Ūžti
Ūžti reikšmė
skleisti pratisą žemą garsą; ošti, šniokšti, šlamėti (apie vėją, vandenis, mišką)dundėti, bildėtigaustidūgzti, birgzti, zvimbti (apie būrį vabzdžių)giedoti, ūkti, burbuliuoti (apie kai kuriuos paukščius)burgzti, birbti (apie veikiančius prietaisus, mašinas ar mechanizmus)burzgiant važiuoti, skristišniokščiant tekėtiskambėti, sklisti (apie garsus, balsus)dainuoti, giedotismarkiai skambėti, aidėti, dundėtispengti (apie galvą, ausis)triukšmauti, bruzdėtikalbėti (ppr. daugeliui)linksmintis, pramogauti, siausti (ppr. triukšmingai); lėbautireikšti nepasitenkinimą, bartis, burbėti, purkštautiįkyriai prašyti, zyztigreitai (ppr. triukšmingai) judėti, lėkti, dumtiapie smarkų veiksmą ar vyksmąvešėti, klestėti, gerai augti, tarptibūti pilnam, pripildytamgriežtiloštiieškoti kuilių, krėktis (apie kiaules)būti nėščiaiaplink ūžtiūžiant su triukšmu apvažiuoti, aplėktiapibartismarkiai apželti, apaugtiapsikrėkti, apsilakstyti (apie kiaulę)šniokščiant priartėtiatidūgzti, atzvimbti (apie vabzdžius)ūžiant atskristi, atvažiuotivisu smarkumu artintis, prisiartinti, greitai atlėktiatrėžti, piktai atsakytisu triukšmu įlėkti, įskristiimti smarkiai ūžti, įsismarkauti ūžtiįsisiautėti, įsismarkautikurį laiką ūžtismarkiai, su triukšmu iš kur išeiti, pasišalinti ir pansu triukšmu išskristisu triukšmu išbėgti, ištekėti (apie skystį),išbirti (apie birius daiktus)būti išeikvojamam, dingtipaskubomis išvykti (išeiti, išvažiuoti, išbėgti)kurį laiką išspengtiišpranašauti (ppr. daug kalbant)iškaulytipakankamai ūžti, prisitriukšmauti, prisilinksmintinustelbti (vešliai augant)šniokščiant nutoltitrumpai suoštitriukšmingai būriu nuskristinuburgzti, nubirbtivisu smarkumu reikštissutriukšmauti, sunerimtidaugeliui imti kalbėtitriukšmingai atšvęstigreitai kur nuvykti, nubėgtigreitai ką nudirbtiužgožti, nustelbtinuo spengimo mirtikiek ūžtikiek paskristi būriukiek pavažiuoti ūžiantpagriežtipasilinksminti, papuotauti, patriukšmautipabambėtikiek spengtipasikrėkti, pasilakstyti (apie kiaulę)ūžiant, šniokščiant priartėtiparvažiuoti ūžiantvisu smarkumu parvykti, pardumtiūžiant, šniokščiant pereiti, perskristi per viršųgreitai perplauktikurį laiką ūžtipraleisti ūžiant, linksminantis, puotaujantsu mašina apdirbtiūžiant, švokščiant praeiti, prašėlti (apie vėją, lietų ir pan.)ūžiant, su triukšmu pravažiuoti (pro šalį)praeiti siautėjantsmarkiai pravažiuoti, prabėgtipraslinkti, praeiti (apie laiką)praleisti kurį laiką linksminantisnenaudingai išleisti, išeikvoti, prašvilpti, pragertiūžiant pribėgti, pritekėtiūžiant, zvimbiant priskristi (apie vabzdžius)ūžiant priartėtiūžiant privažiuoti (daugeliui)gausiai pritekinti, pripiltisu triukšmu gausiai prieiti, prisirinkti, susitelktiūžimu, triukšmu išvargintipritriukšmauti, prisišėlti (iki soties)pakankamai prisilinksmintidaug pripasakotismarkiai išbartibūti pasilaksčiusiailauktis kūdikio, būti nėščiaiimti ošti, šniokšti (apie vėją, medžius, ugnį)sudundėti, sugaustisuzvimbtiimti giedoti, pragystiimti ūžti, birbtidaugeliui prašnektisuskambėti, suaidėti (apie patalpas)suburbėti, sukeikti, imti bartistriukšmingai, paskubomis sueiti, susirinktipasilinksminti, paūžtilauktis kūdikio, būti nėščiaiimti ošti, šniokšti (apie vėją, lietų, vandenis)imti ūžti, birbtiimti griežtiūžiant užeiti, staiga ateitiužeiti siautėjantvisu smarkumu pakilti (užbėgti ir pan.)ūžimu, triukšmu apkurtinti, nustelbtinustelbti, užgožtisubarti, sukeikti, subambėtiužpyktiimti smarkiai puotauti, linksmintissmarkiai apželti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: ū̃žti
Ūžti sinonimai
apūžtiatūžtiįūžtiišūžtinuūžtipaūžtiparūžtiperūžtipraūžtipriūžtisuūžtiužūžti
Ūžti frazeologizmai
ausi̇̀s (į ausi̇̀s) ū̃žti varginti, kvaršinti: Gana gana, neū̃žk į ausi̇̀s. Pavasarį vasarą ausi̇̀s tau ū̃š, iš dainų ka dainiuosgalvà ū̃žiadaug rūpesčių: Ū̃ža galvà su vaikais, ale blogai i be vaikųima nerimas: Nėra darbo, mun ū̃ža galvàgálvą ū̃žti trukdyti, varginti, neduoti ramybės: Vaikai tiek gálvą ū̃ža, vieni klapatai. Neū̃žk tu man galvõs su visokiais savo prašymais. Mes čia šnekėdamos žmonėm gálvą ū̃žiam. Užsistojo (prikibo): ūžė ūžė galvą, kol išūžėapū̃žti, -ia (àpūžia), àpūžėaplink ūžti: Šiandien linksmiaus, kaip kada nuog dvejopų vilnių, aušrinių ir šiaurinių jūrių apūžta tampa.ūžiant su triukšmu apvažiuoti, aplėkti.apibarti: Ka imam provotis (ginčytis), apūžiù apūžiù, i šventasmarkiai apželti, apaugti: Daržai àpūžė po lytaus, apžėlėapsikrėkti, apsilakstyti (apie kiaulę): Kažin, a jūso veislinė kiaulikė apsiū̃žusi?. Varė pri kuiliaus, ale neapsiū̃žusiatū̃žti, -ia (àtūžia), àtūžėšniokščiant priartėti: Atūžė vėjas, žmogaus geradėjas . Atūžia, atšnypščia audra. Štai atūžia lietužėlis, sulis man žirgelį. Iš visų šalių anos srovės atūžt.atidūgzti, atzvimbti (apie vabzdžius): O da neįjojom pusę šilo, išgirdom bitutes atū̃žiančias. O tai ne bitutės atūžia, tai mūsų dukrelę atlydi. Vakar per pietus mes tapėm žiogų išgandinti, kurie tokiais dideliais spiečiais kaip kokia kruša atūžė.ūžiant atskristi, atvažiuoti: Àtūžė trys lėktuvai, pasisukinėjo ir nuūžė sau toliau. Gi žiūriu žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaukia!. Atū̃žia va mašina, atvažiuoja, tėtė atvažiuoja. Atū̃žia, atbirbia raplanai. Kaip čion vežimų trūkis ant gelžkelio greičiausiai greitumu atūždams ant anos karietos užbėgo.visu smarkumu artintis, prisiartinti, greitai atlėkti: Mat jų atàūžta ir laukta melžėjų grįžtant. Kai tik koks reikalas, tuoj ir atū̃žia. Atatrenkia, atū̃žia arklys piestu. Man beganant tik žiūriu: vėl atūžia šitas vyras. Àtūža tas smakas devynioms galvoms . Jis atsikėlęs išgirdo smaką atū̃žiant. Atūžia nuo miško įžeisti žalčiai. Girdi, kad jau atū̃žia tiej razbainykai .Atėjo vasara, o su ja atūžė ir pirmasis pasaulinis karas. O sako, kad to dar negana: atūžianti nauja liga, kažkokia kraujaligėatrėžti, piktai atsakyti: Nei tu man kalbėk, nei aš noriu klausyti! – atūždavo sūnuiįū̃žti, -ia (į̇̃ūžia), į̇̃ūžėsu triukšmu įlėkti, įskristi: Sodan į̇̃ūžė varnėnų būrys.Nesa ko kožonis taipojau į parizeusių bei rašte mokytų susnūdimą bei teisybę įūždavo kaip kokia drūta kanūnės kulka.imti smarkiai ūžti, įsismarkauti ūžti: Jūra įsiūžus svaidė lig manęs putas. Netrukus liepsna įsiūžėįsisiautėti, įsismarkauti: Vaikai kad įsi̇̀ūžė, net galo nėra. Bandė sudrausti įsiūžusius, bet jo balsas ištirpo audros gausmeišū̃žti, -ia (i̇̀šūžia), i̇̀šūžėkurį laiką ūžti.Išsišniokštė, išsiūžė miškaismarkiai, su triukšmu iš kur išeiti, pasišalinti ir pan.: Giesmininkas su rėmais išsigandęs per langą i̇̀šūžė. Tas arklys drykt drykt ir išūžė [per brūzgynus]. Atsidaro durys ir iš ten išūžia žmonių minia: visi girti eina į skobnis ir užima vietas. Grėtė išūžė į kiemąsu triukšmu išskristi: Išūžė pulkas špokų i vė atūžėsu triukšmu išbėgti, ištekėti (apie skystį), išbirti (apie birius daiktus): Verpelė alaus i̇̀šūžė, t. y. išbėgo. Ma[n] i̇̀šūžė visas puodas lauka. Padabok, ka pienas neišū̃žtų. Nutvers vaikas už terbės ir išùš žemėn kruopos.būti išeikvojamam, dingti: Pasogėlis išū̃žia greitpaskubomis išvykti (išeiti, išvažiuoti, išbėgti): Išū̃žęs ponas į Švicariją (Šveicariją). Dukterį mažą paliko čia, patys i̇̀šūžė nuog Sibiro. Vaikinas užsėdo ant arklio ir i̇̀šūžė kaip vėjas. Šito i̇̀šūžė, ir aš išsiskubinau, o čia dėlto pasankstinta. Biškį užtrukau, papa i išū̃žęs į turgų, neblaukęskurį laiką išspengti: Išū̃žusi galva kokius šešius metus, i miręsišpranašauti (ppr. daug kalbant): Išū̃š kumet, pasius duoties (kariauti) iškaulyti: Da nenorėjau duoti, kad paskuo tik i̇̀šūžėpakankamai ūžti, prisitriukšmauti, prisilinksminti: Bernai kolek išsi̇̀ūžia, vargas!. Išsiūžė kiek gana vaikai!. Jaunam žmogui, kaip ir jaunam vynui, reikia išsiūžti, kad paskui būtum brandus ir tvirtasnustelbti (vešliai augant): Kručkai medžių išūžti̇̀ausi̇̀s išū̃žti įkyrėti: Ausi̇̀s i̇̀šūžė bešnekant. Nebebuvo girdėti to nuolatinio senutės zurzėjimo, kuris išūždavo ausis.Su tąj palitika visų i̇̀šūžtos gálvos ir aũsėsgálvą išū̃žti (kam) išvarginti, iškvaršinti: Ìšūžia galvą per dieną, nedabosiu vaikų, jau ne. Gálvą munie i̇̀šūžei, duok tik šventą pakajų. Ìšūžei man gálvą su savo zaunijimu. Vaikai išū̃žia gálvą mokytoju[i] par dieną. Jau tie vyresniejai [vaikai] gerai i̇̀šūža gálvą, tas mažasis anai ne po kam. Išūžtà galvà, ką aš galiu atsiminti. Tiek visako buvo, išūžtà galvà. Muno galvà išūžtà, greit užmirštunuū̃žti, -ia (nùūžia), nùūžė 1šniokščiant nutolti: Nuūžė vėtra per laukus.Medžiais nùūžė nùūžė, tur būti velniai nukaukė išsigandę žmoniųtrumpai suošti: Medžiai pry žemės prilinko, nū̃ūžė visas miškas. Kas čia taip nū̃ūžė, kas čia būs?!.Maišelį piningų ka metė pro langą į daržą, ka visi laukai nusi̇̀ūžės.Ana kaip sukliko, krūme nusi̇̀ūžė paukščių būrystriukšmingai būriu nuskristi: Staiga tarytum iššauti pakyla keli paukščiai ir nuūžia, nušvilpia virš galvosnuburgzti, nubirbti: Padange nuūžė priešo lėktuvai. Nuūžė tamabilius (automobilis) pro šalį. Automobilis nuūžė, arkliai nurimo.Karas nùūžė kaip vėtravisu smarkumu reikštis: Tus parėdytas bromas vė nùūžė padangėn. Kaip tik parpjoviau virvę sau aukščiau, aš teip ir nuūžiau žemyn.Plonas vis plonas [pagalys], švilpt i nùūžė [kūrenant].Tai jis (bulius) nusiūždamas iš po mano akių ir ausų prapuolė.sutriukšmauti, sunerimti: Pasakė niekus, suūžė nùūžė visa salė.daugeliui imti kalbėti: Nuūžė nušnekėjo žmonės, kad karas bus. Nuėjo i atrado juos karklyne gulint, geriant, tai nùūžė nùūžė kalbostriukšmingai atšvęsti: Vestuves nuūžę jau grįžogreitai kur nuvykti, nubėgti: Nuū̃žus ką nupirksi, reikia žinot, kur prieit. An Daujėnus naginėles apsievei ir nùūžei. Dainiuodami nùūžėm į tą kaukių vakarą. Su vaikais bene teip greit nuū̃ši.Parsiutęs išejo, nùūžė nùūžė visas mėlenasgreitai ką nudirbti: Dabar atvažiuoja kombainai, kaipmat nùūžė lauką, ir gatava. Tiek vyrų, – par kėleną, par kėleną ėmėm ir nùūžėm rugiusužgožti, nustelbti: Iškirst toj grūšia – tik gėrybą nùūžianuo spengimo mirti: Ūža galvelė, jetau, taip jau aš i nusiū̃šupaū̃žti, -ia (pàūžia), pàūžėkiek ūžti: Kartais vėjas kamine paū̃žia. 1Man meiliau tavo girios paū̃žia. Upeliūkštis nedidelis. Tik pavasarį ar po didelės liūties paūžia tekėdamas iš raisto į raistąkiek paskristi būriu: Paukščiai pàūžė toliaukiek pavažiuoti ūžiant: Trūkis apsistojo, Vilemas įlipo, raštininkas dar greitai savo adresą davė, ir trūkis paūžė.pagriežti: Ūžkie paū̃žkie manam broleliuo, tik nepaū̃žkie manai sesulei.pasilinksminti, papuotauti, patriukšmauti: Nėra kada ir paū̃žt – darbai. Jaunam ka tik linksmai – paū̃žti, su mergoms pabūti. Pàūžė kuris, tai jį paėmė daboklėn, tai buvo didelė sarmata. Oi ta mergučė gimė, būtų vaikiščias gimęs, tai paū̃žtume. Vakare norėdavai į kaimą išbėgt, paū̃žt.Susišaukė visus, paglamonėjo, pagyrė ir išsiuntė pasiūžtipabambėti: Turiu namuos piktą bobą, tai paū̃žia ant manęs. Anys (šlėktos) daug paū̃žia an lietuviųkiek spengti: Ai, ai, pàūža galva, i da kaip pàūžapasikrėkti, pasilakstyti (apie kiaulę): Mūsų kiaulė jau pasi̇̀ūžėparū̃žti, -ia (par̃ūžia), par̃ūžėūžiant, šniokščiant priartėti: Lietaus parū̃žiaparvažiuoti ūžiant: Buvo tolimas kelys iki gelžkeldvario, ir beveik būtų jie pavėlavę, nesa trūkis tam akies mirksnyj parūžė.visu smarkumu parvykti, pardumti: Ka nusigandau, tai ūžte par̃ūžiau namo. Veizėk, i beparūžą̃ [spekuliantai] su škurliais iš kokios Turkijos. Žiūri – vestuvė dvyliktą valandą parū̃žia. Par̃ūžė ką tik i gulia. Ta susikėlė sijonus, ka ūžė i parūžė namie.pérūžtiūžiant, šniokščiant pereiti, perskristi per viršų: Pérūžė per mane tokia viesula. Per Rusnę perūžęs audros sūkurys laike kelių minučių sugriovė dvi trobasgreitai perplaukti: Párūžėm, ir viskas, par tą vandenįkurį laiką ūžti.praleisti ūžiant, linksminantis, puotaujant: Párūžė šiandien par visą dieną sodvininkai (veselninkai). Buvov pasiruošusiu i būt, rasi, kokią porą dienų párūžę messu mašina apdirbti: Mašinom dabar paleidei [miežius] – pérūžė, i gatavagálvą pérūžti įkyrėti: Vaikai párūžė mun čystai gálvąpraū̃žti, -ia (pràūžia), pràūžėūžiant, švokščiant praeiti, prašėlti (apie vėją, lietų ir pan.): Pràūžė vėtra. 1Naktį praūžęs audros debesis grėsmingai mėlynavo vakariniame dangaus pakraštyūžiant, su triukšmu pravažiuoti (pro šalį): Mašina pràūžė pro šalį. Praūžia, nesustodamas ir nelėtindamas tempo, greitasis [traukinys]. Staiga pro mūsų laivą, visai arti, praūžė kitas laivas, jo pirma nebuvom regėję.praeiti siautėjant (apie karą, frontą): Pràūžė ir pràūžė [karas], paskum tai raiti, tai abazai važiuoja. Kaip praėjo frontas, pràūžė, vieną kartą, antrąsmarkiai pravažiuoti, prabėgti: Tai tie tik šmaukšt arkliam, tai tik pro mus pràūžė. Išdidžiai praūžė visi dvidešimt ir du vežimu. Pulkas didelis, kaip ir avių juodų, šernų pràūžėpraslinkti, praeiti (apie laiką): Gal ta žiema praeis pro šalį, gal praū̃š kur kitur. Praūžė pavasaris, praėjo vasara, atslenka ruduo. Ir geri, ir blogi laikai kap vėjas pràūžė. Greit žmogaus jaunysta praūžia. Vėl praūžė mėnuo. Ir geidi kitą kartą, kad praūžtų gyvenimas, kaip vėsulas per lauką. Ir taip įsitraukus į darbą, trejetas dienų vėju praūžėpraleisti kurį laiką linksminantis: Visą naktį pràūžė girtoj kompanijoj. Tris nakteles prauliavojom, praūžėmnenaudingai išleisti, išeikvoti, prašvilpti, pragerti: Pràūžė visą savo turtą. Visą algą pràūžė. 1Su mergom praū̃žia, prageria. Gėrė gėrė ir pràūžė ūkę. Gavo rublį, o dab[ar] par šią dieną, par antrą i praū̃š. Praleido, pràūžė viską. Kitas tėvas būtų praū̃žęs, pramėtęs pinigus, o jis – ne.Gerai paūžė kazokai ir praūžė savo laimę.ausi̇̀s praū̃žti įkyrėti: Kasdien ateina ir vis klausia: kaip su dvaru? Ausis praūžė!priū̃žti, -ia (pri̇̀ūžia), pri̇̀ūžėūžiant pribėgti, pritekėti: Atsukai kraną, pri̇̀ūžė alausūžiant, zvimbiant priskristi (apie vabzdžius): Pri̇̀ūžė bičių krūvos. Tik atidarė duris, ir musių pilna stuba pri̇̀ūžė. Atdaro langą, pri̇̀ūžia musių. Pastačiau katilą, kap regi pri̇̀ūžė [musių]ūžiant priartėti: Taksis priūžė prie Anetos viešbučioūžiant privažiuoti (daugeliui): Pri̇̀ūžė mašinelių, kapai buvo apsupti [per Vėlines]. Pri̇̀ūžė mašinų kiek kiekgausiai pritekinti, pripilti: Viedrą pieno pri̇̀ūžė (primelžė) – geros karvės. Nepriū̃žk daug [vandens į bulves]su triukšmu gausiai prieiti, prisirinkti, susitelkti: Prỹūžia žmonių pilnas kiemas1ūžimu, triukšmu išvarginti: Prỹūžė galvą tiek, ka plyšta pusiau. Jūra priūžė ausis. Kad juos galas: rėkė rėkė, ir man galvą pri̇̀ūžė, dar̃ labai sopapritriukšmauti, prisišėlti (iki soties): Vaikai lauke pri̇̀ūžia kiek nori.Kiek par naktį prisi̇̀ūža, prisikrokapakankamai prisilinksminti.Par vestuves jie gerokai prisiūžėdaug pripasakoti: Valdžia priū̃žia vaikam visa ko, negali̇̀ susišnekėtsmarkiai išbarti.būti pasilaksčiusiai: Kiaulė priū̃žuslauktis kūdikio, būti nėščiai: Priū̃žusi boba – nėščiaausi̇̀s priū̃žti daug, įkyriai prikalbėti: Pilnas ausi̇̀s pri̇̀ūžėgálvą priū̃žti įkyriai pasakojant privarginti: Su palitikums, su balsavimais visims gálvos pri̇̀ūžtossuū̃žti, -ia (sùūžia), sùūžėimti ošti, šniokšti (apie vėją, medžius, ugnį): Jonukas norėjo, kad dabar ta audra čionai suūžtų, kad trankytų perkūnai. Tiktai suūžė miškas, net medžiai nulinko, ir įeina penkiom galvom slibinas. Kai davė liepsna, ir sùūžė visas kluonas. Iešmininkas tuojau pakūrė krosnį, ir ji rūsčiai suūžė.sudundėti, sugausti: Sùūžė, sudrebėjo visa žemė. Danguj tik sùūžė, ten pat kap jau trenkė!.Suū̃žia jos galvoj mintissuzvimbti: Bitės sudūzgėjo, sùūžė. Įėjo klasė[n] [mokytoja], musė sùūžė – girdėjaiimti giedoti, pragysti: Atlėkė gulbelių devyni pulkeliai, suūžė gulbelės devyniais balseliais.imti ūžti, birbti: Pirma sùūžė mašina, tai arkliai šoka į aukštą aukščiausiai1daugeliui prašnekti: Visi suūžė, perkalbėti stengėsi, bet kas įkalbės jaunam!. Žmonės suūžė lyg bitės avilyjesuskambėti, suaidėti (apie patalpas): Trimitais gausdami suūžia rūmai, žmonių veidai nušvinta kaip gegužysuburbėti, sukeikti, imti bartis: Vyras mano suūžė ant josios. Kaži ką ji sùūžėtriukšmingai, paskubomis sueiti, susirinkti: Padarė išleistuves, tai visos mergos tę sùūžė. Ūžte sùūžė vyrai į snarglinę. Žmonys an kapų kaip suū̃žia, tai pilni kapai. Mes pro čia sykiu sùūžiampasilinksminti, paūžti: Palauk atlaidų, tada suūšim. Jei atlieka dar nuo mėnesinių pietų ir poros puspadžių, gali suūžti su draugaislauktis kūdikio, būti nėščiai: Labai reta, kad per ketvertą metų ištekėjusi moteris nesuūžtųužū̃žti, -ia (ùžūžia), ùžūžėimti ošti, šniokšti (apie vėją, lietų, vandenis): Kaip užūžė vėjis, tai visus medžius išvartė. O kai užūžia audra, kai sutraškina perkūnai. Sekmadienį pavakary užūžė [lietus] tiek smarkiai, ale neilgai. Girdi, marios ažū̃žia. Susidrumstė marios, užūžė vanduo – atplaukė žaltys.imti ūžti, birbti: Ùžūžia kap kada mašina. Kai tik mašina užū̃š, išbėkit sutikt. Aš da raviu kopūstus, o čia orlaivis kad užū̃š!. Šokam, jau autobusas ùžūžė. Ta bačka kad ùžūžė, visas rasalas iš bačkos išlėkė. Ažùūžė girnuželės tamsioj priemenelėj . Tę užūžė švino kulkos, suskambėj kardeliai.imti griežti: Vienoj veseilioj anas kap àžūžė, tai visi verkėūžiant užeiti, staiga ateiti: Labai šutina, – gali debesys užū̃žt!.užeiti siautėjant (apie karą): Viena praūžė, dabar kita ùžūžė karėvisu smarkumu pakilti (užbėgti ir pan.): Vaikai ùžūžė į viršųūžimu, triukšmu apkurtinti, nustelbti: Negirdėjo [telefono], vanduo užū̃žęs viską. Viską užūžiančios ubagų giesmės ir nebylių skambalainustelbti, užgožti: Šitie medžiai užūžia, tai po jais niekas neaugasubarti, sukeikti, subambėti: Parėjus aš kad ùžūžiau ant abiejų, i gatava. Be reikalo ùžūžei ant vaikoužpykti: Jis užsi̇̀ūžė, ka mažai daviau. Jau tas kažko užsi̇̀ūžėimti smarkiai puotauti, linksmintis: Duok šnapšo, noram užū̃žti.smarkiai apželti: Po lietaus vėl daržas žolėm užūžėausi̇̀s (gálvą) užū̃žti 1įkyrėti: Ùžūžė ausis tos bobos. Tais pasakojimais ausès ùžūžė. Nusbodo jau man, gálvą ažùūžė
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas