Užpakalis
Užpakalis reikšmė
Žiūrėti žodį "priekis"vieta, esanti už ko nors ar gale;užpakalinė žmogaus ar gyvūno kūno dalis, sėdynė, pasturgalisgyvulio pasturgalio mėsadrabužio dalis, dengianti sėdynęišeinamoji angaužpakalinė kūno pusė, nugaravieta už nugaroskokio daikto ar pastato galinė dalispakraštys, užkampispraeitispalikimas iš praeities
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: ùžpakalis
Užpakalis sinonimai
užpakalysažupakalis
Užpakalis frazeologizmai
aki̇̀s turė́ti ùžpakalyje (ùžpakalin) būti labai akylam: Mieste reikia ir užpakalỹ aki̇̀s turė́t. Vaikai žiūrėt, – tai ir ùžpakalin reikia ãkes turė́tant sàvo ùžpakalio atsisė́sti pradėti savarankiškai gyventi: Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis], gal nebsius, gal protingesnis pasidarys. Antà sàvo ùžpakalio atsisė̃s, bus geraiant ùžpakalio atsisė́sti nuvarginti kojas, nusivaryti nuo kojų: Metus dirbau i atsisė́dau ant ùžpakalio, nebė[ra] kojųgálvą pridė́ti prie ùžpakalio nuteisti mirti, nužudyti: Tiesa, tiesa, velnias kartais ir pas mus juoką gauna, juk vis tiek jo galvelę dabar prie užpakalio pridėsgálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą į ùžpakalį atsùko tas plepisgrãbas į ùžpakalį stùksi laikas mirti: Eik jau, seni, eik, jau grãbas ùžpakalin stùksi, o tau dar mergos rūpiį ùžpakalį ki̇̀bti pričiupti: Tadul baimė [vagį] paėmė, kap milicija ùžpakalin ki̇̀boį ùžpakalį įsiki̇̀bti neatsitraukti, pristoti: Nelakstyk į ùžpakalį įsiki̇̀bęsį ùžpakalį ki̇̀šti apie niekam netinkamą, nereikalingą: Nieko nėr iš jo: ki̇̀šk į ùžpakalįį ùžpakalį lį̇̃sti [be mui̇̃lo] pataikauti: Dabar jis lankstosi ten prieš vokiečius, lyg kad kitaip ir negali būti, lenda jiems į užpakalį. Jis bijo žodį pasakyt, be muilo lenda į užpakalįį ùžpakalį sulį̇̃sti nusigyventi: Kai mama mirė, tėvas į ùžpakalį suliñdoį ùžpakalį spi̇̀rti išvaryti: Už našlio eiti rizikas: visumet povaikiai galia į ùžpakalį spi̇̀rtiį ùžpakalį spi̇̀riamas negabus, nesumanus, ištižęs: O žemaitis ne į užpakalį spiramas tėra, ant šakės ano nepakratysi. Tas ta buvo į ùžpakalį spi̇̀ramasį ùžpakalį žiūrė́ti pataikauti: Aš niekam nežiūrė́jau ùžpakalinkójos suliñdo į ùžpakalį pavargo: Par dieną kójos į ùžpakalį suliñdo. Kur ten beisi, ir taip kojos į užpakalį sulindokójos (kul̃nys) mùšasi į ùžpakalį; kulnai̇̃ si̇́ekia ùžpakalio apie greitą bėgimą: Kad lekia, net kojos į užpakalį mušas. Lekia, kad net kulnys į užpakalį mušas. Kad nekliūtų ir man, kad daviau namo, kad nents man kulnai užpakalio siekė!.pelai̇̃ bỹra iš ùžpakalio apie nusenusį žmogų: Skeinijas, o nemato, kad iš ùžpakalio jau pelai̇̃ bỹra. Ponas nusigyveno, bet nenorėjo prispažint, kad iš užpakalio jau pelai byra.pi̇̀lnas ùžpakalisNmŽ apie sotumą: Pilni̇̀ ùžpakaliai – nebžino ko ėsti, ko gerti. O daba jug pamislijai, y[ra] pi̇̀lnas ùžpakalis visko prikištas.Jrb apie girtą.pipi̇̀rą grū́sti ùžpakalyje labai šykštauti: Grū́da ùžpakalė[je] pipi̇̀rą, o netura niekoplikù ùžpakaliu paléisti palikti beturčiu, nugyventi: Pasnaudojo jo geru i paléidė plikù ùžpakaliusmė̃lis bỹra iš ùžpakalio apie nusenusį žmogų: Kas tę iš jos bėr, smė̃lis bỹra iš ùžpakalioùžpakaliais badýtis ankštai, susikišus būti, gyventi: Bobų prisirinko pilna gryčia – ùžpakaliais bãdosi. Trobelę nutarėme suręsti kiek didesnę, kad nereikėtų užpakaliais badytisùžpakalio nedarýti iš burnõs laikytis žodžio, nemeluoti.ùžpakalis gróbsto márškinius suima baimė: Kaip ùžpakalis márškinius gróbsto, gerybė žmogaus!ùžpakalį atmèsti susirgti: Laksto atsisagstęs, atmès ùžpakalį, sárgink tu, motyn!ùžpakalis niẽžtiapie išdykėlį, vertą pylos: Tau, vaike, užpakalys niežti, ir tiek, kad vis kasdien suleidi gyvulius į javus. Ar jau tavo užpakalis niežti? – tykojančiai paklausdavo dėdė. Kokie biesai dabar? – suriko Dovydonis nuo krosnies. – Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti?rūpi: Jam tik lėkt kur ùžpakalis niẽžtiùžpakalį paródyti nenorėti bendrauti: Kiek pagyveno krūvo[je], i boba paródė ùžpakalį. Už gerą rodą ùžpakalį paródo. Kovotojai kovotojai už darbo žmones, o kai šiltą sodybėlę nusipirkai ir užpakalį mums buvai parodęsùžpakalį prisė́sti pabūti, niekur neiti, aprimti: O aš tavęs neleidžiu, prisė́sk ùžpakalį. Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstųùžpakalio nesi̇́ekti péntimi smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai péntim ùžpakalio nesi̇́eksiùžpakalį atsùkti (prisùkti) būti nedėkingam, nenorėti bendrauti: Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko. Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė. Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas