsti, pritriẽdžia, pri̇̀triedė pribjauroti, priteršti triedalais: Katė, peleną pritri̇́edusi, trainos. Nelaid' (nemelžk) karvių ant kiemo, bo pritriẽs. Kelnias pritri̇́edė vaikas. Kad suskrebėt [kas naktį], tai pritriẽst[ų] kelnias. Susmagojau (suklimpau) šūduosna – pritri̇́esta [karvės] tvarte. Lapė tą kukulėlį išgriaužus – minkštimą iškabinus, pritriedus vidurį ir užtaisius.Kas iš tavo aukso žiedo, kad lopšelį jau pritriedė (gimė vaikas).prišiukšlinti: Ne drabužių neišplovė, visos kertės pritri̇́estossutri̇́esti, sutriẽsti, sutriẽdžia, sùtriedėtuštinantis suteršti skystomis išmatomis: Padėsi žolę karvei, tai sumuš, sutriẽssuviduriuoti: Poneli muno, muno ožkelė (žmonelė) mocniai sutri̇́edė, ryto nėkaip negalėsu ateiti rugių pjauti.susidergti: Kap ėm[ė] malt (mušti), šuoj i sustri̇́edė. Vienam kai griebė, tas susitri̇́edė.Laksto kaip susitri̇́edęs. Kad kalikė nebūtų susitriedusi, būtų zuikį sugavusiniekus taukšti, plepėti.prastas, netikęs, nevykęs: Kokis tavo sùtriestas reikalas?!.Ee, kokia boba susitri̇́edus dviračiu važiuoja, o aš nepavažiuosiu?!. Paršiukai kad susitri̇́edę!užtri̇́estiužteršti triedalais: Klizmas bobom daro – ažtriẽs visą Vilnių. Visą ūlyčią gyvis buvo ažtri̇́edę.Užtri̇́edžiu tau! (sakoma supykus) užsikarščiuoti: Užtriẽdžia ir padaro daug klaidų. Kad tu čia ažtri̇́esi, ta ir klausis tavęs kas!.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas