Uodega
Uodega reikšmė
suplonėjusi stuburinių gyvūnų nugarkaulio atauga, ppr. esanti užpakalinėje kūno dalyjepaukščio užpakalinė dalis su ilgesnėmis plunksnomisžuvies, roplio ar kokio varliagyvio užpakalinė dalisvabzdžio užpakalinė kūno dalis (ppr. su geluonimi)arklio ar kokio kito gyvulio šeriai, augantys ant nugarkaulio ataugos, plaukai, vilnosnušiurę plaukaitoji nugarkaulio atauga kaip skerdienos dalis; iš jos pagamintas patiekalasužpakalinė silkės ar kitokios žuvies dalis kaip maisto produktaskokio nors daikto atsikišusi dalis, ppr. pritaisyta, pridėtaprasikišusi pro rentinį ir padaranti pastogę sparo daliskokio organo atsikišęs ar plonėjantis galasraidės nosinumo žymėžodžio priesagaįmantrus išraitymas (ppr. pasirašant)augalo šaknis; jo vaisiaus siūlėtas galas; stiebas, daigasgrūdo akuotas ar vaisiaus kotelissuknelės, sijono, kelnių ar kito drabužio nukarusi užpakalinė dalisšleifassiaurėjantis kokio įrankio (ppr. tinklo, krypties) galasžemės, pievos, dirvos, miško siaurėjanti dalissiauras javų, linų baraskokio nors daikto ar vietos galas, pakraštyspabaigadūmų, dulkių ar šiaip koks šviesus ruožas, kurį palieka koks nors judantis objektaseilėužpakalis, sėdynė, pasturgaliskokio nors daikto ar vietos užpakalinė dalis, galas, pakraštystiesioji žarna, išeinamoji angako nors liekana, likutis, truputisseniau piemeniui duodami pinigai ar kas nors kita, pardavus jo ganytą gyvulįvežimo pertrauktis, įšautyskas vis sekioja, eina paskuisekiojantis šnipas, seklyssenieji šeimos nariai (naujai atėjusiam), daugybė, virtinėapie ką nors prastą, nelabai vertą, netikusįkas paskutinis, atsilikęstoks žvaigždynaskvapnioji aniužėšvendrasuodegotoji (vištkojė) sora
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: uodegà
Uodega frazeologizmai
ant sàvo uodegõs savarankiškai gyvenantis: An sàvo uodegõs tai kožna gaspadinėant sàvo uodegõs atsisė́sti 1pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Atsisė́do an sàvo uodegõs, dabar pažinsant šuñs uodegõs be naudos, niekais: Jau tu nuejai ant šuñs uodegõs. Momu, rašau, ale bet an šùnio uodegõs. Be arklio likti, tai vis tiek ką žemę ant šuns uodegos paleistiant uodegõs mi̇̀nti sekti pridurmu: Kaip neplepėsi, kad man jau ant uodegos mina. Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos minaant uodegõs atsisė́sti susirgti: Iš pašėlimo ir pati ant uodegos atsisėdo!dagỹs po úodega nemalonumas: Miesčioniui tai bus tikras dagys po uodegagiltinė̃ sùka apie úodegą artinasi mirtis: Aš jau numatau, kad giltinė̃ sùka apie úodegą. Jau suka giltinė apie uodegą, ir nieko čia nepadarysigyvãtės uodegà; toks žvaigždynas (Cauda Serpentis).į šùnio úodegą niekams: Šùnio uodegõn tėvų pinigus sukišė, metė siminarijąį úodegą pabučiúok nieko nepadarysi, nepagąsdinsi: Katinas įlipo į medį, pabučiúok į úodegąį úodegą ei̇̃k toks keiksmas: Rytą būs svečių. – Eik į uodegą su savo svečiais!į úodegą įkir̃pti prigriebti: Oi, atsargiai, Liudeli, įkirps tau į uodegą koks meškeriotojas!į úodegą ki̇̀šti piktai atsisakoma ką paimti: Tegu jis tuos savo popierius į uodegą kiša, – nusispjovė vaikinasį úodegą lį̇̃sti [be mui̇̃lo] pataikauti: Pirma į úodegą liñdo, o dabar nebenori nieko padėt. Leñda į úodegą be mui̇̃lo. Lį̇̃sk jam į úodegą, pamatysi, kaip busį úodegą įli̇̃sti niekais nueiti, pražūti, dingti: Gal buvo kada draugas, daba į úodegą įliñdoį úodegą sulį̇̃sti negalėti verstis, gyventi: Anas uodegõn sulį̇̃stų, kad ne ašį úodegą pàpterti padėkoti: Da tu šitam diedui uodegõn pàpterk, kad anas visa ką padaroį úodegą [kãtinui] pū̃sk (papū̃sk, pašvil̃pk) nieko nepadarysi: I vaikščio[ja] ans (vagis) po Kražius, i papū̃sk anam į úodegą. Prisiskolino pinigų, važiav[o] ir išvažiav[o] – papū̃skit uodegõn. Va tau, išdūmė su visais pinigais, i papū̃sk jam uodegõn!. Pašvel̃pk į úodegą, nebėr piningų. Ką tu bernui padarysi – pū̃sk jam uodegõn. Nuvažiavo autobusas, o dabar papū̃sk į úodegą. O dabar papū̃sk kãtinui į úodegą!į úodegą žiūrė́ti ganyti: Visko teko gyvenime – ir art, ir akėt, ir kumelei į úodegą žiūrė́tį vélnio úodegą labai toli: Važiuodavo kur į vélnio úodegą medelių pirktijáutį sùkti už uodegõs meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀!kai̇̃p [avi̇̀s] į úodegą į̇̃kirptas (įgéltas) apie nerimstantį, šokinėjantį, besiblaškantį: Vaikai laksto po kluoną kai̇̃p uodegõn įkirpti̇̀. Julius laksto kai̇̃p uodegõ[n] įgéltas. Lakstė kai̇̃ uodegõn inkirpti̇̀, kad šieno duotų paspjaut. Marma kai̇̃p avẽlė uodegõn įkirptà. Kai̇̃p avi̇̀s į úodegą įkirptà – tai šę bėgus, tai tę bėgus. Blaškos kai̇̃p avi̇̀s į úodegą įkirptàkai̇̃p iš kalė̃s uodegõs apie vikrų asmenį: Šmaikšti merga kai̇̃p iš kalė̃s uodegõskai̇̃p iš vil̃ko uodegõs suglamžytas: Ištrauktas kai̇̃p iš vil̃ko uodegõskai̇̃p lãpė su úodega apie pataikūną: Iki išgavo, tai jis buvo kàp lãpė su úodega, o paskui nė susišnekėt negalikai̇̃p su di̇̀rse uodegõj apie ką nors smarkiai darantį.kiaũlių úodegas mezgióti ganyti: Eik tu kiaũlių úodegas mezgiót!. Kiaulių uodegų nemezgiojęs, ponais neišeisi.ki̇̀pšas uždė́jo úodegą sakoma nematant akivaizdoje esančio daikto: Nerandu, ki̇̀pšas úodegą uždė́jokregždė̃s uodegà; tam tikras dalių sujungimo būdas.kumẽlė kùmeliui kumelỹs úodegai sakoma, kai vienas nuo kito stumia darbą.lãpės uodegà tokia žolė: Briedgauris, vikšris, lapės uodegalãpės úodegą ródyti meilikauti: Pasislėpęs vilko nasruos, lãpės úodegą ródolýg į úodegą į̇̃kirptas apie nerimstantį: Ko čia zylioji lýg į úodegą įkirptànei̇̃ (nė̃) galvõj nei̇̃ (nė̃) uodegõj; nei̇̃ (nė̃) galvõn nei̇̃ (nė̃) uodegõn [nèjema ] visai nerūpi, nekreipia dėmesio: Jam nė̃ galvõ[je], nė̃ uodegõ[je], ar karvė kelta, ar girdyta. Bara ją visi ažu tokį gėrimą, ale kad jai nei̇̃ galvõn, nei̇̃ uodegõn. Ką nori, tegul sau šneka, nė̃ man galvõj, nė̃ uodegõjnė̃ kãtino uodegojè visai nerūpi: Lietuva anam nė̃ kãtino uodegõ[je], tam šveduonei̇̃ (nė̃) šỹvis (šuvà) nei̇̃ (nė̃) uodegà niekam netinka: Va, va, nė̃ šuvà nė̃ uodegànė̃ úodega nepavi̇̀zginti nekreipti dėmesio: Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavonuõ kiaũlių uodegõs neàtrištas sakoma apie jauną, nepatyrusį: Jei kūmu nebuvęs, tai, sako, da nuo kiaulių uodegos neatrištas.ožkõs uodegà kvapnioji aniužė (Elssholzia cristata): Ožkõs úodega išsitrinu – nei burna dunksi, nei dantys gendapãlei úodegą nebaisus: Protokolas mum pãlei úodegąpãskui [i̇̀lgą ] (kieno) úodegą lakstýti (sekióti, pasekióti) ganyti; prižiūrėti: Nuo aštuonių lig aštuoniolikos metų pãskui kiaũlės úodegą sekiójo. Jis pradėjo paskui karvės uodegą sekiot vos tik ėmęs persirist per grumstą. Pasekios paskui karvių uodegas ir išmoks gražaus apsiėjimo su žmonėmispémpės švei̇̃čia úodegas apie prastą pievą: Muno tokia pieva, kur pémpės úodegas švei̇̃taper úodegą labai nedaug, vos: Aš tik tik par úodegą išsisukau nuo šluotospipi̇̀rų ant uodegõs užber̃ti; pagąsdinti.pir̃štai uodegojè atgrubnagis: Ką jis padarys, kad pir̃štai uodegõjpo kalė̃s úodegai nuei̇̃ti niekais virsti: Nuėjo po kalė̃s úodegai. .po šuñs úodega paki̇̀šti niekams išleisti.po úodega išei̇̃ti niekams išleisti, išeikvoti: Turėjau pinigų, po úodega išėjo viskas.po uodegõs lakstýti sekioti paskui, labai prižiūrėti: Rast’ ten velnius varinė[ja], jug po uodegõs nelakstáuprie uodegõs visai arti: Smertis buvo prie pat uodegosprie uodegõs stovė́ti [prisistójus] labai stropiai prižiūrėti: Ans pats nestóva prisistójęs pri kožnos uodegõsrañkos uodegojè sakoma apie nieko nemokantį: Nekamandavok, ba tavo da rañkos uodegõjsàvo uodegõs bi̇̀josi labai smarkus: Mūs arklys kai pastovėjo, tai sà[vo] uodegõs bi̇̀jossenà uodegà apie seną žmogų: Kokis senà uodegà, ė pervirsdo an jauną – mergiokės reikia.su viksvà uodegojè piktas: Visi šiandien su viksvà uodegõj atėjošárka ant uodegõs nunèš apie labai išsipuošusį: Šiandie tave šárka ant uodegõs nunèššỹvį laikýti už uodegõs stūksoti (nemokant šokti): Tas Baltrus robakse vis šỹvį už uodegõs lai̇̃košùniui ant uodegõs pi̇̀lamas apie labai prastą valgį: Išverda bulbynę, šùnie ant uodegõs pi̇̀lamąšùniui ant uodegõs [nuei̇̃ti] be naudos būti: Viskas nuė̃jo šùniui ant uodegõs. Kad neparrinksme [bulves], neaplaužysme, nuei̇̃s šùniu[i] an uodegõs. Nuė̃jo viskas šùn ant uodegõs. Be noro darbas šuniui ant uodegos.šùniui ant uodegõs sudė́ti (atidúoti, nuléisti) niekams išleisti, išeikvoti: Mokės mokės, šùniuo an uodegõs sudė́[jo] ir nulėkė – ir nėr mokslo. Moma viską šùniui ant uodegõs atàdavė. Teip visas gėrybes šùniui ant uodegõs nuléidošùniui mèsk ant uodegõs niekam tikęs: Čia reikia prisiūti, čia sulopyti, o čia visai sutrūkę, – mesk šuniui ant uodegos, – murmėjo jis sau po nosimišuõ nùnešė (nusi̇̀nešė) ant uodegõs nieko neišėjo, be naudos dingo: Nū̃nešė algą šuõ ant uodegõs. Dirbo dirbo, lėkė lėkė, o va – nusi̇̀nešė visa ką šunė̃ ant uodegõs. Ištekės, ir tavo mokslą šuvà ant uodegõs nusinèš. Šuo ant uodegos nusineštų visą jo mokslą!. I būtų niekas nežinojęs, šuõ ant úodega būtų nunẽšęs. Tokias vaišes šuo ant uodegos nunešėšuõ panèštų ant uodegõs labai maža: Tiek čia jo naudos – ir šuõ ant uodegõs panèštųšuõ prie uodegõs striuka, vargas: Kai šuõ pri uodegõs, reik greibties ir už britvosšuõ šùnį šuõ šùnį [šuñs] uodegà vi̇̀ks sakoma viens nuo kito siunčiant, o niekam nedarant: Mat šuo šunį šuo šunį šunies uodega viks, ar ne taip ir čiašùniui nušvil̃pti ant uodegõs; sunaikinti.šuñs uodegà pataikūnas.šuñs uodegõj labai toli: Tu ten gyvenai Baisogaloj – šuñs uodegõjšuñs uodegõs klausýti niekais virsti: Manęs, tėvo, neklausystat, tai šùnio uodegõs klausýstatšuõ úodega užklótų labai maža: Žemės tiek, kad šuo uodega užklotųtrum̃pas šuõ prie uodegõs bėda atėjo: Bet kai jau buvę trumpas šuo prie uodegos, tai ne tik grasinęs, bet ir apstumdęs gyventojusuodegõm badýtis stumdytis, trūkstant vietos: Virtuvė maža, uodegõm bãdomės visosúodegą bi̇̀mbtelėti padvėsti: Vakar mūsų šunelis bi̇̀mbtelėjo úodegąúodegą pabrùkęsSrd, Kair susigėdęs, jausdamasis kaltas: Išrūko boba úodegą pabrùkus. Kai tik paprašau skolą grąžintie, tai anas, úodegą pabrùkęs, ir nubindzinanieko negavęs, nusiminęs: Pardzimbina uodegą pabrukęs. Ir parvažiavo úodegą pabrùkęsuodegà di̇̀lga apie labai judrų: O tau uodegà di̇̀lga, negali nusėdėtuodegà padi̇̀lgo panoro: Padi̇̀lgo jam uodegà bėgtúodegą padi̇̀lgti labai panorėti: Jis padilgo uodegąuodegà gręžtà per žemai̇̃ apie nesubrendusį, neišmanantį: Padaryčiau, kodė ne, ale uodegà par žemai̇̃ gręžtàúodegą pàgulė sakoma apie ilgai miegantį: Ar úodegas pàgulėt, kad tep ilgai nesikeliat?. Mergos, mergos, kelkite! Ar uodegas pagulėte?úodegą jùdinti truputį reikštis: Ag, niekas negina, oro trūksta, surištos rankos, bet vis gali uodegą judintiúodegas karpýti šuni̇̀ms užsiimti niekais: Liksi be darbo ir eisi karpýti šuni̇̀m uodegų̃úodegą kélti rengtis išvykti, išvažiuoti: Ano[ji] neseniai išvažiavo, o dabar ir to[ji] jau kẽlia úodegą. Jau iš pat ryto úodegą kẽlia, nerimstaúodegą pakélti pulti ką nors daryti: I vė[l] uodegà reiks pakélt pavasarį. Bijai uodegõs pakélt. Užsiėmę anys dabar darbais, baisu, – úodegos pakéltosúodegą prikir̃ptisuvaržyti laisvę: Zara jai prikir̃ps úodegą, kap atvažiuos vaikainubausti: Prikir̃ps jam dar úodegą už kyšiusúodegą įki̇̀štiJnš, Jrb patekti į bėdą, įkliūti: Oi įki̇̀ši tu, vaike, úodegą, įki̇̀ši!. Pamatysi, kad tu įkiši kuomet uodegą, pražudysi save ir vaikus. Par liežuvį kiek žmonių yra úodegas įki̇̀šę!. Lįsk lįsk, kol úodegą įki̇̀šytLp apsigauti: Įki̇̀šo úodegą tą mergą paėmęsištekėti (ppr. blogai): Būdavo, iñkišei úodegą – ir nepabėgsi: dabar skirias, pasimeta nesutikęúodegą iški̇̀šti ištekėti: Suaugo jau – gana norėtų kur úodegą iški̇̀štúodegą kraipýtisuktis iš keblios padėties: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitųmaivytis: Krai̇̃po úodegas mergos, nebžino kaip išsidirbtiúodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis úodegą krãpšto už pečiausúodegą pakrei̇̃pti gerintis, padlaižiauti: Koks geras, eina úodegą pakrei̇̃pęsúodegą krùtinti iš anksto džiaugtis: Nėr ko uodegà krùtint, maž ir man neišeis marška invertúodegą láužti versti, skubinti, reikalauti: Ko ten lindai, ko kišais, ar kas tau úodegą láužė?. Niekas man úodegą neláuža: nenorėsu – neparduosu!úodegą nuléisti nusiminti: Pavaksijau, nuejo úodegą nuléidęs. Ale kad kunigas Būčys jiems davė per laikraščius, tai net jų vyriausias pravadyrius uodegą nuleidoúodegą mègzti rengtis, taisytis kur eiti: Stasė, ir ta mẽzga úodegą į skaistaturgįúodegą pamègzti (užmègzti) sujusti, sukrusti: Úodegą pàmezgu ir lekiu. Purkšt, úodegą ùžmezgė ir išdūmėúodegą pamẽzgus strimgalviais, be atodairos: Pamẽzgęs úodegą išlėkė į sodžių, nėjo apsiliuobt. Pasidarėta vaiką – ir žiūrėkita, nelakstykita uodegas pamezgę!uodegõs neužmègzti šùniui nieko nenuveikti: Jau kur saulė – dar jūs šùniu uodegõs neùžmezgėt!úodegą įmer̃ktipatekti į bėdą, įkliūti: Sėmė pinigus kaip iš balės, kol úodegą į̇̃merkėapsigauti: Pirkdamas į̇̃merkė úodegąúodegą atmèstiDkš susirgti: Plikas lakstei ir àtmetei úodegą. Skraidė skraidė basa ir àtmetė úodegąžūti: Žmogus tik pykšt – lapė ir àtmetė úodegąúodegą numèsti nugaišti: Šitos karvės uodegõs da gi nenumèsúodegą mė́tyti (mi̇̀rginti) išsisukinėti iš keblios padėties: Jis šiap ir tep mė́to úodegą, bet jau nieko nebus. Gali uodegõs nemi̇̀rgint, aš viską girdėjauuodegų̃ mezgióti šuni̇̀ms sakoma apie nieko neišmanantį, nesugebantį: Išėjo šunims uodegų mezgiot.úodegą primýgti nurimti, liautis: Primỹgs jau dabar úodegą ir Sidukienei, kai močia numirėúodegą primi̇̀nti suvaržyti laisvę: Garbino net tie, kuriems stengiausi uodegą primintiúodegą užmi̇̀nti užtikti: Ar suspėjai gi, da svečiui úodegą užmýnei?úodegą panèšti galėti paeiti: Tavo šitoj cibalkė (menka kumelaitė) kap tik úodegą pànešaúodegą išsipi̇̀nklioti išsisukti iš keblios padėties: Išsipi̇̀nkliojai úodegą, tai ir džiaukis!úodegą atpū̃tęs išdidus: Ana tik eina úodegą atpū̃tusúodegą papū̃stiišeiti; nubėgti: Kai užaugs, tai papūs uodegą, ir neužvysi, o moma kap nori sau. Kiškis tik pàpūtė úodegą į miškąimti didžiuotis: Martele, martele, o toj martelė úodegą papū̃tus vaikščioja. Pamatysi, jis úodegą vėl papū̃súodegą užpū̃sti įniršti, įdūkti: Úodegą ùžpūtė ir išlėkėúodegas raitýtigerintis, pataikauti: Úodegą rai̇̃to – tik duokjaudintis, džiaugtis: Mergos úodegas raitýs, kad atvažiuos kavalieriaiúodegą suraũkus strimgalviais: Tai kaip movė tas Klaipėdon suraũkęs úodegąúodegą riẽsti didžiuotis, šiauštis: Neriesk taip uodegos – aš neišsigąsiuúodegą pririẽsti suvaržyti laisvę: Pririẽs kada úodegą merga – bus ramusúodegą užriẽtus strimgalviais, be atodairos: Iš ryto atalėkė úodegą užriẽtus pinigų skolint, gal gert pritrūko. Jaunas ar (irgi) blogai [vyras] – ir laksto palei mergas úodegą užriẽtęs. Nemokos krupė, tik laksto úodegą užriẽtusi. Nieko nedirba, tik zylioja úodegą užriẽtęs pakiemiais, kur alum kvepiaúodegą priri̇̀šti suvaržyti laisvę: Ištekėjo tetulė, pririšo uodegą mergaitei, nebegalia bizdinėt iš kiemo į kiemą. Ka jau esi pri̇̀rišta úodega, tujau bėgi numienúodegą ródyti; būti nedėkingam: Aš jam gera darau, o jis man úodegą ródoúodegą paródyti išeiti, palikti, pabėgti: Netikusį tokį (vyrą) turėjo, paródė úodegą, ir vargsta viena su keturiais vaikais. Išsižanys [vaikai], úodegą paródys, o tu, tėvai, paliksi kaip durnius. Tai tavo geroji, tavo vikrioji, – šaukė motina, – parodė tau uodegą!. Apgavo mergą i paródė úodegąúodegą prisė́sti apsiraminti, aprimti, liautis: Palakstė palaksčius ir prisė́do úodegą: mato, kad niekas neišeis. Ar tu neprisė́si uodegõs, bjaurybe tu!úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytęúodegą paspáustiišsigąsti: Pagaliau ir keturkojai, jos balsą išgirdę, uodegą paspaudžiaapie pabėgimą, išsikraustymą: Jaunas, úodegą paspáudęs ir miestanúodegą prispáustisuvaržyti laisvę, sutvarkyti: Diedoko uodegà prispaustà (vedęs). Vieną rozą úodegą prispaũs, ką vogiaištikti (nelaimei, bėdai): O kad kokia úodegą prispaustų̃, nebijok, prie namų glausisúodegą prispáudęs klusniai, niekur nesikišant (būti, sėdėti ir pan.): Sėdėkiat úodegas prispáudę numūse.úodegą paspráudęs susigėdęs, nusiminęs (išėjo): Ir išėjo uodegą paspraudęsúodegą pastatýti nusibaigti.úodegą sùkinti vilioti: Mat pempė, nors ir poniška, šilkais apsitempusi, bet pamatė jauną išsirpusį vyrą, tai ir sukina uodegąúodegą sùktistengtis išvengti (bėdos, darbo): Sùka úodegą vyras juokų prikrėtęs. Suka uodegą ir šiaip ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlimostengtis: Sùksma úodegą, kad jie nesustiktnetinkamai elgtis: Ana bjauri, úodegą sùkė, o anas junkėsi.úodegą sùkti į ruñdą išsisukinėti: Gana tau úodegą į ruñdą sùkt, bene nežinau, ką dirbaiúodegą įšálti būti sulaikytam: O mūsų Matavušas, gal girdėjai, taip pat dvare uodegą įšalęsuodegà prišãlo ilgai užtruko: Išėjo boba rasalo, ir uodega prišãlouodegà nenutrū́ko nieko neatsitiko, garbės nenuplėšė (ką darant ar padarius): Gali nueit – uodegà nenutrùks. Ne tiek gyvulių liuobėm – nenutrū́ko uodegà, o dabar – viena karvė ir teliukas. Nenutrūksta uodega namininkams, kai per penketą metų po dešimtinę atiduodaúodegą partrū́kti parsidaužti, sugrįžti: Nepartrū́ksta úodegą tas; jau reikia eit gult, dabar daužysis par visą naktįúodegą užver̃sti supykti, susiožiuoti: Nūlėkė úodegą užver̃tusiúodegą privérti suvaržyti: Privė́rė úodegas viršininkams, nebgal ūžti, vogtiúodegą pavil̃kti vos paeiti: Ne, negaliu [eiti], uodegõs nepàvelkuuž uodegõs grei̇̃bti (pagriẽbti, paim̃ti stvérti, turė́ti) priversti už ką atsakyti, pričiupti: Nelok, grei̇̃bs tavie už uodegõs. Reikia tokiuos pagriẽbt už uodegõs, kam tokie neteisingi. Reikia viršininką stvért už uodegõs, ką nesumokėj. Už uodegõs turė́j boba, tai negėrė. Pradėjo iš džiaugsmo net girtis, kad jau turįs už uodegos paslaptinę lietuvių organizacijąuž uodegõs kẽliamas sunykęs, nusilpęs, liesas: Sako, ir šiemet karvės už uodegų̃ kẽliamosvélnias uždė́jo úodegą nemato akivaizdoje esančio daikto.vélnias užki̇̀šo úodegą kas nesuprantama atsitiko; sugedo: Ėjo ėjo ta mašina ir neina – tik velniùkas úodegą užkišovélnias láužia úodegą sakoma apie skubantį ką daryti, nenustygstantį: Kur taip jau pulni, a vélnias úodegą láuža?!. Ar vélnias úodegą láužia, kad negali palaukt!vélnias nùnešė ant uodegõs žuvo, dingo: Dirbo kaip jaučiai, o vélnias an uodegõs viską nū̃nešėvi̇́enas pir̃štas burnõj, ki̇̀tas uodegõj apie sunkiai besiverčiantį: Sukė, kombinavo, o dabar vi̇́enas pir̃štas burnõj, ki̇̀tas uodegõj. Ot bagočius – vi̇́enas pir̃štas burnõj, ki̇̀tas uodegõjvi̇́ena úodega ši̇̀ka labai draugauja: Kur vienas, te kitas – abudu vi̇́ena úodega ši̇̀kavil̃ko uodegàtoks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegąšvendras (Typha).žiaudžióji uodegà; uodegotoji (vištkojė) sora (Panicum crus galli).
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas